skip to Main Content

Prokuratūrai , teismams ir policijai nurodyta bet kokiomis priemonėmis persekioti „Drąsos kelio“ narius

Aurimas Drižius

 

Visi žmonės, kurie yra bandę pagal savo galimybes padėti Garliavos pedofilijos aukai, yra persekiojami bet kokiomis priemonėms, siekiant juos įbauginti.

Tai daroma nesiskaitant su priemonėmis, nes daug žmonių yra nužudyta, prokuratūrai paskelbus, kad tai nelaimingi atsitikimai (Drąsius Kedys, Andrius Ūsas). O visi mergaitės giminės (tėvas nužudytas, teta Neringa Venckienė teisiama, du metus praleido Čikagos kalėjime be jokios kaltės, močiutė Laima Kėdienė nuteista už „seksualinį priekabiavimą prie anūkės – negirdėtas dalykas Lietuvoje)) yra nuožmiai persekiojami ir naikinami. Man asmeniškai tokia teisėja Mateikienė yra įvedusi cenzūrą ir apskritai uždraudusi rašyti straipsnius apie pedofilijos bylos auką ir uždrausta net minėti jos vardą ir pavardę. Nors, kaip žinia, Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas kategoriškai draudžia cenzūrą, tačiau teisėjai spjauna ant įstatymų ir ją įveda.

Akivaizdu, kad ta plaukuota ranka, kuri vedžioja teismų ir prokuratūros  leteną, yra labai galinga, ir „Laisvam laikraščiui“ tos personos yra puikiai žinomos. Kaip ir visai „teisinei sistemai“.

Apie savo išgyvenimus LL papasakojo toks kaunietis Gediminas Stašauskas

  • Kodėl jus persekioja visa vadinamoji „teisėsauga‘?
  • Pačioje pradžioje Garliavos istorijos bandžiau padėti jiems (t. y. Kedžių šeimai). Mano namo kaimynė buvo tokia advokatė Kraujutaitienė (pedofilijos bylos įtariamojo Andriaus Ūso advokatė), ir kaip aš daviau interviu žiniasklaidai apie tuos įvykius, tai mane nuteisė kalėti lygtinai. Mane nuteisė neva už tai, kad aš grasinau tai Kraujutaitienei. Aš gyvenau tame pačiame name, kaip ir Kraujutaitienė, ir buvau to namo bendrijos pirmininkas. Kraujutaitienė įsikėlė į tą namą dar būdama prokurore, tačiau žmonės kalbėdavo, kad ji turi „gerą stogą“. Girdėjau kalbant, kad ji imdavo pinigus, tačiau ką pažadėdavo, tą ištesėdavo. Kitaip sakant, buvo „geras stogas“.  Palaikėme su ja normalius santykius, tik labai sunku buvo iš jos gauti pinigus už namo priežiūrą.  Vieną kartą sutikau ją koridoriuje ir sakau : „Loreta, ką tu darai? Taigi pati turi dukras“. Ji ėjo su savo padėjėja, nes tuo metu jau buvo advokatė. Po kiek laiko mane  pasikvietė policijos komisaras į komisariatą Kęstučio gatvėje ir pasakė, kad „mes tau uždarome baudžiamąją bylą“. Atsakiau, kad gerai, tačiau net nežinau, už ką ta byla. Komisaras man atsakė, kad „ant tavęs buvo pareiškimas, tačiau mes tai palaikėme buitiniu konfliktu“. Tačiau Kraujutaitienė pasiskundė savo draugams prokuratūroje, nes pati anksčiau ten dirbo, ir jie visi dar buvo valdžioje. Žodžiu, mano bylą prokuratūra perdavė teismui. Teismas mane nuteisė pusantrų metų kalėjimo lygtinai už tai, kad aš neva grasinau tai Kraujutaitienei. Paskui aš radau priėjimą prie to teisėjo, kuris nagrinėjo šią bylą, nes jis anksčiau dirbo juristu Kauno taksi parke. Jo paklausiau, už ką man toks malonumas, tai tas teisėjas atsakė maždaug taip : „taip reikėjo, o tu čia gyvenime esi visko matęs, tai tau tas pusantrų metų kalėjimo lygtinai yra juokas“.

Tačiau nuo tos bylos mano vargai tik prasidėjo. Įsivaizduokite, tą dieną, kai vyko Seimo rinkimai, policija mane net tris kartus stabdė, vieną kartą net paguldė ant asfalto. Paskui prikėlė visokių baudžiamųjų bylų ir toliau mane terorizuoja. Dabar man iškeltos dvi baudžiamosios ir dar krūva administracinių  bylų. O dėl ko tos bylos. Galima sakyti, kad dėl nieko. Įvyksta konfliktas, mane sumuša, sulaužo pirštus, prakertą antakį, tačiau kai aš išsikviečiu policiją, tai policininkai man sako : „Tai tau mes keliame baudžiamą bylą“. Aš buvau sumuštas, iškviečiau policiją, ir jie man toliau grasina.  Vos policija sužino mano vardą ir pavardę, iš karto keičia plokštelę – aš tampu ne nukentėjusiuoju, tačiau kaltinamuoju.

Paskutinė administracinė byla – pagrobė mano šunį kieme. Nuvažiavau į Linksmakalnio gatvėje esančią „Penktą koją“ šuns  atsiimti, tai jo neatiduoda. Išsikviečiau policiją, kad neatiduoda šuns. Policininkai atvažiuoja, pasikalba su „Penktos kojos“ darbuotojomis ir manimi, ir man surašo administracinę baudą.  Kad aš neva be leidimo ir be jokio išvažiavau iš Kauno miesto. Kas man gali išduoti leidimą, kad nuvažiuoti į Linksmakalnį? Prieš tai policininkai atėmė mano automobilį ir man sako, kad pateikčiau jo dokumentus. Sakau, kad dokumentai mašinoje. O jie sako : negalime leisti jos atidaryti, kol nepateiksi dokumentų. Žodžiu, man kuria įvairias bylas, bos pamato mano pavardę. Visur lieku kaltas.

  • O Tai jūs nebandėte skųsti to teismo nuosprendžio dėl to neva grasinimo Kraujutatienei?
  • Ne, neskundžiau. Gavau pusantrų metų lygtinai, ir galvoju, užsikniskite, vis tiek aš nieko nelaimėsiu. Kad aš neva grasinau Kraujutaitienei, tai paliudijo jos sekretorė. Tačiau aš manau, kad ji tik sakė tai, ką jai liepė kalbėti Kraujutaitienė. Dabar, kai Kraujutaitienė mirė, gal kitaip kalbės? Visada įsiveliu į tokias istorijas, nes, matyt, negaliu patylėti, kai reikia. Net ir dabar žinau tokią istoriją Kaune – 25 metų jaunuolis narkomanas gavo socialinio darbuotojo pareigas ir jo darbas – prižiūrėti vaikus. Tas vyrukas giriasi, kad per metus uždirbo 200 tūkst. eurų. Negaliu tuo patikėti.

 

Apie Gediminą Stašauską dar 2010 m. rašė Rūta Janutienė „Lietuvos žiniose“:

 

Nors paskutinėje delfi.tv laidoje pedofilija įtariamo Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus sesuo Uogintienė ir pasakojo, kad jos brolis niekur anksčiau nebuvo įtariamas pedofilija, tai „išgalvojo Venckų šeima“, Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A.Gutauskas dar 2010 m. interviu „Lietuvos žinioms“ sakė visai priešingus dalykus – net netraukiamas už liežuvio žurnalistei Rūtai Janutienei leptelėjo : „Su tuo Furmanavičium irgi visokių variantų girdėjau, kad jis buvo įspėtas anksčiau… Iš ko girdėjau? Teisėsaugininkai kalbėjo.“

 

Artūro Paulausko pėdsakai pedofilijos byloj

1111111111 Rating 5.00 (1 Vote)

Artūro Paulausko pėdsakai pedofilijos byloje

2010-02-09 07:11 Rūta Janutienė | „Lietuvos žinios“

Artūro Paulausko pėdsakai pedofilijos byloje („Lietuvos žinių“ nuotr.)

 

Užsnigtu kiemu, vėliau slidžiu arkos grindiniu skuta moteriškė. Iš paskos – LNK „Paskutinės instancijos“ filmavimo grupė. „Ponia Kraujutaitiene, gal galėtume pasišnekėti…“ – maldauja žurnalistė. Tačiau Loreta Kraujutaitienė, bendra Andriaus Ūso ir L.S. advokatė, kovojanti, kad nuo pedofilų smarkiai nukentėjusi penkiametė mergaitė grįžtų pas jos ginamuosius, nė negrįžteli. Ji šuoliais lekia į antrą aukštą ir paukšteli durimis žurnalistės panosėje, nors iki tol dvi dienas žadėjo rasti laiko pokalbiui.

L.Kraujutaitienės kaimynas Gediminas Stašauskas sako, kad žiūrėdamas laidas apie A.Ūso ir L.S. bei jųdviejų meilę pedofilijos aukai, neatsistebi, kodėl visa tai filmuojama toje kontoroje. „Ar tikrai būtent tame interjere matėte nufilmuotą ir Ūsą, ir S.?“ – tikslinamės. „Taip, taip – 100 procentų“, – sako Gediminas ir pasakoja apie L.Kraujutaitienės kontoros interjerą. Jis ten daug sykių buvo, nes ilgą laiką ėjo namo bendrijos pirmininko pareigas.

„Taip, šitame bute. Juokas ima, neva S. ten lanko dekupažo būrelį“, – stebisi vyras ir priduria, kad paskutiniai jo matyti A.Ūso ir L.S. interviu buvo filmuoti L.Kraujutaitienės kontoroje.

Draudimas L.S. ir A.Ūsui bendrauti filmavimo metu nebuvo panaikintas, taigi juodu kaip valstybės saugomus liudininkus prižiūrintys pareigūnai žinojo, kad gali pažeisti prokurorų nurodymus.

G.Stašauskas dar mesteli, kad L.Kraujutaitienė yra labai įtakinga tarp Kauno teisėsaugininkų, nes ilgus metus dirbo Kauno apygardos prokuratūroje. Esą ji tuo gyrėsi kaimynams. „Viską galima sutvarkyti“, – mėgina prisiminti kaimynės žodžius G.Stašauskas.

Akimirką prieš užsitrenkiant L.Kraujutaitienės kontoros durims, žurnalistė pamatė joje kelių kostiumuotų vyrų siluetus ir ryškią, lyg filmavimui skirtą šviesą.

Prokurorė įtakingų verslininkų šeimoje

„Taip, ji dirbo prokuratūroje“, – patvirtina žinią L.Kraujutaitienės svainis Viktoras Kraujutaitis. Bet jis teigia nežinąs, kaip Kauno apygardos prokuratūros ypač svarbių bylų prokurorė virto paprasta advokate.

Apie V.Kraujutaitį Kaune pasakoja labai įdomių istorijų. Viena jų – apie Artūro Paulausko didįjį virsmą. Kai buvęs prokuroras tapo politiku, kandidatu į valstybės prezidentus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos dokumentuose apie tai likusi menka detalė – kiek daugiau nei 30 tūkst. litų auka A.Paulausko rinkimų kampanijai. V.Kraujutaitis neneigia pažįstąs A.Paulauską ir pabrėžia draugystę su jo tuometine „dešiniąja ranka“ Gediminu Jakavoniu. Su juo Kraujutaičiai grybaudavę ir kitaip bičiuliaudavęsi… Tai G.Jakavonis ir supažindinęs verslininką su A.Paulausku.

Liudininkas iš V.Kraujutaičio aplinkos (jo tapatybės mes neskelbsime, o dėl patogumo vadinsime Vladu) sutiko paliudyti kiek kitokius dalykus. Šis žmogus, kurį su Kraujutaičiais sieja meilė vyriškoms sporto šakoms, tvirtino, kad tuo metu V.Kraujutaičio kalbėta apie daug didesnę sumą. Jis prisimena kalbas apie mažiausiai 2 mln. litų paramą kylančiai politikos žvaigždei.

Buvo ir tebėra išvirkštinė to bendravimo su politikais pusė: Kraujutaičių verslas dažnai atsidurdavo teisėsaugos akiratyje. Įtarimai kontrabanda. Štai ir visai neseniai, prieš kelis mėnesius, V.Kraujutaičiui priklausančioje teritorijoje pareigūnai sulaikė kontrabandinių degalų siuntą. Vėliau tie degalai kažin kokiu stebuklu išsiliejo ir… dingo. V.Kraujutaitis neigia turįs su tuo ryšį. Esą tai vienas apsauginis peržengė įstatymo ribą.

Labai seniai panašiai nutiko V.Kraujutaičio vairuotojui, esą vežusiam per Lietuvos sieną, kaip spėjama, iš Rusijos didelę sumą grynų pinigų.

Vladas liudija girdėjęs V.Kraujutaitį giriantis ne tik ryšiais su A.Paulausku, bet ir su… Henriku Daktaru. „Netgi Viktoras jį buvo atsivežęs į savo tėviškę“, – pasakoja vyras, ką girdėjęs. „Prie Vištyčio?“ – patiksliname. Taip, prie Vištyčio ežero, kur V.Kraujutaitis turi didžiulį namą. „Ten Daktaras buvo?“ – perklausiame – „Taip. Tai buvo 2001–2003 metais“.

V.Kraujutaitis ne iš karto pagauna, apie kokį Daktarą klausiame. Kai patiksliname, kad norime sužinoti, ar jo viloje lankėsi Henrikas Daktaras, V.Kraujutaitis atsako klausimu: „Ar aš galiu drausti jam lankytis?“

Šešėlinio verslo schema

Kai imame klausinėti Vlado, kaip, jo galva, gali į krūvą sueiti politika, teisėsauga ir verslas, jis mums pateikia vaizdelį iš Kauno verslininkų gyvenimo. Esą tame gyvenime susipina viskas: įtakingi teisėsaugos pareigūnai, nusikalstamo pasaulio atstovai ir legalus verslas, suteikiantis jų bendram veikimui priedangą, o politikai – nebaudžiamumo stogą.

Visos bendradarbiaujančios šalys yra bendros veiklos dalininkės. Po nepriklausomybės paskelbimo tai buvusi spirito kontrabanda. Esą neteisėtais būdais gauti pinigai (kyšiai, reketas ir t. t.) būdavo bendrai investuojami į kontrabandinę schemą. Susitepę teisėsaugininkai garantuodavo laisvą krovinių judėjimą per sienas Rusijos ir Kaukazo kryptimi bei atgalios. Investuotas litas duodavęs keleriopą grąžą.

Toliau reikėjo pasirūpinti pinigų legalizavimu. Vlado žiniomis, tada prisijungdavo sportas. Viena suma įrašoma į sutartį su sportininku, ar jį perkančia komanda – kita realiai mokama, ir pinigai tampa legalūs. Tada juos galima laisvai leisti asmeninei gerovei, mokėti politikams ir t. t.

„Pone Rimai!..“

Ir vėl LNK „Paskutinė instancija“ bėga iš paskos. Dabar mūsų pašnekovas – Rimas Rutkauskas, tas pats, kuris prieš kelias savaites pasakojo, kaip jo viešbutėlyje prie Rumšiškių savo šventes švenčia labai aukšti teisėsaugininkai. R.Rutkauskas minėjo žmones iš prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos ir pan.

Dabar R.Rutkausko pavardę mums pamini Vladas. Jis sako girdėjęs poną Rimą giriantis, jog tai jis, o ne V.Kraujutaitis yra tikrasis viso ko šeimininkas. Bėgame tikrinti. R.Rutkausko kontoroje mus sutinka draugiškai ir pataria palaukti kelias akimirkas, nes ponas Rimas jau ant slenksčio. Tačiau vos tik pamatęs žurnalistę, ponas Rimas apsisuka ant kulno ir milžinišku greičiu skuta prie savo limuzino spėjęs tik išspausti: „Oi, ne…“

Kai su juo susisiekiame telefonu, R.Rutkauskas išsižada V.Kraujutaičio ir visų tikriniais daiktavardžiais mūsų įvardytų subjektų: „Nežinau, nemačiau, nepažįstu…“ V.Kraujutaitis, priešingai, netgi įvardija jųdviejų giminystės ryšį – pusseserės vyras. Jie bendrauja, netgi kartu keliauja. Bet bendro verslo neturi.

Vladas priduria, kad tame giminysčių – pažinčių labirinte svarbus esąs ir L.Kraujutaitienės vyras Raimundas. Esą jis organizuojąs bendras pramogas. Pavyzdžiui, medžiokles, kuriose kartu smaginasi teisėsaugos žmonės ir įvairios reputacijos verslininkai. Dar Vladas sako, kad tų teisėsaugininkų ir labai rizikuojančių verslininkų pramogos dažnai baigdavosi Kauno striptizo klube „Venera“. Visa tai vykę pirmą nepriklausomybės dešimtmetį, tačiau „dabar, stebėdamas pedofilijos bylą, spėju, kad seni ryšiai vėl suveikė“.

Čia Vladas nei iš šio, nei iš to prisiminė ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus aistrą futbolui bei tą istoriją, kai šis vyko stebėti rungtynių kartu su baudžiamosios bylos įtariamuoju. Nuo tada kai kas R.Jancevičių pravardžiuoja Maradona. V.Kraujutaitis neigia, kad R.Jancevičius vyko į panašią kelionę su jo turėtu futbolo klubu „Grifas–Inkaras“.

Vladas atkreipė mūsų dėmesį, kad ir R.Rutkauskas yra nesvetimas sportui. Jis yra Bokso federacijos prezidentas. Vladas teigia, kad panorėjęs ponas Rimas galėtų papasakoti apie kruizą Viduržemio jūra, kuriame esą buvo pastebėtas kartu su dabar jau nužudytu teisėju Jonu Furmanavičiumi.

Aurelijus Gutauskas, M.Romerio universiteto docentas, labai tolimas Kauno šešėliniam „ūkiui“, visai netikėtai mums pasakė: „Su tuo Furmanavičium irgi visokių variantų girdėjau, kad jis buvo įspėtas anksčiau… Iš ko girdėjau? Teisėsaugininkai kalbėjo.“

Iš Generalinės prokuratūros prokuroro Ramūno Šileikos sprendimo dėl L.S., J.Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės ir A.Ūso nekaltumo matyti, kad nei J.Furmanavičių įspėję pareigūnai, nei R.Rutkauskas nebuvo apklausti. O R.Jancevičiaus neužkliudė tyrėjai, aiškinęsi pedofilijos bylos keisto netyrimo peripetijas.

R.Šileikos dokumentas liudija, kad Vilniaus prokurorai, perėmę pedofilijos bylą iš Kauno prokurorų, savo tyrimą grindė su įtariamaisiais glaudžiais giminystės ir draugystės ryšiais susijusių asmenų liudijimais ir savarankiškai neieškojo pedofilų aukos parodymus patvirtinančių faktų.

Plonu pažinčių siūlu – į pergalę

L.Kraujutaitienė – buvusi ypač svarbių bylų prokurorė – ne vienintelė A.Ūso ir L.S. advokatė, karjerą dariusi tuomet, kai A.Paulauskas valdė prokuratūros sistemą. Kitas toks su politiku prokuroru susijęs advokatas – Deivis Valiulis. Jis kartu su A.Ūsu reikalavo pedofilijos auką atiduoti jos motinai L.S, t. y. jo, Ūso, mylimajai, o dabar yra A.Ūso gynėjas.

D.Valiulis A.Paulausko kontoroje atliko advokato praktiką, o, A.Paulauskui su kompanija patekus į Seimą koaliciniame su socialdemokratais sąraše, šis advokatas tapo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vyriausiuoju patarėju. Komitetui vadovavo Alvydas Sadeckas, ilgametis A.Paulausko bendražygis.

Sekant pedofilijos bylos chronologiją, D.Valiulis A.Ūso ir L.S. gynėjų kohortoje atsirado pirmasis. Vėliau radosi ir kiti, tarp kurių atsitiktinių, t. y. vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar per bendrus pažįstamus su A.Paulausku nesusijusių žmonių, atrodo, nėra.

Natūralu, kad LNK „Paskutinė instancija“ pamėgino paklausti, kaip tai galėtų paaiškinti pats A.Paulauskas. Juk jis A.Ūsui advokatauja iš televizijos ekranų. Vos išgirdęs klausimus, A.Paulauskas numetė ragelį.

Tikėtina, kad nuo pat pedofilijos bylos užuomazgų, jos tyrimui didelę reikšmę turėjo Kraujutaičių šeimos sąsajos su A.Paulausko politinės karjeros ištakomis bei L.Kraujutaitienės ryšiai Kauno apygardos prokuratūroje, kuri nesankcionavo kratų A.Ūso namuose ir darbo vietoje, neleido klausytis jo telefono ir kitais būdais klojo pamatus vėlesniam bylos nutraukimui.

Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Janina Dabašinskienė, kuriai dabar tenka aiškintis dėl galbūt neteisėto pedofilijos aukos uždarymo į vaikų psichiatrijos stacionarą (Baudžiamasis kodeksas už žmogaus laisvės atėmimą uždarius jį į psichiatrijos ligoninę numato griežtą bausmę), liudija, kad apsisprendžiant izoliuoti Drąsiaus Kedžio dukrą jai didžiausią įtaką padarė prokuratūros darbuotojai.

Įdomu tai, kad ji, J.Dabašinskienė, primygtinai mini prokurorą Urbonavičių. Esą pareigūnas tokia pavarde ir pasakęs vežti mergaitę ten, kur ją reikalavo uždaryti A.Ūsas, A.Paulausko vaiko teisių kontroliere paskirta Rimantė Šalaševičiūtė ir dėl pedofilijos bylos netyrimo nubausti Kauno apygardos prokurorai. Tik štai tas Urbonavičius dirba ne Generalinėje, bet Kauno apygardos prokuratūros … Civilinių bylų padalinyje. Ir vėl – ryšiai?

Komentuodamas kaltinimų A.Ūsui perkvalifikavimą iš prievartavimo į tvirkinimą, baudžiamosios teisės ekspertas A.Gutauskas stebisi. „Pagal tai, ką pasakoja mergaitė, tai – prievartavimas“, – sako A.Gutauskas. Jis paaiškina, kad mažo vaiko prievartavimu laikomas kontaktinis veiksmas, kuris artimas lytiniam aktui, o mergaitė liudija, jog vyriškas lytinis organas buvo jai kišamas į burną, kad ji dėl to kosėdavo, jai skaudėjo.

A.Gutausko požiūriu, bylos tyrimui–netyrimui esminę įtaką galėjo turėti teisėsaugos sistemos solidarumas: „Pamatė teisėjo pavardę ir įkišo pareiškimą į stalčių.“ Dar A.Gutauskas papasakojo, kad prokurorų spaudimą patyrė ir Ilona Čėsnienė, kuriai teko dalia įvertinti mergaitės parodymų patikimumą, t. y. padaryti tai, kas yra teismo kompetencija. Būtent šios specialistės išvada, kad mergaitės parodymams darė įtaką kiti asmenys, grindžiamas kaltinimų A.Ūsui sušvelninimas.

„Čėsnienę prokurorai prigavo. Iš pradžių ji tiesiog pasidalijo savo nuomone, o vėliau ją privertė tapti liudininke, – sako A.Gutauskas. – Įmaitojo į tokią košę.“ Jis aiškina, kad viena yra mokslininko samprotavimai, nuomonė, o visai kas kita, kai ta nuomonė paverčiama liudijimu. „Jiems dėl to jos ir reikėjo“, – mano dr. A.Gutauskas.

„Ar ji sako, kad nebuvo prievartavimo?“ – klausiame I.Čėsnienės kolegos, nes ji pati atsisako kalbėti. „Ne, ji sako, kad buvo“, – atsako A.Gutauskas. Jis dar sako, kad iš pokalbių su I.Čėsniene patyrė, jog didžiausią spaudimą pedofilų aukai daro būtent jos motina.

Kodėl visa tai žinodami prokurorai nepakluso Vilniaus apygardos teismui ir nepareiškė L.S. kaltinimų? Todėl, kad dabar, A.Ūso advokatės L.Kraujutaitienės padedama, L.S. galės pasiimti savo globėjo ir mylimojo žalotą mergaitę ir išgabenti ją ten, kur pranyko pedofilų aukos pusseserė – „antroji mergaitė“. Ir byla baigta.

 

„Paskutinės instancijos“ gaudynių tęsinys– šį vakarą per LNK 19.40.

„Lietuvos žinios“

 

 

Skaitykite daugiau: Artūro Paulausko pėdsakai pedofilijos byloje | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/10314222/arturo-paulausko-pedsakai-pedofilijos-byloje#ixzz3hMuYOZh7

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));