skip to Main Content

„Laisvas laikraštis“,

2011 m. balandžio 9 d.

Aurimas Drižius

 

Generalinė prokuratūra turės pateikti JAV teismui Neringos Venckienės kaltės įrodymus, tačiau turės atsakyti ir į esminius gynybos klausimus – kodėl Generalinė prokuratūra sąmoningai sunaikino įrodymus šioje byloje, pasiuntė į teismą tuščią bylą, iš jos išėmus esminius Andriaus Ūso kaltės įrodymus.

Generalinis prokuroras Darius Valys nenušalino vadinamosios Kauno pedofilijos bylos tyrimui vadovaujančio Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaduotojo Brunono Maculevičiaus nuo šios itin jautrios bylos, net ir paaiškėjus faktui, kad minėtas prokuroras yra paprastas žemgrobys.

 

Kita vertus, Kauno apygardos prokuratūra patvirtino, kad pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas mirė nelaimino atsitikimo dėka tikrai ne be D.Valio palaiminimo. Kauno prokurorai net sušaukė specialią spaudos konferenciją, ko niekada panašiais atvejais nedaro, kad įtikintų visuomenę, kad A.Ūsas nebuvo nužudytas. Tiesa, to niekas nepatikėjo, tačiau patvirtino faktą – nesvarbu, kas vadovauja Generalinei prokuratūrai, jis niekada negalės paliesti tos teisėsaugininkų – kontrabandininkų mafijos, kuri valdo visą teisėsaugą. 

LL šaltiniai teigia, kad A.Ūsas buvo menkas varžtelis toje sistemoje, dalyvavęs kontrabandoje kartu su kitais aukštais teisėsaugos pareigūnais, tačiau „apsišvietęs“ per pedofilijos skandalą, ir kai paaiškėjo, kad jam gresia rimta bausmė, ir jis gali „skilti“ ir išduoti visą pedofilų klubą, tai greitai ir buvo nužudytas. Bylos tyrimui vadovavęs prokuroras B.Maculevičius atmetė N.Venckienės prašymą prijungti prie bylos pedofilija apkaltinto teisėjo Jono Furmanavičiaus 11 mobiliųjų telefonų išklotinių, kurios būtų patvirtinusi pedofilų grupės (2 sąvadautojų ir 3 prievartautojų) tarpusavio ryšius, nusikaltimų laiką ir asmenybes, tame tarpe ir mistinio Aido. Sulyginus skambučių išklotinių telefonų numerius su pedofilo Gotlino analogiška medžiaga, buvo galima išaiškinti ir visą pedofilų tinklą.

Tačiau taip neatsitiko – prokuroras B.Maculevičius tas išklotines paslėpė, o Vilniaus 3-os apylinkės teismas sunaikino daiktinius įrodymus Gotlibo byloje – ir visi įrodymai sunaikinti.  

Dar prieš du mėnesius LL rašė, kad B.Maculevičius, suklastojus dokumentus, įgijo 8 hektarų žemės sklypą itin brangioje vietoje – Nemenčinės miške netoli Vilniaus. Vilniaus ir Panevėžio apskričių administracijos perkėlė 8 ha B.Maculevičiui gražinamos žemės sklypą iš Panevėžio rajono į Vilnių, nors vi­sa žemė B.Maciulevičiui jau prieš tai buvo gražinta.

B.Maculevičių išauginusi teta Stanislava Maculevič savo skunde teismui teigia, kad „Brunonas Maculevičius, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, dirbdamas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroru ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, nusikalstamu būdu, veikdamas apgaule, suklastojęs oficialius dokumentus įgijo didelės vertės valstybės turtą – 7,9 ha miško paskirties žemės sklypas Šeškučių kaime, Bezdonių seniūnijoje,Vilniaus rajone“.

Prieš krizę vienas hektaras žemės sklypo, kurio paskirtis – namų valda, Nemenčinėje kainavo apie 1 mln. litų. Pakeitus B.Maculevičiaus neteisėtai gražintos žemės sklypo paskirtį, prokuroras galėtų susižerti apie 15 mln. litų.  

LL jau ne kartą rašė apie šį prokurorą – net vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje šis prokuroras į bylą neįdėjo telefoninių pokalbių išklotinių tarp įtariamųjų – Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus (jis turėjo net 11 mobilių telefonų numerių), Andriaus Ūso, Violetos Naruševičienės bei Laimutės Stankūnaitės, taip stengdamasis įrodyti, kad jokio pedofilų tinklo nebuvo. Būtent dėl to Neringa Venckienė ir rašė skundus dėl šio prokuroro darbo metodų, tačiau jie buvo atmesti. Dabar paaiškėjo, kad toks pedofilijos bylos klastojimas – ne pavienis atvejis šio prokuroro darbe.

Dar 2008 m. Stanislava Maciulevič kreipėsi į tuometį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, skųsdamasi, kad sūnėnas ją apvogė. Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Ilona Imbrasienė, atlikusi patikrinimą, surašė „išvadą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Brunonui Maciulevičiui teisėtumo“.  Šioje išvadoje I.Imbrasienė rašo: „Donatas Maciulevičius savo teisę atkurti nuosavybės teises įstatymų numatytą tvarką perleido sūnui Brunonui Maciulevičiui. Pastarasis galėtų pretenduoti atkurti nuosavybės teises į 24,546 ha, o tuo tarpu iš medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad jam buvo atkurta nuosavybės teisė į bendrai 33,98 ha žemės (25,38 ha Šapelių kaime ir 8,60 ha Zelionkos kaime), t.y. 9,43 ha daugiau…nors patikrinimo metu nustatyta, kad B.Maciulevičiui atkurtos nuosavybės teisės pažeidžiant teisės normas, jam suteikta 9,45 ha žemės daugiau, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo ginčijamų aktų priėmimo yra praėję 13 metų, o Č.Maciulevičius pateikė raštišką prašymą, kad sutinka, jog sprendimas gražinti jam žemę būtų patikslintas, darytina išvada, kad netikslinga kreiptis į teismą“.

Kai ta pati S.Maciulevič buvo užsirašiusi į priėmimą pas A.Valantiną dar 2008 m., ir atėjo į Generalinę prokuratūrą, tyrimą atlikusi prokurorė I.Imbrasienė parodė į ją pirštu budinčiam policininkui ir pasakė: „Šitos neįleisti“. Taip moteris ir nepateko pas A.Valantiną, todėl dabar tikisi, kad jai susigražinti žemę padės D.Valys.

„Įsivaizduokite situaciją – prokuratūra nuolat teigia ginanti viešąjį interesą, nuolat kelia bylas visoms savivaldybėms, jeigu ką nors ne taip atmatavo ar gražino žemę, o kai pats prokuroras užgrobia 9 hektarus žemės, parašo, kad „netikslinga kreiptis į teismą“, – teigia LL šaltiniai.  

Nors kai buvo konstatuota, kad B.Maciulevičius neteisėtai įgijo 9 ha. žemės Nemenčinės miškuose, ir, kaip teigiama prokurorės I.Imbrasienės rašte, jis pats pažadėjo, kad pagrobtą žemę gražins valstybei, tačiau to neatsitiko – tiesiog B.Maciulevičius pateikė prašymą, kad minėtus 9 ha žemės  jam būtų leista išsipirkti iš valstybės.

Sprendimą atmesti visus N.Venckienės ir A.Venckaus prašymus bei skundus ir bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui pasirašė apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaduotojas Brunonas Maciulevičius.  Prokuroro brolis Česlovas Maciulevičius yra minimas begalėje aferų, tačiau visais atvejais jam pavyksta išvengti kalėjimo. 

Paskutinis atvejis – PVM grobstymo byla.  2007 m. spalio pabaigoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbuotojai atliko kratas buvusios „Nidos“ banko valdytojos Vidos Januškevičienės bei buvusio jos pavaduotojo Česlovo Maciulevičius bei kitų įtariamųjų namuose. Sugyventiniai įtariami subūrę nusikalstamą grupuotę ir kelerius metus iš valstybės grobę pridėtinės vertės mokestį (PVM).  

Ši grupuotė buvo kaltinama pasisavinus milijoną litų, tačiau pareigūnai įsitikinę, kad atlikus visus apskaičiavimus ši suma gali išaugti kelis kartus.  Kratos buvo atliekamos ir kitų grupuotės narių namuose. Iš viso buvo sulaikyta apie trisdešimt PVM grobusių žmonių. Tarp jų – ir p. Januškevičienės duktė. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi duomenų, kad grupuotė veikė keletą metų ir per fiktyvias bendroves grobstė PVM.

Nusipirko vogtą žemę

 „Generalinei prokuratūrai nustačius jo neteisėtus veiksmus, prokuroras B.Maciulevičius ne tik išvengė bet kokios atsakomybės, bet ir neįvykdė prokuratūros nurodymo – grąžinti neteisėtai įgytą didelės vertės valstybės turtą, – piktinasi jo teta, – tokiais veiksmais jis patvirtino, kad būdamas valstybės pareigūnu – prokuroru, kuriam pagal įstatymą pavesta įstatymų vykdymo kontrolė, jis ir toliau neketina atlyginti valstybei padarytos žalos, bet dargi neteisėtai ją išsipirko. Kadangi neteisėtai gauta 9,43 ha žemė, perkelta į Vilnius rajoną, Bezdonių seniūniją yra labai brangi, kadangi yra netoli Vilnius, prokuroras Maciulevičius vien šio neteisėto žemės grąžinimo dėka tapo milijonieriumi. Visą šį turtą jis įgijo nusikalstamu būdu, veikiant iš anksto susitarusių asmenų grupėje, kartu su Rokiškio rajono valdybos direktoriumi, Vilniaus ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos vadovais, kadangi šie asmenys, kuriems buvo pavesta vykdyti ir kontroliuoti žemės reformą negalėjo nežinoti, kas buvo nacionalizuoto turto savininkas“.

D.Kedžio dukros parodymai

Dar 2009-04-15 Drąsiaus Kedžio motina Laima Kedienė apklausos metu prokurorams papasakojo, kad galimai 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, mergaitei žiūrint televizorių, ji pasiūlė jai išeiti į lauką. Anūkė tada jai atsakė, kad pabus viena, nes ir su Ūsu ji būna viena. Liudytojai paklausus ką ji veikia, kada lieka viena su Ūsu, mergaitė paaiškino, jog jis nusirengia, lieka be triusikų ir jai liepia nusirengt, liepia jai atsigult ant grindų, ant kurių nėra kilimo. 

Anūkė jai parodė, kad jai liepdavo gultis ant šono, koją praskėsti. Tada jis viena ranka apkabina ją, o kita ranka tampo savo „sysalą“ ir rėkia. Tada jam išbėga limpantis kremas, kuriuo arba rankom, arba savo „sysalu“ tepa jai pilvą krūtinę ir veidą. Anūkė dar jai sakė, jog ją vedasi ir į vonią bet ten nėra kur atsigulti, tai jis taip daro atsistojęs. 

Anūkė jai sakė, kad po to „sysalas“ pasidaro mažas. Liudytojai paklausus mergaitės ar tuo metu būdavo mama, pastaroji paaiškino, kad kartais būdavo. Deimantė jai pasakojo, jog tuomet, kada mama ją palikdavo kartu su A. Ūsu, pastarasis ją nusivesdavo ir į kitą namą kur jau būdavo kilimas. Deimantė jai paaiškino, kad tą namą ji galėtų parodyti. Liudytojai paklausus kiek kartų taip būdavo, Deimantė paaiškino, kad gal šimtą gal dvidešimt, gal penkiasdešimt. 

Dar anūkė jai pasakojo, kad sugrįžusi mama ir pamačiusi ant grindų pribėgusio kremo, jį išvalė ir kirto A. Ūsui. Nukelta į 14 psl.

Atkelta iš 13 psl.

Šios apklausos metu liudytoja D. Kedienė taipogi patvirtino, kad kažkada po gimtadienio (mergaitės), tiksliai kada pasakyti negali, ji sugrįžusi namo papasakojo, kad į darželį buvo atėjusi mama, kuri liepėjai meluoti, kad A. Ūsas pas ją neateina, o jos krikšto tėvas yra Frančeskas. Šios apklausos metu liudytoja dar papildė, jog tada kuomet anūkė jai papasakojo nurodytas aplinkybes, kaip su ja elgdavosi A. Ūsas, sekančia diena susirinko ji, jos vyras, sūnus, dukra Neringa, kaimynės Olia ir Danutė ir anūkė joms papasakojo tas pačias jos tvirkinimo aplinkybes. Šis jos  pasakojimas buvo nufilmuotas. Mergaitė tuomet parodė kaip Ūsas tampydavo savo „sysalą“, kaip liepdavo jai atsigulti ir kaip rėkdavo. Be to, mergaitė šiuo metu (2009-02-17) sako, kad pas mamą nevažiuos. Dar jai anūkė pasakojo, jog jos mama (L. Stankūnaitė) sakė, kad Neringai reikia praskelt galvą tai šlykštynė, išsigimėlė. Mama jai taip pat sakė, kad tėtė šmeižia Ūsą ir už tai gali pasodint į kalėjimą.

Tiek D.Kedžio, tiek ir V.Naruševičienės dukros buvo tvirkinamos ir seksualiai prievartaujamos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. lapkričio 23 d., įvairiose vietose nenustatytą skaičių kartų. Jas galimai seksualiai tvirkino ir prievartavo Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius, kurį D. Kedžio dukra atpažino iš nuotraukų, parodytų internete bei tiesiogiai, tai yra iš jai parodytų fotonuotraukų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyras vardu Aidas, o nukentėjusių mergaičių motinos L. Stankūnaitė ir jos sesuo V. Naruševičienė jiems padėjo, užtikrindamos mažamečių nukentėjusiųjų dalyvavimą, suteikdamos patalpas seksualinės prievartos veiksmams atlikti, galimai šalindamos seksualinės prievartos padarinius (išvalydama ant kilimo išbėgusią spermą) bei galimai gaudamos už tai piniginį atlygį.

Tačiau prokurorui Brunonui Maculevičiui tokių įrodymų nepakako kaltinimams įtariamiems pedofilams pareikšti, nors pagrindinis įrodymų šaltinis yra mažamečių ir nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymai, jų artimųjų, kuriems nukentėjusieji pasipasakojo apie patirtą prievartą parodymai ir kartais, atsižvelgiant į individualią situaciją, ekspertizės aktai bei specialistų išvados.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, atliekant šį ikiteisminį tyrimą tiek A. Ūsas, tiek ir L. Stankūnaitė buvo tirti poligrafu, tačiau nei R. Šileikos, nei B. Maculevičiaus nutarimuose apie nurodytą tyrimą ir jo metu gautus duomenis nieko nekalbama, šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys nelyginami su mažametės nukentėjusios ir prieš tai paminėtų liudytojų parodymais, kadangi nurodytų tyrimų metu gautų duomenų lyginimas su kita ikiteisminio tyrimo medžiaga (mažametės nukentėjusios parodymais, liudytojų parodymais ir t.t.) vienareikšmiškai patvirtintų skundžiamų procesinių sprendimų neteisėtumą.

Šio ikiteisminio tyrimo duomenys neginčijamai patvirtina, jog 2009 m. lapkričio 6 d. buvo atliktas A. Ūso tyrimas poligrafu (melo detektoriumi). Šios apklausos metu 71-ą kartą buvo užfiksuota A. Ūso organizmo reakcija (melas) atsakant j užduotą klausimą (21 t., b.I. 64-69). Per šią apklausą A. Ūsui buvo užduota 160 klausimų. A. Ūso reakcija (melas) buvo užfiksuota atsakant į 71-ą klausimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog atsakydamas į maždaug 40 procentų klausimų, įtariamasis melavo. A. Ūso reakcija buvo užfiksuotajam neigiant, kad pašaliniai asmenys gali žinoti apie galimą mergaičių seksualinį tvirkinimą, paminėjus Renatą, Neringą, Frančeskų, Laimutę, Adolfą ir kažką kitą. Tokia pati reakcija užfiksuota ir A. Ūsui teigiant, kad jis nepamena, jog 2008 m. būtų tvirkinęs daugiau kaip vieną mergaitę.

Tokia pati įtariamojo reakcija buvo užfiksuota ir jam neigiant, kad jis turėjo seksualinių kontaktų su L. Stankūnaite. Dar kartą tokia įtariamojo reakcija užfiksuotą jam neigiant, kad jam žinoma, jog Naruševičienės dukra buvo tvirkinta daugiau kaip vieną kartą. A. Ūsui atsakant į klausimą „ar žinote, kiek kartų buvo tvirkinama mergaitė?“ jo reakcija fiksuota keturis kartus iš septynių, paminėjus: vieną kartą, daugiau negu vieną kartą, daugiau negu dešimt kartų ir daugiau negu 15 kartų. Iš esmės analogiška situacija įtariamajam neigiamai atsakant ir į klausimą „Ar žinote, kurie vyrai seksualiai tvirkino Naruševičienės dukrą?“  Jo reakcija fiksuota penkis kartus iš septynių, paminėjus vardus: Deividas, Adolfas, Aidas, Frančeskus ir sąvoką kitas vyras. A. Ūsui uždavus klausimą „Ar žinote, kurie vyrai seksualiai tvirkino mergaitę?“ Įtariamojo reakcija fiksuota šešis kartus iš septynių, paminėjus vardus: Deividas, Adolfas, Jonas, Aidas, Frančeskus ir sąvoką kitas vyras. Faktiškai analogiška įtariamojo reakcija, septyni kartai iš devynių, fiksuota ir jam neigiamai atsakant į klausimą „Ar žinote, kuriame iš butų mergaitė seksualiai žaidė su vyrais?“. Įtariamojo reakcija fiksuota paminėjus : draugų namus, Įtariamojo namus, Frančesko namus, išnuomota butą, viešbuti, globos namus ir kitą vietą. Įtariamojo paklausus „Ar žinote, kada paskutinį kartą buvo seksualiai tvirkinama D. Kedžio dukra“, jo reakcija fiksuota neigiamai atsakant apie 2008 m. vasarį. 

Įtariamajam atsakant neigiamai į klausimą „Ar jam žinoma kaip buvo atlyginama už mergaitės seksualinius žaidimus su vyrais jos motinai?“ jo reakcija (melas) fiksuotas septynis kartus iš vienuolikos, paminėjus: duotus pinigus, padovanotus daiktus, suteiktą teisinę pagalbą, atsilyginimą seksu, buto išnuomojimą, aukso padovanojimą ir atsilyginimą kitu būdu. Įtariamajam atsakant į klausimą „Ar žinote, kiek pinigų gavo L. Stankūnaitė už jos dukters seksualinį išnaudojimą?“ reakcija fiksuota paminėjus pinigų sumą virš 3000 litų. Įtariamajam uždavus klausimą „Ar žinote, kur po krikštynų ji buvo seksualiai tvirkinama?“ įtariamojo reakcija fiksuota paminėjus įtariamojo ir L. Stankūnaitės namus. Įtariamajam neigiamai atsakant į klausimą „Ar žinote/ ar matėte kaip vyrai seksualiai tvirkino D. Kedytę?“ jo reakcija fiksuota keturis kartus iš aštuonių, paminėjus mergaitės laižymą, varpos kišimą į akį, varpos kišimą į burną ir nukentėjusios maudymą vonioje, kas pilnai sutampa su mažametės nukentėjusios mergaitės parodymais, duotais apklausų metu ir pasakojant patirtus išgyvenimus savo artimiesiems. Įtariamajam neigiamai atsakant į klausimą „Ar žinote kiek vyrų dalyvavo seksualiniuose žaidimuose su mergaite jos krikštynų dieną?“ reakcija fiksuota keturis kartus iš septynių, paminėjus 1, 2, 3 vyrus ir sąvoką nė vieno vyro. 

Įtariamajam neigiamai atsakant į klausimą „Ar žinote, kiek kartų Adolfas Skališius seksualiai tvirkino vaikus?“ reakcija fiksuota du kartus. Įtariamajam neigiamai atsakant į klausimą „Ar žinote, kiek kartų vaikų globos namuose buvo seksualiai tvirkinami vaikai?“ įtariamojo reakcija fiksuojama keturis kartus iš septynių, paminėjus 10, 15, 20 kartų ir nei vieno karto.

Lyginant duomenis gautus atliekant A. Ūso apklausą naudojant poligrafą (melo detektorių) su mažametės nukentėjusios parodymais užfiksuotais apklausų metu ir jos tėvo nufilmuotose pasakojimuose bei liudytojų D. Kedžio, A.V. Kedžio, L. Kedienės,_N. Venckienės, O. Girdauskienės, D. Degutienės parodymais akivaizdu, kad jie iš esmės sutampa. A. Ūso reakcija fiksuojama būtent tada, kuomet jis neigia mergaitės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos ir kitos mergaitės patirta seksualine prievarta, kurias ji yra pasakojusi ir savo artimiesiems.

Mergaitės pasakojimuose užfiksuota, kad ją po krikštynų mamos namuose seksualiai prievartavo trys vyrai, kurių vardai Jonas, Aidas ir Andrius. A. Ūsui tai neigiant užfiksuota reakcija (melas).

 

Facebook komentarai
Back To Top