skip to Main Content

Prokuratūros klastojami įrodymai – „slapto liudininko“ parodymai per unitazo vamzdį

Aurimas Drižius

 

Gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas V.Lenčikas paskelbs nutartį, ar atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje vilnietis Česlovas Kuncevičius nuteistas 12  metų laisvės atėmimo už nužudymą.

 

Pats nuteistasis, buvęs kaskadininkas Č.Kuncevičius visada neigė žudęs, tačiau buvo nuteistas, kai parodymus davė už trijų žmonių nužudymą nuteistas iki gyvos galvos recidyvistas Linas Venckevičius.

 Šis banditas iš pradžių prokuratūrai paliudijo, kad girdėjo tai iš kitų kalinių, kuriems tai neva pasakojo pats Č.Kuncevičius, kai buvo išleistas į pasivaikščiojimų kiemelį Lukiškių kalėjime. Kai Č.Kuncevičius įrodė, kad jis negalėjo būti įleistas į vieną kiemelį su nuteistais iki gyvos galvos žmogžudžiais, tai recidyvistas pakeitė parodymus ir teisme papasakojo, kad Č.Kuncevičius jam papasakojo apie šį nusikaltimą su visomis detalėmis per kalėjimo kameroje esantį unitazą.

 Kodėl Č.Kuncevičius turėjo pusvalandį kalėjimo vienutėje garsiai rėkti per unitazo vamzdį ir su visomis detalėmis (net papasakoti, koks nusikaltimo dieną buvo oras) papasakoti apie nužudymą niekada nematytam recidyvistui, kad jį girdėtų kitoje kameroje esantis „slaptas liudininkas“, nei prokurorams, net teisėjams klausimų nekilo. Č.Kuncevičius iš pardžių buvo nuteistas 15 metų, vėliau bausmė sumažinta iki 12 metų kalėjimo.

 Tada Č.Kuncevičiaus gynėjas ir Tarptautinės prigimtinės teisės tribunolo atstovė Lina Helstein kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl bylos atnaujinimo – gynyba įrodinėja, kad nuteistasis niekaip negalėjo papasakoti to, ko nebuvo. 

 GP prokuroras Darius Alinskas (jau anksčiau pagarsėjęs bylų klastojimu) atsisakė atnaujinti, nes neva gynyba nieko naujo nepateikė.

Tada L.Helstein kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bylos atnaujinimo. „Č.Kuncevičius mums rašė, ir prašė pagalbos nuo pat savo įkalinimo momento, – teismo posėdyje sakė L.Helstein, – tai, kad žmogus kreipėsi į tarptautinę teisinę struktūrą, kuri pati išnagrinėjo šios bylos aplinkybes iki kreipimosi į teismą, rodo, kad nė vienas kaltas žmogus šitaip nesielgtų. Todėl manau, kad jeigu byla būtų atnaujinta, tai pasitarnautų ir mūsų šalies reputacijos atstatymui. Nagrinėjant šią bylą, matosi baisus prieštaravimas – prokuratūra nepateikia jokių įrodymų, kodėl nebuvo patikrinti „slapto liudininko“ parodymai. Nes pagal Laikino suėmimo įstatymą ir pagal Lukiškių kalėjimo vidaus taisykles (yra direktoriaus atsakymas) jau yra įrodyta, kad kalėjimo kiemelyje negalėjo susitikti tuo metu įtariamojo statusą turintis Č.Kuncevičius su minėtu „liudininku“, iki gyvos galvos nuteistu recidyvistu Linu V. Šis žmogus yra pats pasisakęs savo tapatybę, todėl jį įvardinti manau galima. Kitas dalykas, kad nėra įrodyta, kad net jeigu toks pasakojimas ir buvo, tai jokių įrodymų, kad kitoje vamzdžio pusėje buvo Č.Kuncevičius. Be to, eksperimento metu buvo nustatyta, kad tik trečio lygio balso keitimas įmanomas girdėti kitoje vamzdžio pusėje vienu kitu žodžiu. Tai reiškia, kad Č.Kuncevičius valandą laiko turėjo ne savo balsu šaukti į unitazą, kad jį girdėtų kitoje kameroje esantis liudininkas. Turint omenyje, kokia apsauga yra Lukiškių kalėjime, tai yra tiesiog neįmanoma, nes tokiu atveju į kamerą turėtų įeiti prižiūrėtojas. Todėl prokuroras pats painiojasi ir kitus painioja. Be to, nors teismo buvo prašoma, kad tą vadinamą „eksperimentą“ atliktų nepriklausomi ekspertai, to nebuvo daroma.  Nes net eksperimento vaizdo medžiagoje aiškiai matosi, kaip ši medžiaga prieštarauja jo protokolui. Ir matosi, kaip tą bylą tyręs prokuroras Pozniakas meluoja – jis aiškiai pasako, kad tai, kas yra videomedžiagoje, tai nėra svarbu, žiūrėkite tai, kas yra eksperimento protokole. Videomedžiaga turi atitikti protokolą ir atvirkščiai. Ir jeigu videomedžiagoje tie asmenys, kurie buvo kviestiniai, t.y. kalėjimo darbuotojai, aiškia sako, kad jie nieko negirdėjo. Tačiau atėję į teismo posėdį, tie patys prižiūrėtojai jau tvirtina priešingai – kad neva balsus buvo galima girdėti per unitazo vamzdį. Ir tokie prieštaravimas niekam nekelia klausimų. Gelbėdami mūsų teisėsaugos mundurą, mes turime ištirti, o ne nuslėpti visas šios bylos aplinkybes. Nes esu bendravęs ir su Č.Kuncevičiaus šeima, ir tikrai netikiu, kad iki šiol šis žmogus vis dar plakasi kaip bitė į sieną, bandydamas įrodyti, kad jis tikrai nėra kaltas. Todėl paprasta atnaujinti bylą ir paneigti prieštaravimus“. 

  

Č.Kuncevičius buvo nuteistas už tai, kad neva nužudė Rimantą Statkų, savo pusseserės vyrą. 2008-ųjų gruodžio 4-osios vakarą Trakų rajono Aukštadvario profesinės mokyklos mokytojas 52 metų Rimantas Statkus iš savo vienkiemio Čižiūnų kaime išėjo pasivaikščioti ir buvo nušautas. Č.Kuncevičius kartu su pussesere, R. Statkaus žmona Janina Statkiene, buvo apkaltinti žmogžudyste. Kai vyko žmogžudystė, Č.Kuncevičius buvo šalia namo, slėpėsi po pastoge, nes turėjo nufotografuoti, kaip pusseserės vyras su ja negražiai elgiasi. Kai supratote, kad nušovė žmogų, puolėte skambinti pusseserei.

„Nu, taip. Mano versija buvo: praėjo 8 metai, kai jo visi kolegos grįžo iš kalėjimo, – pasakojo Č.Kuncevičius, – jis nesėdo, buvo pasienio užkardos viršininkas. Niekas netyrė tos versijos. Buvo asmeniniai negeri reikalai su vienu vaiku. Jam kaip ir atleido, bet galėjo keršyti. Didžiausias jo priešas buvo jos brolis. Byloje yra Rimanto ranka rašytas puslapis iš dienoraščio, kur jis rašo datomis, valandomis, minutėmis, kada jis pas jį atėjo, grasino, kai į jį metė kirvį, šakes. Niekas to lapelio nežiūrėjo“.

 

 

„Mane pakišo prokurorai, – „Lietuvos rytui“ sakė Č.Kuncevičius, – beje, ne pakišo, jie padarė nusikaltimą ir tiek“.

 

Č.Kuncevičiaus bylą išnagrinėjusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Valdimaras Bavėjanas paskelbė, kad pusbrolį ir pusseserę pripažino kaltu dėl nužudymo bendrininkų grupėje. 

Pasak teismo, pirmosios instancijos teismo teisėjų nuosprendis yra surašytas ydingai, jame daug įvairių klaidų, neanalizuota dalis įrodymų ir t.t. „Skundžiamą nuosprendį įvardinti precedentu, o tuo pačiu teisminės praktikos dalimi negalima, nes juo žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema“, – teismas pažymėjo, kad apygardos teismo teisėjas „pasiklydęs gramatikoje“. 

 

„Skaitant turinį gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas žemesniojo teismo nuosprendį aiškino V. Bavėjanas. Teismas nutarė, kad negalima konstatuoti, jog mokytojas R. Statkus buvo nužudytas dėl savanaudiškų paskatų, J. Statkienei siekiant užvaldyti buvusio sutuoktinio turtą. „Pretenduoti į jo turtą J. Statkienė neturėjo jokių šansų – tokią galimybę turėjo tik vaikai“, – pabrėžė teisėjas. 

 

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Statkienė dar 2008 m. pasiūlė savo pusbroliui Č. Kuncevičiui nužudyti jos buvusį sutuoktinį. Č. Kuncevičiui sutikus, J. Statkienė parengė nužudymo planą. Vykdant šį planą J. Statkienė gruodžio 4 d. pavakary kitam asmeniui priklausančiu automobiliu atvežė ir paliko Č. Kuncevičių prie R. Statkaus gyvenamojo namo, o šis palaukė, kol nukentėjusysis vakare kaip įprasta eis pasivaikščioti po apylinkes, ir iš nugaros iš medžioklinio šautuvo nušovė nukentėjusįjį. 

 

Abu kaltinamieji neigė jiems pateiktus kaltinimus, o Č. Kuncevičius vis nurodydavo naujas aplinkybes. „Atvirai pasakysiu: pavargau skaičiuoti, – sakė teisėjas V. Bavėjanas. – Meluota tiek, kad užtektų kelioms baudžiamosioms byloms“. Teismas atmetė J. Statkienės versiją apie, kaip sakė teisėjas, „sekso sceną“: moteris pareiškė, kad buvęs sutuoktinis ją kviesdavo atvažiuoti į savo namus, o šiai atvažiavus negražiai su ja pasielgdavo ir reikalaudavo oralinio sekso.

 

Č.Kuncevičiaus gynyba nurodo, kad jokio tiesioginio jo kaltės įrodymo nėra, o tikėti „slaptu liudininku“ Linu Venskevičiumi neverta (mat jis pagal užsakymą nužudęs net tris žmonės).

 

 

Anoniminis liudytojas Nr. 1 ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus teigė, kad nužudymo aplinkybes jis nugirdo iš kito kalinio, kuriam Č.Kuncevičius jas pasakojo, o bylą nagrinėjant teisme , anoniminis liudytojas Nr. 1 pateikė visiškai priešingą šios informacijos gavimo versiją, kad nužudymo aplinkybes jam Č.Kuncevičius papasakojo per Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatoje esantį kanalizacijos vamzdį.

 

Antra, tikėtina, kad anoniminis liudytojas Nr.1 buvo nuteistas iki gyvos galvos asmuo. Skundžiamame Nutarime visiškai nėra pasisakoma, dėl Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, susijusių su nuteistųjų asmenų iki gyvos galvos ir įtariamųjų laikymo bei jų šių asmenų galimybės bendrauti.

Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad Pareiškėjas ir anoniminis liudytojas Nr. 1 tarpusavyje bendrauti negalėjo, anoniminis liudytojas Nr.1 nugirsti Pareiškėjo pokalbio su kitu kaliniu. Šiuose teisės aktuose yra nurodyta, kad nuteistieji iki gyvos galvos ir suimtieji (Pareiškėjas tuo metu buvo įtariamasis) laisvės vietų atėmimo vietose yra laikomi atskirai, pasivaikščioti jie išvedami taip pat atskirai. Teisės aktų nuostatas taip pat patvirtino ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko.

Taigi, šios aplinkybės paneigia, anoniminio liudytojo Nr. 1 parodymus, išdėstytus kaltinamajame akte, kuriame jis teigė, kad nužudymo aplinkybes sužinojo iš Pareiškėjo nugirdęs jo ir kito kalinio pokalbį.

Nutarime šios aplinkybės ir minėtų teisės aktų nuostatos nėra vertinamos ir dėl jų nepasisakoma.

Trečia, skundžiamame Nutarime taip pat nebuvo vertinamos anoniminio liudytojo Nr. 1 nurodyti parodymai duoti teisme, bylos nagrinėjimo metu, dėl galimybės susikalbėti per kanalizacijos vamzdį. Anoniminis liudytojas Nr. 1 sužinojo tokias aplinkybes kaip nužudymo vakarą buvusį orą-  „Tuo metu buvo ne lijundra, o šlapdriba, sniegas buvo iškritęs, oras buvo ne koks“. Dar daugiau, anoniminis liudytojas nurodė, kad „per kanalizacijos vamzdį veidų matyti negali, tačiau švariai, nešvariai girdėjosi pokalbis, negaliu pasakyti, bet man buvo žinoma“.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, akivaizdu, kad anoniminio liudytojo pateiktos nužudymo aplinkybių sužinojimo versijos ir pateikti parodymai kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu ir teisėtumu.

Ketvirta, Pareiškėjo pateiktame skunde taip pat buvo išdėstytos aplinkybės ir pagrįstos abejonės dėl anoniminio liudytojo Nr. 1 tapatybės atskleidimo. Tai kalinys nuteistas iki gyvos galvos Linas V.  Skundžiamame Nutarime nebuvo imtasi jokių veiksmų patikrinti, anoniminio liudytojo Nr. 1 ir nurodyto asmens Lino V. tapatybės, ar tai yra tie patys asmenys. Siekiant pašalinti iškilusias abejones dėl parodymų teisėtumo ir taip pašalinti abejones dėl galimai nepagrįsto Pareiškėjo nuteisimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad anoniminio liudytojo Nr. 1 atsiradimo byloje ir jo parodymų teisėtumas kėlė abejones ne tik Pareiškėjui bet ir nuteistosios J.Statkienės gynėjui  advokatui  A. Liutvinskui, kuris Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateikęs prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą, kuriame kėlė klausimus taip pat susijusius su anoniminio liudytojo Nr. 1 parodymų teisėtumu, jų patikimumu, pripažinimu įrodymais, jo kaip „etatinio“ liudytojo įslaptinimo pagrįstumu, atsiradimu šioje baudžiamojoje byloje norint užpildyti ikiteisminio tyrimo spragas.

 

Esančios aplinkybės leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad anoniminio liudytojo Nr. 1 parodymai bei jo atsiradimas šioje byloje turėjo būti vertinami itin atsargiai bei kruopščiai. Neatsižvelgus ir nepašalinus šiuo metu paaiškėjusių aplinkybių dėl anoniminio liudytojo Nr. 1 tapatybės, jo parodymų prieštaravimų negalima teigti, kad Pareiškėjas yra nuteistas pagrįstai nepažeidžiant jo teisių.

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top