skip to Main Content

 

Prokuratūra : Vito Tomkaus šmeižtas, kad Aurimas Drižius yra įtariamas KGB agentas, „yra visuomeninis gėris“

 

Aurimas Drižius

 

Prieš savaitę kreipiausi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Respublikos“ leidėjo V.Tomkaus paskleisto šiame leidinyje šmeižto, kad esu „įtariamas KGB agentas“.

 

Nurodžiau, kad niekada nepriklausiau šiai teroristinei organizacijai, nes Lietuva tapo nepriklausoma, man baigus vidurinę mokyklą, todėl moksleivių KGB negalėjo užverbuoti. Niekada nebuvau nei KGB agentas, nei „įtariamas KGB agentas“. Ir apskritai nurodžiau, kad tai kvailas V.Tomkaus šmeižtas, sukurtas matyt todėl, kad  jis niekaip kitaip negali uždaryti  „Respublikos“ konkurento ‚Laisvo laikraščio“, kurio tiražas jau seniai didesnis, nei pačios „Respublikos“. Todėl nurodžiau, kad tai sąmoninga ir tyčinė V.Tomkaus veikla, norint mane apšmeižti.

Šiandien gavau Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas atsisakomas pradėti.

 

„Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje yra ¡tvirtinta tai. kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo ¡statymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymiu, kurie apibūdina pavojingą  veika kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma“. 

Toliau B.Leišys ilgai samprotauja apie tai, kas yra nuomonė ir žinia, ir teisingai pastebi, kad informaciją galima patikrinti, ir nustatyti, ar toks faktas tikrai įvyko.

 

Prokuroras Benediktas Leišys (nuotr.) mano, kad šmeižti žmones, vadinti juos įtariamais KGB agentais galima, jeigu tą terminą įrašai į kabutes

 

 

„Kaip matyti iš pareiškimo ir jo priedų duomenų bei pareiškimo nagrinėjimo metu surinktos medžiagos, leidinyje „Respublika“ yra publikacija ..įtariamų ..KGB bendradarbių sąrašas“, – rašo B. Lleišys, – minėtame sąraše nurodomi asmenų vardai ir pavardes, prie kai kurių iš jų pateikiami skaičiai, dalis vardų ir pavardžių atspausdinta kitokiu šriftu ar didžiosiomis raidėmis. Konkrečių duomenų, kokiu principu sąrašas yra sudarytas, leidiniuose nėra pateikiama. Publikacijoje yra pateikta tik pareiškėjo pavardė ir vardas, daugiau galimai šmeižiančio pobūdžio ar kitokios informacijos apie minėtą asmenį nėra. Vertinant publikacijos pavadinimą, matyti, kad jame yra nurodytas žodis ,.įtariamų“. Žodžio ..įtarti“ prasmė Lietuvių kalbos žodyne pateikiama kaip manymas esant nusikaltusiam, blogą padariusiam. Tai rodo, kad publikacijos pavadinimas suprantamas ne kaip kategoriškas jo autoriaus teiginys ar išvada, bet kaip galima jo prielaida, spėjimas ar nuomonė, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog publikacijos tekstas „KGB bendradarbių sąrašas“ nurodomas kabutėse. Teksto rašyba kabutėse suprantama kaip netiesiogine ironiška reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių autorius nori atsiriboti, pateikti kaip svetimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai. kad pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis niekada su KGB nebendravo. Tačiau vertinant visus šiuos aptartus pareiškimo patikslinimo metu surinktus duomenis, ir tai. kad laikraščio „Respublika“ publikacijoje apie pareiškėją Aurimą Drižių pateikiama tik: minimali jo asmeninė informacija, nurodomas jo vardas ir pavardė, nepateikiama jokių konkrečių faktų apie jo galima bendradarbiavimą su KGB, neįžvelgiamas toks šios informacijos pavojingumo laipsnis, kad būtų tikslinga publikaciją „įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ parašiusį asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl pareiškėjo šmeižimo. Publikacijoje pateikiamas tik pareiškėjo vardas ir pavardė, nenurodoma kokiu pagrindu jis Į šį sąrašą yra įtrauktas, nėra aišku kokiu principu iš viso šis sąrašas buvo sudaromas. Iš publikacijos pavadinimo gramatinės konstrukcijos matyti, kad nėra aiškiai ir kategoriškai teigiama, jog sąraše pateikiami asmenys bendradarbiavo su KGB. Apibendrinant taip pat akcentuotina, kad baudžiamosios teisės normomis ginami ne visi teisiniai gėriai, atsižvelgiama į jų svarbą visuomenėje ir galimos žalos pobūdį, mastą. Daugelis visuomeninių gėrių ginami kitų teisės šakų (civilinės teisės, administracinės teisės) normomis, baudžiamoji teisė laikoma paskutinė priemonė (ultima rado) padarius teisės pažeidimą“.

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top