skip to Main Content

Raimundas Ivanauskas negalėjo bendrininkauti su mirusiu ir nekaltu Drąsiumi Kedžiu

Kristina Sulikienė

Dar vienas teisinio neraštingumo pavyzdys Lietuvos teismuose, be jau kitų žinomų rezonansinių bylų – tai aklo Raimundo Ivanausko teismas, dėl tariamo bendrininkavimo su Drąsiumi Kedžiu.

Bendrininkavimas nustatomas 3 ir daugiau asmenų grupėje.

Drąsius Kedys miręs, ir jam niekada nebuvo pareikšti jokie įtarimai, jis nebuvo nuteistas, todėl jis yra nekaltas, ir negali miręs asmuo būti proceso dalyviu.

Raimundas Ivanauskas ir Eglė Barauskaitė neatitinka „bendrininkų grupės“ apibrėžimo.

Tai prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties Nr. 2K-P-444/2011 išaiškinimams          (“Tokio proceso metu turi būti paisoma ir nekaltumo prezumpcijos principo. Šiame kontekste pažymėtina, kad šis baudžiamasis procesas nėra mirusio asmens nuteisimo procesas, o tik procesas, per kurį tikrinamas asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumas” – beje, Drąsiui Kedžiui įtarimai nei kaltinimai nebuvo pareikšti, tyrimas nutrauktas dėl mirties.), taip pat  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 7 d. nutarties b.b. Nr. 2K-214/2013 išaiškinimams „teismo sprendime veika, negali būti apibūdinama kaip nusikalstama, neturi būti pasisakoma dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kurių nurodymas gali sudaryti įspūdį, jog teismas laiko asmenį kaltu. Kasacinėje praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-7-81/2013) yra išaiškinta, kad „…teismo baigiamųjų aktų turinys (formuluotės, išvados) bylose, baigiamose suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neturi sudaryti įspūdžio, kad abejojama asmens, kurio byla nutraukta remiantis minėtu pagrindu, nekaltumu, negali būti ribojamos jo teisės ir laisvės, menkinamas orumas, garbė. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje pažeidimą“.

Jeigu byla nutraukiama ir kitu pagrindu –dėl mirties, lygiai ta pati taisyklė galioja: toks asmuo laikomas nekaltu. Taigi, Ivanauskas ir Barauskaitė negalėjo bendrininkauti su nekaltu Drąsiumi Kedžiu, nes jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos. D. Kedžio garbė ir orumas negali būti menkinamas. Teismas negalės nuosprendyje pasisakyti dėl Raimundo Ivanausko bendrininkavimo su nekaltu ir niekada nenuteistu asmeniu, nes bendrininkauti su mirusiu neįmanoma, ir apklausti mirusio yra neįmanoma.

Susidaro įspūdis, jog įvairūs procesai, praeityje prieš Daktarą, o dabar prieš mirusio Kedžio „bendrininkus“ yra tik procesai dėl pačių procesų, dėl skambių antraščių.

Teisiškai tai yra visiškas absurdas ir nesusipratimas: kaltinti pusaklį dainininką, kuris net nemoka šaudyti, o Parlamentą gynė tik artimame nuotolyje saugodamas Vytautą Landsbergį, jis jau tada nematė – jog jis bendrininkavo su mirusiu Drąsiumi Kedžiu.

Beje, gal bendrininkų grupę ir pavyktų įrodyti, jeigu nebūtų iš bylos išimtas Žalimas. Būtų tada 3.

Bet būtent ir reikia dėkoti tiems, kas pašalino iš bylos bendrininkavimo veikos sudėtį.

Žiūrėsime, ar labai tvirta ranka teisėjai rašysis sau nuosprendį: nes rašyti nuosprendyje,jog asmuo bendrininkauja su mirusiuoju, yra ne tik teisinė klaida.

Tai gali reikšti, jog teisėjui laikas į pensiją.

 

Facebook komentarai
Back To Top