skip to Main Content

Prokuratūra „samdomam žudikui“ A.Grabi (nuotr. viršuje) : paliudyk prieš nekaltus žmones, paleisime po trijų metų

Aurimas Drižius

 

„Aš įsitikinęs, kad greitai iš čia išeisiu, nes esu nekaltas“,  – balandžio 27 d. susitikime su LL redaktoriumi Kauno tardymo izoliatoriuje sakė estas Arle Grabi.

 

Generalinė prokuratūra ir jos „2018 metų prokuroras“ Zdislav Tuliševski  (nuotr. viršuje su generaliniu bylų klastotoju E. Pašiliu) sufabrikavo jam bylą, apkaltinę 2015 m. nušovus Kauno „agurkinių“ gaujos autoritetą Deividą Bugavičių.

A.Grabi dėlioja bylos dokumentus ir iki šiol negali atsistebėti Lietuvos teisėsauga – „tai pamišėliai“.

Apie policininkus estas atsiliepia vienu žodžiu : „Musorai“ (šiukšlės).

Jis kalėjime sėdi jau trys ir pusė metų – byla nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėjai Jūratė Jakubonienė, Darius Kantaravičius (nuotr. kairėje) ir Arūnas Paštuolis neišleidžia jo į laisvę net už užstatą, nors kiti prisipažinę šios bylos liudininkai, pasakojantys, kad veždavo šimtus kilogramų narkotikų – jau seniai laisvėje.

A.Grabi, Taline dirbantis statybininkas, buvo sulaikytas namuose 2018 m. – Lietuvos prokuratūros prašymu jį sulaikė Estijos policija. Estas buvo išduotas Lietuvai pagal sutartį tarp dviejų šalių – estai net nenagrinėjo prokuratūros kaltinimų, automatu perdavė jį Lietuvos „teisėsaugai“.

Atgabenus jį į Lietuvą, prokuratūra dar net nežinojo, ką su juo daryti, ir kokius kaltinimus jam pateikti. Vėliau nutarė, kad jis buvo tas šalys, kuris nušovė Deimantą Bugavičių.

Kokie įrodymai? Du „slapti“ anoniminiai liudininkai ir „pupytės“ Jakutienės parodymai, atsiradę praėjus dviem su puse metų nuo jo įkalinimo. „Ji iš pradžių sakė, kad žudiko neatpažįsta, tačiau praėjus 2,5 metams nusprendė, kad tai aš – atpažino mane iš mano antakių, nes esą žudikas buvo su kauke“, – juokiasi estas. Kaip moteris atpažino žudiką, kuris šaudė naktį, ir buvo su kauke – Jakutienės mįslė.

 

Dokumentas : Štai visi Arle Grabi nusikaltimo įrodymai – „anonimas pranešė : man yra žinoma, kad šį nusikaltimą įvykė A.Grabi ir E.Ehvert“. Anonimo pranešimo užtenka 20 metų kalėjimo.

 

Tiesa, pats atpažinimas buvo neteisėtas – mat liudininkė paliudijo, kad žudikas buvo maždaug 180 cm. Ūgio, o estas buvo pats mažiausias, visai nepanašus į dar tris vyrus, kurie buvo pastatyti šalia jo atpažinimui. „Ji atpažino mane po 2,5 metų laikymo kalėjime, kai matyt prokuratūra suprato, kad jokių įrodymų neturi“, – sakė A.Grabi.

Tik atvežus A.Grabi į Lietuvą, prokuratūra ir policija ėmėsi jo apdorojimo – estui buvo siūloma prisipažinti ir apkaltinti nusikaltimo organizavimu visai nepažįstamus žmones. „Man iš karto buvo pasakyta, kad aš čia kalėjime ilgai neišgyvensiu, nes esą policija praneš, kad aš neva nušoviau BUgavičių, ir jo sėbrai su manimi susidoros, – pasakojo A.Grabi.

Policijos tyrėjai jam iš karto pasiūlė melagingai liudyti prieš kitus asmenis, kurių estas nepažįsta. Šis atsisakė. Jis atsisakė net pasirašyti dokumentą, kad neviešins ikiteisminio tyrimo medžiagos, ir dabar drąsiai gali apie ją kalbėti.

„Prokuratūra sukūrė 34 tomus, kurių kiekvienas – po 200 puslapių, tačiau jame nėra nieko, kas įrodymų mano kaltę, jokių įrodymų.

Tiesa, prokuratūra pateikė įrodymus, kad estas likus pusantro mėnesio iki Bugavičiaus nužudymo buvo vienai dienai pravažiavęs per Lietuvą – tai neva įrodo jo kaltę.

„Gegužės 11 d. bus apklaustas mano draugas, o paskui aš ir mano advokatė sakysime kalbas, – pasakojo estas. Jį nustebino, kad prokurorui TUliševski paprašius jam 20 metų kalėjimo bausmės, ir apklausinėjant jį apie šiuos įvykius, teisėjų kolegija neturėjo jam nė vieno klausimo.

Paklaustas, kodėl prokuratūra jį išsirinko BUgavičiaus žudiko, A.Grabi sakė galintis tik spėlioti – gal būt, dėl jo draugo Hans Erik Ehvert.

„Jie tik ketvirtą mėnesį mano laikymo kalėjime nutarė mane apkaltinti Bugavičiaus nužudymo, nors iki tol patys sakė, kad nežino, koks mano vaidmuo šiame nusikaltime, – sakė A.Grabi, – po keturių mėnesių kalėjime jie man pranešė, kad aš esu žudikas“.

Kokie įrodymai – du anoniminiai „slapti“ liudininkai, kurie paliudijo girdėję kalbas, kad Bugavičiaus nužudymas – A.Grabi darbas.

Estas įsitikinęs, kad abu „slapti liudininkai“ yra sunkūs nusikaltėliai, kuriuos prokuratūra atleido nuo atsakomybės už tai, kad jie duotų „teisingus parodymus“.

Tokią išeitį gen. prokuratūra siūlė ir A.Grabi – jam tereikėjo apšmeižti nepažįstamus žmones šio nusikaltimo organizavimu, ir prokuratūra būtų jį „išsukusi“. „Prokurorai man sakė, kad kadangi neva mano rankos kruvinos, tai jeigu prisipažinsiu ir ką nors apšmeižiu, tai jie prašys, kad man skirtų mažesnę bausmę, nei minimą – 8 metai už nužudymą, – pasakojo estas,  – man buvo pažadėta, kad suėjus pusei paskirtos bausmės, būsiu paleistas – tai yra būsiu paleistas po trijų metų kalėjimo. O mano draugui H.Ehvert jie apskirtai sakė, kad jo į kalėjime apskritai nesodins.

Tai, kad prokuratūra ir konkrečiai „metų prokuroras“ TUliševski pats puikiai žino, kad A.Grabi nėra Bugavičiaus žudikas, įrodo ir ta aplinkybė, kad kai estas paprašė papildomai apklausti „slaptus liudininkus“ – ką jie konkrečiai žino apie tai, kad A.Grabi prisidėjęs prie nužudymo, tai Tuliševski teisme užprotestavo, sakydamas, kad „tokie papildomi tardymo veiksmai gali sužlugdyti tyrimą“.

„Jie bepročiai, o prokuroras teismas ne pateikė įrodymus, o tik samprotavo ir pasakojo visokius ganus, – sakė A.Grabi, – tiesa, man atrodė, kad Tuliševski net nebandė surinkti įrodymų, nes buvo labai atsipalaidavęs. Teismui buvo pateikti nusikaltimo vietoje pateikti kito asmens DNR ir piršto antspaudai, ir tai buvo pateikta kaip įrodymas, kad nužudymas neva mano darbas. Teisėjas klausė prokuroro, ar jis pateiks naujų įrodymų byloje, tačiau šis atsakė, kad to negarantuoja“.

Beje, garsus „rašytojas“ Dargis, kuris yra šios kriminalinės teisėsaugos metraštininkas, savo knygoje yra aprašęs, kaip kriminalinės policijos biuro tyrėjai stebėjosi, kad A.Grabi ir jo draugas Estijoje gyveno kukliai, ir nevažinėjo prašmatniomis mašinomis, kaip neva tikri samdomi žudikai. A.Grabi mano, kad po to, kai Dargiui šią informaciją nutekino minėtas jo bylą tyręs tyrėjas Denis Serdeckij, tai jis neva buvo priverstas išeiti iš policijos.

Prokuroras Tuliševski teisme papasakojo savo sugalvotą legendą, kodėl  buvo nužudytas Bugavičius ir kas tai užsakė. Pasak prokuroro Z.Tuliševski, D.Bugavičių nužudyti sugalvojo toks į Ispaniją emigravęs 48 metų Sergejus Bėglikas ir šiuo metu nuo teisėsaugos besislapstantis 47 metų kaunietis Renaldas Kanys.

„Pastarieji pasamdė estų mafijos vadeivą 57 metų Imrę Araką, niršdami ant ne kartą teisto Deimos (Bugavičiaus) už 4 mln. eurų vertės hašišo siuntos pagrobimą, – praneša ‘Lietuvos rytas“, – „Įtariama, jog I.Arakas pasikvietė į talką Taline gyvenančius savo tautiečius H.E.Ehvertą ir A.Grabbi“.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2021/03/24/news/kaune-verciami-paskutiniai-kruvinos-bylos-puslapiai-pupytes-mylimojo-d-bugaviciaus-budeliams-pasiulytos-bausmes-18760797/

Tiesa, yra viena aplinkybė, kuri sugriauna visą šią Tuliševskio sukonstruotą pasaką : minėta hašišo siunta buvo pagrobta iš sodybos 2016 m. vasarą, o D.Bugavičius nušautas 2015 m. Kažkodėl „Lietuvos ryto“ žurnalistas V.Trainys šios aplinkybės savo straipsnyje nepaminėjo, nors turėjo tai puikiai žinoti.

 „Prokuratūra paskelbė, kad motyvai nužudyti Bugavičių atsirado 2016 m., nors jis buvo nužudytas metais anksčiau, – stebėjosi A.Grabbi , – tada aš paklausiau, kad 2016 m. negalima užsakyti nužudyti ką nors, kas jau nužudytas prieš metus. Atrodo, kad tyrimas įvyko anksčiau, nei pats įvykis. Teismui pasakiau, kad tai neįmanoma, nes laikas teka viena kryptimi, ir negalima įjungti laiko mašinos, kad šokinėti laike atgal. Tiesa, jokių įrodymų, kad aš nušoviau tą pilietį, prokuroras nepateikė. Jis kalbėjo tik apie gandus, ir kad tie gandai patvirtina kitus gandus. Tai beprotybė, nes prokuroras sakė, kad „mes ištyrėme liudininkų parodymus ir juos patikrinome. Tačiau visoje byloje nėra nė vieno fakto, kad prokuratūra būtų ką nors tikrinusi. Prokuratūra tiesiog surinko gandų rinkinį, ir juos sudėjo į bylą“.

 

Tiesa, A.Grabbi pranešė, kad praeitame teismo posėdyje, kuriame jis teisiamas, kaltinimą palaikęs „metų prokuroras“ Tuliševski teismui pranešė, kad įtariamasis „užsakė didelį straipsnį žiniasklaidoje“. „Prokuroras posėdyje kalbėjo ir apie jus, – pranešė A.Grabbi, – jis sakė, kad aš užsakiau didelį straipsnį spaudoje ir dabar bandau pakeisti visuomenės nuomonę apie save“.

 

A.Grabi stebisi, kodėl nesutampa teismo posėdžių protokolai ir garso įrašas – kai kuri dingsta klausimai, kai kur – atsakymai. Protokolas rašomas ne taip, kaip sako dalyviai, o taip, kaip tai supranta posėdžio sekretorė.

„Kas atsakys už tokias klastotes ir tai, kad nekaltas žmogus jau daugiau nei trys metai sėdi kalėjime?“.

„Nežinau, aš uždaviau šį klausimą teisme, – sakė A.Grabi, – mano žmona atlaikė mano kalėjimą dvejus metus, tačiau paskui nutarė skirtis. Turėkite omenyje, kad pirmus du metus mane kalėjime laikė kaip didžiausią teroristą, neleido jokių pasimatymų ar kontaktų su šeima. Prokuroras sakė, kad aš perduosiu kam nors nurodymus per savo vaikus. Bjauriausia, kad negaliu matyti, kaip auga mano trys vaikai. Matau, kaip kalėjime mano gyvenimas bėga pro šalį – suprantu, kad šis košmaras baigsis, tačiau taip ir liksiu nepamatęs, kaip auga mano 12 metų dukra“.

A.Grabi sako, kad dabar jis kasdien gali susisiekti su savo šeimos nariais internetu per video konferencijas. Jis buvo vedęs du kartus ir turi tris vaikus – žinoma, kad visa šeima palaiko tėvą ir jo laukia.

Estą kelis kartus policijos tyrėjai bandė priversti duoti žinomai melagingus parodymus prieš asmenis, kurių jis nepažįsta. Jis atsisakė. „Negalėčiau patikėti, kad tokia istorija galėtų kam nors nutikti tol, kol tai nutiko man“, – sakė jis.

A.Grabi sėdi teismo posėdžiuose, kurie suplanuoti iki birželio vidurio ir kartais pagauna save galvojantis – „velniai rautų, ką aš čia veikiu?“. Nes visi bylos liudininkai pasakoja istorijas, kurios visiškai nesusiję su A.Grabi.

Jis dėl bylos klastojimo bandė kreiptis į STT. STT persiuntė jo skundą dėl prokuroro Tuliševskio klastočių tam pačiam prokurorui Tuliševskiui tirti.

„Prokuroras Tuliševskis taip įsitikinęs savo nebaudžiamumu, kad net nesistengė surinkti nors kokių įrodymų, o teisėjus bando įtikinti, kad jo sugalvota legenda yra tikra“, – sakė A.Grabi.

Jam keisčiausia, kad nors Lietuvoje labai griežti narkotikų prekybą reguliuojantys įstatymai, tačiau du bylos liudininkai, kurie patys pasakojo gabenę per Lietuvą šimtus kilogramų narkotikų, ir vėliau davė „reikalingus parodymus“, dabar yra laisvėje

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));