skip to Main Content

Prokuratūra skęsta – klastoja bylas, kad ištrauktų savus kyšininkus (pildoma)

Bandoma dokumentų klastojimą paversti „technine klaida“

Aurimas Drižius

 

 

nuotr. : Ramučio Jancevičiaus vadovaujama Vilniaus apygardos prokuratūra nuolat klastoja rezonansines bylas – net iš pedofilijos bylos buvo išimti pagrindiniai Andriaus Ūso kaltės įrodymai, ir tuščia byla perduota į teismą.

Nors Vilniaus apygardos teismas balandžio 14 d. nuosprendžiu išteisino kyšininkavimu įtariamus Kauno prokurorus Vidą Viduolienę ir Juozą Bagdonavičių, nurodęs, kad STT neteisėtai, neturėdama teismo sankcijos, klausėsi minėtų asmenų pokalbių, po LL tyrimo paaiškėjo, kad tokia sankcija buvo, o kaltinimą palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūra ją sąmoningai nuslėpė.

Konstatavę, kad pokalbiai įrašyti jau pasibaigus teismo sankcijai, Vilniaus apygardos teismo teisėjai iškilmingai abu kaltinamuosius išteisino, o baigiant bylos nagrinėjimą net Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rimas Juodis (nuotraukoje)  pripažino, kad visi teisiamieji jokio nusikaltimo nepadarė, o STT agentai neteisėtai rinko įrodymus – neturėjo teismo leidimo. Tad, užuot kaltinęs, prokuroras R.Juodis paprašė visus buvusius ir esamus kolegas išteisinti. Teismas šį prašymą įvykdė.

Tačiau gegužės 2 d. paaiškėjo, kad STT vis dėlto turėjo visas reikiamas sankcijas klausytis minėtų piliečių, o prokuroras tai nuslėpė ir jų į bylą nepateikė.

Kai LL paviešino šį skandalingą faktą, šį nuosprendį tuoj pat apskundė kažkodėl ne bylą tyrusi Vilniaus apygardos, bet Šiaulių apygardos prokuratūra.

Generalinė prokuratūra pradėjo patikrinimą

 

Laba diena,

 

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad š. m. balandžio 27 d. generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl prokurorų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų baudžiamojoje byloje, kurioje 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas išteisino J. Bagdonavičių, V. Viduolienę ir R. Lilą.

Pranešame, kad gegužės 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio kyšininkavimu kaltintiems trims Kauno teisininkams.

 

 

Pagarbiai

 

Rita Stundienė

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Gegužės 9 d. STT atstovas Ruslanas Golubovas LL patvirtino, kad prokuratūrai buvo pateiktos visos teismo sankcijos, tačiau prokuratūra jas nuslėpė. Įvyko toks pokalbis:

Teismo nuosprendyje parašyta, kad minėti prokurorų pokalbiai įvyko jau po to, kai baigėsi teismo sankcija?

– Visiškai teisingai. Teismo nuosprendžio mes nekvestionuojame, ir to, kas ten parašyta. Tačiau po to mes padarėme savo vidinį patikrinimą, ir išsiaiškinome, kad visos sankcijos buvo gautos laiku, tiesiog buvo padaryta …techninė klaida…nežinau, teismo raštinėje. Tiesiog buvo supainiotos datos. Tačiau viskas buvo gauta teisėtai…

Jūs pats tuo tikite? Iešmininku darote kažkokią raštinę, neva supainiojusią datas. Čia kas, vaikų darželis?

– Aš tuo tikiu.

O STT nepradės tyrimo dėl dokumentų klastojimo – įkalčių slėpimas tokiose bylose yra akivaizdi prokuratūros korupcija. Juk reikėtų išsiaiškinti, kur dingo bylos dokumentai?

– Aš tikrai negalėčiau atsakyti į šį klausimą – ar mes pradėsime, ar ne. Šiuo metu tyrimas nėra atliekamas.

Tačiau tai akivaizdi jūsų veiklos sritis – net teismo metu prokuratūra klastoja STT surinktus įrodymus tam, kad atsakomybės išvengtų kyšininkai prokurorai? Nejaugi tai nėra korupcija?

– Aš galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metų tyrimas nėra atliekamas. Ar jis bus pradėtas, ar ne, yra tik laiko klausimas.

Tai kas dabar bus iešmininkas? Teismo raštinė?

– Šis klausimas ne man. Mažų mažiausiai prokurorui reikia užduoti šį klausimą. Tam prokurorui, kuris vadovavo, organizavo šį tyrimą.

Tačiau šioje byloje yra paduotas skundas?

– Nežinau, tačiau visi šie klausimai turi būti adresuojami prokuratūrai, nes ji vadovavo ir kontroliavo tyrimą, ir su juo kreipėsi į teismą.

Kitaip sakant, prokuratūra klastojo visą šią bylą?

– Aš nesakau, kad klastojo, tai jūsų žodžiai. Atsakymus į šiuos klausimus geriausiai žino tas prokuroras, kuris organizavo ir vadovavo tyrimui.

Šią bylą organizavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rimas Juodis: „Tokių duomenų neturiu“

– LL paklausė ir kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro Juodžio:

– – Kur iš bylos dingo teismo sankciją klausytis pokalbių?

– – Tokių duomenų neturiu. 

– – Kokių duomenų?

– – Kokius jūs nurodote.

– – Kad dingusi teismo sankcija. Tai nurodė pats STT šefas.

– – Nežinau, ką jums pasakė STT vadas.

– – Tai kas ten tada vyksta, jeigu STT sako, kad sankcija buvo, o teismas įtariamuosius išteisina tik todėl, kad sankcijos nebuvo? Tai kas te darosi?

– – tai jūs paskaitykite nuosprendį, ir pamatysite, kuo remdamasis teismas išteisino. Juk teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Aš nežinau, apie kokią sankciją jus kalbate. Teismas priėmė nuosprendį, ir jame išdėstė motyvus. 

– – 

 

Išbandymas Evaldui Pašiliui – ar pradės tyrimą dėl kyšininkų „stogų“ prokuratūroje

 

„Ten iš tikrųjų yra ir įsipainiojusių netikslumų. Mes atlikome vidinį informacijos tikrinimą, – „Lietuvos rytui“ praeitą savaitę sakė STT vadovas Saulius Urbanavičius, – kokių netikslumų? Būtent dėl tos formuluotės, kad be sankcijų STT atliko tyrimą ir panašiai. Atlikome patikrinimą, tikrai tos sankcijos yra, aiškinomės kartu su prokurorais. Prokurorai tą situaciją puikiausiai žino. Tiesiog tuo metu teisme atrodė, kad tų sankcijų nėra. Mes teisme nedalyvavome. Prokuroras, kuris dalyvavo teisminiame procese, greičiausiai to irgi nežinojo“.

Išbandymas Evaldui Pašiliui – ar pradės tyrimą dėl kyšininkų „stogų“ prokuratūroje

Iš pradžių atrodė, kad prokuratūra veikė nusikalstamai, ir kažkur paslėpė sankciją, kuri leido klausytis įtariamųjų pokalbių. Tačiau generalinė prokuratūra nurodė, kad tai Vilniaus apygardos teismo problema. Į klausimą, kaip suprasti, kad teisėjai išteisino įtariamuosius todėl, kad neva neturėjo sankcijos, Generalinės prokuratūros atstovė atsakė taip :

Laba diena,

Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad atsižvelgiant į viešai paskelbtus teiginius apie tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai šių asmenų atžvilgiu taikė kriminalinės žvalgybos priemones neva neturėdami būtinų tokiais atvejais teismo ir prokuratūros leidimų, Generalinėje prokuratūroje buvo atliktas šios informacijos patikrinimas. Turimi duomenys leidžia manyti, kad visi būtini leidimai buvo gauti nustatyta tvarka ir laiku. 

Pagarbiai

Rita Stundienė

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

 Vėliau paaiškėjo, kad GP atstovė melavo, ir į pakartotinius klausimus, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prokuratūros veiksmų nieko nebeatsakė.

LL kalbinti teisininkai sako, kad tai neįmanoma – visi dokumentai yra byloje, ir prokuroras negali jų nežinoti. Gali tik sąmoningai nuslėpti, arba sunaikinti. Panašiai, kaip buvo Kauno pedofilijos byloje.

Kita vertus, akivaizdu, kad situacija klostosi taip, kaip prognozavo ir buvęs VSD karininkas Aurelijus Beržinis. Neseniai duodamas interviu LL jis sakė, kad : „Tiesa, sužinojau dar vieną naujieną – prokuroras Bagdonavičius gražintas į darbą Kauno apylinkės prokuratūroje. Jis išteisintas, nes aš galvoju, kad kitaip ir būti negalėjo, nes priešingu atveju visi jo bendrininkai būtų sėdę į kalėjimą. Tada ir sužinojau, kad Bagdonavičius ir kuruoja Kaišiadorių apylinkės teismą, kuriam pirmininkauja E.Dambrauskienė, kuriai buvo pasiūlyta išsipirkti . Šiame teisme iš karto prasidėjo cirkai. Šis teismas mane nuteisė 1,1 metams kalėjimo tik už tai, kad parašiau, kad teisėjai nemoka elementarių aritmetikos veiksmų, sukčiauja ir prievartauja turtą. Nurodo, kad pažeminau teisėjas ir pan.“.

LL dar anksčiau rašė, kad Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas J.Bagdonavičius elgėsi kaip tikras sovietinis milicininkas – dar prieš penkiolika metų sufabrikuodavo bylą, įgrūsdavo žmogų į kalėjimą, ir reikalaudavo, kad auka atsisakytų savo turto jo naudai. 

Dar anksčiau vienas kaunietis kiek daugiau papasakojo apie J.Bagdonavičiaus veiklą:

 

–  O koks prokuroro Bagdonavičiaus, kuris buvo kaltinamas kyšininkavimu, vaidmuo šioje istorijoje?

 

– Jis toliau dirba prokuratūroje. Dirba ir prokurorė Viduolienė.  Kaune buvo tokia garsi aferistė Kalėdienė, kuri skolindavosi iš žmonių pinigus ir jų negražindavo. prokuratūra jai bylų nekeldavo, nes ji mokėjo kyšius prokurorams, tačiau mokėjo ne tikrais, bet suklastotais doleriais. Paskui juokdavosi, kad tiems prokurorams galima bet ką įkišti – jie kaip kyšius imdavo bet kokius popierius. Vieną kartą ji pranešė, kad iš jos automobilio dingo apie 1,5 kg. įvairių papuošalų – ten buvo net 36 pavadinimų įvairių aukso dirbinių ir brangenybių. Niekas anksčiau jų nebuvo matęs, tačiau dėl tos vagystės apkaltino mano sūnų. Paskui aš pradėjau aiškintis, ir paaiškėjo, kad jos pažįstami yra ir mano draugai. Sutikau tą Kalėdienę, ir ji man pasakė, kad nu tai kas, kad tu pažįsti, vis tiek tu man nieko nepadarysi, nes J.Bagdonavičius (buvęs Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras) yra mano kišenėje. Ir ta Kalėdienė mokėjo Bagdonavičiui netikrais doleriais ir eurais tol, kol prokuroras nepastabėjo, kad jam mokami kyšiai netikrais pinigais. O ta Kalėdienė visiems pasakojo, kad prokurorai debilai, jiems galima mokėti kyšius bet kokiais suklastotais popieriais, jie viską paims. Tačiau sužinoję, kad kyšiai mokami netikrais pinigais, prokurorai iškėlė bylą Kalėdienei dėl to, kad ji pasisavino apie 1,5 mln. litų skolintų pinigų ir mokėjo padirbtais pinigais. Apie kyšius jiems, prokuratūra, žinoma, nieko nepasakė. Pats Bagdonavičius savo rankomis nieko nedarydavo, viską už jį darė prokurorė Viduolienė. Bylą Kalėdienei tempė apie du metus, tada moteris ėmė vartoti narkotikus, sušlubavo širdis, ir ji mirė. O tie ieškiniai – apie 1,5 mln. litų sumai – taip ir plaukiojo, niekas tų pinigų negražino.  Tačiau kol Kalėdienė mokėjo kyšius, prokuratūra bylų jai nekeldavo, tik po mirties paaiškėjo, kad yra dar apie 30 žmonių, nuketėjusiųjų nuo tos ponios Kalėdienės. 

 Teisininkė D.Guobienė : „Tai kriminalas“

Teisininkė, buvusi prokurorė Daiva Guobienė interviu LL sakė, kad tai kriminalas, kai prokurorai sąmoningai išima bylos įrodymus, kad būtų išteisinti nusikaltėliai. Nors prokuratūra dažnai griebiasi tokių triukų, nes niekas jų už tai nebaudžia. Nors naujas generalinis prokuroras E.Pašilis drąsiai pradėjo šluoti iš prokuratūros sistemos mafijinius prokurorus, D.Guobienė mano, kad tai greitai baigsis.

„Visi naujai paskirti generaliniai prokurorai taip pat drąsiai pradėdavo, ir paskui greitai entuziazmas išgaruodavo, – sakė ji, – ateiti į tokį megapolį, kaip prokuratūros sistemą, visiškai nepažįstant žmonių, labai sudėtinga. ir aš jau matau, kaip E.Pašilis ima girti apygardos prokurorus, tą patį Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorą R.Jancevičių. tada aš ir pagalvojau, kad akys jam jau užmuilintos, ir jis nieko nebesupranta. Nes iš Vilniaus apygardos prokuratūros per paskutinius pusantrų metų išėjo trys prokurorės, įtariamos korupcinėmis veiklomis. tai yra skandalas, ir toks apygardos vyr. prokuroras jau turėtų būti pašalintas nuo vadovavimo. kaip jo prokuratūroje vyksta tokie dalykai? Reiškia, nesugebi vadovauti, jeigu tavo prokurorai ima kyšius skandalinguose bylose. Kitas dalykas, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra daugiausiai ikiteisminių tyrimų, kuriuose praleisti visi terminai. Prasčiausias rodiklis – daugiausiai bylų iškelta, tačiau mažiausia išsiųsta į teismus. tai žinai, ką padarė Jancevičius? Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros išsireikalavo visas „transportines“ bylas (t.y. tas, kuriose tiriamas avarijos, nustatyti įtariamieji, ir jie prisipažino). Taip apygardos prokuratūra pasigerino savo „išaiškintų“ bylų statistiką, kaip sovietmečiu“.

O kaip suprasti tą istoriją, kad Vilniaus apygardos teismas išteisino Kauno prokurorus Juozą Bagdonavičių ir Viduolienę, nes esą STT neturėjo teismo sankcijos klausytis jų pokalbių? Nors STT teigia, kad turėjo? Tai kaip čia suprasti?

– Prokuratūra šioje vietoje labai gražiai sužaidė – lyg ir kalbama, kad jie turėjo sankciją klausytis pokalbių, tačiau niekas jos neprašė, ir niekas jos netyrė.

Ką reiškia neprašė? Juk viskas turi būti byloje?

– Nebūtinai. Matosi suinteresuotumas būtent šią bylą sutvarkyti tokiu būdu. Buvo iškeltas skandalas, tačiau vėliau nuspręsta šį prokurorą vis dėlto ištraukti. 

Nes priešingu atveju nuskęstu visas Kauno apygardos teismas ir prokuratūra kartu su savo bendrininku Bagdonavičiumi – man taip pasakojama?

– Tokiais atvejais, kai norima įtariamąjį „ištraukti“, į bylą nesudedami tam tikri dokumentai. Viskas priklauso nuo prokuroro. jeigu jam duota tokia užduotis, jis taip ir padaro – išima įrodymus iš bylos, ir siunčia ją į teismą. Taip neva parodo, kad byla ištirta, mes stengiamės. Tačiau byloje trūksta įrodymų, todėl įtariamieji išteisinami.

Bet juk čia kriminalas?

– Lietuvoje kiekviena byla gali tapti kriminalu, jeigu ją normaliai panagrinėti, ir pamatysi, ką ten išdarinėja prokurorai. Kiek mes turėjome bylų, kuriose jau bylai esat teisme, staiga pasikeičia prokuratūros pozicija – ji persigalvoja, arba atsisako kaltinimų.  Kiek buvo atvejų, kad prokuroras išeina atostogauti, ir nespėja parašyti kokio nors apeliacinio skundo rezonansinėse bylose. 

Tokiu atveju man nuoširdžiai gaila STT, kuri surinko visus įrodymus, o prokurorai juos sunaikino?

– Viskas priklauso nuo prokuratūros, STT negali net skųsti tokių sprendimų. STT lieka kalti, tačiau jie net negali pasiskųsti dėl tokio prokuratūros darbo. Arba prokuratūra surašys apeliacinį skundą, tačiau surašys specialiai taip, kad teismas jį galėtų tik atmesti. 

 

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-39-211 /2016

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija :

 (S) 

1.1.1.1;1.2.19.1;1.2.19.4;2.1.3.1;

2.1.7.1;2.1.7.4;2.3.6;

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

 

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. balandžio 14d.

Vilnius

 

 

 

Vilniaus  apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus  kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės  Lauretos Ulbienės,

teisėjų Ainoros  Kornelijos Macevičienės, Stasio Lemežio,

sekretoriaujant   Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorams Linui  Kuprusevičiui, Rimui Juodžiui,

gynėjams advokatams  Ričardui  Girdziušui, Kęstučiui Gudynui, 

kaltinamiesiems  J. B., R. L., V. V., 

specialistui K. G., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo   baudžiamąją bylą, kurioje  

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,  dirbantis (duomenys neskelbtini) prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroru, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis , vedęs,  neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos  BK 227 str. 4 d.;

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),  Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,  dirbantis advokatu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, vedęs ,  neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos  BK 227 str. 4 d.;

 V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini),  Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, dirbanti (duomenys neskelbtini) prokuratūros trečiojo skyriaus prokurore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsilavinimas  aukštasis, ištekėjusi, neteista, 

kaltinama   pagal Lietuvos Respublikos  BK 225 str. 4 d.;

Teismas,  išnagrinėjęs  baudžiamąją bylą , n u s t a t ė :

 J. B. ir   R. L. yra kaltinami tuo, kad  jie davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

J. B. , būdamas valstybės tarnautoju, tai yra (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoju,  ir  advokatas  R. L. , veikdami kartu , 2012 m. rugsėjo 7 d., apie 12.09 val., tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, adresu (duomenys neskelbtini),   R. L. perdavus J. B. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį, kad jis duotų šį kyšį valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorei V. V.,R. B. po   jų ir  prokurorės V. V. įvykusio ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-0143-12 aptarimo perdavė  V. V. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį  už tai, kad ji , organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-0143-12, įtariamojo A. Š., kuriam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal LR BK 138 str. 1 d., gynėjui advokatui R. L. pažadėjo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti ekspertizę dėl R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymo, po ko pažadėjo inicijuoti prašomos ekspertizės paskyrimą, taip pat pažadėjo leisti įtariamajam A. Š., kuriam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti,  išvykti į Ispaniją, bei neskubėti apie įtarimą pranešti galimai LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padariusiam advokato R. L. sūnui R. L..

V. V. kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

ji, būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorė, 2012 m. rugsėjo 7 d., apie 12.09 val., tarnybiniame (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) prokuratūros patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), po tarp jos, J. B. ir advokato R. L. įvykusio ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-0143-12 aptarimo iš J. B. priėmė advokato R. L. perduotą mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo „LARSEN V.S.O.P.“ butelį už tai, kad organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 22-1-0143-12, ji įtariamojo A. Š., kuriam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal LR BK 138 str. 1 d., gynėjui advokatui R. L. pažadėjo, leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti ekspertizę dėl R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymo, po ko pažadėjo inicijuoti ekspertizės paskyrimą, taip pat pažadėjo  įtariamajam A. Š., kuriam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, leisti išvykti į Ispaniją, bei neskubėti apie įtarimą pranešti galimai LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padariusiam advokato R. L. sūnui R. L.,

Kaltinamųjų  J. B.,  R. L., V. V. kaltės  , padarius  jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ,  ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisme ištirti   faktiniai  duomenys  nepatvirtino. Patys kaltinamieji  tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo  metu  neigė   padarę nusikalstamas  veikas .  

Kaltinamasis  J. B.,  tiek ikiteisminio tyrimo  metu (t. 7, b.l. 30, 33-35, 43-48, 53-54, 58-59) , tiek teisminio nagrinėjimo metu   paaiškino , jog 2012 metų vasarą, tikslaus laiko neatsimena, jam advokatas R. L. skundėsi, kad ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurioje įtariamasis yra jo žentas Š., o jo sūnus R. L. yra nukentėjusysis, yra atliekamas tendencingai jo žento atžvilgiu. Jis minėjo, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuoja prokurorė V. V.. Vėliau, 2012-09-07 ryte pas jį į kabinetą atėjo advokatas R. L. ir, kiek pamena, padavė kažkokio alkoholio butelį kartoninėje dėžutėje ir paminėjo, kad „apžendino“ dukrą ir čia yra vestuvių dovana, „saldžioji, karčioji“. Su advokatu  jį siejo ilgalaikė pažintis,  advokatas  R. L. ilgą laiką yra dirbęs prokuroru, todėl ir jo paduotą   alkoholinio gėrimo butelį jis priėmė   iš draugo kaip vestuvių  vaišes. Šį butelį padėjo į savo spintą.  Po to R. L. paklausė ar būtų galima pakalbėti apie baudžiamąją bylą, kurioje  proceso dalyviais   buvo  jo žentas ir sūnus. Kiek pamena,   jis pats savo iniciatyva nusprendė pasikviesti prokurorę V. V., kurios priežiūroje ši byla buvo , dėl to  jai skambino į jos tarnybinį kabinetą, tačiau jos nebuvo kabinete. Po to galbūt skambino ir į jos mobilųjį telefoną, tačiau ji neatsiliepė.  Po to R. L. pas jį atėjo apie pietus ir tada jis prisiskambino V. V. ir paprašė ateiti pas jį į kabinetą. Kai ji atėjo, kabinete vyko pokalbis tarp jos ir advokato R. L. apie šią bylą. R. L. reiškė nepasitenkinimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, V. V., kiek pamena, pasakė R. L., kad įtarimas galimai  bus įteiktas ir jo sūnui. Tarp jų vyko žodinis konfliktas ir juos kelis kartus ramino. Pokalbio metu R. L. išsireiškė, kad antrajai šaliai neobjektyviai nustatytas nesunkus kūno sužalojimas. Tarp J. B. ir V. V. kilo diskusija pagal kokius kriterijus yra nustatytas kūno sužalojimas ,  V. V. pasakė, kad  toks kūno sužalojimo laipsnis  yra dėl   10 dienų gydymosi laikotarpio. Kalbant apie  objektyviai  nustatytus  padarytus kūno sužalojimus  nukentėjusiajam , V. V. paaiškino, kad jam  yra  padarytos kraujosruvos, t.y. mėlynės. Tada iškilo abejonė dėl kūno sužalojimo sunkumo laipsnio pagrįstumo. Tarp jo ir V. V. kilo diskusija, kad šioje byloje yra reikalinga paskirti teismo medicinos ekspertizę.  Diskutuojant  dėl  nustatyto kūno sužalojimo sunkumo įvertinimo ,  V. V. pati nusprendė skirti teismo medicininę ekspertizę. Pagal BPK 181 straipsnį proceso dalyviai turi pateikti rašytinius prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kai tai prašo proceso dalyvis savo iniciatyva. O šiuo atveju, prokurorui nusprendus skirti teismo medicinos ekspertizę,  LR BPK 209 str. 1 d. numato prokuroro pareigą pranešti proceso dalyviams apie būtinumą skirti ekspertizę ir nurodo terminą, per kurį pastarieji gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui. Taigi pagal LR BPK 209 str. 1 d., o ne pagal LR BPK 181 str. joks proceso dalyvio žodinis ar rašytinis prašymas visiškai nereikalingas. Jeigu V. V. ir leido susipažinti su teismo medicinos specialisto išvada R. L., tai buvo padaryta jos iniciatyva, o ne R. L., tam, kad įvykdyt7 LR BPK 209 str. 1 d. numatytą reikalavimą. Todėl, kiek pamena, pokalbio metu V. V. pažadėjo R. L. duoti teismo specialisto išvados kopiją.Taip pat nori paaiškinti, kad V. V. pažadėjo R. L. paduoti tik specialisto išvados kopiją ir jis nežino, ar ji iš vis pateikė minėtą kopiją R. L.. Taip pat R. L. buvo pareiškęs pageidavimą, kad jo žentas Š. būtų išleistas į užsienį ir jis jam pasakė, kad visi įtariamieji gali būti išleidžiami išvykti į užsienį ribotam, nurodytam laikui, tačiau tai yra kontroliuojančio tyrimą prokuroro kompetencija. Kiek jam yra žinoma, po šio pokalbio R. L. ir Š. prašymo leisti išvykti į užsienį nerašė. Baigus pokalbį, V. V. atsistojus, R. L. jam pasakė žodžiu ar parodė gestu paduoti „bonką“, todėl jis paėmė iš spintos  ten įdėtą alkoholinio  gėrimo butelį su dėžute  ir padavė V. V.. Kiek pamena, jai sakė, kad tai ne kyšis, V. V. nenorėjo imti  jai duodamo butelio , bet  visgi jį paėmė. Suprato, kad tai buvo R. L. vaišės po jo dukros vestuvių  V. V. kaip buvusiai kolegei. Teisminio  nagrinėjimo metu  jis  patikslino, kad nepamena, ar V. V. jo   perduotą butelį išsinešė ar visgi  grąžino jam. 

Kaltinamasis R. B. , apklausiamas  dėl vaizdo  įrašo , atlikto 2012-09-07 nuo 09.32 iki 12.09 val.  jo  tarnybiniame kabinete ,  dėl 2012-12-17 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų ,  tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio  nagrinėjimo metu , patvirtino, kad vaizdo įraše yra  užfiksuoti   tos dienos įvykiai bei pokalbis tarp jo,  R. L., V. V. , apie  tai jis paaiškino : aptariamą dieną  į kabinetą atėjo advokatas R. L. ir atnešė vaišių, pasakęs“ saldžioji, karčioji“, kaip suprato alkoholio butelį ir jį padėjo į spintą. Šį butelį atnešė dėl to, kad 2012-08-25 ištekėjo jo dukra.  Kaip mato iš filmuotos medžiagos, R. L. butelį atnešė įdėtą lyg tai į popierinį maišelį. Į užduotą klausimą kur jis po to padėjo minėtą alkoholio butelį iš spintos, ar apžiūrėjo minėtą butelį, kokia tiksli alkoholio rūšis, pavadinimas, atsakė, kad šiuo metu praėjus ilgam laikui neatsimena kur padėjo šį alkoholio butelį. Šiuo metu neatsimena, ar apžiūrėjo šį butelį. Įtarime sužinojo, kad alkoholio pavadinimas „Larsen“. Vaizdo įraše užfiksuota kaip R. L. ketino iš savo portfelio kažką išimti. Jis manė, kad atnešė vaišių vestuvių proga ir V. V. kaip buvusiai bendradarbei. Į užduotą klausimą ką norėjo pasakyti R. L. ištardamas frazę „šitą į negerą padėti moteriai“ ketindamas kažką išimti iš portfelio, atsakė, kad šitos frazės paaiškinti negali, ką R. L. tuo norėjo pasakyti. Į užduotą klausimą ką jis norėjo pasakyti ištardamas frazę „tai palauk, nieko tu dar čia nedėliok, čia dar nėr už ką“ ir po to pasakydamas „nu einam, pasiskambinsiu V., pašnekėsim“, atsakė, kad tuo norėjo pasakyti, kad jis netrauktų atneštų vaišių V., nes jos dar nėra ir pasiūlė jai paskambinti. R. L. atėjo pakalbėti su prokurore V. V.,  nes baudžiamoji byla , kurioje  įtariamuoju   buvo  jo žentas ,  pagal jį  atliekama tendencingai,  jo  sūnus  toje pačioje baudžiamojoje  byloje  yra pats nukentėjusysis, kuriam tyrėja grasina įteikti pranešimą apie įtarimą. Jis minėtos baudžiamosios bylos medžiagos nežinojo, todėl skambino V. V., kad jie dviese oficialiai pakalbėtų apie ikiteisminį tyrimą, nes ji minėtą tyrimą kontroliavo. Kiek pamena, jis skambino prokurorei V. V., tačiau ji neatsiliepė nes buvo teisme. R. L. minėtą alkoholio butelį V. V. atnešė kaip vaišes, kaip pažįstamai, tačiau jis nesakė, kad šį alkoholio butelį nori perduoti už veiksmus, kurie nurodyti jam pateiktame pranešime apie įtarimą. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota kaip jis kalba su R. L., kuris pasako, kad jo žentas nori išvykti į povestuvinę kelionę su jo dukra. Po to pasako, kad jam nesitampyti paliks pas jį butelį ir padavė popierinėje dėžėje alkoholio butelį, galimai pavadinimu „Larsen“. Šį alkoholio butelį paliko pas jį,  tol, kol  ateis V. V.. Jis neprašė, kad šį butelį jai perduotų. Į užduotą klausimą, J. B. pasakė frazę „duosiu aš jai, kad čia nesikabytų, čia nereikia“, po to kai R. L. perdavė alkoholio butelį, ką tuo norėjo pasakyti, atsakė, kad negali šios frazės pakomentuoti, ką tuo norėjo pasakyti. Į užduotą klausimą, ar pasakydamas minėtą frazę pažadėjo perduoti alkoholio butelį V. V., kad ji jos kontroliuojamoje ikiteisminio tyrimo byloje atliktų bei neatliktų veiksmus R. L. sūnaus atžvilgiu, kurie nurodyti jam pateiktame pranešime apie įtarimą, atsakė, kad R. L. jo neprašė atlikti jokių neteisėtų ar teisėtų veiksmų už ką V. V. būtų galima atsidėkoti perduodant alkoholio butelį. Po to jis kalbėjo su R. L., kad jei ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje įtarimas pareikštas žentui Š., būtų visos LR BK numatytos sąlygos atleisti nuo baudžiamosios bylos pagal laidavimą, tai bylą būtų galimą nutraukti pagal laidavimą. Tačiau R. L. pasakė, kad žentas neprisipažįsta, todėl pasakė, kad bylos nutraukti negalima. Taip pat R. L. pasakė, kad antra konflikto pusė nesitaiko ir užsiprašė didelę sumą pinigų. Vėliau į jo kabinetą atėjus V. V., vyko pokalbis apie ikiteisminio tyrimo, kurį kontroliuoja V. V., bylos aplinkybes. Pokalbio metu R. L. pasakojo įvykio aplinkybes, kurias sužinojo iš sūnaus ir žento bei kiek sužinojo ikiteisminiame tyrime, kuriame dalyvavo kaip Š. gynėjas. V. V. pasakojo įvykio aplinkybes pagal kitos šalies parodymus ir tarp jų vyko diskusija. Į užduotą klausimą ar pokalbio metu V. V. papasakojo visas bylos tyrimo aplinkybes, kurias R. L. kaip gynėjas, proceso dalyvis negalėjo iki tol oficialiai susižinoti, atsakė, kad jam susidarė įspūdis, kad R. L. įvykio aplinkybes žinojo vienodai kaip ir prokurorė. Pokalbio metu jis paminėjo, kad kūno sužalojimo laipsnis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien gydymosi trukme. Prokurorė minėjo, kad iš objektyvių duomenų yra nustatytos tik poodinės kraujosruvos. Dėl to jam ir V. V. kilo abejonių dėl kūno sužalojimo laipsnio pagrįstumo, todėl nusprendė, kad ikiteisminiame tyrime tikslinga skirti teismo medicinos ekspertizę. V. V. pasakymą, kad „laikas naudingas jums“, suprato, kad dėl ilgo laiko abi pusės gali susitaikyti. V. V. pati pasiūlė advokatui parodyti teismo medicinos išvados kopiją, kad dėl laiko taupumo advokatui nereikėtų rašyti prašymo ir jo siųsti paštu. Jis mano, kad kai V. V. pasakė, „be to, tai aš tada tavo sūnų palieku, nieko neskiriu jam kol kas“, tai suprato, kad advokato sūnui kol kas įtarimo nepareikš kol nebus atlikta ekspertizė arba neatskirs Š. bylos nuo sūnaus bylos, kurioje jis būtų nukentėjusysis. V. V. pasakė, kad Š. lieka paskirta kardomoji priemonė ir jį išleis kai bus parašytas prašymas. Į užduotą klausimą ar šio pokalbio metu V. V. parodė kokį nors palankumą, kad tyrimą stengiasi atlikti naudingai R. L. sūnaus ir žento atžvilgiu, atsakė, kas pokalbio metu ji jokio palankumo neparodė ir pokalbio metu yra aišku, kad R. L. yra nepatenkintas jos kontroliuojamu tyrimu, nes  pagal jį  tyrimas vykdomas tendencingai jo sūnaus ir žento atžvilgiu. Taip pat iš pokalbio mato, kad R. L. buvo sukonfliktavęs ir su bylą tiriančia tyrėja. Ar V. V. vėliau padavė R. L. teismo medicinos specialisto išvadą, jam nėra žinoma. Pokalbyje jis pasakė, kad nustačius kūno sužalojimo laipsnį, bus galima spręsti apie nusikalstamos veikos kvalifikavimą ar šiuo atveju bus chuliganizmo požymiai. V. V. ruošiantis išeiti iš kabineto, jis iš spintos paėmė ir R. L. paliktą alkoholinį gėrimą ir spintoje įdėjęs į maišelį padavė V. V.. Jis mano, kad V. V. padavė alkoholio butelį, kuris buvo įdėtas į kartoninę pakuotę. Šį alkoholio butelį padavė dėl to, kad jį R. L. buvo skyręs kaip vestuvių vaišes buvusiai savo bendradarbei. Ar L. L. jam buvo pasakęs, kad šį butelį perduotų V. V. kaip vestuvių dovaną, neatsimena. Kai R. L. ryte atnešė minėtą alkoholio butelį ir pasakė, kad palieka pas jį kaip skirtą V. V., tai suprato, kad minėtą alkoholinį butelį reikia jai perduoti. R. L. pasakymą, kad „stipriai įpareigota“, suprato kaip pajuokavimą.

Kaltinamasis  R. L.,  tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 101-102, 105-108, 111-112, 116-117, 121),  tiek teisminio nagrinėjimo metu  paaiškino , jog jis  neturėjo tikslo paveikti prokurorės V. V. , kontroliavusios  ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ,  kurioje gynė savo  žentą A. Š.. Aptariamų įvykių metu jo sūnui įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo  pareikšti. Jis pats ir jo ginamasis A. Š. buvo  parašę pareiškimus šiame ikiteisminiame tyrime, kad  jo sūnus turėtų būti pripažintas nukentėjusiu, nes jo sūnus R. L. ir A. Š. prie pokerio klubo buvo užpulti iš klubo išbėgusių grupės jaunuolių, ištraukti iš taksi automobilio ir sumušti. Sūnui buvo paleista stikliniu alaus bokalu į galvą ir jis buvo sužalotas. Jis kaip A. Š. gynėjas  dalyvavo įtariamojo apklausoje ir matė, kad ikiteisminis tyrimas yra vykdomas kryptingai kitos konflikte dalyvaujančios pusės naudai. Po to sužinojo, kad šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoja V. V. ir pasiskambinęs J. B. pasakė, kad byla, kurioje įtariamas jo žentas yra vykdoma tendencinga ,  J. B. pasiūlė užeiti į prokuratūrą pasikalbėti su pačia V. V.. Taip pat  kalbantis su J. B. pasakė, kad žentas nori išvažiuoti į užsienį, kaip čia tie prašymai rašomi, į ką J. B. pasakė, kad užeitų ir paklaustų pačios prokurorės.   Vėliau praėjus dienai ar dviem po šio pokalbio, 2012-09-07 dienos ryte apie 9 ar 10 val. jis atėjo  į (duomenys neskelbtini) prokuratūrą ir sužinojo, kad V. V. nėra darbo vietoje, todėl užėjo pas J. B. ir paklausė kur yra V. V.,   J. B. bandė telefonu pasiskambinti jai telefonu, tačiau ji nekėlė ragelio.  Kalbantis  su  J. B. pasakė, kad kaip buvo žadėjęs, kaip laimingas tėvas „apžendinęs“  dukrą, atnešė vestuvinių vaišių, „saldžios“ ir iš savo portfelio išėmė vieną ar du butelius ir padėjo į jo spintą. Galimai vienas butelis buvo kartoninėje pakuotėje, galimai „Larsen“. Jis  neatsimena, ar tokį alkoholio gėrimą gėrė, nes jį gavo per vestuves iš kažkokio svečio. Jo dukros vestuvės vyko nuo 2012-08-25 iki 2012-08-26. Šis butelis buvo skirtas J. B. iš draugiškumo kaip vestuvių pyragas. Po to sutarė, kad kai atsiras V. V., tai jis jam praneš. J. B. pranešus, kad  V. V. atsirado ,  jis atvyko į J. B. kabinetą,  kur kiek pamena jau buvo atėjusi prokurorė V. V., arba  ji atėjo netrukus po jo atėjimo . Jis ėjo į prokuratūrą oficialiai pakalbėti su prokurore V. V., nes  pagal jį jos kontroliuojamas tyrimas vyko kryptingai bei norėjo išspręsti  galimybę  išvykti dukrai  su  žentu, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė,    į  povestuvinę kelionę. Pokalbio pradžioje jis V. V. pasakė, kad žentas ir dukra nori išvažiuoti į Įspaniją į povestuvinę kelionę. Ji atsakė oficialiai, kad rašytų prašymą ir bus sprendžiama. Pokalbio metu jis prokurorei reiškė pretenzijas, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas kryptingai, jo sūnui padarytas kūno sužalojimas, jis nepripažintas nukentėjusiuoju. Pokalbis vyko tarp jo ir V. V. pakeltu tonu ir J. B. juos ramino. Pokalbio metu J. B. ir V. V. pradėjo kalbėti, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus kūno sužalojimas pagal gydymosi laiką, o ne pagal objektyvius sužalojimus. Kiek pamena, pati V. V. pradėjo sakyti, kad byloje būtų tikslinga paskirti ekspertizę ir kad jis rašytų prašymą ir pateiktų klausimus. Jis pasakė, kad jam reikalinga specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo. Tada V. V. pasakė, kad jam duos specialisto išvados kopiją. Neatsimena, ar tą dieną, ar kitą dieną jis šią specialisto išvadą gavo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje iš pačios V. V. arba buvo palikta šios prokuratūros sekretoriate. Vėliau pagal šią specialisto išvadą jis parašė prašymą paskirti ekspertizę ir ji teismo buvo paskirta. V. V. einant pro duris, J. B. išėmė iš spintos kartoninę dėžutę su alkoholio „Larsen“ buteliu ir padavė V. V. sakydamas kažkokius panašius žodžius „Ričardo dukros vestuvės buvo,  čia tau saldžiosios“, taip pat kažkokiais panašiais žodžiais pasakė, kad šis butelis yra nuo jo. V. V., kiek pamena, atsakė kažkokiais panašiais žodžiais „čia jūs mane norit prie bylos pririšt, kad čia jums kokią paslaugą darau“, tikslių žodžių neatsimena. J. B. pasakė, kad čia ne kyšis. Ji vėl tada pakartojo ar ji dabar bus „pririšta“, tada pajuokaudamas pasakė, kad „būsi, būsi pririšta“. Ji atsakė „ar jūs nežinot, kad aš negeriu“. Jis atsakė, kad vyras išgers. Po to V. V. iš kabineto su buteliu išėjo, jis su J. B. išėjo iš paskos ir priimamajame su jais atsisveikino ir išėjo. Po šio pokalbio buvo sudirgęs, nes pokalbio metu V. V. buvo išsireiškusi, kad įtarimą ir sūnui galima pareikšti. Be to, kai ji pasakė, kad rašytų prašymą dėl žento išvykimo ir bus sprendžiama, tai jis nepasitikėjo prokurore, kad ji gali specialiai nuspręsti atlikti kokį nors procesinį veiksmą ir neleisti žentui išvykti į užsienį. Kadangi susiklostė tokia situacija, todėl nusprendė prašymo nerašyti ir žentas buvo su dukra išvykęs į Ispaniją ir po 10 dienų grįžo į Lietuvą. Nori pabrėžti, kad jis J. B. alkoholio butelį atnešė jam asmeniškai kaip vaišes po  dukros vestuvių  ir neprašė, kad jį perduotų V. V. už kokį tai atliktą veiksmą jo sūnaus bei žento naudai. Jis J. B. neprašė, kad jis suorganizuotų jo susitikimą su prokurorę V. V. jo kabinete, jam dalyvaujant. Nei prieš šį pokalbį, nei pokalbio metu J. B. ir V. V. neprašė atlikti jokių veiksmų jo sūnaus ir žento naudai, nesiūlė jokio atlygio ir jokie neteisėti veiksmai jo pageidavimu ir jo naudai nebuvo atlikti, todėl jis nemato jokio priežastinio ryšio tarp atneštų vestuvinių vaišių ir įtarimų, kurie jam yra pareikšti.

 Kaltinamasis R. L.,  po vaizdo įrašo, atliktu 2012-09-07 nuo 09.32 iki 12.09 val. J. B. tarnybiniame kabinete  peržiūros,  susipažinimo  su  2012-12-17 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais  duomenimis, patvirtino, kad  vaizdo įraše bei  to įrašo protokole,  yra užfiksuotas  pokalbis, įvykęs įraše nurodytu laiku  kaltinamojo J. B. kabinete , pokalbis vyko tarp jo, J. B. ir V. V., apie tai jis paaiškino:  įvykio metu jis  J. B. atnešė vestuvių „pyrago“ po dukros vestuvių, kaip tikėtina alkoholio butelį, tik kokios rūšies nepamena, sakė , kad tai vestuvių vaišės.  Operatyvinių veiksmų protokole užfiksuota, kad   R. L. sako „į negerą padėtį moteriai“ ir atsegęs portfelį ketina kažką išimti. Į  klausimą , ką jis tuo norėjo pasakyti ir ką ketino išimti, R. L. atsakė, kad pokalbyje negirdėjo žodžio „negerą padėtį“, girdėjo tik „moterišką“. Jis iš šio konteksto negali pasakyti ką tuo konkrečiai norėjo pasakyti ir ką ketino paduoti.  Vaizdo medžiagoje užfiksuota kaip jis iš portfelio išėmė alkoholio butelį dėžutėje, kurio pavadinimo nežino, ir padavė J. B., kad jis šį butelį paduotų V. V. taip pat kaip vestuvių vaišes. J. B. pasakė, kad šį butelį paduos nuo jo, kad nereikėtų rašyti prašymo dėl žento ir dukros išvykimo į užsienį. R. L. apie tai paaiškino , kad taip nutarė pats J. B., jo konkrečiai neprašė, kad jis šį alkoholio butelį perduotų V. V., kad nereikėtų rašyti prašymo dėl išvykimo į užsienį, taip pat neišreiškė jokių kitų prašymų, kad jo ar jo ginamojo žento A. Š. naudai atliktų kokius nors veiksmus, ar jų neatliktų. R. L. buvo pateiktas klausimas. Apie vaizdo įraše  užfiksuotą J. B. pasakymą „jeigu jie tą bylą ruošiasi čia varyt, gal galima kaip nors nutraukti“,R. L. atsakė, kad J. B. jokio prašymo nepateikė, apie bylos nutraukimą jokio pokalbio nebuvo ir neprašė J. B., kad jis paprašytų V. V., kad ji nutrauktų bylą. Pokalbio metu J. B. paaiškino, kad jei A. Š. prisipažintų ir iš dalies atlygintų žalą, tai galima bylą nutraukti pagal laidavimą ir, kad jo tėvas galėtų būti laiduotojas, tačiau tai patarė J. B., jis pats jo neprašė, kad byla būtų nutraukta pagal laidavimą. Pokalbio metu V. V. pasakė, kad negali nutraukti baudžiamosios bylos prieš jo sūnų, nes yra objektyvūs duomenys. Jos neprašė, kad nutrauktų bylą jo sūnaus atžvilgiu, yra tik jos pačios samprotavimai. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, šiame pokalbyje, kuriame dalyvavo jis, V. V. ir J. B., jis reiškė nepasitenkinimą dėl neobjektyviai ir kryptingai vedamo tyrimo, kodėl jo sūnus nepripažintas nukentėjusiuoju, kodėl neapklaustas taksistas. Kalbėjo, kad kita pusė duoda neobjektyvius parodymus. Prokurorė minėjo, kad ruošiasi pareikšti įtarimą ir jo sūnui. Pokalbyje jis nereiškė jokių prašymų, kad byla būtų tiriama naudingai jo žento ir sūnaus atžvilgiu, neprašė, kad byla būtų nutraukta ir nieko už tai nesiūlė V. V. ir apie jokį prokuroro papirkimą nebuvo jokios kalbos. Pokalbyje pati prokurorė pasiūlė, jog  norint objektyviai ištirti šią bylą,   reikia paskirti ekspertizę. J. B. pokalbyje pasakė, kad byla turi būti ištirta pagal visus reikalavimus, jo supratimu netaikant lengvatų jokiai pusei. Prokurorė jam pasiūlė susipažinti su specialisto išvada dėl padaryto kūno sužalojimo ir parašyti prašymą paskirti ekspertizę. Vėliau, kaip minėjo, jis iš V. V. gavo specialisto išvados kopiją, kuria remdamasis parašė prašymą paskirti ekspertizę ir po to teismas paskyrė ekspertizę. Apie vaizdo įraše  užfiksuotą  V. V. pasakymq: „be to, tai aš tada tavo sūnų palieku, nieko neskiriu jam kol kas“,  R. L. atsakė, kad jis suprato, kad kai bus gautos ekspertizės išvados ir jei bus nustatyta, kad sužalojimus padarė ir jo sūnus, tai tada ir jo sūnui bus pareikštas įtarimas. Pokalbio metu jis teigė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad sūnus padarė sužalojimus B. ar kam nors kitam. Apie vaizdo įraše  užfiksuotą  J. B. pasakymą „klausyk, girdi, finale neoficialiai reikia, ten susipažins su ta byla,  R. L. atsakė, kad šių frazių komentuoti negali, nes jis jokių prašymų oficialiai, ar neoficialiai susipažinti su byla niekam pareiškęs nebuvo ir iki šiol su šia byla oficialiai, ar neoficialiai nesusipažino. R. L. paaiškino , kad šio pokalbio metu jis daug naujų, jam nežinomų bylos tyrimo aplinkybių nesužinojo, išskyrus tai, kad ruošiamasi įteikti įtarimą jo sūnui, kad specialisto išvadoje yra nurodyta, kad B. padarytas kūno sužalojimas 6 ar 7 smūgių pasekoje ir kitus smūgius, išskyrus spyrį į galvą, galėjo padaryti jo sūnus ir dėl to jam ruošiamasi įteikti įtarimus. Pokalbio   metu daugiau buvo ginčytąsi su prokurore apie jo sūnui padarytą kūno sužalojimą ir kodėl nėra pagrindo jo sūnų pripažinti nukentėjusiuoju, kodėl ji nesiruošia  išskirti bylų, nes jos teigimu tas pats asmuo negali būti įtariamuoju ir nukentėjusiuoju.  R. L. atsakė, kad neidentifikuotą alkoholinio gėrimo butelį J. B. padavė kaip jo atneštas vestuvines vaišes kaip buvusiai bendradarbei.   Dėl V. V. klausimo „ar ji nebus pririšta“, J. B. atsakė, kad ne, jokiais būdais, ir tyrimą turi atlikti taip kaip priklauso kaip suprato pagal įstatymą. Jis juokais pasakė, kad ji bus įpareigota ir labai stipriai. Po to kaip ir minėjo visi išėjo iš kabineto ir jis išvyko iš prokuratūros. 

Kaltinamoji V. V.,  tiek  ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 135-137, 140-141, 151-153, 158-159), tiek teisminio nagrinėjimo   metu   paaiškino, kad  jos kaip prokurorės  žinioje  buvo  ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00143-12 jos pradėtas 2012 m. vasario mėnesį pagal 284 str. 1 d., tyrimą atliko  E. S., (duomenys neskelbtini) Centro PK tyrėja. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimas   buvo  pareikštas A. Š., kaltinamojo R. L. žentui.  2012 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje ji buvo telefonu pakviesta (duomenys neskelbtini) apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. B. atvykti pas jį į darbo kabinetą. Jai atvykus, kabinete buvo J. B. ir buvęs jos kolega, šiuo metu advokatas R. L.. J. B. jos paprašė, kad pateiktų informaciją apie šio  ikiteisminio tyrimo Nr. 22-1-00143-12 eigą, apie planuojamus atlikti veiksmus. Ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-00143-12 advokatas R. L. buvo  įtariamojo A. Š. advokatas. Advokatas R. L. sakė, kad jo žentas A. Š. ir sūnus R. L. nekalti, kad jie patys buvo sumušti. Pokalbio metu ji R. L. sakė, kad įtarimas jo žentui yra pateiktas pagal turimus ikiteisminio tyrimo duomenis. Diskutuojant  išėjo kalba  apie kūno sužalojimą nukentėjusiajam B., jai pačiai  buvo abejonių, ar  tinkamai yra  nustatytas  jo sužalojimo sunkumo laipsnis.   Ji su J. B. nutarė, kad reikia šiame tyrime skirti medicininę ekspertizę kūno sužalojimui nustatyti, nes tik gavus medicininės ekspertizės išvadą, būtų galima konkrečiai spręsti dėl galutinės veikos kvalifikacijos B.  Apie įtarimo reiškimą advokato R. L. sūnui R. L. jokios kalbos nebuvo, nes jis buvo apklaustas liudytoju ir joks įtarimas jam nebuvo pareikštas ir nebuvo ruošiamasi reikšti. Niekas jos neprašė nereikšti įtarimo L., nes neturėjo pagrindo tam. Jis tyrime buvo  liudytoju. Advokatas R. L. sakė, kad jo ginamasis turi kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir norėtų išvykti į užsienį, kokią šalį minėjo, nepamena. Ji sakė, kad tokiu atveju tegul rašo prašymą dėl išvykimo ir tada ji spręs. Advokatas R. L. užsiminė, kas būtų, jeigu jo ginamasis išvažiuotų be leidimo. Ji atsakė, kad tai jau bus jo reikalas, nes jis pasirašė kardomąją priemonę. Jam paaiškino, kad jei kas nors jam atsitiks, tai bus jo atsakomybė. Jokio prašymo dėl jo ginamojo išvykimo ji negavo. Prašymui surašyti dėl medicininės ekspertizės  advokatas R. L. žodžiu prašė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o būtent su (duomenys neskelbtini)  medicinos  specialisto išvada, ir ji ,  vadovaudamasi LR BK 181 str., sutiko su tokiu prašymu,  nes toks  susipažinimas  ikiteisminiam tyrimui  neturėjo  pakenkti . Po kažkurio tai  laiko paliko prokuratūros sekretorei specialisto išvados kopiją, kad perduotų advokatui R. L.. Gavusi jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, išsiuntė pranešimus suinteresuotoms šalims ir kreipėsi į teismą dėl nutarties dėl ekspertizės skyrimo, kas jos manymu, šiame ikiteisminiame tyrime  buvo  būtina. Mano, kad leisti susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo – specialisto išvada, ji gali leisti ir žodžiu, būdama įsitikinusi, kad tai nepakenks tyrimui. Mano, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Būdama iškviesta pas aukštesnį   prokurorą – J. B. , ji , jo prašymu  suteikė    informaciją  apie  jos kontroliuojamą ikiteisminį tyrimą  ,  ji  vykdė savo pareigas. Be to, advokatas R. L., būdamas gynėju, turėjo teisę bet kada gauti teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pokalbio metu ji nesuteikė  informacijos , kurios nežinotų  šios bylos proceso dalyvis- advokatas R. L.. Šio pokalbio metu R. L. neprašė jokių lengvatų , tik vyko teisinė diskusija , kurios metu   R. L. kaip gynėjas  reiškė  nepasitenkinimą  dėl neva  vangaus ikiteisminio tyrimo ir, jo manymu,  vykstančio   nukentėjusiųjų naudai. Jis  aiškino, kad muštynių metu nukentėjo jo žentas  Š. ir jo sūnus, kad  jie turėtų būti nukentėjusieji,  nes jie buvo sužaloti, bet  ji, žinodama  ikiteisminio tyrimo duomenis,  jam paaiškino, kad  nukentėjusiųjų poziciją palaiko     aštuoni liudytojai, o jo sūnaus ir Š. pozicija yra kitokia. Ji aiškino, kad Š. įtarimas yra pareikštas pagrįstai ir kadangi R. L. ją kaltino, tai ji pajuokavo, kad džiaugtųsi, kad įtarimas nėra pareikštas jo sūnui. Išeinant iš J. B. kabineto,  ją prie kabineto durų kabinete susistabdė J. B. ir padavė pailgos formos dėžutę.  Jai nenorint jos priimti , jis  jai pasakė, kad  ji išgers, į ką ji atsakė, kad negeria. Kas buvo tos dėžutės viduje, ji nežiūrėjo ir tik iš J. B. žodžių suprato, kad joje galėtų būti kažkoks geriamas daiktas. Ji  pamanė, kad tai galėjo būti alkoholinis gėrimas, dėl to atsakė, kad negeria. Su J. B. dar vyko dialogas, nes ji  nenorėjo imti  jo perduodamos dėžutės.  J. B. sakė, kad tai ne kyšis, o vestuvių dovana. Kiek pamena, gal R. L. pasakė žodžius, kad vyras išgers. J. B. įkalbinėjant ji ir paėmė dėžutę. Dėžutę iš J. B. paėmė, nes buvo nepatogu ginčytis su aukštesniu prokuroru. Paėmusi dėžutę  išėjo iš kabineto ir nuėjo prie laiptinės antrame aukšte palaukti J. B., turėdama tikslą jam tą butelį atiduoti. Neužilgo R. L. su J. B. išėjo iš kabineto. J. B. priėjo prie laiptinės, kur jo laukė, tada  ji jam dėžutę padavė atgal sakydama, „J. imk tu išgersi, nes aš neišgersiu“. Ar tiksliai taip pažodžiui jam pasakė, nepamena, bet pasakymo esmė buvo tokia. J. B. tą dėžutę iš jos paėmė. Kol laukė J. B. prie laiptų, ji dėžutės nebuvo atidariusi. 

Ikiteisminio tyrimo metu  kaltinamajai V. V. pateikus  susipažinti su vaizdo ir garso įrašu,  atliktu 2012-09-07 nuo 11.35 iki 12.09 val.   kaltinamojo J. B. tarnybiniame kabinete,  ji paaiškino, kad  vaizdo įraše galimai yra užfiksuotas pokalbis tarp jos, advokato R. L. ir J. B. tarnybiniame J. B. kabinete. Iš šio vaizdo ir garso įrašo negali pasakyti ar tai yra jos balsas, nes yra bloga kokybė, tačiau pagal operatyvinių veiksmų protokole užfiksuotą pokalbio turinį gali patvirtinti, kad tai jos pokalbis.  Dėl pokalbio metu  užfiksuotos  jos sakomos  frazės : „negaliu nutraukti, nenorėjau tavo sūnaus neduot, kaip man surašyti įtarimą jeigu Š. vieną kartą įspyrė, o aš jam duosiu septynis smūgius“, „jeigu aš atiduosiu vieną Š., aš bijau, kad man teisme iš karto bus prašymai reikšti naujus įtarimus“ ji paaiškino, kad  tuo nenorėjo   R. L. pasakyti, kad gal būt palaiko jo sūnaus pusę. Ji byloje yra objektyvi ir pokalbio tekste  yra užfiksuota kaip ji pasako advokatui, kad vertina visų parodymus, o jis vertina tik savo sūnaus parodymus. Dėl pokalbyje užfiksuotos  kaltinamojo  J. B. užuominos  dėl bylos nutraukimo ,  kaltinamojo V. V. paaiškino , kad tokio pasakymo iš J. B. pusės nebuvo, nes jis pats nežinojo visų bylos aplinkybių. Pokalbio metu, kaip ir minėjo, ji pasiūlė paskirti ekspertizę dėl kūno sužalojimo, kuri būtų atliekama Vilniuje ir kad advokatas parašytų prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Taip pat pasakė, kad pagal advokato žodinį prašymą leis susipažinti su (duomenys neskelbtini) specialistės pateikta išvada dėl B. padaryto kūno sužalojimo, kad jis galėtų parašyti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Be to sakė, kad „laikas jums naudingas“ ir tai norėjo pasakyti, kad per tą laiką abi pusės galbūt susitaikys. Tai  pasiūlė girdint aukštesniajam prokurorui. Pokalbio metu ji advokatui sakė, kad tyrėjos paprašys jam atšviesti (duomenys neskelbtini) specialistės pateiktą išvadą dėl B. padaryto kūno sužalojimo, tačiau susimaišė taip sakydama, nes galvojo, kad baudžiamoji byla yra pas tyrėją, o pasirodo byla buvo pas ją ir ji vėliau pati advokatui pateikė minėtos išvados kopiją. Minėtą dokumentą davė pagal advokato žodinį prašymą ir J. B. sutikimu jam pritariant. J. B. jai nenurodė neoficialiai advokatui parodyti bylą susipažinimui.  Dėl vaizdo įraše užfiksuotos  situacijos, kur J. B. jai paduoda į maišelį įdėtą dėžę ir advokatas R. L. pasako, kad ji bus įpareigota, V. V. paaiškino,kad  ji, priimdama iš J. B. paduodamą  popierinę dėžutę, įtarė, kad joje buvo  alkoholio butelis,  nenorėjo  jo imti,  J. B. sakė, kad dabar bus įpareigota ir nenorėjo, kad šio butelio perdavimas būtų siejamas su šia byla su kokiais nors jos veiksmų atlikimais ar neatlikimais advokato naudai. Ji šiuo metu neprisimena advokato pasakytų žodžių, kad yra įpareigota. Ji kalta neprisipažįsta, jog gavo atlygį, kad atliktų veiksmus R. L. ar Š. naudai, leisdama advokatui R. L. neoficialiai susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tam, kad jis galėtų pateikti prašymą paskirti objektų tyrimą dėl padarytų kūno sužalojimų. Kaip ji suprato,  jai J. B. perduodamas butelis buvo  vaišės  po  prieš tai įvykusių   R. L. dukros vestuvių.

 

 Dėl operatyvinės veiklos priemonių taikymo teisėtumo:

 

 

 

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis, įrodymais gali  būti tik  teisėtais būdais   įstatymų nustatyta tvarka  gauti duomenys.  Kaip matyti iš baudžiamosios bylos kaltinimai J. B., V. V. ir  R. L. iš esmės buvo grindžiami  duomenimis, kurie  buvo gauti   operatyvinio tyrimo metu , panaudojus  technines priemones , todėl  būtina    nustatyti, ar tokie duomenys  gauti taip, kaip numatė  tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos  įstatymo  nuostatos  ir ar tokia tvarka gauti duomenys gali būti pripažinti  šioje baudžiamojoje byloje  įrodymais, patvirtinančiais jiems pareikštus kaltinimus. 

 Sutinkamai su  Lietuvos Respublikos  Operatyvinės veiklos  įstatymo 7str. 4d., 4 p. 9 str. 1d.  ir 11 str., Šiaulių apygardos teismo 2012-01-06 nutartimi buvo sankcionuotas slaptas patekimas į  kaltinamojo J. B. , tuo metu ėjusio  (duomenys neskelbtini)  apylinkės  prokuratūros  Vyriausiojo prokuroro  pavaduotojo   pareigas,  tarnybinį kabinetą , įmontuojant  specialią techniką , ją prižiūrint, išmontuojant, nustatant tokio veiksmo laiką  nuo  2012-01-13 iki 2012-04-13( t. 1 b.l. 91-92). Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis  šių operatyvinių veiksmų atlikimas buvo pratęstas iki  2012 m. liepos 13d.    ( t. 1 b.l. 93-94, 95-96).

Operatyviniai veiksmai, panaudojus   įmontuotą specialią techniką, kurių metu buvo  užfiksuotas  kaltinamųjų  J. B. , V. V. ir R. L. pokalbis ,  buvo atlikti 2012 m.  rugsėjo  7d. , t.y. nebegaliojant  teismo sankcijai  naudotis  kaltinamojo  J. B. tarnybiniame kabinete specialia  įmontuota  technika .  2012 m.  rugsėjo  7d.  kaltinamojo  J. B. tarnybiniame kabinete atlikti  operatyviniai  veiksmai   pripažintini neteisėtais, nes  nebuvo  sankcionuoti, taip kaip   numatė  tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos  įstatymo nuostatos, todėl jie negali būti vertinami kaip įrodymai, gauti įstatyme nustatyta tvarka. 

Be to , kaltinamiesiems inkriminuotu    baudžiamųjų nusižengimų  padarymo laiku galiojęs LR Operatyvinės veiklos įstatymas  draudė naudoti operatyvines priemones aiškinantis baudžiamuosius nusižengimus . Jiems inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusios Operatyvinės  veiklos   įstatymo (2012-03-27  įstatymo redakcija) 9 straipsnyje tarp numatytų operatyvinio tyrimo pagrindų nebuvo numatyta pagrindo pradėti operatyvinį tyrimą turint informacijos apie galimai padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 227 str. 4 d. ir 225 str. 4 d..  Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad   operatyvinės  veiklos  įstatyme numatytos priemonės buvo pradėtos taikyti siekiant nustatyti galimai daromo nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., požymius – t. y. pradėtos taikyti teisėtai,  bet  kyla klausimas ar duomenys, kurie buvo surinkti taikant  operatyvinės veiklos  priemones, apie kitą nepatenkančią  į kategoriją  nusikalstamų veikų  dėl kurių  Pagal Operatyvinės veiklos  įstatymą galėjo būti atliekamas operatyvinis tyrimas,   nusikalstamą veiką, nei   apie tą, dėl kurios šių priemonių taikymas buvo inicijuotas,  gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese. Remiantis Europos Žmogaus  Teisių Teismo  praktika, bei naujausia Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo praktika, kurią tokio pobūdžio byloje apibendrino  šio  teismo  plenarinė sesija 2015-07-01 dienos nutartimi Nr. 2K-P-94-895/2015, operatyvinėmis priemonėmis  surinkti duomenys ,   grindžiantys J. B. , V. V. ir R. L. kaltę dėl jiems inkriminuojamų baudžiamųjų nusižengimų, kurie nebuvo įtraukti į galiojusio   Operatyvinės  veiklos įstatymo  9 str. numatytą sąrašą veikų, dėl kurių gali būti pradedamas operatyvinis tyrimas,  negali būti pripažinti kaip gauti įstatymų nustatyta tvarka (teisėtais būdais) – jie neatitinka BPK 20 str. numatytų reikalavimų įrodymams. Šios baudžiamosios bylos medžiagoje kaltinamųjų kaltė  dėl baudžiamųjų nusižengimų  padarymo iš esmės yra grindžiama tik operatyviniais veiksmais surinktais duomenimis,  kurie šiuo nagrinėjamu atveju  negali būti pripažinti teisėtais  įstatymų nustatyta tvarka  gautais įrodymais,  vien dėl šios aplinkybės  kaltinamieji J. B. , V. V., R. L. turi būti išteisinami. 

 

 

Dėl kaltinimus  grindžiančių   faktinių duomenų:

 

Kaltinamieji  J. B. ir R. L. buvo kaltinami   tuo, kad  jie, veikdami grupėje , perdavė  prokurorei  V. V. alkoholinio  gėrimo butelį , o ji tą butelį priėmė ,  už tai, kad  ji, organizuodama ir kontroliuodama  ikiteisminį tyrimą  dėl  įtariamajam  A. Š. , kurį gynė R. L., inkriminuojamų veiksmų , pažadėjo:

–  R. L. leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, kad jis galėtų pateikti prašymą dėl teismo medicinos ekspertizės  skyrimo nukentėjusiajam  R. B. padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnio  nustatymo ;

– inicijuoti  šios ekspertizės   paskyrimą ;

– leisti  įtariamajam R. Š. išvykti  į Ispaniją, nors jam paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas- neišvykti;

– neskubėti pareikšti įtarimo  R. L. sūnui .

Analizuojant  Lietuvos Respublikos  BK 227 ir 225 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dispozicijas, pastebėtina, jog kyšis duodamas/priimamas dėl tam tikro (pageidaujamo) veikimo/neveikimo vykdant įgaliojimus. Išanalizavus   kaltinamųjų  J. B., V. V., R. L. parodymus tiek ikiteisminio  tyrimo metu, tiek teisminio  nagrinėjimo metu, 2012-09-07  įrašyto jų  pokalbio turinį  ,  teismas daro išvadą , kad  byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad  kaltinamajai V. V. buvo  perduotas jai inkriminuotas  nusikaltimo dalykas – alkoholinio butelio kyšis už  tam tikrą pageidaujamą  veikimą ar neveikimą , vykdant savo kaip prokurorės  įgaliojimus .Teismas pripažįsta , kad  kaltinamieji  kalbėjosi  apie   kaltinamosios –prokurorės V. V. kontroliuojamą ikiteisminį tyrimą , kurioje vieno iš įtariamųjų gynėju buvo  kaltinamasis R. L., tačiau šio pokalbio metu  nei J. B., nei R. L. neprašė   prokurorės  V. V. atlikti  teisėtus  ar neteisėtus  veiksmus  ar jų  neatlikti , byloje  nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamieji J. B. ir R. L. prašytų  kaltinamosios V. V. kaltinime nurodytų   jos veiksmų atlikimo – veikimo  ar neveikimo   ir kad už tokį pageidaujamą veikimą  ar neveikimą  jai būtų  perduotas  kyšis, o pastaroji jį būtų už tai  priėmusi. Kaip jau buvo paminėta, kaltinamasis  R. L. buvo vieno iš įtariamųjų gynėjas, taigi natūralu, jog jis, realizuodamas Lietuvos Respublikos  BPK 48 str.  numatytas gynėjo teises,    domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga, tam tikrais procesiniais klausimais, juolab, kad jis  buvo nepatenkintas ikiteisminio tyrimo eiga, manė, kad tyrėja  yra šališka ir  kad ikiteisminis tyrimas  atliekamas neobjektyviai .  

Kolegija nenustatė, kad  kaltinamoji V. V. už kyšį   būtų inicijavusi  kaltinamųjų J. B. ir R. L. prašymu  jos kaip prokurorės  kontroliuojamoje baudžiamojoje byloje    teismo medicinos ekspertizės skyrimą   nukentėįusiajam R. B., taip pat  kolegija nenustatė, kad  prokurorė V. V. už kyšį  leido be rašytinio  prašymo  įtariamojo gynėjui – kaltinamajam  R. L. susipažinti su  ikiteisminio tyrimo medžiaga  ,  pažadėjo leisti   kaltinamojo R. L. ginamajam – įtariamajam R. Š. išvykti  į Ispaniją, nors jam paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas- neišvykti bei neskubėti pareikšti įtarimo  R. L. sūnui :

–  Kaip matyti iš  stenogramoje užfiksuoto pokalbio, kurio turiniu grindžiami kaltinimai   (pastebėtina, kad   stenogramoje yra  daug neaiškumų, bet  pokalbis dėl ekspertizės skyrimo  yra gana aiškus  ), sprendimas skirti  nukentėjusiajam  R. B. teismo medicinos ekspertizę  išsirutuliojo  iš   kaltinamųjų  J. B. ir  V. V. svarstymo, ar  teismo medicinos specialisto išvada  nustatytas nukentėjusiajam R. B. kūno sužalojimo sunkumo laipsnis yra objektyviai   pagrįstas,  iš pokalbio turinio akivaizdu, kad  mintį dėl tokios  ekspertizės paskyrimo pirmiausia iškėlė  prokurorė V. V..  Tokią teismo išvadą  patvirtina pokalbyje užfiksuotos kaltinamųjų  J. B. ir V. V. išsakytos frazės : „ Į J. B. klausimą , ar  nukentėjusiajam  B. buvo  realus smegenų sukrėtimas, V. V. atsako, kad  ekspertas rašo, kad jis gydėsi. J. B. paminėjus , kad pagal Aukščiausiojo teismo praktiką  nesunkus kūno sužalojimas  turi  būti pagrįstas  objektyviais duomenimis , o ne pagal gydymosi trukmę , V. V. atsako „ Va mintis , galit prašyti  atlikti ekspertizę  Vilniuje, nes  čia yra Kauno  K. ( teismo pastaba: ekspertės )išvada“.  Kaltinamasis R. L. pokalbyje   ne tik, kad neprašė skirti  aptariamą teismo   medicinos   ekspertizę, bet jis  net  neišsakė nei vienos  frazės   dėl  tokios ekspertizės     skyrimo, būtent  pati prokurorė  V. V. pasiūlė jam tuo klausimu parašyti prašymą , pažadėjo  duoti susipažinti  teismo medicinos specialisto išvadą. .  Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK  2str.,  prokuroras  kiekvienu atveju, kai  paaiškėja  nusikalstamos veikos požymiai, privalo  pagal savo kompetenciją  imtis visų  įstatymų  numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką  būtų atliktas  tyrimas ir atskleista   nusikalstama veika,  taip pat, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK   209 str. , pripažinęs, kad ekspertizė yra būtina, privalo  ją paskirti- inicijuoti.  Kolegijos nuomone ,  V. V. , esant duomenims, kad  nukentėjusiajam kūno sužalojimo sunkumo laipsnis galimai nustatytas  netinkamai , kaip prokurorė turėjo pareigą   spręsti klausimą   dėl teismo medicinos ekspertizės paskyrimo  , ką ji ir padarė.  Duomenų, kad   ji  tokios ekspertizės   skyrimą  inicijavo  ne   pačios valia, o kitų kaltinamųjų prašymu,  byloje nėra.  Prokurorės V. V. veiksmai , pasiūlius   vieno iš įtariamųjų gynėjui  rašyti prašymą dėl ekspertizės skyrimo , taip pat pažadas duoti susipažinti  su vienu iš bylos dokumentu- teismo medicinos  specialisto išvada, teismo nuomone, procesiškai yra pateisinami , nes  šių klausimų aptarime dalyvavo  ne  pašaliniai  asmenys, o asmenys procesiškai susiję su    prokurorės V. V. kontroliuojamu  ikiteisminiu tyrimu, juolab , kad  ji diskusijos metu  pati  priėmė sprendimą   tokios    teismo medicinos  ekspertizės  skyrimo būtinumu   bei  sprendimas dėl  tokios ekspertizės paskyrimo priklausė  nuo jos  ir  jos pasiūlymas  įtariamojo gynėjui – kaltinamajam R. L. rašyti prašymą  dėl  tokios ekspertizės  skyrimo  tebūtų tik jo kaip gynėjo  pozicijos pareiškimas tuo klausimu.  Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 181 str.  nuostatomis,  prokurorės   pasiūlymas susipažinti  su teismo medicinos specialisto išvada ,  bet ne su  visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaip teigiama kaltinime, minėtoms nuostatoms neprieštarauja ,   analizuojant  minėtos normos  taikymą,  prokurorė  aptariamoje situacijoje , nematydama kliūčių, kurioms esant  gynėjas negalėtų susipažinti su  aptariamu dokumentu, neformaliai  išsprendė minėtą situaciją, bet tai  nevertinama kaip įstatymo pažeidimas.   Pažymėtina, kad    kaltinamasis R. L. pats  asmeniškai   neprašė  prokurorės V. V. be raštiško prašymo susipažinti  su teismo medicinos specialisto išvada , tokį sprendimą priėmė pati prokurorė V. V., tokiu būdu neformaliai  leisdama R. L. realizuoti savo procesines teises. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo nagrinėjamu atveju , vertinant prokurorės V. V. veiksmus,  yra svarbios Lietuvos Respublikos BPK  209 str. nuostatos dėl ekspertizės skyrimo. Sutinkamai su šios normos  nuostatomis, skiriant ekspertizę , būtina  raštu pranešti  be kitų proceso dalyvių   ir  įtariamajam , jo gynėjui, nurodant terminą , per kurį šie asmenys  gali pateikti  prašymus  dėl klausimų ekspertui   bei kt. įstatyme numatytais klausimais .  Pasinaudodama  diskusija dėl aptariamo ikiteisminio tyrimo, prokurorė , išsakydama žodžiu  pasiūlymus  dėl galimos paskirti   teismo medicinos  ekspertizės ,   pasiūlė  įtariamojo gynėjui   realizuoti savo teises , numatytas Lietuvos Respublikos BPK 209 str. Tai, kad toks pasiūlymas analizuojamoje situacijoje nebuvo raštiškas, nėra vada  prokurorės veiksmus vertinti  kaip pažeidžiančius įstatymą .Tokiais neformaliais sprendimais  prokurorė  nepažeidė įstatymų reikalavimų ir nepažeidė  kieno nors teisių ar interesų , jos   elgesys šioje situacijoje  vertinamas kaip teisėtas. Baudžiamojo proceso teisė nėra formali teisė , todėl , tai, kas nėra  įstatymu draudžiama , kas nepažeidžia  kitų procesinių įstatymų taikymo  ar    kokio tai proceso dalyvių  teisių ,   yra  leistina;

  -tai, kad   kaltinamoji V. V. pažadėjo išleisti  kaltinamojo R. L. ginamąjį – įtariamąjį A. Š. kelionėn į Ispaniją, kaltinamieji  neigė  viso proceso metu . Iš užfiksuotos jų pokalbio stenogramos matyti, kad   aptariamo  pokalbio metu    R. L. teiraujantis   dėl galimybės išvykti jo ginamajam , kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas- neišvykti , prokurorė V. V. visais atvejais akcentavo, kad būtina rašyti prašymą, ir jei bus galimybė, jis bus išleistas į minėtą kelionę. Tai matyti iš jos išsakytų frazių  užfiksuotame pokalbyje :“  į prašymą dėl leidimo išvažiuoti  ir ar reikia  raštiško prašymo , ji atsakė, kad tokio prašymo reikėtų, jeigu kas atsitiktų  , vėliau tęsiant pokalbį , prokurorė primena dėl išvažiavimo, kad jeigu reikėtų ,  tai parašytų.“ Tokie  kaltinamosios kaip prokurorės V. V. veiksmai visiškai atitinka Baudžiamojo Proceso   kodeksu  nustatytą tvarką,  taip pat ir kaltinamojo  kaip gynėjo  R. L. veiksmai – teiravimasis savo ginamojo interesais tikrai nelaikytinas aplinkybe-siekiu  už kyšį paveikti  prokurorę   atlikti  jo prašomus  veiksmus. Be to pažymėtina, kad bylos įrodymais yra nustatyta, jog  kaltinamoji V. V. vėliau tokio prašymo  negavo  ir ji  tuo klausimu  sprendimo nepriėmė  ;

-analizuojant   kaltinamųjų  parodymus , jų  užfiksuoto pokalbio turinį, pažymėtina, kad  kaltinamoji- prokurorė   V. V. nerodė jokio palankumo   nei vienam iš pokalbio dalyvių.  Kaltinamajam  R. L. išreiškus    lyg ir nepasitikėjimą  ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja   bei pačiu ikiteisminio tyrimo objektyvumu , V. V. pokalbio dalyviams akcentavo, jog ji siekia ikiteisminiame tyrime nustatyti objektyvią tiesą ir tik tiesą ,  apibendrintai  argumentavo  atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų   pagrįstumą , kalbant apie   kaltinamojo R. L. sūnaus ,  dalyvavusio  jų aptariamos baudžiamosios  bylos tiriamame įvykyje  ir apklausto  byloje liudytoju,  galimą procesinės padėties pabloginimą , prokurorė  V. V. jokių pažadų nedalino , ji tik teigė , kad  kol kas nėra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima R. L. sūnui pareikšti įtarimą dėl   nusikalstamos veikos padarymo, todėl įtarimas kol kas jam nebus pareikštas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija  mano, kad   byloje   nepasitvirtino ir ta  aplinkybė,  kad    kaltinamoji  V. V. , būdama prokurore, už   kaltinamųjų  J. B. ir R. L. neva duotą  kyšį pažadėjo   neskubėti   pareikšti įtarimą  R. L. sūnui ;

-bylos įrodymais yra nustatyta, kad visi kaltinamieji  iki aptariamo įvykio buvo gerai pažįstami ,  kaltinamieji  J. B. ir V. V. dirbo prokurorais, o kaltinamasis  R. L. yra buvęs  jų abiejų kolega, t. y.  taip pat dirbo prokuroru.  Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu  buvo nustatyta, kad    kaltinamasis R. L. aptariamo įvykio dieną    kaltinamojo J. B. tarnybiniame kabinete   pastarajam perdavė butelį alkoholinio gėrimo , taip pat  papildomą  butelį  nenustatytos rūšies galimai  alkoholinio gėrimo   paliko  J. B. kabinete,  kurį pastarasis po pokalbio    apie ikiteisminį tyrimą , perdavė V. V.. Abiem atvejais  kaltinamieji  teigė, kad    tai buvo ne  atlygis(kyšis) , o  kaltinamojo  R. L. atneštos vaišės  („vestuvių pyragas“)  buvusiems kolegoms , nes    prieš aptariamą  įvykį  buvo jo dukros vestuvės.  Tokias   aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu   savo apklausose nurodė kaltinamieji , tai  iš dalies yra užfiksuota  ir  jų pokalbio vaizdo ir garso įraše:  R. L., paduodamas  alkoholinius gėrimus, sako „ ragaišis“, „lauktuvės „ (t. 9 b.l. 28),  kalba apie   buvusias vestuves, išlaidas   joms (t. 9 b.l. 42),  kaltinamieji  nurodo, kad   pokalbio metu buvo pasakyta ir  daugiau žodžių, kurie patvirtina, kad  alkoholinis gėrimas, perduotas  V. V., buvo ne  atlygis  už kokius tai   pažadus   jos kuruojamoje  baudžiamojoje byloje, bet   vaišės po  dukros vestuvių.  Tai, kad pokalbio metu buvo pasakyta   ir daugiau žodžių, galimai tų , kuriuos nurodo kaltinamieji , nepaneigia     Lietuvos Teismo  Ekspertizės  centro  atlikta  vaizdo ir fonoskopinė ekspertizė, kuria nustatyta , jog įrašant   garsą ir vaizdą buvo pasirinkta  nekorektiška  vaizdo  ir garso   aparatūros jungimo schema  ir/ar  darbo režimas, kurie neužtikrino  nei  kokybiško  vaizdo įrašymo  nei visapusiškos  duomenų apsaugos  , todėl  ne visos  pasakytos frazės  buvo  užfiksuotos  arba užfiksuotos neiššifruojamai  (t. 9 b.l. 18-26). Šios nustatytos aplinkybės  papildomai  patvirtina, kad  kaltinamojo R. L. iniciatyva per  kaltinamąjį J. B. perduotas  butelis galimai su alkoholiniu  gėrimu  buvo  ne  atlygis  už   tam tikrų veiksmų atlikimą, o   draugiškos vaišės , likusios po dukros  vestuvių, ;

– BK 227 ir 225 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų būtinuoju sudėties požymiu yra nusikalstamos veikos dalykas – kyšis, tam tikrą vertę turintis objektas. Kadangi šis požymis minėtose nusikalstamose veikose yra laikomas būtinuoju, nusikalstamos veikos dalyką būtina nustatyti visais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečios kyšio vertės nustatymas turi esminės reikšmės teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Sprendžiant iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų kyla abejonių ar šiame tyrime nusikalstamos veikos dalykas buvo neabejotinai nustatytas. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamųjų kaltė be kita ko grindžiama 2012-12-17 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-07-417, kuriame aprašant 2012-09-07 įvykius nurodoma „kad   R. L. galimai iš portfelio išsiima pakuotę, galimai su alkoholio gėrimo buteliu“, taip pat, kad šis asmuo „iš portfelio išsiima dėžutę, panašią į viskio „Larsen“ butelio pakuotę“, kol galiausiai tame pačiame protokole nurodoma, kad    J. B. iš spintos V. V. paduoda „krepšelį-maišelį su dėžute, kurią prieš tai priėmė iš R. L..“ Taigi, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme nepavyko nustatyti kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyko bei jo vertės . Aplinkybes, jog nustatyti nusikalstamos veikos dalyką objektyviai buvo sudėtinga patvirtina ir LTEC 2015-11-13 Ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad tikėtina, jog įrašant vaizdą ir garsą buvo pasirinkta nekorektiška vaizdo ir garso aparatūros jungimo schema ir/arba darbo rėžimas, kas neužtikrino nei kokybiško vaizdo įrašymo, nei visapusiškos įrašomų duomenų apsaugos. Iškilus  abejonėms dėl nusikalstamos veikos dalyko, kvestionuotinas ir šio – galimai kyšio – vertės klausimas, kuris svarbus sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, ir konstatuotina, jog nenustatytas vienas iš būtinųjų kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymio. 

  

BPK 1 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Ši nuostata įpareigoja ir teismus objektyviai vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir bylos nagrinėjimu metu teisme ištirtus duomenis (įrodymus). Remiantis  nekaltumo prezumpcijos  principu, kuris reiškia, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Respublikos BPK 44 str.),  aukščiau aptartų aplinkybių analize, vidiniu  įsitikinimu , kolegija   pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys  nepatvirtina , kad  kaltinamieji J. B.,R. L. ir V. V. yra padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas   veikas. Tą nustačius, kaltinamieji  j. B. ir R. L. išteisinami, nepadarius jiems nusikalstamos veikos, turinčios     baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK  227 str. 4d.,  požymius ,   V. V. išteisinama , nepadarius jai  veikos, turinčios baudžiamojo  nusižengimo , numatyto  Lietuvos Respublikos B K  225 str. 4d., požymius (Lietuvos Respublikos  BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1 p.). 

 

    Dėl Lietuvos Respublikos BK 95 str. nuostatų :

 

 

Baudžiamojoje  byloje  kaltinamiesiems   J. B.,  R. L. ir V. V. pareikšti kaltinimai, padarius  baudžiamuosius nusižengimus  2012 m. rugsėjo 7d.  Po jiems inkriminuojamų veikų padarymo  yra  praėję  daugiau nei 3 metai , kuriems praėjus  ,  asmenims, kaltinamiems tokių veikų  padarymu,   baudžiamasis procesas turėtų būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 2p., BK 95 str. 1d.1p.a p.p.). Vienok ši nuostata  nagrinėjamu atveju netaikoma , kadangi  šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekama   ekspertizė,  procese buvo paskelbta pertrauka,  dėl  kurios , sutinkamai  su Lietuvos Respublikos BK 95 str.  5d. 2p.,  sustoja   baudžiamosios  atsakomybės  senaties  eiga . Ekspertizė  šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta  Vilniaus apygardos teismo  2015 m.  sausio 28d. nutartimi (t. 9 b.l. 12-13, 14-15),  ekspertizę atlikus ,  ji  teisme gauta 2015 m. lapkričio  26d.  (t. 9 b.l. 17).  Ekspertizės atlikimo laikotarpis  neįskaitomas į  senaties terminą, todėl  teismas   nustato, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas  kaltinamiesiems    J. B., R. L. ir  V. V. nėra  suėjęs. 

 

Dėl daiktinių įrodymų :    

 

Ikiteisminio tyrimo metu prie baudžiamosios bylos medžiagos  Lietuvos Respublikos  Generalinė prokuratūra  pateikė  laikmenas – kompaktinius  diskus  Nr. S8-07-510, Nr. S8-07-511, Nr. S8-07-512, Nr. S8-07-513, Nr. S8-07-514, Nr. S8-07-515, Nr. S8-07-516. (t. 1, b.l. 63), Lietuvos Respublikos  STT Kauno valdyba pateikė  laikmenas- kompaktinius  diskus Nr. 3-2-13, 3-3-13, 3-4-13, 3-5-13, 3-6-13, Nr. 3-28-13. (t. 1, b.l.45, 97-98), UAB „Omnitel“ pateikė  laikmeną – kompaktinį diską CD-R   su    J. B. telefoninių pokalbių išklotine ( t.2 b.l. 42). Taip pat baudžiamojoje byloje  pateikta laikmena – kompaktinis diskas“Verbatim „ DVD-R su  užrašu ranka DVD-3-5-13 (t. 2 b.l.66, 67-68), kurį po jo ištyrimo Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos skyriui grąžino  Lietuvos Teismo  ekspertizės  centras.

Teisminio nagrinėjimo metu   vaizdo ir garso įrašų ekspertizei buvo pateiktos trys laikmenos- kompaktiniai  diskai  EXTREME CD  (3 vnt.) su  tiriamųjų  lyginamaisiais  balso   pavyzdžiais , po ekspertizės atlikimo  papildomai gauta laikmena  kaip priedas prie ekspertizės akto.

Laikmenos, kurias  ikiteisminio tyrimo metu  pateikė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos STT  Kauno  valdyba bei laikmena , persiųsta  po ekspertizės   LR STT Šiaulių valdybai  , iš UAB „Omnitel“ gauta laikmena, laikmenos su  balsų lyginamaisiais  pavyzdžiais ,  laikmena- priedas prie   vaizdų ir fonoskopinės ekspertizės paliktini prie baudžiamosios  bylos (Lietuvos Respublikos BPK 91 str., 94 str.1d.3p.). 

Kolegija, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1 p., 

n u s p r e n d ė :

J. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4d. išteisintini, nepadarius jam veikos, turinčios šio  baudžiamojo  nusižengimo požymius.

R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4d. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio  baudžiamojo  nusižengimo požymius.

V. V. pagal Lietuvos  Respublikos BK 225 str. 4d. išteisinti, nepadarius jai veikos, turinčios šio   baudžiamojo nusižengimo  požymius.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą- neišvykti  J. B. panaikinti po nuosprendžio  paskelbimo.

Daiktinius įrodymus  : laikmenas – kompaktinius  diskus  Nr. S8-07-510, Nr. S8-07-511, Nr. S8-07-512, Nr. S8-07-513, Nr. S8-07-514, Nr. S8-07-515, Nr. S8-07-516, laikmenas- kompaktinius  diskus Nr. 3-2-13, 3-3-13, 3-4-13, 3-5-13, 3-6-13, Nr. 3-28-13,UAB „Omnitel“ pateiktą  laikmeną – kompaktinį diską CD-R  , laikmeną – kompaktinį diską“Verbatim „ DVD-R su  užrašu ranka DVD-3-5-13 ,tris laikmenas- kompaktinius  diskus  EXTREME CD  ) su  tiriamųjų  lyginamaisiais  balso   pavyzdžiais ,  laikmeną – priedą prie  vaizdų ir fonoskopinės  ekspertizės akto  palikti  saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas  Lietuvos Apeliaciniam teismui   per 20 dienų  po jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė (parašas)  Laureta Ulbienė

Kolegijos teisėjai (parašai) Ainora   Kornelija  Macevičienė

   Stasys Lemežis

 

Nuorašas tikras:

 

Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top