skip to Main Content

Apie tai, kiek kainuoja nutraukti bylą, ir kiek – iškelti – dar 2016 m. rašė „Laisvas laikraštis“. Straipsnyje minėtos pavardės – tos pačios, kaip ir šiandien suimtų prokurorų. Įdomų, kodėl belangėje neatsidūrė ir Evaldas Pašilis?

 

1111111111 Rating 4.07 (7 Votes)  

Prokuratūros tarifai : nutraukti bylą – 120 tūkst. litų, iškelti bylą konkurentams – 70 tūkst. litų

Aurimas Drižius

Vilnietis verslininkas Linas Gudzinskas  buvo apstulbintas, kai vienas Kauno nusikalstamo pasaulio „autoritetas“ Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro Juozo Bagdonavičiaus (šiuo metų teisiamo už kyšininkavimą – aut. pastaba) akivaizdoje išdėstė prokurorų sąlygas – ikiteisminis tyrimas L.Gudzinsko atžvilgiu bus nutrauktas už 120 tūkst. Litų, o jo konkurentams baudžiamoji byla iškelta už atitinkamai 70 tūkst. Litų. 

 

„Aš pradėjau juoktis ir paklausiau, kodėl kyšiai – ne apvalūs skaičiai, o tam „autoritetui“ pasakiau, kad matyt, jis prie 100 tūkst. ir 50 tūkst. Litų kyšių prisideda ir savo 20 tūkst. „už tarpininkavimą“, – juokėsi L.Gudzinskas.

Panašias kainas  iškėlė  ir  Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai. „Turėjau keletą susitikimų su Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorais Gediminu Bukausku ir Vytautu Kukaičiu, kurie per tarpininką – advokatą Kristupą Ašmį – įvardindavo, kad už kiekvieną asmenį, kuriam iškelta baudžiama byla, turiu sumokėti po 100 tūkst. litų, kad ta byla jam būtų nutraukta, – pasakojo verslininkas, – tada aš pradėjau juoktis ir sakau, kad tame kaltinime prirašyta vos ne dešimt asmenų, o komercinis ginčas su „Kanapa“ vyksta tik dėl 600 tūkst. litų. Sakau – ką jūs čia svaigstate? Ginčas priėjo vos ne iki muštynių“.

Visos L.Gudzinsko bėdos prasidėjo tada, kai jo firma „Vilniaus brokerių kompanija“ pasirašė sutartį su AB „Kanapa“ dėl prekybos centro Šiauliuose statybos. Kai „Vilniaus brokerių kompanija“ atliko projektavimo ir statybos darbų „Kanapai“ už 700 tūkst. litų, „Kanapos“ direktorius Vitas Kelmelis (šiuo metu nuteistas kalėti už kyšininkavimą – aut. pastaba) parašė pareiškimą FNTT, kad jo pasamdyti rangovai iš jo pavogė 3 mln. litų, kurie neva buvo pervesti „Vilniaus brokerių kompanijai“. 

  FNTT iškėlė bylą, ir užgriuvo L.Gudzinsko firmas, darė kratas, norėdami atimti jau „Kanapos“ vadovų pasirašytus darbų atlikimo aktų originalus. Tada ir paaiškėjo, kad „Vilniaus brokerių kompanijai“ jokių 3 mln. litų „Kanapa“ nepervedė, o savo sąskaitoje turėjo tik 160 tūkst. litų, kuriuos per kelias dienas 21 kartą „prasuko“ per kelias firmas tam, kad parodyti, jog „Vilniaus brokerių kompanijai“ pervesta 3 mln. litų. 

Mat V.Kelmelis buvo sutaręs su „Nord“ banku, kad tas finansuos 26 mln. Litų vertės  prekybos centro statybą Šiauliuose, ant „Kanapos“ turimo žemės sklypo. Tačiau bankas pareikalavo, kad bent 3 mln. litų į statybas įneštų pati „Kanapa“. 

Pastaroji tiek pinigų neturėjo, todėl sutarė su statybų rangovu – „Vilniaus brokerių kompanija“, kad jai 21 kartą perves tuos pačius 160 tūkst. litų, kuriuos ji per trečią firmą gražins „Kanapai“, ir taip banką pavyks apgauti – jis patikės, kad „Kanapa“ į statybas investavo 3 mln. litų. 

Tačiau „Nord“ banko bankininkai neapsikvailino, atsisakė kredituoti statybas, ir tada „Kanapa“ vietoj pinigų už projektavimo darbus užsiundė ant „Vilniaus brokerių kompanijos“ Šiaulių FNTT. Pastaroji kartu su įvairaus lygio prokuratūromis kelis metus „tyrė“ šią bylą, nors įtariamieji pateikė banko dokumentus, kad jokių 3 mln. litų nebuvo, o buvo tik tie patys pinigai, kurie sukosi 21 kartą, kol „susisuko“ 3 mln. litų, ir sugrįžo į „Kanapą“. 

Vėl – tas pats J.Bagdonavičius

„Kauno miesto apylinkės prokuratūra daro paslaugą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojui Aidui Zikarui, – pasakojo L.Gudzinskas, – A.Zikaro iniciatyva, tiksliau, paprašius kauniečiams iš Kauno prokuratūros, man buvo iškelta baudžiamoji byla ir aš buvau sulaikytas gegužės 7 d. ir uždarytas į Kauno tardymo izoliatorių. 

Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius buvo gavęs prašymą iškelti man baudžiamąją bylą, jos pagrindu nutempti mane pas psichiatrus ir pripažinti mane neveiksniu civilinėse bylose, kur aš dalyvauju kaip liudininkas dėl „Kanapos“ 600 tūkst. Litų skolos. 

Mūsų skolininkas Šiauliuose, kuris yra jau minėto prokuroro A.Zikaro giminaitis, daro viską, kad aš negalėčiau liudyti civilinėje byloje. Nors tas ginčas teisme vilkinamas jau treji metai, tačiau per vieną posėdį tas skolininkas teisme pasakė, kad „prašome to žmogaus parodymus nefiksuoti, nes mes žinome, kad Kauno miesto prokuratūra siekia jam atlikti procesinį veiksmą – psichiatrinę ekspertizę. 

Tai įrodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp bylas man vedančių prokurorų ir mano skolininko, nes jis žino, kokius veiksmus atlieka prokurorai mano atžvilgiu. Iš pradžių galvojau, kad gal būt generalinis prokuroras susidomės tai dalykais, tačiau vėliau supratau, kad niekam tai neįdomu, nes varnas varnui akies nekerta“.

Per tuos tampymosi po prokuratūras ir teismus metus L.Gudzinskas įsitikino, kad prokuratūra nėra „kažkokia teisėsaugos struktūra, o tai yra galingiausia šiandien nusikalstama grupuotė Lietuvoje“. 

„Tokią  savo nuomonę aš galiu pagrįsti dokumentais, nes viskas mano atžvilgiu buvo daroma neteisėtai, – sakė L.Gudzinskas, – kai pradėjau rašyti skundus prieš prokuratūrą dėl jų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, Generalinės prokuratūros ONTT skyriaus prokuroras Sdislav Tuliševskij davė nurodymą mane sulaikyti. Jie mane sulaikė gegužės 7 d. Elektrėnuose važiuojantį automobilyje, nuvežė į policijos komisariatą ir paskui nuvežė į Kauną. 

Tada paprašiau, kad mane nuvežtų į teismą, kad galėčiau duoti parodymus, ir pateikiu mano nekaltumą įrodančius dokumentus, nes visur su savimi nešiojuosi tokią papkę su mokesčių inspekcijos pažymomis, kad aš nesu skolingas nė cento. 

Tačiau prokurorai man pasakė, kad veža ne į teismą, o pas ekspertus. Žinau, kad psichiatrinę ekspertizę nustato BK, kuris numato, kad turi būti prokuroro ir teismo nutarimas ir apygardos teismo patvirtinimas. 

Kai tai pasakiau prokurorams, jie pradėjo juoktis ir pasakė : „tai mes dabar pažeisime įstatymą, o tavo teisė jį apskųsti“. Tada pasakiau, kad nelipsiu iš mašinos, tai jie mane ištempė ir suplėšė drabužius – parašiau pareiškimą dėl tokių neteisėtų pareigūnų veiksmų. Tačiau prašymą atmetė, „nes „nėra įrodymų“. 

Kai pas psichiatrijos ekspertus manęs nuvežti nepavyko, tai nuvežė į teismą pratęsti man sankcijos. Surakintomis už nugaros rankomis negalėjau net ištraukti dokumentus, o savo advokatui paskambinti aš negalėjau. Skyrė valdišką advokatą, ir man skyrė mėnesį suėmimo. Būdamas izoliatoriuje, parašiau 27 skundus įvairioms instancijoms. 

Pagal bet kokius procesinius dokumentus įtariamasis prieš skiriant jam suėmimą turi būti apklaustas, ir aš to teisėjo Dainiaus Ročis, kuris davė sankciją mane suimti, paklausiau, kada jie mane apklaus. Teisėjas atsakė, kad „tai ne mano kompetencija, nes prokuroras nepaprašė padaryti apklausos“.

Tardymo izoliatoriuje L.Gudzinskas buvo kankinamas – vedamas laiptais už nugaros surakintomis rankomis gavo smūgį į nugarą iš konvojaus, ir nuriedėjo nuo laiptų. Kai atsipeikėjo, policininkai pažadėjo, kad išmes jį per langą, ir pasakys, kad jis pats iššoko, kaip VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas. 

Apie prokurorą Juozą Bagdonavičų LL jau rašė – šis išgarsėjo dar prieš keliolika metų, kai uždarė sutuoktinius į kalėjimą ir pareikalavo, kad jie atsisakytų Kauno savivaldybės buto J.Bagdonavičiaus naudai. Trijų vaikų motina Aleksandra Stankevičienė, tris paras J.Bagdonavičiaus pralaikytą areštinėje, taip ir padarė – parašė pareiškimą, kad atsisako Kauno savivaldybės suteiktą butą. Vėliau jame apsigyveno pats prokuroras J.Bagdonavičius. 

Kaltinimas PVM plovimu

Iš pradžių L.Gudzinskas buvo apkaltintas „neteisėta ūkine veikla“ (kaip juokiasi pats įtariamasis, „leidžia keksus kepti, o jis kaktusus augina“), tačiau vėliau kaltinimai pasikeitė – neva jis vadovavo grupuotei, kuri fiktyviu būdu susigražino iš valstybės apie 170 tūkst. Litų. 

Pats L.Gudzinskas neneigė, kad buvo įsteigęs įmonę „Eos“, kuri buvo kaltinama vogus PVM, tačiau sako, kad dar 2004 m. ją pardavė kitam asmeniui ir daugiau nežino, ką jis su ja veikė. „Kai prasidėjo mano persekiojimai, tai norėjau pasidaryti buhalterinių dokumentų kopijas, kad apsiginčiau nuo įtarimų, – pasakojo L.Gudzinskas, – turėjau pažymas iš Sodros ir mokesčių inspekcijos, kad mano vadovavimo „Eos“ metu aš nieko valstybei nelikau skolingas. 

Bandžiau tai pasakyti teisme, tačiau niekam tai nebuvo įdomu, o prokurorai rašo, kad „L.Gudzinskas teigia, kad nėra padaręs nusikalstamos veiklos ir teikia įrodymus“, tačiau nemini tų mokesčių inspekcijos pažymų. Ir tie dokumentai net nėra paminėti teismo ir prokuratūros nutarimuose. 

Manau, kad prokurorai net neprideda tų dokumentų prie bylos, nes nemanau, kad teisėjai taip lengvai galės leisti mane suimti, jeigu jis matytų tas mokesčių inspekcijos ir Sodros pažymas. Viskas yra daroma, kad teisėjas nematytų tų dokumentų“.

Kai prasidėjo L.Gudzinsko ginčas su AB „Kanapa“, tai pastaroji uždėjo inkasinį areštą ant L.Gudzinsko firmos „Baltoji vokė“ net 5 mlrd. litų sumai. „Man vairavimo teisės yra atimtos 99 mėnesiams, ir tai yra prokurorų bandymas man parodyti, kad jie yra visagaliai ir gali padaryti ką nori“, – mano verslininkas. 

Pats L.Gudzinsko suėmimas sutapo su laiku, kai turėjo būti nagrinėjamos pretenzijos „Kanapai“. 

„Apeliaciniame teisme jau eilėje posėdžių mums siūloma šią civilinę bylą baigti taikos sutartimi, ir aš savo skolininkui esu pasakęs, kad iš tų 600 tūkst. Litų tegul man atiduoda 350 tūkst. Litų, kad padengčiau turėtas išlaidas, – pasakojo L.Gudzinskas, – tačiau „Kanapos“ vadovai atsisako, nes neturi pinigų. 

O kitas dalykas, kam jam sutikti, kai tiek daug skundų ant manęs parašė, ir jie mano, kad jie kartu su prokurorais valdo situaciją. 

Iš esmės taip ir yra, nes ne Kelmelis sėdėjo kalėjime, o aš. Nors aš pristačiau krūvą dokumentų, kuriose yra padirbtas Kelmelio paršas“. 

L.Gudzinsko suėmimas buvo neteisėtas

L.Gudzinskas kalėjime buvo išlaikytas mėnesį, paskui prokurorai kreipėsi dėl suėmimo pratesimo, tačiau Kauno apylinkės teismas nepratęsė suėmimo, o po kelių dienų Kauno apygardos teismas nutarė, kad net ir pats L.Gudzinsko suėmimas mėnesiui buvo neteisėtas. Jo bylą tyręs prokuroras Donatas Puzinas net nepadarė L.Gudzinsko apklausos kalėjime, nors įtariamasis prašė daug kartų jį paklausti. „Jis neturi ką paklausti, todėl manęs net kalėjime neapklausė“, – sakė L.Gudzinskas. 

Kyšiai prokurorams – oficialūs

L.Gudzinskas sako, kad kyšių dydžiai prokurorams Kaune yra vieša paslaptis. „Atsiliepimai dar prieš n metų sakė, kad toks prokuroras J.Bagdonavičius, kaip teisininkas, yra gana silpnas, ir laikosi tuo, kad užsiiminėja teisine komercija – tam iškelsim, o tam nutrauksim baudžiamąją bylą, – pasakojo L.Gudzinskas, – puikiai pažįstu žmones, kurie tuo naudojasi. 

Vienas – jau minėtas nusikalstamo pasaulio „autoritetas“, nors vieniems jis autoritetas, o kitiems – tik policijos agentas, bet jis konkrečiai man pasakė, kad 70 tūkst. litų kainuoja bylą iškelti, o nutraukti 120 tūkst. litų. Tada pradėjau juoktis ir sakau, o kodėl nuo apvalios sumos vis kažkas užsimeta po 20 tūkst. litų. Klausiau, ar jo dalis yra 20 tūkst. Litų, o prokuroro – atitinkamai 50 ir 100 tūkst. Tai jis man atrėžė, kad „ne tavo reikalas“. 

Tokios kainos Kaune yra viešai žinomos ir nusikalstamo pasaulio, pvz., Kaune jau neliko, liko tik žmonės, kurie vaikšto pas verslininkus, ir siūlo susimokėti, tada prokuratūra jų nelies. „Aš irgi susilaukiau pasiūlymų susimokėti už tai, ko aš nesu padaręs, tačiau žinau, kad jeigu pradėsiu mokėti, tai mokėti turėsiu kas pusę metų“, – sakė verslininkas.

L.Gudzinskas mano, kad prokurorai dažnai naudoja tokią taktiką – paskelbia kokio nors įtariamojo paiešką, neva jis slapstosi, paskui tuo pačiu pagrindu uždaro į kalėjimą, ir kalėjime pasiūlo pasirašyti, kad jis atsisako pretenzijų tam, kuris užsakė prokuratūros ikiteisminį tyrimą.

 „Kada tas žmogus pats ieško teisėsaugos pareigūnų, kurie paskelbė jo paiešką, dingsta suėmimo pagrindai, – kalbėjo L.Gudzinskas, – jis nesiekia daryti įtakos ir skambino prokurorams, prašydamas jį apklausti, tačiau prokurorė nueiti ko paklausti, nes žino, kad jokios nusikalstamos veiklos nepadaryta“.  

Paklaustas, kodėl jis nebandė skųstis Kauno apygardos prokuratūros vadovui Kęstučiui Betingiui, kuris anksčiau garsėjo kaip sąžiningas vyras, L.Gudzinskas atsakė, kad bandė skųstis K.Betingiui, tačiau šis sureagavo, kad „man tavo odisėja jau nusibodo“, nes buvau prašęs 27 skundus, ir paprašė pateikti raštu. „Kai pateikiau raštu, apygardos prokuratūra atrašė, kad tuos klausimus sprendžia apylinkės prokuratūra, – pasakojo L.Gudzinskas, – kai pasakiau, kad norėčiau, kad mano skundus turtų neangažuotas prokuroras, K.Bėtingis labai užsivedė ir labai supyko, kad jo pareigūnus pavadinau angažuotais“. 

Karas su FNTT

Karas su FNTT prasidėjo prieš dvejus metus, kai L.Gudzinsko brolio sūnaus įmonė „Eurostatybų koncernas“ administraciniame teisme laimėjo prieš FNTT proteguojamą ir jiems duoklę mokančią įmonę. 

„FNTT, matydami, kad mes su jais kariaujame, užsikabino ir darė mūsų įmonėje mokestinį patikrinimą, – pasakojo L.Gudzinskas, – jį ten daro beveik dvejus metus, priskaičiuoja 300 tūkst. Litų pažeidimų ir baudų. Tačiau vyriausias administracinis teismas ir vėl atmetė FNTT pretenzijas. Tuomet FNTT, bijodami, kad mes kreipsimės dėl 9 mln. Litų žalos padarymo „Eurostatybų koncernui“, iškėlė baudžiamą bylą, ir įtariamuoju paskelbė mano brolio sūnų.

 Tai geriausiai iliustruoja tas struktūras, su kurioms aš kariauju. Ir tokios pat priemonės taikomos absoliučiai visiems, kurie užsiima verslu – „pakabina“ įtarimus, ir paskui valdo. Gali „atsibašliuoti“ prokurorams, tačiau tai nieko nepadeda, gal pusei metų, nes paskui vėl reikia mokėti. O žmogus mokėdamas kyšius neva prisipažįsta, kad jis jaučiasi kažkuo kaltas, ir tada sistema jį jau gręžia iki galo. Vienintelis šansas, jeigu žmogus nėra nieko prisidirbęs, kovoti su ta sistema. Nes kitaip tave kaip narkomaną „pakabins“, ir turėsi kaip narkomanas eiti pas juos pirkti dozę – teks išsipirkinėti nuo įtarimų“.  

Tą dieną, kai Vyriausiame administraciniame teisme turėjo būti nagrinėjamas verslininkų skundas, anksti ryte pas jo motina užgriuvo policija, ieškodami L.Gudzinsko. „Jie tikėjosi pasiimti mane dar prieš bylą, ir aš negalėsiu liudyti teisme, – sakė jis, – tai įrodo, kiek ši sistema yra korporatyviai dirbanti – teisme aš turėjau liudyti apie Vilniaus FNTT savivalę, o mane sulaikė Kauno FNTT tą pačią dieną. Motinos namuose jie manęs nerado, išėjo nepalikę jokių dokumentų, tik žodžiu perdavė, kad būtų galima nebrangiai susitarti dėl bylos nutraukimo. Po kiek laiko atvažiavau pas motiną, ji papasakojo, ir aš patariau rašyti pareiškimą dėl neteisėto įsibrovimo. Motina 13 metų buvo lageriuose Sibire, todėl jai kariauti nebesinorėjo, tačiau aš parašiau pareiškimą dėl neteisėto įsibrovimo, nors Kauno prokurorai atmetinėjo visus mūsų pareiškimus, todėl neva visi veiksmai padaryti mano namuose yra teisėti“.

Kaltinimai L.Gudzinskui sukčiavimu atsirado tik po to, kai jis ėmėsi skųstis, kad prokurorai piktnaudžiauja tarnyba, iki tol jis buvo kaltinamas tik „neteisėta ūkine veikla“. „Aš turiu pažymas iš valstybinių įstaigų, kad niekam nieko nesu skolingas, todėl ramiai jaučiuosi“, – sakė jis.

Galingiausia nusikalstama šeima Kaune – policijos komisarai

L.Gudzinskas nemano, kad visi FNTT pareigūnai ir prokurorai užsiima „verslu“ ir ima pinigus naudodamiesi tarnybine padėtimi. „Prieš 15 metų tokie policijos komisarai kaip urbaičiai, mažuikos, aleksoniai patys juokdavosi, kad jie yra galingiausia nusikalstama Kauno šeima, nes jiems visi mokėjo, – pasakojo L.Gudzinskas, – lygiai tas pats vyko ir su manimi – iš šiauliečio buvo duota komanda FNTT mane pagainioti už tą „Kanapos“ skolą, ir dar prieš 2005 m. Kalėdas pas mane atėjo toks Rusteika su Butkevičiumi ir pasakė, kad jeigu aš neatsisakysiu „Kanapos“ 600 tūkst. litų skolos, tai mes tave „metodiškai suvalgysime“. 

Po to prasidėjo karas, kuris tęsiasi iki dabar. Jie man kelia įvairius ikiteisminius tyrimus, kad būtų galima padaryti kuo daugiau žalos. Turėjau keletą susitikimų su Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorais Gediminu Bukausku ir Vytautu Kukaičiu, kurie per tarpininką – advokatą – įvardindavo, kad už kiekvieną asmenį, kuriam iškelta baudžiama byla, turiu sumokėti po 100 tūkst. litų, kad ta byla jam būtų nutraukta. Tada aš pradėjau juoktis ir sakau, kad tame kaltinime prirašyta vos ne dešimt asmenų, o komercinis ginčas su „Kanapa“ vyksta tik dėl 600 tūkst. litų. Sakau – ką jūs čia svaigstate? Ginčas priėjo vos ne iki muštynių. Prokurorai, matyt, pakankamai atsargūs žmonės ir kai aš ant jų pradėjau šaukti, tai jie nubėgo į kitą kambarį ir liko tik advokatas Kristupas Ašmys, kuris išklausė, ką aš norėjau pasakyti“.

Tas advokatas K.Ašmys buvo pasamdytas L.Gudzinsko atstovauti jį teismuose, tačiau vietoj sąžiningo atstovavimo K.Ašmys pasistengė, kad L.Gudzinskas praleistų terminus skundui paduoti. „Kai man vienas žmogus paskambino ir pasakė, kad K.Ašmys padarė taip, kad mes pražiūrėtume skundo terminus, aš jam paskambinau ir nuvažiavau į jo kontorą, – pasakojo L.Gudzinskas, – nuvažiavau į K.Ašmio kontorą ir žiūriu – trys broliukai, mano advokatas ir minėti prokurorai G.Bukauskas ir V.Kukaitis. Pradėjau ant advokato šaukti, ką apie jį galvoju, ir tas man atsakė : “ O tu ką galvojai ir kodėl mane kaip advokatą samdei?“. Pasakiau, tam, kad jis rašytų procesinius dokumentus, tai advokatas mane išvadino durniumi ir pasakė, kad viskas yra daroma kitaip. 

Jis paėmė popierių ir pradėjo rašyti, kokius kyšius reikia mokėti, aš tik spėjau pagalvoti, kur tie nuliai baigsis. Advokatui pasakiau, kad jeigu už visus įtariamuosius sumokėčiau po 100 tūkst. litų, tai jau būtų netoli milijono, o „Kanapos“ skola tik 600 tūkst. litų. Kai taip pasisuko, prokurorai išėjo į kitą kambarį ir derybos baigėsi“. 

L.Gudzinskas sako, kad prokurorai jam siūlė sumokėti po 100 tūkst. litų kyšių už kiekvieną asmenį, kuriam pareikšti įtarimai, o tokių buvo daug. Mat Šiaulių FNTT iškėlė bylą pagal „Kanapos“ vadovo skundą.

„Pradėjome aiškintis, kodėl, nes tai jau ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos kompetencija, – sakė L.Gudzinskas, – pasirodo, tas pats „Honderos“ savininkas R.Bielskis kilęs iš Šiaulių ir gerai sutaria su Šiaulių apskrities FNTT viršininku Kornelijumi Škėla. Ir tas terorizuoja mus, iš Šiaulių atvažiuoja daryti kratas Vilniuje, Elektrėnuose, Kaune, ir krato „Vilniaus brokerių kompanijos“, „Baltosios vokės“ ir kitų įmonių bei jų darbuotojų kontoras. „Vilniaus brokerių kompanijos“ savininkus – direktorę Mariną Malinovskają ir jos vyrą Remigijų Vidrevičių išvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Ten moteris po dviejų dienų „apklausų“ prikalbėjo ikiteisminio tyrimo teisėjui tai, ko reikėjo FNTT. Tačiau kai ją paleidžia, ji papasakojo, kad FNTT vadovai ją gąsdino, kad jos vaikai užaugs vaikų namuose, ir tardė ją po 16 valandų kiekvieną dieną. 

Ją psichologiškai terorizavo dvi dienas, ir ji sutiko kalbėti tai, ko reikia FNTT. O pagal BPK jos parodymai, išgauti ir duoti teisėjui, jau yra įrodymas, ir jais galima vadovautis, nors tas žmogus ir numirtų. Jos vyras mėnesį sėdėjo Šiaulių kalėjime. Pasamdėme advokatus Liutvinską ir Stasiulį. Tik paskui paaiškėjo, kad Stasiulis Klaipėdos teismuose kažkada dirbęs su Šiaulių prokuroru Roščenkovu, kuris dirbęs teisėju Klaipėdoje. Ir tas prokuroras Roščenkovas nuolat davinėjo sankcijas kratoms, žmonių sulaikymams ir etc. 

Vienoje vietoje FNTT krėtė kontorą kas keturias dienas, nuolat ieškojo „Vilniaus brokerių kompanijos“ darbų priėmimo aktų – norėjo juos atimti, kad galėtų juos sunaikinti. Tačiau tuos dokumentus laikėme slėptuvėje, ir FNTT jų nerado“.

Kaip kurpiamos bylos 

„Vilniaus brokerių kompanijos“ vadovas po mėnesio buvo paleistas iš Šiaulių kalėjimo, kur pateko, pasak L.Gudzinsko, „dėl žinomai melagingų L.Kelmelio kaltinimų“. Nors L.Gudzinskas pateikė FNTT visus dokumentus, kad jokių 3 mln. litų iš „Kanapos“ jie negavo, ir kad tie patys pinigai sugrįžo į „Kanapą“, tačiau FNTT net nenorėjo priimti šių dokumentų. „Du kartus kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, – pasakojo L.Gudzinskas, – pradėjome rašinėti skundus, kad būtų atsižvelgta į bylos esmę, dar 2006 m. vasario 24 d. FNTT ir Šiaulių bei Vilniaus apygardų prokuratūroms pristatėme lagaminus dokumentų, kad tie L.Kelmelio kaltinimai – iš piršto laužti. Padarėme visų bankinių pavedimų patvirtintas kopijas, už kurias sumokėjome krūvą pinigų, kurios įrodė, kad pinigai sugrįžo atgal į „Kanapą“, nuvežėme pareigūnams, tačiau jie vis tiek mato, kad mes pavogėme tris milijonus litų, ir niekam tie mūsų įrodymai nebuvo įdomūs“. 

FNTT ir įvairiuose prokuratūrose „Vilniaus brokerių kompanijos“ baudžiamoji byla prasivoliojo porą metų, tačiau nebuvo nutraukta, tačiau ir į teismą neatiduota. „Matome – mistika, ir kad kažkas šiuos procesus valdo iš šono, – įsitikinęs L.Gudzinskas, – pradėjome domėtis, ir tada mūsų advokatas Stasiulis pasakė, kad prokuroras Roščenkovas pats nesprendžia, ką reikia daryti, o jam kažkas paskambina ir duoda nurodymus. 

Advokato žodžiais, į šią istoriją įsivėlęs ir Seimo teisėtvarkos komitetas, kurio narys yra ir V.Čepas, buvęs „Honderos“ direktorius.  

Galiausiai dėl „Vilniaus brokerių kompanijos“ skundų Generalinei prokuratūrai byla buvo perduota iš Šiaulių į Vilniaus apygardos prokuratūrą. „Kas pasiūlėme prokurorams, kad aštuoni „Nord“ banko darbuotojai paliudys, kad „Kanapos“ pinigai sukosi ratu ir į ją sugrįžo, ir kad tai buvo tik tam, kad Kelmeliui reikėjo parodyti, kad jis turi 3 mln. litų, jie atsisakė, – pasakojo L.Gudzinskas, – tada prokurorai leido suprasti, kad už tokią veiklą iškels bylą Gyčiui Kriščiūnui dėl dokumentų klastojimo. 

Tačiau mes aiškinome, kad tokio pinigų sukimo ratu reikėjo vieninteliam tikslui – kad parodyti, jog „Kanapa“ turi tris milijonus litų, reikalingų kreditui iš banko gauti, ir kad organizatorius buvo L.Kelmelis. Surinkta medžiaga parodytų, kad tai buvo tik L.Kelmelio interesas, ir jis buvo organizatorius. Tačiau mūsų prašymus atmeta Vilniaus apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Julius Reksnys ir prokuroras Dzikaras. Vėliau sužinome, kad tas pats Dzikaras yra V.Kelmelio žmonos giminaitis, ir tada tampa aišku, kad teisybės ir čia nerasime. 

Bandome skųstis Generalinei prokuratūrai, tačiau, kiek supratau, ten savo įtaką daro Seimo narys Vytautas Čiapas. Iš kur mes tai žinome? Mūsų draugų kursiokai dirba Generalinėje prokuratūroje paprastais prokurorais, ir kai jų buvo paklausta, kodėl nenutraukiama „Vilniaus brokerių kompanijos“ byla, jie atsakė, kad to negalima padaryti, nes iš Seimo buvo atėjęs žmogus. Kai paklausė, ar čia ne tas, kuris buvo Klaipėdos meru (Čiapas – A,.D.), prokurorai tik galvomis sulinksėjo, nes bijo, kad juos įrašys, net nepasakė, kad „taip“ – jie taip bijo politikų“. 

G.Kriščiūną iš pradžių FNTT apkaltino ir pasisavinus apie 600 tūkst. PVM, surašo jam kaltinamąjį aktą, tačiau vėliau apsižiūri, kad G.Kriščiūno vadovaujama firma „Baltoji Vokė“ niekada nebuvo PVM mokėtoja, todėl būna priversta šiuos kaltinimus atsiimti.  Dar vienas šios bylos anekdotas – kai šią bylą Generalinės prokuratūros reikalavimu Šiaulių FNTT vežė iš Šiaulių į Vilnių, pakeliui buvo neva pavogtas mikroautobusiukas su tą byla. „Vėliau FNTT vadovai sakė, kad ten buvo visi mūsų įkalčiai ir daiktiniai įrodymai, tačiau kadangi byla dingo, teko ją iš naujo atkūrinėti, ir dėl to neva taip ilgai ir vyksta ikiteisminis tyrimas, – sakė L.Gudzinskas, – tačiau aš manau, kad Šiaulių FNTT „iškepė“ toje byloje bet ką, tačiau kai Generalinė prokuratūra užprašė šios bylos, negalėjo tos savo „kūrybos“ parodyti, ir todėl bylą pradangino – organizavo to automobilio vagystę. Tai jau tikra romantika – FNTT negali parodyti to, ką patys sukūrė, todėl byla prapuolė“.  

 

Lino Gudzinsko pareiškimas Specialiųjų tyrimų tarnybai

Aš, Linas Gudzinskas, šiuo parodymų patikslinimu informuoju Jus apie man žinomas UAB „Dinaitas“ savininko, direktoriaus bei valdybos pirmininko Aleksandr Akatjev (buvęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys), buvusių FNTT Vilniaus skyriaus pareigūnų, o šiuo metu advokatų kontoros „Justeika, Butkevičius ir partneriai“ advokatai Arūnas Justeikas  ir Petras Butkevičiaus, ir šiuo metu dirbančios Vilniaus apskrities VMI PVM mokėtojų kontrolės ir PVM mokėtojų registravimo skyriaus vyr. specialistės Rasos Mačionienės  įvykdytas nusikalstamas veikas.

Su LR piliečiu Aleksandr Akatjevu susipažinau vykdamas traukiniu į Maskvą, kelionės metu atsitiktinai papuolėme į vieną traukinio vagoną su A.Akatjevu. Tai gali patvirtinti ir LR pasienio kontrolės punkto įtašai apie Kena pasienio punkte piliečių LR valstybinės sienos kirtimą išvykstant iš Lietuvos. Po trumpo pokalbio su A.Akatjevu apsikeitėm rekvizitais. Man grįžus į Lietuvą, po apytiksliai dviejų mėnesių, sulaukiau A.Akatjevo skambučio, kurio metu jis kvietė susitikti Vilniuje, bei nurodė savo ofiso Juozapavičiaus gatvėje adresą.

Apie 2003 m. UAB „Dinaitas“ ofiso patalpose įvyko FNTT Vilniaus skyriaus tyrėjų operatyvinis patikrinimas, kuris pasibaigė visų UAB „Dinaitas“ buh. dokumentų poėmiu. Nežinau priežasties kodėl (galbūt tuo metu A.Akatjev itin labai manimi pasitikėjo), bet A.Akatjevas kreipėsi į mane, tikėdamasis, gal man pavyks surasti žmogų, kuris už atlygį „susitartų“ su poėmį atlikusiais FNTT Vilniaus sk. tyrėjais, siekiant, kad visi buh. dokumentai būtų sugrąžinti be atitinkamo FNTT Vilniaus sk. pareigūnų tyrimo. Aš kreipiausi į vieną iš „EksAras“ saugos tarnybos savininką Ovidijų Jūroną, kuris praeityje su manimi yra trumpą laiką dirbęs „Aras“ pareigūnu. O.Jūronas kreipėsi į taip pat buvusį „Aras“ pareigūną Darių Nėnių (kuris tuo metu dirbo tyrėju FNTT Vilniaus skyriuje), o šis supažindino mane ir A.Akatjevą su UAB „Dinaitas“ buh. dokumentų poėmį atlikusiais FNTT Vilniaus skyriaus tyrėjais A.Justeika ir P.Butkevičiumi. Pažymėtina, jog nei Ovidijus Jūronas, nei Darius Nėnius nebuvo informuoti kokiu tikslu jų prašau surasti ir supažindinti mane su UAB „Dinaitas“ buh. dokumentų poėmį atlikusiais FNTT Vilniaus skyriaus tyrėjais A.Justeikas ir P.Butkevičius. A.Akatjevas bijodamas provokacijos (nes A.Akatjevas tuo metu buvo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, bei siekdamas nuolat gauti LR Aplinkos apsaugos rengiamų konkursų užsakymus, jis betarpiškai bendravo su LR Aplinkos apsaugos ministru A.Kundrotu, todėl bijojo būti sulaikytas kaip kyšio FNTT tyrėjui/tyrėjams davėjas), todėl, paprašė mane tuometiniam FNTT Vilniaus skyriaus tyrėjui A.Justeikai perduoti pinigų sumą. 

Aš asmeniškai A.Justeikai perdaviau apie 17500 USD. Po to, už kelių dienų, UAB „Dinaitas“ buh. dokumentai buvo sugražinti UAB „Dinaitas“ atsakingiems asmenims. Vėliau, beveik dviejų metų bėgyje teko vežioti įvairias pinigines sumas į įvairias susitikimo vietas FNTT Vilniaus sk. pareigūnams A.Justeikai ir P.Butkevičiui į kavinę „Flamingas“ (Žvėryno mikrorajonas, Vilniuje), į A.Justeikas artimos draugės ir bendrininkės Vilniaus VMI PVM kontrolės skyriaus vyr. inspektorės Rasos Mačionienės butą (Lazdynų mikrorajonas, Vilnius), kartą asmeniškai Rasai Mačionienei į rankas perdaviau didelę pinigų sumą prekybos centre „Akropolis“ kavinėje šalia čiuožyklos, taip pat, kelis kartus teko vežti įvairias pinigines sumas ir į jos butą V.Maciulevičiaus gatvėje, Vilniuje, ir į banketinę pirtį esančią Vilniaus priemiestyje Gineitiškėse ir t.t. 

Viso Arūnui Justeikas, Petrui Butkevičiui ir Rasai Mačionienei iš Aleksandro Akatjevo esu perdavęs grynais daugiau nei 400 tūkstančių litų, kurie buvo skirti tuo metu papirkti minėtus asmenis, kad jie arba vykdytų „užsakomuosius“ neva patikrinimus A.Akatjevo konkurentų įmonėse, arba, būdavo skirti tam, kad Vilniaus A VMI PVM kontrolės skyriaus ir FNTT Vilniaus skyriaus pareigūnai „užmerktų akis“ į UAB „Dinaitas“ vadovo A.Akatjevo ir jo bendrininkų vykdomas neteisėtas ir nusikalstamas veikas.

2005-03-31 d. Medininkų tarptautiniame PKP mane sulaikė išvykstant į Baltarusiją. Tuo pat metu, kai buvau sulaikomas Medininkų tarptautiniame PKP, man paskambino A.Justeikas Telefoninio pokalbio metu jam prasitariau, jog būtent tuo metu esu sulaikomas. Jis pasisiūlė atvykti ir atstovauti man kaip mano advokatas. Aš, nežinodamas kito advokato (tuomet A.Justeikas jau buvo išėjęs iš FNTT, ir mano tuometinėmis žiniomis jau vertėsi advokato praktika), ir prie savęs neturėdamas kitų advokatų telefonų, sutikau su jo pasiūlymu, tokiomis aplinkybėmis A.Justeika tapo mano advokatu viename baudžiamajame procese. Po šio telefoninio pokalbio, maždaug po 4 valandų, A.Justeika atvažiavo į Medininkų tarptautinį PKP vėliau kaip mano advokatas dalyvavo ir Vilniaus raj. apylinkės teismo posėdyje. Neva už atstovavimą ir mano teisinio nesusipratimo „sutvarkymą“ Latvijos Respublikoje A.Justeikas iš manęs ir mano artimųjų neužpajamavęs paėmė 60 tūkst. Lt. 2005-04-03 dieną A.Justeikas ir P.Butkevičius, kirsdami Grensolės PKP automobiliu Opel Frontera (valst. Nr.AHA099, raudonos spalvos) išvažiavo j Latviją. 

Būdami Rygoje jie man paskambino, ir pasakė, jog, jeigu aš noriu kad būtų „sutvarkyti“ mano teisiniai nesusipratimai, aš privalau A.Justeikai į jo nurodyte asmeninę sąskaitą pervesti dar 300 tūkst. Lt. Aš pasakiau, jog tokių pinigų nesurinksiu. Sugrįžęs į Vilnių A.Justeikas ir P.Butkevičius reikalavo jiems bet kokiu būdu surinkti jų nurodytą 300 tūkst. Lt sumą. Aš dar kartą pakartojau, jog tokios sumos man nepavyks jiems surinkti (beje, supratau, jog šie neva advokatai net nesiruošia rūpintis mano teisinėmis problemomis Latvijoje; o 300 tūkst. Lt reikalavo siekdami juos išleisti savo reikmėms, kaip kad išleido iš manęs ii mano artimųjų anksčiau gautus 60 tūkst. Lt). 

Tuomet A.Justeikas ir P.Butkevičius ėmė man siūlyti „variantą“ kaip „uždirbti“ tokius pinigus – pasiūlė man kartu su jais dalyvauti valstybinių mokesčių grobstymo schemoje, kur aš jų nurodymu, būčiau turėjęs apsiforminti save vardu kokią nors įmonę bei išrašinėti sąskaitas ir kitus dokumentus, arba, jų žodžiais tariant, būtų užtekę ir ant tuščių popieriaus blankų man pasirašinėti, į muitinės terminalus kelis kartus per mėnesį nuvažiuoti ir t.t. 

Jie sakė, kad į šį jų „biznį“ reikėtų įtraukti kuo daugiau verslininkų, o paskui visus šiuos žmones turėčiau oficialiai įskųsti jų buvusiems kolegoms FNTT pareigūnams. Kaip galimą naudą ir uždarbį šie neva advokatai nurodė tokiu atveju be problemų gražinamus mokesčius ant manęs suformintai kažkokiai įmonei, ir dar kažkokias premijas, kurias valstybė neva moka asmenims padėjusiems atskleisti nusikalstamas veikas. 

Taip pat, jie man siūlė jų iš Baltarusijos vežamuose silikatiniuose blokeliuose slėpti ir taip į LR teritoriją įvežti įvairią mažagabaritę kontrabandą. A.Justeikas ir P.Butkevičius sakė, jog viskas bus „tvarkoj“, nes jie turi pažinčių iš jų buvusios darbovietės FNTT įvairiuose skyriuose, Vilniaus VMI PVM kontrolės skyriuje – minėjo man jau žinomą Rasą Mačionienę (beje, R.Mačionienė yra pati sakiusi, jog už atitinkamą mokestį gali užregistruoti bet kokią veiklos nevykdančią įmonę PVM mokėtoja. 

Šiai jos veiklai prašė surasti suinteresuotų „klientų“), A.Justeikas ir P.Butkevičius sakėsi, jog turi daug patikimų pažinčių muitinės kriminalinėje tarnyboje, ir, jų žodžiais tariant, turi daug gerų pažinčių (jų žodžiais tariant – „stogą“, t.y. kriminalinių veikų priedangą) Vilniaus mieto apylinkės prokuratūroje ir kt. teisėsaugos struktūrose. Pokalbio metu A.Justeikas ir P.Butkevičius išvardino keletą jų nusikalstamą veiką remiančių teisėsaugos pareigūnų. Jų žodžiais tariant, tuo metu, kai jie buvo FNTT pareigūnais – jų ikiteisminius tyrimus kontroliuodavo Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Motiejūnas, todėl su šiuo prokuroru pas A.Justeika ir P.Butkevičių yra išlikę itin „draugiški“ santykiai. 

Keletą jų paminėtų pareigūnų esu matęs Gineitiškėse esančioje pirtyje kartu su A.Justeikas, P.Butkevičiumi ir R.Mačionienė švenčiančius kažkokią šventę. Išklausęs A.Justeikas ir P.Butkevičiaus tokio „biznio“ pasiūlymo – aš kategoriškai atsisakiau. Po tokio mano atsisakymo, mes su A.Justeiku ir P.Butkevičiumi apsižodžiavome, tarp mūsų įvyko konfliktas.

Keletą dienų po šio konflikto su A.Justeiku ir P.Butkevičiumi man paskambino A.Akatjevas ir pasiūlė skubiai susitikti. Tuo metu gulėjau ligoninėje, todėl iškarto negalėjau atvykti į susitikimą. Kai turėjau galimybę, atvykau į Vilnių susitikti su A.Akatjevu. Susitikimo metu jis ėmė man grasinti, jog dėl konflikto su A.Justeika ir P.Butkevičiumi, aš turėsiu labai didelių problemų. Aš pasidomėjau kokias problemas man A.Akatjevas žada, į ką A.Akatjevas atsakė: ..tai bus metodiškai paruoštas kerštas“.

Šiuo metu, buvę FNTT Vilniaus skyriaus pareigūnai, dabar praktikuojantys advokatai A.Justeikas ir P.Butkevičius pasitelkę savo klientų A.Akatjev, A.Žemaitienė ir kt. žinomai melagingus parodymus inicijavo ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-01092/06 ir pasitelkę FNTT Kauno sk. tyrėją D.Jančiūtę ir Kauno m. apylinkės prokuratūros prokurorus J.Bagdonavičių ir D.Puziną mano atžvilgiu organizuoja neteisėtų prievartos priemonių taikymą. 

Tai gali patvirtinti buv. FNTT Vilniaus sk. tyrėjų A.Justeikas, P.Butkevičiaus, FNTT Kauno sk. tyrėjos D.Jančiūtės, Kauno m. apylinkės prokuratūros prokurorų D.Puzino, vyr. prokuroro pav. J.Bagdonavičiaus ir Vilniaus m. apylinkės prokuratūros I-ojo sk. vyr. prokuroro Aido Dzikaro telefoniniai garso įrašai. Ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-01092/06 kontroliuoja Kauno m. apylinkės prokuratūros prokuroras D.Puzinas

Būtent A.Justeikas ir P.Butkevičiaus klientų parodymų pagrindu man suklastoti įtarimai ir kaltinimai dėl neva mano kažkada įvykdytos nusikalstamos veikos būnant UAB EOS vadovu laikotarpyje nuo 2003-04-01 iki 2004-10-05, nors tyrėjai D.Jančiūtei ir prokurorui D.Puzinui yra pateiktos visos pažymos iš Kauno A VMI ir SoDros dėl UAB EOS ūkinės veiklos teisėtumo, kur nurodyta, jog L.Gudzinskas laikotarpiu nuo 2003-04-01 iki 2004-10-04 buvo UAB EOS savininku ir direktoriumi bei sumokėjo visus mokesčius valstybei. Jums pareikalavus, galiu pateikti tai įrodančius žemiau išvardintus Valstybinių įstaigų išduotus dokumentus.

Bylą tiriančiai FNTT Kauno sk. tyrėjai D.Tančiūtei ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorams yra įteikti sekantys dokumentai – iš esmės daiktiniai faktiniai įrodymai.

 

Facebook komentarai
Back To Top