skip to Main Content

R.Šimašiaus liberalai toliau plėšia Vilnių

Aurimas Drižius

Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad jos įmonė „Vilniaus vandenys“ parduoda dalį Vilniaus senamiestyje – Bernardinų sode – veikiančios Sereikiškių vandenvietės teritorijos ir joje esančius nenaudojamus 11-ka statinių (nuotr. viršuje plotas apibrėžtas punktyrine linija).

Kaip žinia, Vilniaus savivaldybė jau baigia išparceliuoti visą itin brangų „Vilniaus vandenų“ nekilnojamąjį turtą – prieš tai buvo parduota „Vilniaus vandenų“ būstinė Dominikonų g. 9, 11 (nuotraukoje viršuje), net neįtraukus į apskaitą bent trečdalio šio pastato ploto.

Tik po šio sandorio paaiškėjo, kad „Vilniaus vandenys“ į turto apskaitą neįtraukė beveik 1000 kv. metrų plotų palėpių, esančių šiuose pastatuose. Be to, vienas kv. metras registruoto ploto buvo parduotas po 1 583 eurų, nors nekilnojamojo turto agentūros Dominikonų g. turtą parduoda po  5 968 eurus už 1 kv. metrą. Tokiu būdu skirtumas, neskaičiuojant palėpių, yra 10 799 184 eurai, o pridėjus dar palėpę, žala įmonei padaryta ne mažesnė kaip 18 mln. eurų.

Tada tuometis savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Nėnius kreipėsi į prokuratūrą ir STT dėl stambaus mąsto miesto turto vagystės.

K.Nėniaus pareiškime buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama UAB „Vilniaus vandenys“ 2017-03- 20 pardavė UAB „Asgaard Property“ nekilnojamąjį turtą (Administracinį pastatą), esantį Dominikonų g. 9 ir 11 Vilniuje.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „Vilniaus vandenys“ turtas parduotas bendrovės kolegialaus organo sprendimu, nesant nepriklausomo turto vertintojo parduodamo turto įvertinimo, kuris privalomas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

Pareiškime nurodoma, kad keturi iš septynių UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos narių – A. Bivainis, G. Maželis, J. Buitkus, D. Nedzinskas ir bendrovės direktorius A. Ignatavičius yra buvę tarnybinio pavaldumo ryšiuose, todėl jie nėra nepriklausomi ir egzistuoja interesų konfliktas priimant valdymo sprendimus.

Pareiškime teigiama, kad bendrovės turtas galėjo būti parduotas 36 % brangiau, jeigu būdų atliktas nepriklausomas turto vertinimas ir dėl to savivaldybės bendrovei padaryta didelė turtinė žala.

2017-08-28 pareiškimu pašoma teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti, ar UAB „Vilniaus vandenys“ direktoriaus A. Ignatavičiaus, valdybos narių ir kitų asmenų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

STT vyr. specialistė J. Ragaišienė, net neištyrusi nė vienos skunde paminėtos aplinkybės,  atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, „nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Visas šis šedevras pateikiamas čia:

ragaisio

Tada K.Nėnius apskundė šį nutarimą ir nurodė, kad STT nė piršto nepajudino, tirdama šį nusikaltimą : „nebuvo surinkti būtini faktiniai duomenys, neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai, sudarantys prielaidas pagrįsto nutarimo priėmimui. Rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius duomenis yra ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuroro pareiga“.

Tiesa, STT pripažino, kad parduodant valstybės turtą, buvo pažeisti įstatymai, tačiau Nėniui pačiam rinkti nusikaltimo įrodymus ir kad pareiškėjas „pateiktų konkretų žalos dydį patvirtinantį įrodymą“.

K.Nėnius nurodė, kad įmonei padarytą žalą turi nustatyti ikiteisminis tyrimas. Žala šiuo atveju  gali būti suprantama ne tik kaip įmonės negautos pajamos, jei administracinio pastato pardavimas būtų buvęs skaidrus ir teisėtas, tačiau ir kaip organizacinė žala. Mat „Vilniaus vandenų“ naujų patalpų išlaikymo kaštai didės daugiau kaip tris kartus, nes bendrovė nuomosis kitas patalpas po 10 eurų už vieną kv. metrą ir papildomai mokės visas patalpų priežiūros ir išlaikymo išlaidas, o tai didins vandens tarifo kainą vilniečiams ateityje.

Neatsižvelgta, kad pagal portalo „Aruodas“ informaciją Dominikonų gatvėje panašių patalpų vienas kvadratinis metras parduodamas už 5 968 eurus, tuo tarpu UAB „Vilniaus vandenys“ pastatas parduotas už 1 583,43 euro už kvadratinį metrą. Tokiu būdu skirtumas yra 10 799 184 eurai, tai didelė žala. Be to, pastate buvo neinventorizuota beveik tūkstančio kvadratinių metrų palėpė, todėl jos įtraukimas į bendrą parduotą turto vertę reikštų kur kas didesnę sandorio kainą. Šios aplinkybės STT nutarime nebuvo nagrinėtos.

K.Nėnius nurodė, kad savivaldybės įmonė,  pardavusi nuosavybės teise turėtas patalpas, apytikriai tris kartus brangiau mokės už naujas, išsinuomotas patalpas, dėl ko patirs žalą, kurią galimai per tarifus patirs šalto vandens ir kitų paslaugų vartotojai. Taigi, kad neatlikti jokie veiksmai galimai žalai įvertinti. Faktas, kad dėl žalos dydžio turi paneigti ikiteisminio tyrimo institucija, o ne Nėnius.

 Jaunieji liberalai kaip visada apsivogė

 

Beje, jaunieji liberalai, vos išrinkti į miesto tarybą, elgėsi taip, kaip visada – puolė vogti miesto turtą. T.y. „Vilniaus vandenims“ priklausęs pastatas Vilniaus senamiestyje Dominikonų g. 9, 11 (nuotr. viršuje) , naudotas kaip šios įmonės būstinė, buvo parduotas už grašius, t.y. pavogtas.

Sprendimą parduoti įmonės būstinę priėmė „nepriklausoma“ įmonės valdyba, kurią paskyrė didžiausias akcininkas – Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Viskam vadovavo žmogus – legenda – Darius Nedzinskas

Sprendimą parduoti įmonės būstinę, net neįtraukus didelės vertės turto į balansą, priėmė įmonės „Vilniaus vandenys“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas, nepriklausomi valdybos nariai Arūnas Bivainis ir Juozas Buitkus bei įmonės generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Vos prasukę šią aferą, jie visi įteikė prašymus dėl atsistatydinimo iš pareigų.

„Vilniaus vandenų“ valdybos pirmininko Dariaus Nedzinsko teigimu, nuo 2015 metų dirbusi bendrovės valdyba, kurios pagrindą sudarė nepriklausomi nariai, sėkmingai įgyvendino savo tikslus – iš pagrindų pakeitė bendrovės veiklos modelį bei reikšmingai pagerino jos finansinius ir veiklos rezultatus.

„Vadovų komandai ir visam įmonės kolektyvui dėkoju už itin sėkmingą bendrą darbą ir pasiektus rezultatus“,  – teigė A. Ignatavičius.

95,41 proc. „Vilniaus vandenų“ akcijų valdo miesto savivaldybė, likusias – Švenčionių, Šalčininkų ir Vilniaus  rajonų savivaldybės.

Dar pernai birželio viduryje prezidentas Gitanas Nausėda užblokavo Seimo bandymą įstatymu pakeisti tvarką, kai valstybės kontroliuojamos įmonės yra valdomos „nepriklausomų“ valdybų. Seimas bandė susigražinti valstybės turtą valdančias įmones valstybės žinion, tačiau susilaukė G.Nausėdos veto – neva valstybės turtą geriausiai valdys „nepriklausomos“ valdybos.

„Nepriklausoma“ valdyba – tai šutvė sukčių, kurie ateina į valstybės įmonę, pvz., ‚Lietuvos paštą“ arba „Vilniaus vandenys“ tam, kad išvogtų arba pusdykiai pasiimtų jos turtą. Nes „nepriklausomos“ valdybos priima sprendimus, kaip toliau valdyti įmonę, tačiau Lietuvos atveju tai nutinka kaip įprastai – atėję iš gatvės „specialistai“ nusprendžia, kad reikia visą įmonės turtą parduoti už kapeikas.

 

Darius Nedzinskas „skolino“ 2,5 mln. litų G.Kirkilo patarėjui, kai vyko „Leo Lt“ afera

Darius Nedzinskas – itin garsi figūra Lietuvos politiniame gyvenime. Jis buvo vienas garsiosios „Leo LT“ aferos veikėjų, kai „Maxima“ paskelbė, kad statys atominę elektrinę. Tačiau vietoj to, kad ją pastatytų, „Maxima“ tiesiog privatizavo Lietuvos energetikos sektorių. „Maxima“ privatizuota bendrovė „Vakarų skirtomieji tinklai“ buvo įjungta į „Leo Lt“, o vėliau „Maxima“ savininkams gražinta apie 1 mlrd. litų tariamos kompensacijos.

Tada ir paaiškėjo, kad D.Nedzinskas per ši aferą „skolino“ milijonus tuomečio premjero Kirkilo patarėjui. Apie tai užsiminęs SEimo narys Naglis Puteikis iš karto sulaukė Nedzinsko ieškinio teisme.

D.Nedzinskas ieškinį Seimo nariui buvo iškėlę dėl jo teiginių apie 2,5 mln. litų D. Nedzinsko paskolą grynaisiais V. Markevičiui, kuris tuo metu buvo premjero Gedimino Kirkilo patarėjas. N. Puteikis iš pradžių TV laidoje „Nuoga tiesa“, o vėliau ir savo feisbuko paskyroje bei dienraščio “Klaipėda” žurnalistei Astai Dykovienei teigė, jog taip galėjo būti „išplautos“ į apskaitą neįtrauktos pajamos, o pinigai buvo skirti politikams, kad šie priimtų sprendimus dėl bendrovės „Leo LT“ steigimo.

Teisėja savo sprendime pabrėžė, jog Vilniaus teismas, jau įsiteisėjusiame nuosprendyje yra konstatavęs, kad tokia paskola iš tiesų buvo suteikta, o jokių duomenų apie teisminius tyrimus dėl jos nėra. Akcentuota, kad N. Puteikio išsakyti teiginiai iš tiesų menkino ieškovų garbę ir orumą. Konstatuotas ir faktas, kad N. Puteikis neteisėtai paviešino paskolos sutartį, kurios aplinkybės buvo nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose.

“Tai nauja schema, kurią sugalvojo turtingi oligarchai, kaip riboti informaciją. Už paskolos sutarties paviešinimą mane panoro nubausti finansiškai. Jie patys sakė, kad nereikia paneigimo, o tik pinigų. Pasisamdyti ir brangūs advokatai, nes tikslas yra nubausti mano šeimą finansiškai. Galima padėkoti teisėjai, kad ieškinys nebuvo patenkintas pilnai, tačiau kartu tai yra nurodymas, kad politikai neturėtų drąsos kelti tokius klausimus”, – sakė N. Puteikis.

250 000 eurų sumos ieškovai reikalavo už tai, kad N. Puteikis paviešino V. Markevičius ir D. Nedzinsko tarpusavio paskolos sutartį, pagal kurią D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų grynaisiais be užstato ir be palūkanų, ir tai padarė likus maždaug 10 dienų iki esminio sprendimo dėl Leo LT.

 

Vilniaus rajone, Nemenčinėje, žuvo visa „Vilniaus vandenų“ darbininkų brigada :

„Dėl nelaimingo įvykio „Vilniaus vandenyse“

Komentarą teikia „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas:

Apgailestaudami pranešame, kad šį rytą, Nemenčinėje, Tuščiaulių kaime, vykdydami planinius remonto darbus žuvo trys mūsų kolegos. Esame sukrėsti, tai didžiulė tragedija visai mūsų įmonei. Reiškiame nuoširdžią užuojautą mūsų darbuotojų šeimoms. Dabar visos mūsų pastangos nukreiptos į artimųjų palaikymą, savo ruožtu bendrovė suteiks visokeriopą pagalbą artimiesiems, jais jau rūpinamasi. Taip pat dėsime visas pastangas aiškindamiesi įvykio aplinkybes.

Pirminiais duomenimis mūsų darbuotojai žuvo užtroškę vamzdyne susikaupusiomis dujomis. Atliekant vamzdyno montavimo darbus, vienas šulinyje buvęs darbuotojas prarado sąmonę, kitiems dviem puolus jo gelbėti, jie taip pat žuvo.

Tik sužinoję apie tragediją išvykome į įvykio vietą. Kol kas galime konstatuoti tik tiek. Toliau bendradarbiaujame su tarnybomis ir aiškinamės, ar atliekant darbus buvo užtikrinami visi saugumo reikalavimai. Turėdami daugiau informacijos, pasidalinsime“.

Valstybinė Darbo inspekcija konstatavo, kad ši tragedija įvyko dėl „Vilniaus vandenų“ vadovų kaltės.

 

Vilniaus mero R.Šimašiaus komanda nuo 2014 m. nuodijo Vilniaus gyventojus – bauda 7,5 mln. eurų

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informavo, kad baigė UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo, deklaravimo už 2014–2018 m. teisingumo.

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ per 2014–2018 m. iš nuotekų valyklų su ūkio buities ir gamybinėmis nuotekomis be leidimo į aplinką leido teršalus – ftalatus. Už nedeklaruotą taršą iš stacionarių taršos šaltinių, išleistą be teisės aktais nustatyta tvarka išduoto leidimo, bendrovei už 2014–2018 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, iš viso – 7 561 902 Eur.

Matyt, kad Vilniaus meras Šimašius, sužinojęs apie gręsiantį sprendimą, ir nusprendė šį skandalą užgesinti kitu – „open beach“ Vilniaus centre.

Kaip žinia, Vilniaus meru Remigijus Šimašius tapo 2015 m., ir tada į „Vilniaus vandenų“ valdybą buvo komandiruoti jaunieji liberalai, kuriuos jaunasis meras pavadino „nepriklausomais“ ir „profesionalais“.

 

Parduodamas turtas Bernardinų sode

 

Savivaldybė paskelbė, kad parduodama Bernardinų sode esančios „Vilniaus vandenų“  Sereikiškių vandenvietės teritorijos ir joje esančius nenaudojamus 11-ka statinių. Vandens tiekimo stotis, vandens rezervuaras ir vandens tyrimų laboratorija čia išliks, o vanduo centrinei Vilniaus miesto daliai ir toliau bus tiekiamas  iš vandenvietėje esančių artezinių gręžinių. 

„Siekiame efektyviai valdyti įmonės turtą ir disponuoti tik įmonės tiesioginei veiklai reikalingu turtu. Matydami, kad turimų statinių neišnaudojame savo poreikiams, nusprendėme juos perleisti kitiems, tikėdamiesi, kad šioje patrauklioje miesto dalyje bus įrengtos geriausiai miesto gyventojų poreikiams pritaikytos erdvės“, – sako „Vilniaus vandenų“ Veiklos planavimo tarnybos direktorius Egidijus Anulis.

„Savivaldybės įmonės žino mūsų nuostatą perduoti miesto gyvenimui joms nereikalingą infrastruktūrą, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. – Taip gyvybė sugrįžta ne tik į buvusias gamyklines teritorijas – kai gimsta tokie projektai kaip „Paupys“, – bet ir į mažesnes struktūras. Šiuo atveju turime nekilnojamąjį turtą, kuris pertvarkytas gali įspūdingai praplėsti neseniai atnaujinto Bernardinų sodo paslaugų infrastruktūrą, o miestas tuo pačiu atsikratytų pačioje Senamiesčio širdyje išlikusio garažėlių ūkio, kuris, tikiu, nekilnojamojo turto vystytojų būtų paverstas Šv. Onos ir Bernardinų komplekso kaimynystės vertu objektu.“

Parduodamų pastatų, besiribojančių su vilniečių ir miesto svečių pamėgtu Bernardinų sodu, plotas yra 1330,57 kv. m. Šiuo metu dalis parduodamų patalpų naudojamos administracinei veiklai, darbuotojų persirengimui, įrangos laikymui, tačiau dalis pagalbinių patalpų ir garažų yra tušti ir seniai nenaudojami.

„Miesto centre laikyti nenaudojamas pagalbines patalpas yra tiesiog neracionalu. Tai prieštarauja visai sostinės vizijai. Miestas turi būti atviras ir lankstus, patogus gyventojams. Senieji įmonės pastatai, jei tik bus išnaudoti tinkamai, turi potencialo tapti dar vienu traukos centru šioje miesto dalyje. Nors varžytinių rezultatai paaiškės kiek vėliau, tikimės, kad ši galimybė neprasprūs pro akis svetingumo verslui, kurio šalia Bernardinų sodo labai trūksta“, – teigia Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Dalies Bernardinų sode veikiančios vandenvietės pardavimas bus vykdomas aukciono būdu. Tai įprasta bendrovės praktika, kurią taikant įgyvendinamas Vilniaus miesto tarybos sprendimas bendrovės pardavimo sandoriams suteikti maksimalų viešumą ir skaidrumą, eliminuojanti pardavėjų ir pirkėjų susitarimų riziką, užtikrinanti savalaikį informacijos pateikimą ir vienodas dalyvių teises. Be to, aukciono metu turtas parduodamas pasiūliusiam didžiausią kainą.

Aukciono vykdytojas – tarptautinė NT konsultacijų bendrovė „Newsec“ – buvo atrinktas dar praėjusių metų spalį viešo pirkimo būdu, visus pirkimo dalyvius vertinant pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Prieš priimant galutinį sprendimą, aukciono vykdytojas bendrovės buvo įpareigotas atlikti išsamią planuojamo parduoti nekilnojamo turto studiją: apžvelgiant visas pardavimo galimybes ir perspektyvas, įskaitant ir galimybę, esant poreikiui ar būtinybei ateityje vandenvietę plėsti. Kad tikrai tokia galimybė būtų, patvirtina ir bendrovės surinkti duomenys apie vandens išteklius esančius šioje vandenvietėje. Pradinė nekilnojamojo turto kaina 1 465 000 eurų + PVM buvo nustatyta nepriklausomo vertintojo.

Aukcionas vyks elektroninėje erdvėje. Potencialūs pirkėjai bus registruojami iki gegužės 20 d.

Sereikiškių  vandenvietė – pirmoji ir istorinė vandenvietė Vilniaus mieste, nuo kurios prasidėjo Vilniaus centralizuoto vandentiekio istorija. 107-erius metus skaičiuojanti vandenvietė vis dar veikia ir užtikrina kokybišką vandens tiekimą daugiau nei 12 tūkst. vartotojų – ji požeminiu vandeniu aprūpina Vilniaus centro ir senamiesčio gyventojus, tarp kurių visos svarbiausios šalies valdžios institucijos – Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra.

Vandenvietės rezervuaro talpa – 3500 kubinių metrų. Vanduo čia imamas iš 11 gręžinių. O per parą aplinkinių Vilniaus centro ir senamiesčio gyventojams patiekiama 4,5–5 tūkst. kubinių metrų vandens.

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));