skip to Main Content

Prokuratūros metodai tyčia  įkalinti nekaltus žmones

„Agurko“ žudiku padarytas estas Arle Grabbi : „tai beprotybė“

Nuotr – „metų prokuroras“ Tuliševski, suklastojęs bylą Estijos piliečiui Arle Grabi

Aurimas Drižius

 

Kauno apygardos teisme vyksta Estijos piliečio Arle Grabi teismas – estas kaltinamas 2015 m. nušovęs Kauno „agurkinių“ gaujos lyderį Deimantą Bugavičių.

 

Pats Arle Grabbi (nuotr. antras iš kairės) – niekuo neišsiskiriantis estas statybininkas, priklausęs Talino viduramžių kovos klubui, kuriame vyrukai laisvalaikiu mėgdavo apsirengti senovės riterių uniformomis ir pasiskaldyti butaforiniais kardais. Lietuvos prokuratūra pareikalavo, kad Estija išduoti savo pilietį dar 2017 m., ir nuo tada Arle Grabi sėdi Kauno tardymo izoliatoriuje.

Kokiam gudruoliui iš Lietuvos prokuratūros kilo mintis estą statybininką padaryti samdomu žudiku?

Kokie A.Grabbi kaltės įrodymai? Pasirodo, tai yra „įslaptinti liudininkai“, kurie sako ne tai, ką jie matė, tačiau tai, ką jie žino.  O jie žino tai, kad Grabbi yra žudikas. „Man yra žinoma, kad nusikaltimą įvykdė Arle Grabi“, – tokius parodymus davė „anonimas Nr. 2“. Tokių įrodymų užtenka, kad estas jau tris metai sėdėtų kalėjime ir galutinai prarastų savo pasitikėjimo Lietuvos Respublika.

Apie tai LL papasakojo pats Arle Grabi (nuotr. viršuje) , telefonu paskambinęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame sėdi jau treji metai:

Kodėl Lietuvos prokuratūra nutarė padaryti jus „agurko“ žudiku ir kodėl Estija sutiko jus išduoti Lietuvai?

– Prokurorai tiesiog taip galvoja, kad aš kaltas, ir viskas. Dar kai buvau suimtas Estijoje, prašiau, kad Lietuvos pusė parodytų bet kokius įrodymus arba argumentus, kad aš esu kaltas. O mane išdavė todėl, kad Lietuva ir Estija yra pasirašiusios tarpusavio teisinio bendradarbiavimo sutartį dėl įtariamųjų išdavimo. Estija net neturi teisės atsisakyti mane išduoti, jeigu Lietuva išduoda arešto orderį.

Kitaip sakant, Estija net nenagrinėjo jums pateiktų kaltinimų ir įrodymų?

Visiškai ne, nors Lietuvos prašymu iki suėmimo mane slapta sekė net pusantrų metų Estijoje.

O jūs bandėte kreiptis į Estiją, kad ši šalis jums padėtų, nes Lietuvoje – visiškas „bespridelas“ (Chaosas)?

– Prieštaravau tam, kad būčiau išduotas Lietuvai, tačiau Estijos teismas man paaiškino, kad jie neturi teisės atsisakyti mane išduoti Lietuvai. Pagal minėtą sutartį tik susitarta, kad bausmės turi būti „adekvačios“. Estija gali neišduoti savo piliečių tik tada, jeigu jiems toje šalyje bus nesaugu, arba jeigu jiems grės įkalinimas iki gyvos galvos.

O kiek laiko jus jau laiko suimtą?

– Sausio 15 d. jau trys metai.

Šioje byloje mačiau, kad kitus įtariamuosius jau paleido, o jūsų niekaip nepaleidžia?

– Man tai ir atrodo keisčiausia, nes šioje byloje tie, kuris neva organizavo šį nužudymą, Jan Tuksas ir dar kažkoks kitas tipas, juos abu paleido iš kalėjimo, nes jie turėjo pinigų užstatui.

O ką sako tie jus teisiantys teisėjai? Ką jie sako dėl tų anonimų pranešimų apie tai, kad jūs neva žudikas?

– Pagal jūsų įstatymus, jeigu anoniminis liudininkas liudija teisme, tai niekas jo nemato, ir jo balsas yra pakeistas. Tačiau toks posėdis vis tiek turi būti ne uždaras, kaip padarė teismas. Dėl to aš ir noriu, kad būtų paviešinti visi tie posėdžių garso įrašai – jose girdėti, kad tie anonimai į 99 proc. klausimų atsakinėjo, kad „aš nežinau“, arba „aš negaliu į šį klausimą atsakyti“.

Tačiau vis tiek, įstatymas reikalauja, kad liudininkas gali liudyti tik tai, ką jis pats matė. O ne tai, ką girdėjo. Kodėl tie anonimai „liudija“ ne tai, ką jie matė, tačiau tai, „kas jiems yra žinoma“?

– Būtent, nes ta formuluotė – „man yra žinoma“ –man nesuprantama. Jeigu tau kažkas yra žinoma, tai pasakyk, iš kur tu tai žinai, arba kaip sužinojai. Tai aišku net vaikui. Todėl mes su advokatu net keturis kartus prašėme, kad dar kartą buvo apklausti „anonimai“, ir kad  jie tuose savo parodymuose duotų nors kokių nors konkrečių duomenų, o ne vien tik „man žinoma“. Teismas atsisakė, o byloje net yra parodymai, kad prokuroras Tuliševskis į mūsų prašymus atlikti tardymo veiksmus atsako, kad „tų veiksmų mes nedarysime, nes jie gali diskredituoti tyrimą“. Tokie Tuliševskio parodymai yra užfiksuoti teismo protokoluose. Juk jūs suprantate, kad tai yra tiesiog beprotybė. Nors tas Tuliševskis pernai buvo paskelbtas „metų prokuroru“. Labai daug apie jį girdėjau.

 

 

O ką teismas dėl tokių prokuroro parodymų?

– Nieko, teismui tai neįdomu. Paskutinį kartą, kai vyko neva mano apklausa, tai teisėjai neuždavė man nė vieno klausimo. Jeigu jiems nekyla jokių klausimų, tai taip atrodo, kad ir jiems nekyla jokių abejonių. Jeigu jiems nekyla jokių abejonių dėl to, kad aš nekaltas, tai kodėl aš esu laikomas kalėjime? O jeigu jiems nekyla abejonių dėl to, kad aš kaltas, tai vėlgi – kodėl – juk byloje nėra apskritai nieko, absoliučiai jokių įrodymų. Penktadienį bus teismo posėdis, kuriame prokuroras pasakys baigiamąją kalbą ir pasiūlys bausmes.

– Ne bet vis tiek – pasakykite savo nuomonę, kodėl prokuratūra padarė jus „atpirkimo ožiu“ šioje byloje?

– jeigu plačiau pažiūrėti į šią bylą, tai Lietuvos prokuratūra ėmėsi domėtis Estijos pėdsaku tik po to, kai buvo pasikėsinta į tokį veikėją kaip Giją Zachabidzę. Prieš  tai jis jokių parodymų nedavė, o paskui, kai kažkas jį bandė nužudyti, tai jis pareiškė, kad Kaune buvo kažkokiame gimtadienyje, kuris kažkas pasakoja, kad jis buvęs kitame gimtadienyje Ispanijoje, ir ten neva girdėjęs, kai tai estų darbas. Todėl taigi net ne gandas, o netgi dvigubas gandas.

– O kokie jūsų įspūdžiai apie teismo procesą?

– Įspūdis toks, kad daugiau nei 90 proc. liudininkų, kuriuos prokuroras pakvietė į teismą liudyti, pasakė tik tiek, kad apie šią bylą girdėjo iš žiniasklaidos. Kai teisėjas jų klausė, ką jie žino apie tą nužudymą, tai visi liudininkai atsakydavo, kad „tik tiek, kiek skaičiau laikraščiuose“. Todėl nei mano advokatas, nei kiti žmonės nesuprato, kodėl tie liudininkai apskritai buvo pakviesti į teismą. Aš galiu manyti tik vieną dalyką – visi tie liudininkai kalbėjo apie kitą kriminalinę istoriją, ir turėjo prisiekti mano teisme. Todėl aš manau, kad prokuroras juos pakvietė į mano teismą tik todėl, kad prisiekę liudininkai jau negalėtų vėliau pakeisti parodymų. O vienas liudininkas pasakojo, kad sėdėjo kalėjime Ispanijoje, ir ten girdėjo, kad veikia kažkokia estų gauja. Bet juk tokie įrodymai yra beprotybė. Norėčiau pateikti garso įrašus ir posėdžių protokolus – iš jų aišku, kad tie protokolai jau buvo suredaguoti. Protokoluose keliama daug klausimų, tačiau atsakymų nėra įrašyta.

– O jums Estijos Respublika kiek nors padeda?

– Nė kiek. Norėjau susitikti su Estijos konsulu, tačiau jis atėjo iš policijos departamento, kur jam buvo pasakyta, kad aš pavojingas žmogus, didelis nusikaltėlis ir pan. Todėl tas konsulas matyt pas mane atėjo taip nusiteikęs, kad nereikia nieko daryti tam, kad man padėti ir ko aš prašau. Konsului skundžiausi, kad pas mane į kalėjimą vaikšto prokurorai ir mane gąsdina, nedalyvaujant advokatui. Konsulas prašė laišką, klausdamas kodėl taip yra. Prokuratūra atrašė, kad tai neprieštarauja įstatymams, ir visa Estijos pagalba man tuo ir baigėsi.

– O tai nejaugi teisėjai neuždavė jums nė vieno klausimo?

– Apie bylą – nė vieno. Klausinėjo apie mūsų klubą Taline, kur aš dirbau ir pan., tačiau nieko – apie bylos esmę. Jie manęs nieko neklausė, nors byloje – 34 tomai, kuriame – po kelis šimtus puslapių Tačiau dauguma šių popierių susiję ne su manimi, o su kažkokiais narkotikais ir pan.  Tačiau žinau tik tiek, kad prieš mane nėra jokio įrodymo. Kaltinimas surašytas, jame mano vardas, tačiau vėl – nė vieno įrodymo. Tik parašyta, kad „jis nuėjo su tais, padarė tą ir tą“. Tačiau vėl – jokio įrodymo, ir netgi nė vieno argumento, kodėl jie taip galvoja. Kodėl aš apkaltintas? Nežinau, nes net nežinau, kas tie įslaptinti liudininkai ir kokia jų motyvacija. Žinau tik tiek, kad įslaptintas liudininkas Nr. 1 davė parodymus 1 val. 15 minučių, tačiau jo apklausos protokole užrašyta tik šeši sakiniai. O Nr.2 davė parodymus beveik dvi valandas, tačiau apklausos protokole – tik penki sakiniai. Keletą kartų bandėme papildomai apklausti tuos slaptus liudininkus, kad išgauti bent kažkokius konkrečius duomenis, tačiau kiekvieną kartą mums atsakydavo, kad to nereikia. O tie slapti liudininkai paliudijo tik tiek : „man žinoma, kad tas žmogus tai padarė“. Ir viskas. Žinau, kad Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad kaltinimas negali remtis tik anoniminiais liudininkai, žinau ir tai, kad net Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima žmogaus nuteisti remiantis tik liudininkais, turi būti ir įrodymai. Nuteisti žmogaus remiantis vien žodžiais negalima. Tačiau pirmą kartą, kai mane čia atvežė, tai man tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad „prokuroras čia Dievas ir caras, ir mes tave galime laikyti kalėjime tiek, kiek norėsime“.

Redakcija cituoja ir A. Grabbi laišką iš kalėjimo. Jam estas rašo : „Visų pirma norėčiau paaiškinti, kodėl tyrimo metu nedaviau parodymų. Dar būnant Estijoje, mane aplankė Lietuvos kriminalinio policijos biuro skyriaus vadovas Arturas Carla. Vizito tikslas buvo gąsdinant, grasinant priversti mane bendradarbiauti. Jis teigė, kad jeigu aš liudysiu, duosiu parodymus, kaip jiems reikia apie man nepažįstamus žmones ir situacijas, tai manęs net neveš į Lietuvą. Vizitas vyko nedalyvaujant mano advokatui, nors to ir paprašiau. Šiame susitikime vertėjo vaidmenį atliko Estijos kriminalinės policijos vyresnysis tyrėjas Ats Kiibarseppas. Nepasidaviau šioms provokacijoms ir sakiau, kad nieko nežinojau apie šį nusikaltimą ir neįmanoma įrodyti mano dalyvavimo. Po to Arturas Carla, gestikuliuodamas rankomis, pasakė, kad mes sąmoningai parašėme jūsų įtarimą kaip apvalią istoriją, kuri leistų sulaikyti jus be įrodymų ir tiek laiko, kiek norėjome. Jis taip pat pasakė, kad mane apdoros Lietuvoje. Kreipiausi į Estijos Respublikos apygardos teismą dėl įvykusio susitikimo ir pareikštų grasinimų.

Parsivežę mane į Lietuvą, pradėjo lankytis Lietuvos KPB vyresnieji tyrėjai Denisas Selcinskis ir Gedeminas Matelis. Vėlgi, vizitai vyko nedalyvaujant mano advokatui ir vertėjui, ir vėl buvo siekiama priversti mane pateikti melagingus teiginius apie man nepažįstamus žmones ir situacijas grasinimais, gąsdinimais, manipuliuojant man artimaisiais žmonėmis. Dar kartą sakiau, kad nesu susijęs su šiais nusikaltimais ir neturiu apie juos jokios informacijos, ir neįmanoma įrodyti mano dalyvavimo. Po to vyresnysis tyrėjas Denisas Selcinskis pasakė, kad nesvarbu, ar aš kaltas, ar ne, jie priklijuos man tai, ką reiks, nes prokuroras šioje baudžiamojoje byloje yra caras ir Dievas šioje šalyje, o teismai daro būtent tai, ko jis iš jų reikalauja, ir jokių įrodymų nereikia. Vyresnysis mūrininkas Denisas Selcinskis taip pat pažadėjo sunaikinti visus mano turimus alibius. Dėl išsakytų grasinimų atsisakiau duoti parodymus ir pažadėjau atsakyti į atitinkamus klausimus teisme.

Aš skundžiausi dėl šių vizitų į prokuratūrą, kuri laikėsi nuomonės, kad tokie susitikimai neįmanomi. Aš kreipiausi į Lukiškių Tl-K administraciją dėl šių vizitų. Administracija pateikė duomenis apie jų apsilankymus LTI-K ir įrodė, kad šie vizitai vyko ir visada vyko nedalyvaujant mano advokatui ir vertėjui. Tačiau prokuroras atsakė, kad tokie susitikimai nepažeidė įstatymų. Pasibaigus manęs gąsdinimo susitikimams LTI-K, Lietuvos KPB tyrėjai naudodavosi proga pagrasinti ir paveikti mane vežant į tardymą.

Mano arešto pagrindai.

Mano arešto ataskaitą galite rasti byloje Nr. 32, 83-87 puslapiuose. Iš šio įrašo matote, kad vienintelis mano arešto pagrindas buvo „Gali vengti ar kitaip trukdyti tyrimui“. Šiame protokole yra visas arešto pagrindų sąrašas. Pavyzdžiui, liudininkas ar auka nurodo jį kaip kaltininką, nusikaltimo pėdsakai nurodo jį kaip kaltininką, jis bando pabėgti, jis gali ir toliau daryti nusikaltimus ir pan. Tačiau mano byloje šie pagrindai nebuvo paminėti, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Visi mano įtarimo pagrindai yra pono prokuroro Lietuvos Respublikoje teismui pateikta Munchauseno byla. kurioje nėra teisinių įrodymų pagrindo. Ir iki šiol nė vienas teismas nesivargino patikrinti prokuroro kaltinimų baudžiamosiose bylose. Jis tikėjo aklai, nieko netikrindamas.

Mano įtarimo pagrindas. Liudininkai, vieninteliai liudytojai, turėję ką pasakyti apie mano asmenį, yra anonimiški. Anonimas liudytojas Nr. l-18 davė parodymus 2018-04-09 I 1.00-12.15 vai. Per šį laiką buvo užrašyti 6 sakiniai. Įrašą galima rasti byloje Nr. 21, 50 puslapyje. Nė vienas iš pateiktų teiginių nebuvo patvirtintas atliekant tyrimą. Liudydamas teisme liudytojas negalėjo nieko pridėti, kad patvirtintų parodymus, į daugumą klausimų atsakydavo: „Aš nežinau“4 arba „Aš negaliu atsakyti į šį klausimą“. Iš esmės turinys buvo toks: tiesa tik tai, kad toks sporto klubas tikrai egzistuoja, o aš esu jo narys.

Estijos centrinės kriminalinės policijos atlikta krata apie klubo ir jo narių veiklą nieko nusikalstamo nerado ir pripažįsta, kad klubo nariai yra įstatymus gerbiantys piliečiai, kurių gyvenime nėra nieko nusikalstamo ar įtartino.

Antra, Arle Audi draugai ir pažįstami žino, kad jis gali valdyti įvairius ginklus, taip pat gali šaudyti. Pats liudytojas liudija, kad manęs nepažįsta ir kad jis nežino mano įgūdžių. Klube naudojame viduramžių ginklų, pritaikytų sporto inventoriui, kopijas. Šaunamųjų ginklų neturime. Aš asmeniškai nemoku ir nemoku naudoti šaunamųjų ginklų, taip pat nesu mokęsis ginklų.

Trečia, Arle Audi vaidmuo vykdant nusikaltimą buvo ginklų įsigijimas ir gabenimas ir kad šią užduotį davė Imre Arakas. Aš nepažįstu pono Arako ir net nebuvau jo sutikęs, ir neturėjau jokio vaidmens darant ar rengiantis šiam nusikaltimui.

Iš viso šio liudijimo aišku, kad šis liudytojas net nežinojo mano tikrojo vardo ir žinojo jį tokį, koks jis yra internete.

 

„Įslaptinų“ liudininkų parodymai – šitų plepalų pakanka Lietuvos teismams

Anonimas liudytojas Nr. 2-18 davė parodymus 2018-04-09 14.15-16.00 vai. Per šį laiką užrašyti buvo 5 sakiniai. Šią ataskaitą galite rasti byloje Nr. 21,51 puslapyje. Iš esmės pažymėjimo turinys buvo toks: Aš žinau, kad šį nusikaltimą padarė Arle Audas ir Erikas Ehvertas, kurie yra estai. Jį nušovė Arle Audas, kurio ginklas buvo įstrigęs, o nusikaltimo metu dalyvavo ir Erikas Ehvertas. Teisme liudytojas į beveik visus papildomus klausimus atsakė „Aš nežinau“ arba „Aš negaliu atsakyti į šį klausimą“. Šiuose parodymuose nėra jokių argumentų ar įrodymų ir akivaizdu, kad liudytojai nenori ar negali argumentuoti savo teiginių. Taip pat itin abejotina, kodėl taip ilgai užtruko, kol policija užfiksavo šiuos pareiškimus ir kas vyko per šias apklausas, ir kas ten buvo be liudininkų ir policijos pareigūno Daugilo Razausko. Kadangi anonimas liudytojas Nr. 2-18 davė parodymus teisme, Erikas Ehverttas atsakė į klausimą, ar posėdyje dalyvavo vertėjas, tačiau niekas nedalyvavo, o kažkas vertė. Be to, per tyrimą 4 kartus prašiau prokuratūros pakartotinai apklausti anoniminius liudytojus ir pateikti šiems pareiškimams ką nors konkretaus, kas tikrai atitiktų tyrimo interesus. Prokuroras atmetė visus mano prašymus, teigdamas, kad to daryti nereikia, ir leido teismui įvertinti šiuos parodymus tokius, kokie jie yra. Akivaizdu, kad prokuroras nenori išaiškinti šio klausimo teisingai.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));