skip to Main Content

                                                          

   Juozas IVANAUSKAS

 

PROTO SUTEMOS

(trečia dalis)

 

JUOZAS IVANAUSKAS:  Savo komentare apie „daugkartiniu žmogaus teisių profesoriumi“ pasivadinusio Stanislovo Tomo naujausią „planą chuliganą“ – kaip „išdurti“ vargstančius Lietuvos pensininkus, teisininkas Jonas KOVALSKIS teigia, kad dar 2016 metų gegužės 12 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas informavo Lietuvos Vyriausybės atstovą, jog 2016 m. gegužės 3 dieną EŽTT kolegijos pirmininkas, „vadovaudamasis Teismo Reglamento 361 taisyklės 4(b) dalimi, nusprendė, kad Moldovos, Lietuvos ar Andoros advokatu prisistatydavęs Stanislovas Tomas daugiau nebegali atstovauti ar kitaip padėti pareiškėjams, kurių peticijos pateiktos Teismui, taip pat ir visose ateityje EŽTT nagrinėjamose bylose“. O dabar, rinkdamas iš pensininkų po 50 eurų, šitas „eksvundrkindas“, matyt,  žada pensininkams Strasbūro teisme atstovauti, nors to daryti jis, pasirodo, negali?!..

VALDAS ANELAUSKAS:  Taigi, kad negali! Visa teisininko Jono Kovalskio komentare pateikiama informacija yra lengvai prieinama internete, ji publikuojama Lietuvos vyriausybės atstovo Strasbūro teisme oficialiame portale. Tiesą sakant, net ir iki tapimo Strasbūro teisme persona non grata, ponas Stanislovas Tomas ne itin aktyviai ten reiškėsi, bent jau su Lietuva susijusiose bylose jis retai minimas. Peržiūrėjau atidžiai tokių bylų gal šimtą, imant dešimties metų laikotarpį, S. Tomo pavardę suradau vos keliose bylose, kur jis atstovavo kalinius, bet net ir ten yra paminėti kažkokie jo pažeidimai, ko rezultate EŽTT, galų gale, S. Tomą ir diskvalifikavo.

Nepaisant, kad Stanislovui Tomui Europos Žmogaus Teisių Teismas buvo uždraudęs atstovauti pareiškėjams, jis vis tiek bandė tai daryt, formaliai prisidengdamas kito advokato vardu, de facto toliau tęsdamas pareiškėjų atstovavimą. Būtent tai ir paskatino EŽTT priimti išties beprecedentį sprendimą – uždrausti Stanislovui Tomui visam laikui atstovauti pareiškėjams ar teikti jiems kitą pagalbą Strasbūro teisme. Žodžiu, dabar šitas veikėjas Strasbūro teisme yra tiesiog ponas Niekas!..

Minėtame Vyriausybės atstovo pranešime aiškiai yra parašyta: „Stanislovas Tomas, viešoje erdvėje naudojantis profesinį vardą „advokatas“, nėra ir niekada nebuvo nei pripažintu advokatu Lietuvoje, nei įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Jis taip pat nėra įrašytas ir į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą“. Taigi, jis nėra oficialiai pripažintas advokatas. Lietuvos advokatūra jau seniai Stanislovą Tomą demaskavo ir diskvalifikavo – už šiurkščius profesinės etikos pažeidimus! Niekas nenori su juo reikalų turėti. Todėl dabar jis ir keikia LT advokatūrai vadovaujantį Igną Vėgėlę pačiais bjauriausiais epitetais.

J.I.:  Ilgokai internete ieškojau, bet niekur taip ir nepavyko surast informacijos – į kur būtent žada kreiptis Stanislovas Tomas su tuo kolektyviniu ieškiniu dėl didesnių pensijų ir minimalaus atlyginimo? Konkrečiai nieko apie tai jis nekalba. Galimai, tai dar didesnis blefas, nei anksčiau atrodė. Jis gi nepasako aiškiai, kur tą kolektyvinį ieškinį paduotų. Tai atvira apgaulė. Prašo senjorus paremti „teisminį procesą“, bet nesako, kur tas procesas vyks?..

V.A.:  Tą ieškinį į Strasbūro teismą galėtų paduoti tik advokatas, realiai pripažintas ir praktikuojantis Lietuvoje ar kitoje, Europos žmogaus teisių konvenciją pasirašiusioje, šalyje. Tačiau, kaip Jonas Kovalskis teisingai sako, Strasbūro teismas tokį ieškinį paprasčiausia atmestų, kaip atmetė Lariošinos su Budina ieškinį prieš Rusiją. O jei S. Tomas paduotų skundą dėl didesnių pensijų į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą, ką jis gali padaryti, taigi čia nėra teismas. Ten skundą bet kas gali parašyti visai už dyką. Esu tikras, JT Žmogaus teisų komitetas tokį skundą irgi iškart atmestų.

Beje, Strasbūro teismas ne tik minėtų rusių, Lariošinos su Budina, skundus atmetė. Reikėtų prisiminti, 2017 m. liepos 27-tą buvo atmestas ir kažkokios lietuvės skundas dėl to, kad jos pensija buvo sumažinta 15 procentų (čia turėta omeny A. Kubiliaus vyriausybės 2009-tais metais, per pasaulinę krizę, atlikti drastiški pensijų karpymai). Strasbūro teismo sprendime pažymima, kad Lietuvos valdžia turėjo teisę pati nustatyti, kokiomis priemonėmis kovoti su ekonomikos krize. „Nacionalinės institucijos iš esmės gali geriau, negu tarptautinis teisėjas, nuspręsti kas „tarnauja viešajam interesui“, nes tiesiogiai išmano apie savo visuomenę ir jos poreikius“, – rašoma EŽTT sprendime. Ten pabrėžiama: ne teismo reikalas vertinti, ar ginčijamos priemonės buvo geriausias būdas spręsti problemas. Strasbūro teismo nuomone, net ir 2008-ųjų vadinamoji „naktinė reforma“, nuskurdinusi Lietuvos žmones, neva buvo visai teisėta!.. Tada, sutikit, tikra nesąmonė, absurdas, tiesiog patologinis naivumas apskritai tikėtis, kad tas pats Strasbūro teismas staiga imtų ir palieptų valdžiai Lietuvoje pakelti visiems pensininkams pensijas!..

Neseniai, beje, sužinojau, kad dabar Stanislovas Tomas savo veiklą Lietuvoje vis labiau maskuoja. Sakoma, neva šitą aferą „padėti skurstantiems pensininkams“  oficialiai įgyvendina ne jis pats, o Vytauto Juozapaičio labdaros ir paramos fondas, kuriam vadovauja… Kazimiero Juraičio žmona Vaida. Pasirodo, Vytautas Juozapaitis – Vaidos tėvas, K. Juraičio uošvis. Šis kompozitorius kažkada kaimo kapelai „Armonika“ vadovavo. Žodžiu, jeigu kas ne taip, Lietuvos Ostapas Benderis bus „ne prie ko“, o atsakys už viską, kaip „Ragų ir kanopų“ kontoroje, pamenat, buvo toks zicpirmininkas Funtas, kuris prie visų valdžių už kitus asmenis cypėje sėdėdavo…

J.I.:  Galima pagalvoti, kad S. Tomas yra „išminties bokštas“, tačiau blaiviai mąstantiems tautiečiams sunku patikėti, ką jis pats apie save kalba („aš net negaliu prisimint visų vietų, kur aš buvau doktorantas arba studentas“). Galbūt tie užsienio universitetai ir suteikė šitam Ostapui Benderiui neblogą išsilavinimą, bet duotas ir turimas išsilavinimas – skirtingi dalykai. Tikrasis išsilavinimas neatsiejamas nuo profesinės patirties ir rimtų darbų. Tik tokiu būdu užsitarnaujamas pripažinimas profesinėje veikloje. Gautas diplomas teisininko vardą suteikia teoriškai, bet tikro advokato vardą reikia realiai užsitarnauti, o ne vien tik pasiskelbti, kad esi advokatas. Gerai, jei turi teisinį išsilavinimą, bet tada išsilaikyk būtinus egzaminus, patvirtink savo kvalifikaciją, užsiregistruok ir įgyk oficialią teisę dirbti advokatu, priešingu atveju, paprasčiausiai esi gudrus apsimetėlis, žmonių mulkintojas.

V.A.:  Be abejo, norint vadinti save advokatu, vien išsilavinimo neužtenka. Juk ir kiekvienoje profesijoje tas pat. Negali batsiuviu save vadint žmogus, nesiuvantis batų. Aš galiu vadinti save imperatoriumi Napoleonu, bet tada ir bus žiūrima į mane atitinkamai…

J.I.:  Kodėl Stanislovas Tomas niekad nebuvo Prancūzijos, kur baigė mokslus, advokatas? Matyt, ten galioja tokios pat advokatūros taisyklės, kaip ir kitose Europos šalyse?…

V.A.:  Taip, tegul tas Sorbonos daktaras pabando tapti advokatu bet kurioj normalioje šalyje. Nekalbant apie išsilavinimą, vien ambicijų ir noro neužtenka. Man atrodo, teisininkas, studijavęs, kaip jis pats teigia, „dvylikoje universitetų“, turintis teisės daktaro laipsnį iš Sorbonos, mokantis daug kalbų, galėtų sėkmingai užsiiminėti advokato praktika Prancūzijoje, kitose Europos šalyse ar net Amerikoje, o ne kažkokioj mikroskopinėj Sarko saloje. Ir jeigu to nėra, reiškia, kažkas blogai su S. Tomo advokatavimu. Sakyčiau, tai joks ne advokatas, o kažkoks keliaujantis cirkas!.. Jis pats apie save rašo, esąs „daugelio valstybių advokatas“, bet kai tas valstybes išvardina – Padniestrės Moldova – nepripažinta-separatistinė, Andoros nykštukinė kunigaikštystė – lyg ir valstybė, labai savotiška. Sarko salos feodas – mažiausia pasaulyje valstybė!.. Net ir pasakoti apie šitokias „valstybes“, sutikit, juokinga. Padniestrė, Andora, Sarkas – tarytum pasaka apie nieką. Na, jis dar ir Rusijos „užsienio advokatas“ (pasirodo ir tokių esama). Toli gražu, tai ne tas pat, kaip būti pačios Rusijos advokatu, didelis skirtumas tarp Rusijos advokato ir užsienio advokato, užregistruoto Rusijoje, kurio teisės ten labai ribotos.

J.I.:  Kažin ar šis Ostapas Benderis Lietuvoje apskritai būtų galėjęs padaryti sėkmingą karjerą, juolab aplenkti jo taip nekenčiamą advokatą Igną Vėgėlę?..

V.A.:  Betgi jisai sako, kad Lietuvoje būti advokatu, atseit, visai nenori.

J.I.:  O kodėl tada nuolat skundžiasi, kad Lietuvoje tapti advokatu jam neleidžiama? Kodėl kaltina ir keikia Lietuvos advokatūrą, jos pirmininką Igną Vėgėlę, net į teismą padavė ir JT Žmogaus teisių komitetui apskundė?

V.A.:  Tiesą sakant, Lietuvoje ir aš nenorėčiau būti teisininku, nes tai nėra teisinė valstybė. Kita vertus, S. Tomo paskelbtas „šventasis karas“ prieš Lietuvos advokatūrą – tikra komedija!.. Apie tai komentatoriai internete labai gerai yra parašę. Pacituosiu vieną, kurį suradau po straipsniu apie tai, kad ponas Stanislovas Tomas kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą su skundu prieš Lietuvą ir prašo uždrausti asociaciją Lietuvos advokatūra: „Visų pirma, man gan keista – prieš tai ponas advokatas gynė teisę būti pederastų sambūriams, dabar jam užkliuvo Lietuvos advokatai. Nemanau kad Lietuvai didesnę vertę turi iškrypėliai. Aš nesiruošiu nagrinėti profesionalias savybes kieno nors iš advokatų, bet… asociacija „Lietuvos advokatūra“ – tai visuomeninė, profesionalinė advokatų sąjunga, kurie turi pilną teisę jungtis į visuomenines organizacijas, kaip ir kiti – pvz. gydytojai, mokytojai, statybininkai ir t.t. To dar betrūko, kad kažkoks JT ŽTK turėtų teisę drausti organizacijų veiklą šalyse. Aš negaliu pavadinti tokį žmogų teisininku, ir visiškai suprantama, kad Lietuvos teisininkai jo nekenčia. Asociacija neprivalo priimti jį į savo gretas, jeigu jis neatitinka tos asociacijos reikalavimams“. — Išties puikiai pasakyta!

J.I.:  Kodėl šis Ostapas Benderis į Lietuvą apskritai lenda? Net ir į politiką, liaudiškai tariant prie „valdžios lovio“, nuolat bando Lietuvoje pralįsti?..

V.A.:  Turbūt, niekur kitur nepritampa. Ir nors sakosi esąs „daugelio valstybių advokatas“, kas galėtų pasakyti apie Stanislovą Tomą, jog tai išties rimtas, solidus, žinomas advokatas? Niekas!.. Lietuviška patarlė sako: „Kas šuniui uodegą pakels, jeigu ne jis pats“.

J.I.:  Iš kuklumo LT Ostapas Benderis tikrai nenumirs. Prisiminkim ir kitą lietuvišką patarlę: „Tuščias puodas garsiau skamba“

V.A.:  Žmogus, turintis juridinį išsilavinimą, toli gražu, dar nėra advokatas. Pretenzijos, reiškiamos jam Lietuvoje, yra visai pagrįstos, nes įstatymas visur vienodas. Vadintis jis gali kuo tik nori, bet esmės tai nekeičia.

Norint tapti advokatu, pavyzdžiui, Amerikoje, pirmiausia, juk irgi reikia išlaikyti kvalifikacinį egzaminą, kuris, kiek teko girdėt, nepaprastai sunkus. Ir visai nesvarbu, buvai advokatu Lietuvoje, Andoroje, ar Prancūzijoje, norint gauti advokato licenciją Amerikoje, būtina čia laikyti kvalifikacinį egzaminą. Ir net jeigu gauni licenciją verstis advokato praktika vienoje valstijoje, tarkim, Oregone, tai nereiškia, kad gali būti advokatu ir kitose valstijose, pvz., kaimyninėje Kalifornijoje. Kiekvienoj valstijoje reikia laikyt kvalifikacinį egzaminą iš naujo ir gauti tos valstijos licenciją. Tiesa, dabar kai kurios valstijos, pagal bendrą susitarimą, jau ėmė pripažinti kitoje valstijoje išlaikytą egzaminą, tačiau tikrai ne užsienyje išlaikytą, ne už JAV ribų.

J.I.:  Daugumoje šalių yra nustatytos labai griežtos taisyklės, ypač tokiose srityse, kaip advokatūra, gydytojai ir pan.

V.A.:  Ir tai labai teisinga, nes žmonės svarbiuose klausimuose turi būti apsaugoti nuo sukčių. Tavo kvalifikacija turi būti patvirtinta šalies kvalifikacinės komisijos. Pagaliau, jei taip nebūtų, kiekvienas galėtų apsimesti advokatu ar medicinos daktaru.  Pvz., pas mus, Judžine, prieš keletą metų demaskavo vieną panašų veikėją (lenkiška pavarde), kuris daug metų Walmarte optometristu dirbo, bet paskui paaiškėjo, kad jis niekada nėra išvis jokių medicinos mokslų ragavęs, bet turėjo aiškiai padirbtą diplomą iš kažkokios Karibų jūroje esančios salos, kur, atseit, medicinos institute studijavo. Nežinau, kuo ta istorija paskui užsibaigė, bet štai toks „daktaras“ žmonėms akinius išrašinėdavo!..

J.I.:  Lietuvoje, ne tik advokatams, apskritai bet kokiam verslui reikia gauti licenciją. O jei nori būti advokatu, reikia priklausyti advokatūrai, nes tokios čia yra taisyklės, kaip ir kiekvienoje šalyje. O jeigu nebūtų taisyklių, tai būtų anarchija.

V.A.:  Apie anarchiją mes dar pakalbėsime, bet poną Stanislovą Tomą, kaip suprantu, šiuo metu bene labiausia ir siutina tai, kad būtent Lietuvos advokatai nepriima jo į savo gretas. Kiek žinau, S. Tomui buvo suteikta galimybė tapti advokatu, jis buvo net kažkokio advokato padėjėju, bet nepateisino pasitikėjimo, prasižengė, suteršė savo reputaciją, todėl jį ir pašalino.

Ir jeigu S. Tomas tikisi pasiekti, Jungtinių Tautų Organizacijoje ar Europos Žmogaus Teisių Teisme, kad teismas pripažintų jo pašalinimą iš Lietuvos advokatūros neteisėtu, tai visai be reikalo tikisi, to tikrai nebus. Jau buvo advokatų iš Lietuvos, kurie skundėsi Strasbūro teismui ir nieko nelaimėjo. Turėtų ponas Stanislovas Tomas žinoti, kad bylose, pavyzdžiui, Lekavičienė prieš Lietuvą (Nr. 48427/09) ar Jankauskas prieš Lietuvą (Nr. 50446/09), dėl draudimo nepriekaištingą reputaciją praradusiems asmenims užsiimti advokato veikla, EŽTT nebuvo nustatyta jokių žmogaus teisių pažeidimų!..

J.I.:  Nors šis Ostapas Benderis laiko save labai protingu ir netgi super protingu, visada teisiu, tai visai nereiškia, jog kitiems žmonėms toks savęs liaupsinimas bei kitų niekinimas apskritai gali būti priimtinas. Galimai, jo IQ yra aukštas, bet tai dar nereiškia, kad visi kiti už jį yra kvailesni. Priešingai, toks pagyrūniškas puikavimasis savo IQ, man atrodo, kaip tikras IDIOTIZMAS.

Beje, kai buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas po 2008 metų rinkimų neišsaugojo parlamentaro mandato, tai nusprendė vėl apsivilkti advokato mantiją, bet tai padaryti jis kažkodėl norėjo neperlaikydamas kvalifikacinio egzamino. Tuometinis Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis buvo įsitikinęs, kad eksparlamentaro sugrįžimas į praktikuojančių advokatų būrį, nelaikant kvalifikacinio egzamino, negalimas ir neleistinas. Artūras Paulauskas, tiesa, prieš tai tris metus dirbo advokatu, nuo 1997-tų iki 2000 metų, kai buvo išrinktas į Seimą. Žodžiu, jis ilgai spyriojosi, kol pagaliau nusileido ir kvalifikacijos egzaminą sėkmingai išlaikė, kaip to reikalauja Advokatūros įstatymas.

Advokatūros įstatyme aiškiai pasakyta: advokatais tapti norintys asmenys privalo laikyti kvalifikacinį egzaminą. Paskui, pagal galiojančią tvarką, advokatu tampama dviem etapais. Pirmiausia, asmuo, išsiaiškinus, ar jis yra Lietuvos pilietis, įvertinus išsilavinimą, darbo stažą, reputaciją, egzamino rezultatus, pripažįstamas advokatu. Kitaip tariant, teisininkas įtraukiamas į advokatų sąrašą, tačiau dar nėra praktikuojantis. Tik vėliau, kai advokatas apdraudžia savo profesinę veiklą, įsteigia kontorą ir duoda priesaiką, jis yra įtraukiamas į praktikuojančiųjų sąrašą. Tačiau, berods, egzamino reikalavimas netaikomas teisininkams, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai, arba habilituoti daktarai. Kažin ar Stanislovas Tomas, būdamas Sorbonos daktaru, galėtų to egzamino nelaikyti. Tai jokiu būdu neatleidžia nuo darbo stažo ir reputacijos reikalavimų. Svarbiausia advokatui – būtent reputacija!

V.A.:  Nežinau, gal ir būta kažkokio ten keršto S. Tomui, dėl dalyvavimo R. Pakso byloje, bet juk ir amžinatilsį advokatas Vytautas Sviderskis, ženkliai daugiau ir svariau dalyvavo EŽTT byloje „R. Paksas prieš Lietuvą“, bet niekas jo už tai nenubaudė ir iš Lietuvos advokatų sąrašo neišbraukė!..

Beje, dabar visa hiperaktyvi S. Tomo veikla Lietuvoje, galima sakyti, yra kaip kerštas Lietuvos advokatūrai. Ne vien tik Igną Vėgėlę jis „debilu“ ir „dolbajobu“ vadina. Tas „įžymusis“ pernai vasarą S. Tomo pateiktas JT Žmogaus teisių komitetui skundas prieš Lietuvą, juk ten viskas tarsi garnyras jo asmeniškam skundui dėl to, kad Lietuvos advokatūra draudžia jam būti Lietuvoje advokatu (apie tai vėliau pakalbėsim).

J.I.:  Dažnai blefuojantis veikėjas, sąmoningai arba ne, sukuria kažkokią maišalynę, todėl daug kas nesusigaudo, nežino, kur tiesa, kur melas. Ostapas Benderis pats sau prieštarauja?..

V.A.:  Manau, tai gerai apgalvota S. Tomo veikimo taktika. Jis drumsčia vandenį ir tikisi jame kažkokią žuvį pagauti, greičiausia – politinę. O galbūt vykdo kažkieno duotus nurodymus ar užsakymus?..

J.I.:  Sunku pasakyti, ar S. Tomas apskritai kur nors yra realiai užregistruotas kaip advokatas? Portale „15min.lt“ įdėtos kelių dokumentų kopijos lyg ir patvirtina, jog jis buvo gavęs leidimus būti advokatu Andoros Kunigaikštystėje ir Padniestrės Moldovos Respublikoje. Tuos dokumentus jis pateikė, berods, 2016 metais.

Tačiau S. Tomo tvirtinimas, kad jeigu Rusijos kariuomenė Padniestrėje, pagal tarptautinį mandatą, vykdo taikos palaikymo misiją, tai ten, atseit, yra Rusijos jurisdikcija, ir jau vien tai esą duoda jam teisę vadintis taip pat ir Rusijos advokatu?.. Mano supratimu, tai visiška nesąmonė!..

Jeigu, pvz., Irake ar Afganistane yra JAV kariuomenė, tai nejau vien to pakanka, kad bet kuris tų šalių advokatas gali būti laikomas ir Amerikos advokatu? Tai gal tada ir visi Lietuvos advokatai automatiškai tampa Amerikos advokatais, nes mūsų šalyje yra dislokuoti NATO kariuomenės daliniai?..

V.A.:  Manau, tai vienas iš S. Tomo grynai „benderiškų“ išvedžiojimų, nors Rusijoje jis šiandien tikrai yra užregistruotas – kaip užsienio advokatas, turintis teisę dirbti Rusijos teritorijoje. Tuo galima nesunkiai įsitikinti apsilankius Rusijos teisingumo ministerijos oficialiame tinklalapyje, kur tarp užsienio valstybių advokatų, vykdančių veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje, 116 numeriu yra užregistruotas ir Stanislovas Tomas. Tai faktas, su kuriuo niekas (bent šiandien) nepasiginčytų. Ten aiškiai parašyta, kad registracija (o tuo pačiu, kiek suprantu, ir licencija) yra galiojanti. Ar toks statusas suteikia teisę S. Tomui vadinti save advokatu kitose valstybėse, to aš nežinau, sunku pasakyti. Internete nesunkiai galima susipažinti su advokato statuso reglamentu kiekvienoje šalyje. Šiuo metu S. Tomas, kiek žinau, skelbiasi esąs būtent Rusijos užsienio advokatas, praktikuojantis Centrinėje Amerikoje, Kosta Rikos Respublikoje.

J.I.:  Tačiau dabar Kosta Rikos S. Tomas lyg ir nemini. Bent jau tą laišką, kuriuo „Laisvo laikraščio“ redaktoriui Aurimui Drižiui grasino uždaryti laikraštį, yra taip pasirašęs: „Prof. Mult. Phc. Dr. Stanislovas TOMAS, PhD (Sorbonne), Russian Foreign Attorney (Advokat) practicing in Sèr and Limon. Responsibility limited by the terms of the Barreau de Sercq.“

V.A.:  Limón, kur S. Tomas skelbiasi dabar neva gyvenantis, yra miestas Kosta Rikoje, antras pagal dydį, gyventojų dauguma ten negrai. Tačiau…  Rusijos teisingumo ministerijos oficialiame tinklalapyje prie Stanislovo Tomo pavardės yra parašyta, kad valstybė, kurioje jis įgijo advokato statusą, yra Andora. Taip, Andoroje jis tikrai yra buvęs, tiksliau bandęs būti advokatu, ką patvirtina ir „15min.lt“ portale esantis Andoros advokatų kolegijos 2016 metais S. Tomui išduotas dokumentas. Pats S. Tomas aiškina, kai 2016 metais gavo Andoroje advokato licenciją, jis negavo leidimo tapti ten advokatų kontoros savininku. Neva dėl to, kad jis turi Lietuvos pilietybę. Andora, atseit, draudžia Lietuvos piliečiams būti advokatų kontorų savininkais, nes ten gali steigti advokatų kontoras tik piliečiai tokių šalių, kurios laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 straipsnio, kuris draudžia diskriminaciją pilietybės pagrindu. Tiesa pasakius, taip ir nesupratau, ką jis čia turėjo omeny taip kalbėdamas, prie ko čia diskriminacija pilietybės pagrindu ir kur Lietuvoje ją įžvelgia? Taigi, čia problema gal ne tiek su pono Stanislovo Tomo kvalifikacija, o su jo keistais paaiškinimais.

Na, o paskui tame pačiame 2016 metų interviu, S. Tomas aiškina taip: „Tačiau nepaisant to, kad 26 straipsnis yra privalomas Lietuvai ir Lietuvos Seimas jį ratifikavo, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija parašė net keletą laiškų Andoros Užsienio reikalų ministerijai, kuriuose pabrėžė, kad Lietuvos Respublika nesilaiko šito Pakto. Kadangi buvau vienintelis Lietuvos pilietis, pradėjęs tokią veiklą Andoroje, peršasi išvada, kad man buvo sąmoningai pakenkta. Triukšmas Lietuvos žiniasklaidoje ir buvo sukeltas kaip tik tuo momentu“. — Betgi čia jau kažkoks paranojiškas kliedesys, ar ne?… Todėl ir minčių apie tokį asmenį gali kilti visokių…

Jeigu rimtai žiūrėtume į pono Stanislovo Tomo aiškinimą, Andora, atseit, pasiūlė jam rinktis: atsisakyti Lietuvos pilietybės arba perkelti kontorą į kitą šalį. „Iš tikrųjų bandžiau atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, net juokais pasakiau, kad esu Rusijos šnipas, bet manimi nepatikėjo“, – sako jis. Tačiau, pasak jo, nors ir negali turėti Andoroje advokato kontoros, vis tiek esą gali ten būti advokatu.

Nežinau, kaip buvo anksčiau, bet nuo 2018-tų lapkričio tai jau tikrai jis nėra Andoros advokatas. Kaip tų metų lapkričio 15 dieną pranešė Andoros Advokatų kolegijos (Col·legi d’Advocats d’Andorra) pirmininkė Sophie Bellocq Anney, pernai iš Stanislovo Tomo, „už labai rimtus pažeidimus“, atimta teisė būti advokatu Andoros Kunigaikštystėje. Apie tai paskelbė tenykštė žiniasklaida, visi trys Andoros laikraščiai, „El Periòdic d’Andorra“, „Diari Bondia“, „Diari d’Andorra“. Taigi, su Stanislovo Tomo advokatavimu Andoroje nuo 2018 metų jau tikrai baigta!..

J.I.:  Tai reiškia, jog dabar S. Tomas net ir Rusijoje negali skaitytis praktikuojančiu užsienio valstybės advokatu, jeigu jis nėra Andoros advokatas, nes būtent kaip Andoros advokatas Rusijoje jis ir buvo užregistruotas?

V.A.:  Manau, kad taip. Kai Rusiją pasieks žinia, kad ponas Stanislovas Tomas Andoroje jau yra praradęs teisę būt advokatu už „infraccions molt greus“, tai tikriausia jis bus išbrauktas Rusijoje iš užsienio valstybių advokatų sąrašo, jei iki to laiko neįsitrins į advokatūrą kokioje nors kitoje miniatiūrinėje šalyje, kokioje nors salelėje, kaip Sarkas.

J.I.:  Betgi išties absurdiška šito Ostapo Benderio „gudrybių“ schema, ar ne? Pirma, užsiregistruoja kaip advokatas nykštukinėje Andoroje, po to, kaip advokatas iš Andoros, užsiregistruoja Rusijoje – užsienio advokatu, ir tada visiems skelbiasi esąs Rusijos užsienio advokatas, „praktikuojantis“ kokiame nors Sarke, Monake, Kosta Rikoje… O tada pabandyk, žmogau, susigaudyti, iš kur jis ir kas iš tikrųjų jis yra…

V.A.:  Taigi, iš tiesų ponas Niekas! Būdamas užregistruotu Rusijoje, kaip advokatas iš Andoros, jis tegali Rusijoje teikti teisines paslaugas tik tokiais klausimais, kurie yra susiję būtent su Andora. Nieko daugiau!.. Taip parašyta Rusijos federaliniame advokatų veiklos įstatyme (2 straipsnio 5 paragrafas). Tas įstatymas dabar, kiek žinau, bus dar labiau sugriežtintas, ypač tos dalys, kur kalbama apie užsienio advokatus.

Neseniai skaičiau Rusijos Federacijos advokatų palatos laikraštyje „Advokatskaja gazeta“ tos palatos viceprezidento Andrejaus Sučkovo interviu (2017 m. gegužės 2 d.), kur jis kalba apie Rusijos Teisingumo ministerijos parengtą papildymų bei pakeitimų projektą, pagrinde susijusį su užsienio advokatų dalyvavimu teikiant teisinę pagalbą Rusijoje. Dokumente nurodoma, kad, visų pirma, būtina nustatyti užsienio advokatų pareigą pranešti Teisingumo ministerijai apie advokato statuso nutraukimą užsienio šalyje!.. Žodžiu, viskas aišku. Aš dar nepasidomėjau, ar tie papildymai ir pakeitimai jau yra priimti, bet ponui Stanislovui Tomui jie tikrai nieko gero nežada!..

J.I.:  Jis visus tyčia klaidina savo miglotais pasisakymais. Taip visada būna, kai ant vieno feiko guldai kita feiką, kol galiausiai visi pasimeta ir tada sunku būna suprasti, kur tiesa, o kur melas.

V.A.:  Aš sakyčiau, kad S. Tomas ne tik melagis, bet ir mistifikatorius, žmogus su daugybe nežinomųjų. Ir kuo nežinomųjų daugiau, tuo daugiau intrigos. Galimai, būtent to jis ir siekia, norėdamas atkreipti į save visuomenės dėmesį. Jis tiesiog trokšta dėmesio ir bet ką dėl to padarytų. Iš čia ir savo personos aukštinimas, hiperbolizuotas susireikšminimas.

Štai radau ką parašė jam, kaip komentarą po vienu jo straipsniu, „tv3.lt“ portale, kažkoks žmogus, pasirašęs „Kambariokas“, kuris, galimai, Stanislovą Tomą artimai pažįsta: „Melavai, nes neturėjai jokio atskaitos taško. Jokios ašies, kuria grįstumei savo tiesą. Tu galėjai bet ką ir bet kaip išversti. Ir nejausti atsakomybės už tai, ką pasakei anksčiau. Nes neturėjai galvoje nieko.“ — Taip buvo pasakyta apie S. Tomą dar 2009 metais!

J.I.:  Niekas ir nežino beveik nieko apie realius jo nuopelnus ar pasiekimus. Visur jis tiktai pats save giria, esą laimėjęs Prezidento Rolando Pakso bylą. Ir jei peržiūrėtume video, kur pats save reklamuoja šitas Ostapas Benderis, tai atrasime, kaip S. Tomas „išgelbėjo“ prezidentą R. Paksą, bet apie kitą savo veiklą šis „gelbėtojas“ kalba labai jau miglotai.

V.A.:  Todėl, kad jokių kitų pasiekimų paprasčiausia nebūta!… Net ir R. Pakso byloje S. Tomas buvo, tiesa pasakius, kaip „devintas vanduo nuo kisieliaus“. Jo nuopelnai toje byloje iš tiesų atrodo labai ir labai menki. Dabar S. Tomas aiškina, kad R. Paksas turėjo keturis atstovus, tačiau Strasbūro teismas neva atsisakė nagrinėti visų kitų advokatų argumentus, o pagrįsta pripažino vien tik Stanislovo Tomo rašytą dalį. Tačiau… kur visa tai galima būtų patikrint, kur galima tuo įsitikint? O gi niekur!..  Aš, pavyzdžiui, bandžiau ieškoti, nemažai laiko sugaišau, bet visiškai nieko taip ir nepavyko surasti. Sakoma, jeigu nėra įrodymų, tai nėra ir fakto, nes faktas be įrodymų – niekas!..

Štai, grynai humoristinis S. Tomo ir kažkokios Renės Antonovienės dialogas „Facebook“ socialiniame tinkle, š.m. sausio 25-tą: „Stanislovas Tomas: Mano gimtinėje Kosta Rikoje šiuo metu +27, vandenynas, mano namo kieme auga palmės ir bananai, šaukia papūgos.“ – „Renė Antonovienė: Jūs tikrai gimęs Kosta Rikoje?“ – „Stanislovas Tomas: Ne, bet, kai taip pasakau, tai pasidaro šilčiau.“ – „Renė Antonovienė: Pokštininkas Jūs! Malonu, kai žmogus turi humoro jausmą.“

Humoras humoru, bet šis pokalbis, mano supratimu, puikiai paaiškina visų S. Tomo mistifikacijų esmę. Kai žmogus savo gyvenime jaučiasi menkas, visai nereikšmingas, turi daug visokių kompleksų, tada ir ima fantazuoti apie tai, koks esąs didis. Kad pasidarytų šilčiau. „Aš esu 6 valstybių advokatas, Sorbonos daktaras, 3 profesoriaus vardai, apkeliavęs darbo reikalais pusę pasaulio (vien youtube video iš 44 valstybių), gyvenu tropikuose prie šilto vandenyno – kur daugiau?“ (irgi iš „Feisbuko“) Nežinau, gal vaikystė jo sunki buvo, gal kumyso mažai gėrė…

J.I.:  Stanislovas Tomas labai daug žada, bet nieko realiai nepadaro, matyt, todėl jam reikalingos mistifikacijos. Turbūt, tik Lietuvoje jis ir tegali žmonėms makaronus ant ausų kabinti, normalioje šalyje tokį Ostapą Benderį iškart demaskuotų.

V.A.:  Aš prie savo pavardės irgi galiu parašyti skliausteliuose ir Sorboną, ir Harvardą su Oksfordu, bet nuo to advokatu ar profesoriumi tikrai netapsiu. Taip ir Stanislovas Tomas gali šnekėt apie save, ką tik nori, apie savo super IQ, genialumą, DNR ir genetiką, bet jo „genialumu“ ir „pasiekimais“ teisės srityje vien tik Lietuvos lengvatikiai ir naivuoliai tiki.

Kadaise pažinojau vieną indą, atvykusį iš Fidžio salos. Jis man pasakojo, kad aplinkui Ramiajame vandenyne esančią Fidžio salelę, yra daugybė dar mažesnių salų, kurios apskritai beveik niekam nepriklauso. Tiksliau, priklauso vietinėms tenykštėms aborigenų gentims. Kiekviena gentis turi po tuziną ar daugiau tokių negyvenamų salelių. Galima susitarti su kokios genties vadu, kad tokią salelę parduotų. To indo sesuo buvo ištekėjusi už kažkokio Kroatijos mafijozo, kuris vieną salą ten ir įsigijo, palyginus, labai pigiai, gal už pora milijonų dolerių. Nežinau, ką tas mafiozas su savo sala darė, bet paskui jį kažkas nušovė ir ta sala liko be šeimininko…

Labai norint, galima netgi paskelbt nusipirktoje saloje savo nuosavą valstybę ir pasiskelbti tos valstybės vieninteliu advokatu, profesoriumi ar dar kuo nors. Tik pagalvokit, kokios galimybės ponui Stanislovui Tomui tada atsivertų, galėtų su savo tokia „valstybe“ gal net ir į Jungtinių Tautų Organizaciją įstoti!…

Juokas juokais, bet aš pilnai sutinku su jūsų nuomone, jei žmogus skelbiasi esąs eksvunderkindas, genijus, teisininkas, multiprofesorius, baigęs kelis universitetus, turįs daktaro laipsnį iš Sorbonos, giriasi mokąs, berods, dvylika  kalbų (visur šis skaičius skirtingas), o galutinis rezultatas tiktai toks, kad 35 metų amžiaus subrendęs vyras tegali pasigirti, esą „advokatauja“ Padniestrėje ar kažkokioje Sarko saloje, tai jau iškart toks žmogus man atrodo labai įtartinas, lyg būtų netikra moneta. O netikrų pinigų, kaip žinia, niekas nenori, nepriima, visi saugosi.

 

                                                                                              (Laukite tęsinio)

—————————————————————————————————-

 

FOTO komentaras (paryškinta)

 

Regis, dabar Stanislovas Tomas savo veiklą Lietuvoje vis labiau maskuoja. Sakoma, neva šitą aferą „padėti skurstantiems pensininkams“ oficialiai įgyvendina ne jis pats, o Vytauto Juozapaičio labdaros ir paramos fondas, kuriam vadovauja… Kazimiero Juraičio žmona Vaida. Pasirodo, Vytautas Juozapaitis – Vaidos tėvas, K. Juraičio uošvis. Šis kompozitorius kažkada kaimo kapelai „Armonika“ vadovavo. Žodžiu, jeigu kas ne taip, Lietuvos Ostapas Benderis bus „ne prie ko“, o atsakys už viską, kaip „Ragų ir kanopų“ kontoroje, pamenat, buvo toks zicpirmininkas Funtas, kuris prie visų valdžių už kitus asmenis cypėje sėdėdavo…

Facebook komentarai
Back To Top