skip to Main Content

Laisvas laikraštis, 2012 m. vasario 14 d. 

Jurgis Pikčiurna 

Kaunietis Leonidas Maksimovas buvo apstulbęs, kaip Kauno mies­to apylinkės prokuratūros  3 – čiojo skyriaus prokurorė Vida Viduoliene jam tiesiai šviesiai pa­sakė, kad neskųstų prokurorų veiks­mų, nes gali būti nužudytas. 

 

„Prokurorė man aiškino, kad jeigu dar skųsiuos, tai būsiu suėstas, ir sakė kad pažiūrėčiau, kiek nusikaltėlių  jau palaidota ir siūlė man prisiminti Kedžio bylą, – pasakojo kaunietis LL, – aš klausiau, klausiau, ir negalėjau patikėti savo ausimis“. 

L.Maksimovo bėdos prasidėjo po to, kai jis kreipėsi į Darbo inspekciją ir kitas valstybines įstaigas dėl nelegalaus darbo bei įtariamo pinigų plovimo lombarde, kuri valdo UAB „Felicija“. Kaunietis mano, kad per šį lombardą yra legalizuojami už narkotikus gauti pinigai, mat ši įmonė  priklauso garsiojo prekiautojo narkotikais Antano Želvio, pravarde „Fantonas“, sesers dukrai Andželikai Simanavičiūtei. Jos motina Virginija Simanavičienė – Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, neseniai išsiskyrusi su savo vyru A.Simanavičiumi, kuris dabar teisiamas už narkotikų prekybą. 

„Pradėjau rašinėti skundus į  LR Generalinę Prokuratūrą bei Kauno apylinkės prokuratūros vyr. Prokuroro pavaduotojui Juozui Bagdonavičiui   bandant nuslėpti Kauno narkotikų gaminimo ir platinimo mafijos (Želviu – Karčiauskų) bei galimai juos dengiančios teisėjos S. (pavardė žinoma) nusikalstamas  veikas, – rašoma L.Maksimovo skunde generaliniam prokurorui Dariui Valiui, – rašiau apie tokias veikas, kaip UAB „Felicija“ įsteigimas, bandant išplauti pinigines lėšas, jos akcijų nusikalstamas  perdavimas  … į tas  pačias rankas, tuo pačiu adresu Pušyno g. 42 registruotai nepelno siekiančiai  VŠĮ  „Daugirdas ir Ko“ , kurios buveinės adresu ir liko  Andželikos Simanavičiūtės – Sinkevičienės, artimos narkotikų mafijos veikėjo Fantomo  –  Antano Želvio giminaitės,  buto adresas  Baltų pr. 67 – 41, Kaune“. 

„Fantomą“ į laisvę paleido kyšininkavimu išgarsėjęs Kauno apygardos teismas 

Dar  2008 metais  Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujama Gyčio Večersko, „Fantomą“ paleido į laisvę, nors jam dar buvo likę kalėti beveik 8 metai. 

Su senaisiais „daktarais“  siejamas Antanas Želvys, pravarde Fantomas, buvo nuteistas už  neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotikų. Per kratą jo namuose Vilijampolėje 2003 m. buvo rasta apie 3 kg amfetamino ir apie 100 g kokaino. Tai buvo didelė kruopščiai operaciją suplanavusių Klaipėdos bei Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybų pareigūnų sėkmė.

Kauno apygardos teismas 2004-ųjų  spalį nuteisė A.Želvį 12 metų laisvės atėmimo bausme. Šis jo teistumas buvo jau trečias. Iki Nepriklausomybės atkūrimo, kaip ir daugumas senųjų „daktarų“, Fantomas buvo teisiamas tik už vagystes. Aukščiausiasis Teismas 1986-aisiais buvo pasiuntęs jį už grotų 7 metams, konfiskuodamas ir turtą. Bausmę  už neteisėtą disponavimą narkotikais A.Želvys atliko Marijampolės pataisos namuose. 

Jis pasinaudojo Bausmių vykdymo kodekso išlyga, kad asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, gali būti paleisti į laisvę atlikę trečdalį bausmės. Nesvarbu, kokį nusikaltimą jie padarę. Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotiku priskiriamas prie labai sunkių  nusikaltimų, tačiau A.Želvys turi 5 ir 8 metų dukras. Marijampolės rajono apylinkės teismas, į kurį A.Želvio prašymu kreipėsi pataisos namų administracija, šios teikimą dėl lygtinio paleidimo atmetė. Motyvuota tuo, kad patenkinus teikimą nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti teisingumo principai.

A.Želvys šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Jo teisėjų kolegija, vadovaujama Gyčio Večersko, panaikino kolegų iš žemesnės instancijos nutartį ir atvėrė nuteistajam vartus į  laisvę 7 metais ir beveik 10 mėnesių anksčiau laiko. Remtasi pataisos namų pateikta 47 metų A.Želvio charakteristika: baustas tik kartą (už telefono turėjimą), tačiau nuobauda nebegalioja, skatintas už gerą elgesį 4 kartus.

Teisėją V.Simanavičienę  išgarsino vyras, narkotikų augintojas

Kauno apylinkės teismo teisėją  Virginiją Simanavičienę išgąsdino kanapių augintojo žmonos etiketė. Ji pasiskubino nutraukti santuoką su Aidu Simanavičiumi, kuris policijai įkliuvo dėl kanapių auginimo. 

Kauniečiai A.Simanavičius, Raimondas Petraitis, pravarde Mondė, ir Romualdas Šaulys įtariami kanapių  auginimu dideliu mastu ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų  laikymu.

Visi įtariamieji šiuo metu yra suimti, o Kauno apygardos prokurorai bylą netrukus perduos teismui. Nors sutuoktinis dar nepripažintas pamynusiu įstatymą, teisėja V.Simanavičienė  suskubo plauti tamsios dėmės savo biografijoje – išsiskyrė  su įkliuvusiu sutuoktiniu.

Kauno policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai neteisėtą kanapių augintojų  verslą sužlugdė pernai birželio 23-iąją. Kriminalistai išsiaiškino, kad kanapių plantacija žaliuoja Dievogalos kaime (Kauno r.) esančiose apleistose fermose. 

Tačiau atvykę į fermą  pareigūnai šiek tiek sutriko – jie niekaip negalėjo rasti jokio įėjimo į patalpą, mat kanapių augintojai pasirūpino gera maskuote. Geriau ištyrinėję lentomis apkaltą sieną  kriminalistai suprato, jog tai – pakeliamieji vartai. Palubėje buvo matyti paslėpti vyriai. Viduje rasta nupjautų kanapių, kurias išdžiovinus susidarė 40 kilogramų kvaišalams gaminti tinkamos žaliavos. Jos vertė siektų 200 tūkst. litų. 

Lombardas – pinigų plovykla? 

„Jie norėjo per tą lombardą plauti už narkotikus gautus pinigus, – įsitikinęs Leonidas Maksimovas, – kai tik pradėjau rašyti skundus dėl nelegalaus darbo, Kauno apylinkės prokuratūros  prokurorui Jonui Šarkui 2009 m. lapkritį buvo pavesta pradėti mano atžvilgiu ikiteisminį tyrimą  dėl  neva mano suklastotos darbo sutarties.  

Su analogišku prašymu 2009m. lapkričio mėnesį į Kauno m. apylinkės prokuratūrą kreipėsi ir Valstybinė Darbo Inspekcija, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl  to paties klastojimo  UAB „Felicija“  savininkei ir direktorei, teisėjos dukrai, broliu Želvių dukterėčiai bei Karčiausko – Gruiniaus podukros  A. Simanavičiūtės  – Sinkevičienės  atžvilgiu.  VDI  patikrinimu metu  nustatyta, kad  UAB „Felicija“ nebuvo vedama buhalterine apskaita, nebuvo kasos aparato,  bei tebuvo tik vienas  pasirašytas darbo sutarties su darbuotoju Leonidu Maksimovu egzempliorius. 

Tačiau prokuroro J. Bagdonavičiaus pastangomis  šis ikiteisminis tyrimas pagal VDI teikimą nebuvo pradėtas. Jo vietoje  ikiteisminį tyrimą 2009 m. lapkritį  eilinį kartą pagal melagingus kaltinimus pradėjo ta pati Kauno m. apylinkes  prokuratūra paties šios prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo J. Bagdonavičiaus iniciatyva mano, nukentėjusiojo atžvilgiu“ . 

L.Maksimovas teigia, kad jį dar prieš 2010- 03- 22  d. teismo posėdį Kauno apylinkės teisme, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas dėl ikiteisminio tyrimo, prokurorė V.Viduolienė visaip gąsdino.

„Prokurorė V. Viduolienė sakė, kad yra nepatenkinta  prokuroro J. Bagdonavičiaus veikla bei tuo, kad  jos profesionalumas  nėra  tinkamai įvertintas vadovybės, – teigia L.Maksimovas, – apie tai aš esu  jau ne kartą  raštu informavęs generalinį prokurorą Darių Valį.  

Anksčiau du kartus man pati UAB  „Felicija“ savininkė A. Simanavičiūtė – Sinkevičienė minėjo, jog neva „prokuroras J. Bagdonavičius iš jos gavo tiek pinigų, kad  „padės“ man  labai ilgam sėsti į kalėjimą“. 

Apie tai  raštu eilę kartų taip pat  esu informavęs  LR Generalinį prokurorą. Nors  melagingi, niekuo nepagrįsti  įtarimai man tebuvo pateikti 2010 kovo 30 d., tačiau, net nepateikus įtarimų, remdamasi  neteisėtu, melagingu  ir mane šmeižiančiu prokuroro Jono Šarkaus nutarimu, Kauno m. apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė  priėmė neteisėtą nutartį  ir nepateikus įtarimų,  kovo 15 d. mano bute buvo atlikta neteisėta krata pagal neteisėtą  teisėjos  nutartį ir paimti neteisėti įrodymai – Darbo sutartis.  

Nors pagal LR BPK 20 str. 4 d. reikalavimus  „įrodymais gali būti tik teisėtais būdais  gauti  duomenys“, tačiau iki  šiol prokuroras ir teisėjai, klastodami faktus, pratęsdami  neteisėtą  ikiteismini tyrimą, naudojasi vienu vieninteliu neteisėtu  įrodymu –  Darbo sutartimi bei prokuroro J. Šarkaus melagingais  kaltinimais mano atžvilgiu. 

Jau dvi teismo ekspertizes pripažino, jog ši darbo sutartis nėra suklastota, tačiau valstybei brangiai kainuojantis  neteisėtas  ikiteisminis   tyrimas, prokuroro J. Šarkaus iniciatyva vis tęsiamas, o melagingi  ir nepagristi  įtarimai vis papildomi kitais melagingais įtarimais  ir kaltinimais. 

Šį kartą, kad pratęsti neteisėtą tyrimą prokuroras J. Šarkus naudoja  melagingus tvirtinimus bei klastoja faktus, meluodamas, jog aš slapstausi nuo ikiteisminio tyrimo. Sekantis prokuroro J. Šarkaus  melagingas ir nepagristas kaltinimas bei  nauja   teismo  ekspertizė, matomai bus dėl „suklastotos“ Darbo sutarties … popieriaus ?

Pats ikiteisminis tyrimas jau vilkinamas trečius metus, tačiau aš:

1. Dar ne karto nebuvau apklaustas.

2. Kardomoji priemonė man paskirta tik praėjus dviem metams (2011- 11- 16)

3. Neapklaustas ne vienas liudytojas.

4. Man nebuvo įteiktas nė vienas šaukimas į apklausą pas tyrėją .

5. Sąmoningai nedaroma man akistata su A. Sinkevičiene ir t.t. 

 

L.Maksimovas teigia, kad visą šį suklastotą absurdą ir melagingus teiginius, pratęsdamas ikiteismini tyrimą perrašė ir atkartojo  savo 2011-12 – 07 d.  teismo nutartyje Kauno apylinkes teismo teisėjas R. Mikšta. „Eilę kartų  šiuos ir kitus  neteisėtus prokuroro  J. Šarkaus veiksmus esu apskundęs jo viršininkui, vyriausiajam Kauno m. apylinkės prokuratūros prokurorui  Dariui Valkavičiui, – teigia L.Maksimovas, – tačiau iki šiol niekas net nenagrinėjo mano persiųstų skundų,  nekvietė manęs  paaiškinti, neatsiuntė jokio atsakymo į juos. 

Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeisti  LR BPK  2 str. reikalavimai  (prokuroro pareiga atskleisti nusikalstamas veikas).  Buvo pažeista Prokuroro Priesaika  bū­ti sąžiningu, garbingu, nešališku, laikytis LR įstatymų, nežeminti garbingo prokuroro vardo.  

Buvo pažeisti Prokurorų Etikos Kodekso  II .5 d.  teisingumo, nešališkumo,  nepiktnaudžiavimo, pagarbos įstatymui pagrindiniu principu reikalavimai. Buvo pažeisti LR BPK 166str.  1 d. reikalavimai (gautas nukentėjusiojo asmens prašymas, tačiau nė kartą nepradėtas ikiteisminis tyrimas)“. 

L.Maksimovas atsakė į LL klausimus: 

– Kas čia per įmonė, ta UAB „Felicija“?

– Tai yra lombardas, tačiau jis buvo įkurtas tam, kad plauti pinigėlius. Jie norėjo skolinti pinigus, todėl veiklą įformino kaip lombardą. Kasos aparato apskritai nebuvo pusę metų, net nebuvo jokios signalizacijos. Tačiau lombardas veikė panašiai kaip bankas – skolindavo pinigus neoficialiai, ir niekur tai nebuvo rodoma. Paskui prasidėjo Darbo inspekcijos ir mokesčių inspekcijos patikrinimai.

– O kas ta Andželika Simanavičiūtė?

– Kiek supratau, tai teisėjos Simanavičienės dukra. O Simanavičienė yra įpainiota į tą narkotikų istoriją, kurioje Mondė Petraitis buvo nuteistas ir šiuo metu sėdi kalėjime. Simanavičius kartus su Monde buvo nuteistas. Tačiau visi jie priklauso vienai gaujai, o ji yra brolių Želvių (Alfuko ir Fantomo) sesers duktė. 

Tai taip išeina, kad Simanavičienė taip pat yra jų sesuo. Visa tai yra slepiama, tačiau taip yra. Simanavičiūtės patėvis yra Karčiauskas – Gruinius, vienas turtingiausių Lietuvos veikėjų. Kai mane apklausinėjo STT, tai mana pasakė, kad to Gruiniaus vien užuolaidos, siuvinėtos Swarovski kristalais, kainuoja 80 tūkst. litų, o tualetas auksinėmis plytelėmis išklotas.

– Ar jūs dirbote toje „Felicijoje“?

– Mane priėmė į darbą šioje įmonėje, tačiau kai aš pamačiau, kame ten reikalas, iš karto pabėgau. Esu baigęs du universitetus, ir nenoriu už kažką sėsti į kalėjimą. Pamačiau, kad lombarde nėra kasos aparato ar buhalterinių knygų, nevedama apskaita.

– O tai dėl ko jums Kauno prokuratūra iškėlė bylą?

– Dėl to, kad aš pradėjau skųsti „Feliciją“ Darbo inspekcijai. Tada paaiškėjo, kad šios veiklos „stogas“ buvo Kauno miesto apylinkės vyr. prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius. Tai senas aferistas, kuris dar prieš tai man buvo iškėlęs baudžiamąją bylą už melagingus parodymus, tačiau teismas mane išteisino. 

Bagdonavičius man surašė kaltinamąjį aktą, tačiau teismas mane išteisino. Tada prokuratūra iškėlė man dar vieną bylą, kad aš neva suklastojau darbo sutartį. Tyrimas vyksta jau treji metai, nors Darbo inspekcija, atlikusi tyrimą, dar prieš trejus metus pareiškė, kad po darbo sutartimi niekur nėra mano parašų. 

Todėl ta sutartis negali būti suklastota. O BPK nurodo, kad įrodymu laikomas tik teisėtu būdu gautas įrodymas. 

Todėl tas įrodymas negali būti laikomas teisėtu, nes ta pati darbo sutartis yra neteisėta. Buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, kurios abi pripažino, kad aš neklastojau jokios sutarties.

– Ar dėl to Bagdonavičiaus skundėtės generaliniam prokurorui?

– Be abejo, rašiau jam skundus. Mano skundai atkeliaudavo į Kauną, apylinkės prokuratūrą, kuriai vadovauja tas pats J.Bagdonavičius. Jis atmeta skundus, net jų netikrinęs. Rašau skundus Betingiui, šis persiunčia prokurorui Gailevičiui, kuris parašo, kad tai mano gynybos taktika, ir atmeta. 

Mano skundas dėl Gailevičiaus veiklos, parašytas Generalinei prokuratūrai, vėl patenka tam pačiam Gailevičiui. Dabar paskutinį mano skundą, parašytą dėl prokuroro Šarkaus veiklos, nagrinėjo tas pats Šarkus. Aš skundžiu prokurorą, o jis pat išnagrinėja skundą, ir jį atmeta. Tai absurdų absurdas. Tai Lietuva, teisinė valstybė. Pernai kovo mėnesį vyko teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl tyrimo pratęsimo. 

Prašymą pratęsti tyrimą nagrinėjo toks teisėjas Ročys, kurio žmona Ročienė buvo išmesta iš prokurorų, nes žlugdė Drąsiaus Kedžio bylą. Anksčiau ta Ročienė buvo prokurorų stogas – ji rinkdavo pinigus ir atsiskaitydavo su teisėjais. Dabar, kai jos nebeliko, jos vietą užėmė tokią prokurorė Vitulienė iš to paties skyriaus. 

Tai įsivaizduokite – ta Vitulienė vietoj prokuroro Šarkaus atėjo į teismo posėdį, ir prieš jį dar pusę valandos dar pusę valandos dėstė visą sistema, kaip veikia prokuratūra. 

Ji man išaiškino, kad visą Kauno apylinkės prokuratūrą valdo ne Vilkavičius, o Bagdonavičius. Ji man aiškino, kad jeigu dar skųsiuos, tai būsiu suėstas, ir sakė kad pažiūrėčiau, kiek nusikaltėlių jau palaidota ir siūlė man prisiminti Kedžio bylą. 

Aš klausiau, klausiau, ir negalėjau patikėti – man tai aiškino prokurorė kuri atėjo į teismą tam, kad neteisėtai pratęsti ikiteisminį tyrimą.

– Tai ką ji taip ir sakė, kad reikia susimokėti?

– Taip atviru tekstu. Aš iš karto parašiau skundą generaliniam prokurorui. 

Po jo – tylu ramu, čia neva mano fantazijos. Nieko net netikrino, parašė, kad net negali patikrinti. Paskui parašiau generaliniam policijos komisarui Skverneliui, kuris skundą perdavė STT. Pastaroji patikrino mano minimus faktus, ir STT suvėlė visus faktus, ir juos supainiojo. Kai apklausė prokurorę Vidulienę, ji pasakė, kad aš protiškai nesveikas.  

„Gruinius“ tualetą papuošė auksinėmis plytelėmis 

Jau minėtas Simanavičiūtės patėvis Karčiauskas – „Gruinius“ buvo išgarsėjęs prabanga, bei tuo, kad savo tualetą išklojo auksinėmis plytelėmis. 

Tai paaiškėjo po to, kai Kaune buvo sulaikyta 100 kilogramų metamfetamino, kainuojančio apie 2 milijonus litų, bet ir sulaikė aštuonis įtariamuosius. Tarp jų  – ir šio nusikalstamo verslo sumanytojus. 

Manoma, kad uždarytas bene didžiausias Lietuvos istorijoje metamfetamino tiekimo kanalas. „Suradome 100 kilogramų kvaišalų, tačiau manau, kad šiame fabrikėlyje pagamintą narkotikų kiekį būtų  galima skaičiuoti tonomis. 

Nusikaltėlių pelnas buvo pasakiškas“,  – „Lietuvos rytui“ sakė nusikaltėlių sulaikymo operacijai vadovavęs komisaras Edgaras Mažeika. 

Pėdsakai veda į Vilijampolę 

Alytaus rajone aptikta narkotikų  gamybos laboratorija glaudžiai susijusi su Kauno Vilijampolės rajono šešėliniame pasaulyje garsiais broliais Želviais ir jų giminaičiais. Vyriausias iš brolių – 48 metų Antanas Želvys, pravarde Fantomas, – dar nuo sovietinių laikų buvo siejamas su Daktarams priklausančia Jenkelių grupuote. Ji garsėjo tuo, kad vidury dienos apiplėšinėjo turtingus žmones. Tačiau kartą  sulaikytas Fantomas pareigūnams išdavė savo bendrininkus. 

Dėl to jis prarado nusikalstamo pasaulio šulų pasitikėjimą, tačiau nebuvo visiškai išstumtas iš  Kauno šešėlinio pasaulio. Jis vienas pirmųjų pradėjo Lietuvoje gaminti ir į užsienio valstybes gabenti narkotikus. 

Giminaičiai – už grotų 

Pirmąkart dėl kvaišalų A.Želvys su savo sėbrais įkliuvo 2003 metais. Atlikę kratą prabangiame name M.Mažvydo gatvėje pareigūnai ne tik aptiko tris kilogramus amfetamino, bet ir jo gamybos cheminių formulių. 

Tačiau tuomet operaciją  atlikusiems Valstybės saugumo departamento agentams taip ir nepavyko surasti narkotikų gamybos laboratorijos. A.Želvys tuomet buvo nuteistas 12 metų kalėti, o nusikalstamą verslą, kaip manoma, perėmė Fantomo dukterėčios vyras Mindaugas Sinkevičius.

Šis jaunas vaikinas ėmė vadovauti Šakių rajone įsteigtam amfetamino gamybos fabrikėliui. Tačiau jau po dvejų metų Kauno policijos ONTV pareigūnai šį fabrikėlį demaskavo, o M.Sinkevičius pateko į kalėjimą. 

Kvapą pajuto ir H.Daktaras 

Bet ir po šios pareigūnų operacijos juodasis giminės verslas nesustojo – amfetamino gamybos ėmėsi bausmę atliekančio Fantomo jauniausias brolis Romas Želvys, pravarde Ramatunia. Jis įsteigė dar vieną pogrindinę  laboratoriją.

Tai, kad po policijos smūgių  narkotikų prekyba ne tiktai nesustojo, o dar labiau suklestėjo, po kiek laiko suvokė ir Kauno nusikaltėlių šulas Henrikas Daktaras. Tačiau net ir jam ilgai nepavyko išsiaiškinti, kas ėmėsi šio nusikalstamo verslo.

Nusikaltėlių šulą ypač  erzino, kad kažkas jo pašonėje pelnosi iš nelegalios veiklos ir nemoka duoklės. 

Išdavė aistra lošti 

Tuomet H.Daktaras per tarpininkus pradėjo supirkinėti nedidelius kiekius metamfetamino – tikėjosi taip išsiaiškinti, kas jį gamina. Pagaliau pavyko sužinoti, kad pagrindinis prekiautojas šiais kvaišalais yra Arūnas Karčiauskas, pravarde Gruinius.

Nusikaltėlių autoritetas užspaudė  į kampą šį narkotikų prekeivį, tačiau Gruinius dievagojosi, kad metamfetaminą atsiveža iš Lenkijos ir neturi supratimo apie jokį fabrikėlį Lietuvoje. Tačiau H.Daktaras tokiomis kalbomis nepatikėjo ir toliau tęsė paieškas. Jo parankiniai pradėjo pranešinėti, kad jau kuris laikas įvairiuose Kauno kazino nuolat lankosi R.Želvys su keliais draugais. 

Jie statydavo dideles sumas ir nesisielodavo, jeigu per dieną pralošdavo po keliasdešimt tūkstančių litų. H.Daktaras netrukus išsiaiškino, kad R.Želvys lengva ranka pralošinėja iš metamfetamino prekybos gautus pinigus. 

Į salę su automatais 

Išsiaiškinęs, kad šis narkotikų  prekeivis kartu su kitais metamfetamino fabrikėlio savininkais nuolat sportuoja Kauno Šilainių rajone esančioje sporto salėje, H.Daktaras ėmė rengti pasalą. Vieną vakarą į sporto salę  įsiveržė šeši automatais „Kalašnikov“ ginkluoti kaukėti vyriškiai. Jie ėmė šaudyti į lubas ir visiems liepė gulti ant grindų. Persigandę užpultieji atsiklaupė  ant kelių ir maldavo pasigailėti. „Sumokėsime, kiek tik paprašysite, tik palikite gyvus“, – vienas per kitą kalbėjo narkotikų prekeiviai.

Netrukus R.Želviui buvo iškelta sąlyga – už savavališką prekybą narkotikais sumokėti milijono litų baudą ir atiduoti automobilius, kuriais vyrai atvažiavo į sporto salę. Taip fabrikėlio savininkai turėjo atsisveikinti su keliomis prabangiomis mašinomis, o vėliau sumokėjo ir paskirtą baudą. Kalbama, kad iš gautų pinigų  H.Daktaras operaciją surengusiems savo smogikams padalijo apie 200 tūkstančių litų. 

Įsikūrė nuošalioje sodyboje 

Po šios baudžiamosios H.Daktaro operacijos narkotikų prekeiviai pareiškė nutraukiantys savo veiklą. Tačiau iš tiesų kvaišalai buvo gaminami toliau, tik vadovavimą  iš R.Želvio perėmė kitas jo brolis Alfonsas, pravarde Alfukas. 

Manoma, kad A.Želvys subūrė ir visiškai naują  komandą – pakvietė savo auksinėmis rankomis ir išradimais garsėjantį Vytautą Ragulskį bei du jo sūnus –  Mindaugą ir Gediminą. Laboratorija buvo perkelta į netoli Simno, ant Dusios ežero kranto, esančią brolių Ragulskių  artimųjų sodybą. Ši medžiais apaugusi sodyba yra nuošaliau nuo kitų namų. Artimiausias kaimynas – už kelių  šimtų metrų įsikūręs vietos kunigas. 

Patobulino įrenginius 

Kai kuriais duomenimis, būtent profesoriumi vadinamas V.Ragulskis galėjo patobulinti iš Lenkijos atsivežtus metamfetamino gamybos įrenginius. Iki tol modernia laikyta aparatūra per dieną buvo galima pagaminti iki 10 kilogramų kvaišalų. 

Tačiau po specialisto patobulinimo pavykdavo per 5 valandas išgauti 50 kilogramų. Juodojoje rinkoje toks kvaišalų kiekis kainuoja apie milijoną litų. Narkotikų prekeiviams darbų netrūko, o pinigai už parduotus kvaišalus buvo kraunami į maišus. 

Kaune kalbama, kad prieš pat fabrikėlio demaskavimą Agurkas į skolą paėmė 100 kilogramų amfetamino, už kurį turėjo grąžinti pusę milijono eurų. Tačiau pinigų mokėti neskubėjo, o tik užsakė dar 100 kilogramų narkotikų partiją. 

Kai šis amfetaminas buvo pagamintas, fabrikėlį ir šturmavo pareigūnai. „Mes iš tiesų  buvome užfiksavę kai kuriuos S.Velečkos ir narkotikų verslo organizatorių kontaktus, tačiau tokių duomenų, kad šis veikėjas būtų skolon gavęs 100 kilogramų kvaišalų, neturėjome“, – sakė vienas operacijoje dalyvavęs Kauno policijos ONTV pareigūnas. 

Atkelta iš 3 psl.

Užklupo su įkalčiais 

Narkotikų gamintojų demaskavimo operacija praėjo sklandžiai. Iš pradžių „Aro“  pareigūnai šturmavo sodybą prie ežero, kur buvo susirinkę  narkotikų gamintojai. Ten buvo atvykę broliai Ragulskiai kartu su savo draugu Sauliumi Lazausku. Broliai šį vyriškį ketino išmokyti, kaip gaminti narkotikus. Metamfetamino gamybos laboratorija buvo įrengta sodybos ūkinio pastato trijose patalpose. Vienoje kvaišalai buvo kristalizuojami, kitoje gryninami, o trečioje – džiovinami. 

„Aro“ pareigūnams įsiveržus į patalpas, jose dirbo keturi darbininkai: trys kauniečiai ir jonaviškis. Maišuose rasta 50 kilogramų jau pagaminto gryno metamfetamino. Dar tiek pat produkcijos aptikta gamybos procese – buvo likę ją tik išdžiovinti. 

Pribloškė prabanga 

Net ir daug prabangių namų  matę operatyvininkai ypač buvo priblokšti patekę  į Žaibo gatvėje esantį A.Karčiausko namą. Grindys ir sienos buvo išklotos paauksuotomis plytelėmis, svetainėje dailininkai buvo bebaigią didžiulę  brangakmeniais inkrustuotą freską. Joje vaizduojama paskutinė  Jėzaus Kristaus vakarienė. 

Visame name įrengta daugybė  vaizdo kamerų, kuriomis galima stebėti ir savo, ir aplinkinių  kaimynų kiemus.  

Prokurorė V. Viduolienė  telefonu atsakė į LL klausimus:

– Norėjau jūsų paklausti apie pilietį L.Maksimovą?

– Nenoriu apie šį asmenį nei girdėti, nei ką nors sakyti, nes esu daug nuo jo nukentėjusi. Jeigu jus dar domina tokie žmonės Lietuvoje, tai aš nežinau, nebeturite apie ką rašyti.

– Tikrai neturim. O kuo jis ypatingas?

– Tai žmogus, rašantis išsigalvotas istorijas į visas instancijas. Jis rašo tai, ko nebuvo, tačiau jam atrodo, kad buvo. Tai yra piktas žmogus. Nenoriu labai emocingai išsireikšti, todėl daugiau nieko nenorėčiau sakyti.

– Tačiau Maksimovas daugiau kaltina ne jus, bet jūsų viršininką Bagdonavičių, kad jis neva „dengia“ narkotikų prekybą?

– Kokie kaltinimai, tai yra jo išsigalvotos fantazijos. Apie Bagdonavičių aš nežinau, aš ne Bagdonavičius. Žinau, kuo Maksimovas kaltino mane. Kai aš kuravau pirmąjį tyrimą jo atžvilgiu, Maksimovas parašė pirmą skundą, kad aš jam skambinu naktimis ir terorizuoju, ir nurodė mano darbo telefoną, pridėdamas mobilaus telefonu pradžią 68….Ar tai normalu? 

Aš ateinu naktį į darbą, ir skambinu Maksimovui, ir gąsdinu, kad supūdysiu kalėjime? Ar tai normalaus žmogaus skundas?. Tikrai nenoriu nieko apie šį žmogų kalbėti, nes esu tiek patyrusi nuo jo purvo ir šmeižto, todėl nenoriu nei aiškintis, nei teisintis.

– Jūs galite tai paneigti?

– Kodėl aš turiu neigti tai, ko nebuvo? Sakyti, kad aš nėjau į darbą, ir neskambinau Maksimovui naktį? Ar aš turiu neigti tas nesąmones?

– Mane domina kitas epizodas, kuriame jis sakė, kad prieš teismo posėdį jūs jį pusę valandos gąsdinote?

– Tai melas, kadangi su šituo žmogumi po jo visų skundų dar 2007 m, tai nuo to laiko aš, jį pamačiusi, apeinu iš tolo. Man jo kaip ir nėra. Nes aš žinau, kad užtenka jam mane pamatyti, ir aš gausiu skundą į Generalinę prokuratūrą. Yra ir prokurorų etikos komisija, kuri tiria tokius skundus. Ar jūs malonu aiškintis dėl to, ko jūs nepadarėte?

– Tačiau matyt, tas Maksimovas yra nukentėjęs nuo prokuratūros, jeigu nuolat ją skundžia?

– Jeigu jūs tikite Maksimovu, aš tikrai neturiu apie ką su jumis kalbėti. Tai žmogus, kurio raštuose nėra nė truputėlio tiesos?

– Tačiau jis nukentėjo nuo prokuratūros, ar ne?

– Kaip nukentėjo?

– Maksimovas aiškina, kad prokurorai buvo iškėlę jam baudžiamą bylą neva dėl melagingų parodymų, tačiau teismas jį išteisino?

– Taip, tokia byla buvo, ir ją iškėlė FNTT, tirdama finansinę bylą. Taip, mes ją atidavėme į teismą, ir Maksimovas buvo kaltinamas melagingais parodymais. Taip, teismas jį išteisino, ir apygarda paliko išteisinamąjį sprendimą. Kiek teismuose išteisiname asmenų?

– Labai nedaug, beveik visi yra nuteisiami.

– Taip, tačiau jeigu susipažinsite su byla, pamatysite, kad ten išteisinta buvo todėl, kad kaltinimui pagrindas buvo, ir visi specialistai pasakė, kad teik darbo sutartyse, tiek ir mokesčių žiniaraščiuose yra Maksimovo parašai. 

Tačiau teismas nutarė, kad žmogus užmiršo, praėjo daug metų, tyčios neturėjo ir pan., išteisino subjektyviąja puse. Tokia istorija buvo, o visa kita yra Maksimovo melas. Aš kaip teisininkė galvojau, kad gal būt man reikėtų kreiptis dėl šmeižto, tačiau žinau visą sistemą, ir žinau, kad Maksimovo aš neužčiaupsiu tokiais būdais, todėl tiesiog nekreipiu į tai dėmesio.

– Tačiau jis jūsų viešai neįžeidė, tik rašė skundus?

– Teismo posėdyje jis mane ir viešai įžeidė, išvadino tokiais žodžiais, kad nekartosiu.

– Tačiau prokurorai, visokie dūdos ir lauciai labai mėgsta tampyti žmogelius po teismus už įžeidimus, vos kažką išgirdę, tai jūs taip nedarote?

– Nemanau, kad ir dūdos taip daro. Nelabai tikiu tuo, ką rašo spauda, nes esu gyvenime patyrusi, ką žinai, ir ką rašo spauda.

– Tačiau Maksimovui vis tiek neduodate ramybės – jis vėl trejus metus tampomas po teismus dėl kažkokios darbo sutarties?

– Atsiprašau, bet tai ne mano tyrimas.

– Tačiau teisme jūs prašėte pratęsti šio tyrimo terminą?

– Neprašiau pratęsti jokio tyrimo. 

– Pas teisėją Ročį, ar neprisimenate?

– Aš nuėjau į skundo nagrinėjimą vietoj savo kolegos, jo paprašyta, ir labai dėl to gailiuosi.

– Tačiau kokia jūsų nuomonė apie J.Bagdonavičių?

– Visa mūsų prokuratūra labai geros nuomonės apie jį. Tai puikus žmogus. Tai, ką rašo Maksimovas, yra netiesa.

– Tačiau apie J.Bagdonavičiaus nusikaltimus liudijo ne tik Maksimovas, bet ir toks buvęs VSD darbuotojas Aurelijus Beržinis. Ar žinote tokį?

– Žinau, aš tarp jo ir Maksimovo dėčiau lygybės ženklą.  Viso gero. 

Apie prokuroro J.Bagdonavičiaus aferas prabilęs R.Rekešius buvo nužudytas 

Prokurorės V.Viduolienės grasinimai, kad skundai dėl prokurorų darbo broko gali baigtis mirtimi, savo kailiu pajuto kaunietis R.Rekešius. Jis buvo nužudytas, kai pradėjo bylinėtis su prokuroru J.Bagdonavičiumi, o jo žudikui prokuratūra paprašė tik simbolinės bausmės. 

„Jeigu žmonės žinotų, kokie dalykai dedasi Kauno apygardos teisme, juos ten gyvus suplėšytų“, – taip šią istoriją apibūdino ją LL papasakojęs buvęs VSD darbuotojas Aurelijus Beržinis. Jis VSD Kauno skyriuje buvo atsakingas už kovą su teisėsaugos korupcija, ir gavo informacijos apie tuomet dar tardytojo, vėliau tapusio prokuroru, Juozo Bagdonavičiaus nusikaltimus.  

Mat J.Bagdonavičius dar prieš  dešimt metų išgarsėjo tuo, kad iškeldavo baudžiamąją  bylą tiems žmonėms, į kurių turtą nusitaikė, pasodino juos į kalėjimą, o paskui leido suprasti, kad visos problemos pasibaigs, jeigu to turto auka atsisakys prokuroro naudai.

Tokia istorija atsitiko Kauno savivaldybei priklaususiame bute Žaliakalnio mikrorajone, Mateikos gatvėje. Šiame dviejų kambarių bute su bendra virtuve dar 1994 m. gyveno dvi šeimos – viename – Rimantas Rekašius, o kitame –  Aleksandra Stankevičienė ir jos sutuoktinis Kęstutis Tauras.

Iš pradžių J.Bagdonavičius griebėsi K.Tauro – 1993 m. Kauno miesto prokuratūra iškėlė  bylą dėl išžaginimo. Byloje įtariamaisiais tapo Kęstutis Tauras ir jo sutuoktinė A.Stankevičienė. Bylą tirti ėmėsi tardytojas J.Bagdonavičius. Jis surado kažkokią moterį, kuri parašė pareiškimą, kad neva buvo išprievartauta K.Tauto bute. J.Bagdonavičius abu sutuoktinius – K.Taurą ir A.Stankevičienę uždarė  į kalėjimą. 

Tiesa, vėliau A.Stankevičienę prokurorai paleido, nes moteris buvo jau šeštą mėnesį nėščia. O K.Tauras praleido areštinėje dvi savaites, kai A.Stankevičienė, tardytojui J.Bagdonavičiui paprašius, iš minėto buto išsiregistravo. Vėliau baudžiamąją bylą dėl tariamo išprievartavimo tardytojas nutraukė – juk jam buvo reikalingas tik butas. 

„Po kiek laiko atėjo eilė ir R.Rekašių kraustyti iš jo kambario, – LL pasakojo A.Beržinis, – Kauno savivaldybė kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo, o trečiuoju asmeniu šioje byloje užsiregistravo ir pats J.Bagdonavičius, tuo metu ėjęs Kauno apylinkės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos skyriaus tardytojo pareigas. Bylą inicijavo Kauno miesto savivaldybė, kuri jau buvo išdavusi orderį šiam butui ir jo nuomininku nurodė J.Bagdonavičių ir prokuratūrą. Kauno apylinkės teismas nutarė iškeldinti ir R.Rekašių, ir savo sprendime nurodė, kad nuo 1992 m. šiame bute niekas negyvena, mokesčiai nesumokėti, kiti šio namo gyventojai R.Rekašiaus nematė. 

Tuomet R.Rekašius apskundė šį sprendimą Aukščiausiajam Teismui, ir tuomet šiame teisme prisistatė ir pats J.Bagdonavičius. J.Bagdonavičius savo pareiškime teismui prašė įtraukti jį į šią bylą trečiuoju asmeniu, nes, remiantis 1993 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu, jam jau yra išduotas potvarkis minėtam butui užimti. 

Šio potvarkio 2-ajame punkte buvo rašoma: „įregistruoti Kauno m. prokuratūrai 2 kambarių 45 kv. metrų ploto butą J.Mateikos gatvėje 1-1 kaip tarnybinį“. Kitu šio potvarkio punktu minėtas butas buvo skirtas tardytojui J.Bagdonavičiui“.

Kaip galėjo butas, dėl kurio teisme dar vyko ginčas, staiga tapti priskirtu J.Bagdonavičiui? Aurelijus Beržinis mano, kad prokurorai tuo metu buvo gavę duomenų  apie neteisėtas sklypų dalybas Kauno savivaldybėje, ir, matyt, šantažu privertė valdininkus jiems perrašyti savivaldybės turtą. 

Tačiau kaunietis R.Rekašius kreipėsi į Aukščiausiąjį  Teismą dėl neteisėto jo buto paskyrimo J.Bagdonavičiui ir bylą  laimėjo – teismas patenkino jo skundą ir bylą nagrinėti iš naujo sugražino Kauno apylinkės teismui. 

Tačiau R.Rekašius išreiškė nepasitikėjimą šio teismo teisėjais ir byla buvo perduota nagrinėti Kaišiadorių apylinkės teismui. R.Rekašius teismui pateikė dokumentus, įrodančius, kad bute jis gyveno, o mokesčių reguliariai mokėti negalėjo, nes trūko pinigų. 

Kadangi dažnai būdavo išvykęs į ilgalaikes komandiruotes, tai kaimynai jo tame bute dažnai galėdavo ir nematyti. Apklausti kaimynai Stankevičiai patvirtino, kad R.Rekašius savo bute gyveno –  jam buvo baldai ir kiti daiktai, šeimininkas dažnai nakvodavo. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, priėmė sprendimą  atmesti Kauno savivaldybės ir J.Bagdonavičiaus ieškinius kaip nepagrįstus. 

Beje, tame pačiame Kauno apylinkės teisme, svarstant šią bylą, paaiškėjo ir faktas, kad J.Bagdonavičius prašė liudininkus K.Taurą  ir A.Stankevičienę paliudyti, kad R.Rekašius negyveno savo kambaryje. Tokiu būdu J.Bagdonavičius norėjo laimėti bylą prieš  R.Rekašių“.

A.Beržinis pasakojo, kad kai jis su tuometiniu parlamentaru Vidmantu Žemeliu nuvažiavo pas tuometinį  generalinį prokurorą Artūrą Paulauską ir jo paklausė, kodėl jo pavaldiniai taip elgiasi – nusikalstamu būdu bando užgrobti svetimą turtą. Tai A.Paulauskas atsakė  taip: „O kaip kitaip jie susiras sau butus?“.  

Tiesa, bylinėjimais su prokuroru J.Bagdonavičiumi liūdnai baigėsi jau minėtai R.Rekešiui. Nors jis ir laimėjo bylą  prieš prokurorą, tačiau pastarasis pareiškė, kad tam R.Rekašiui dar atsirūgs ir kad jis dar bus patvarkytas.

Taip ir atsitiko –  po poros metų R.Rekašius buvo nužudytas neva buitinio konflikto metu, o žudikas Kauno prokuratūros rūpesčiu gavo tik kelis metus kalėjimo už nužudymą.

Atsirūgo ir pačiam A.Beržiniui

Visos šios istorijos paviešinimas (apie tai rašė ir spauda) kainavo A.Beržiniui ne tik darbą  VSD, bet ir laisvę. Netrukus jis buvo atleistas iš darbo VSD, o netrukus prokurorai jį pasodino į Lukiškes pagal melagingo liudininko parodymus.

„VSD. Policija pradėjo bylą prieš mane, nors aš jiems paaiškinau, kad visus pinigus perdaviau, turiu dokumentus, – pasakojo A.Beržinis, – tardytojas man pasakė, kad čia „netvirta byla“. Visai šiai bylai vadovavo Stasys Liutkevičius, vėliau padaręs didelę karjerą (tapęs Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vadovu). 

Mane jie pradėjo tampyti, aš paneigiau jų kaltinimus, kad turiu dokumentus, tačiau jie tik juokėsi. Įdomiausia, kad už melagingus parodymus prieš pat posėdį, kuriame mane nuteisė, tam pareiškėjui K.Taurui Kauno savivaldybė suteikė jų savavališkai užimtą butą. 

Kiek žinau, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas A.Pėstininkas kartu su Seimo nariu A.Sakalu važinėjo į Kauno savivaldybę, kad suteikti šiai porelei butą. Mane nuteisė, kai apskundžiau, nutraukė dėl senaties termino. Nieko nedarė pusantrų metų, tada aš paprašiau iškelti bylą prokurorams. Todėl ir kreipiausi į teismą, kad K.Tauras melavo, davė žinomai melagingus parodymus. 

Kai teisme negalėjau nuginčyti dviejų žmonių parodymų, nors turėjau jų pasirašytus dokumentus, kad pinigus gavo. Tada aš supratau, kad mane nuteis bet kuria kaina, kad jiems įrodymų jokių nereikia. Kai tą bylą man suklastojo, aš pradėjau ieškoti savo agentūros, aukštų Vilniaus pareigūnų. 

Jie paskui už tai kentėjo, STT kai sužinojo, juos labai stipriai smaugė, kai sužinojo, kad aš per tuos pareigūnus sausas iš balos pakilau. Jie mane ir suvedė su labai aukštų vienu Teisingumo ministerijos pareigūnu, kuris paskambino tiesiai A.Miliniui, ir paklausė, kas ten pas jus teisme darosi, ir ką jūs čia išdarinėjate. 

Tuomet man buvo pasakyta, kad galiu ramiai važiuoti į posėdį, nes pats A.Milinis atsirado teismo kolegijos, kuri nagrinėjo mano bylą, sudėtyje. 

Man iš karto buvo pasakytam, kad byla man bus nutraukta. Ir tas pareigūnas man pasakė, kad nu, supranti, iš kitų reikėtų daugiau už tą paslaugą, tačiau iš tavęs užteks ir dešimt tūkstančių. Sakau, gerai, jeigu taip lengvai viskas apsiverčia byloje, tai sakiau gerai, pažiūrėsime. 

Milinis buvo toje teisėjų kolegijoje, kuri nagrinėjo mano bylą, ir man pasakė, kad tos bylos nebus, nes viskas sutvarkyta. Ir iš tiesų – nuosprendį man panaikino, gražino prokurorams tirti viską iš naujo”.

 

Facebook komentarai
Back To Top