skip to Main Content

Prokuratūra jau dengia G.Nausėdos patarėjų nusikaltimus

 

Aurimas Drižius

 

Vilniaus apylinkės prokuratūros tik ką iškepta prokurorė Redita Vinterytė (nuotr. stovi šalia Pašilio) nusprendė, kad prezidento Gitano Nausėdos patarėjo Aisčio Zabarausko paskleistas šmeižtas apie mane nėra šmeižtas, nes šmeižtas buvo skirtas tik man asmeniškai, o ne viešai auditorijai.

Kaip žinia, dar vasarą išgirdęs nemalonius „Laisvo laikraščio“ klausimus apie Garliavos ir „Snoro“ bylas, G.Nausėda – esu tuo visiškai tikras – nurodė, kad daugiau mūsų leidinys jam negalėtų tokių klausimų uždavinėti.

https://www.youtube.com/watch?v=Cp_CKeqb1fo&feature=emb_logo

Tada prezidento patarėjas A.Zabarauskas brūkštelėjo man laiškelį, kad daugiau „Laisvas laikraštis“ nebus įleidžiamas, nes yra minimas VSD ataskaitose kaip „grėsmė nacionaliniam saugumui“. Pridaviau šį sprendimą administraciniam teismui, nurodžiau, kad net Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas yra įvardinęs tokią VSD praktiką skirstyti spaudą į gerą ir blogą yra neteisėtas ir nusikalstamas.

Teismas nurodė Zabarauskui dar kartą nurodyti motyvus, kodėl manęs negalima įleisti į prezidento spaudos konferencijas.

 

A.Zabarauskas (nuotr. viršuje) nieko gudriau nesugalvojo, kaip tik parašyti, kad aš esu valstybės priešas, ne kartą esu baustas už straipsnius, kuriuose „buvo žeminama ir niekinama Lietuvos valstybė“. Ir tas gudrutis pasirašė tokią „pažymą“ ir išsiuntė man. Iš kur jis ištraukė tokias nesąmones, tai aišku tik Zabarauskui, nes jis parašė, kad jam Vadovybės apsaugos departamento „pareigūnai“ pasakė, kad aš esu baustas kaip valstybės priešas. Tokių pletkų Zabarauskas, žinoma, netikrino, visą surašė ir išsiuntė man. Čia dar kartą iškyla klausimas apie tokių Zabarauskų kompetenciją – negi visi ten tokie dunduliai, kad net netikrina to, ką iškrapšto iš savo nosies?

 

 

Puikiai žinodamas, kad jokios žurnalistų etikos komisijos nėra manęs nubaudę ir manęs paskelbę valstybės priešų, parašiau skundą prokurat9rai – nurodžiau, kad valstybės tarnautojas A.Zabarauskas tyčia, žinodamas, kad skleidžia melą, ir jo netikrinęs, išplatino apie manę šmeižikiškas žinias- esą aš jau ne kartą esu baustas už tai, kad „niekinau Lietuvos valstybę“.

 

Prokurorė Redita Vinterytė net nebandė paneigti ar patikrinti A.Zabarausko šmeižto. Ji, matyt, puikiai suprato, kad prezidento berniukai prisidirbo, ir reikia juos bet kokia kaina traukti iš liūno.

Tada prokurorė Vinterytė ir sugalvojo – patarėjas Zabarauskas, parašęs man „pažymą“ apie valstybės priešą Aurimą Drižių, nepadarė nieko, kad „šio rašto turinys būtų žinomas bent vienam trečiam asmeniui, išskyrus A.Drižių. Prokurorė taip pat nurodo, kad tik A.Drižiaus iniciatyva A.Zabarausko laiško turinys buvo viešai paskelbtas portaluose „laisvaslaikraštis.lt“ ir „ekspertai.eu“ tik paties A.Drižiaus veiksmais“.

 

Kitaip sakant, prokurorė pripažįsta, kad A.Zabarauskas paskleidė šmeižtą, tačiau tą šmeižtą išsiuntė tik A.Drižiui, todėl tai nėra šmeižtas.

 

Įdomūs argumentai, turint omenyje, kad minėtas A.Zabarausko laiškas buvo paskelbtas portaluose laisvaslaikrastis.lt ir ekspertai.eu, ir jį perskaitė tūkstančiai žmonių. Negana to, šis laiškas pridėtas kaip įrodymas administraciniame teisme, kuriame nagrinėjama kaip neteisėtas Zabarausko sprendimas nesuteikti prezidentūros akreditacijos ‚Laisvo laikraščio“ žurnalistams.

http://www.ekspertai.eu/prezidentura-nusprendekad-valdzios-ir-banditiskos-prokuraturos-kritika-yranepagarba-lietuvos-valstybei/

Kita vertus, šmeižtas buvo paskelbtas oficialiame dokumente – A.Zabarausko oficialiame atsakyme dėl spaudos akreditacijos.

Kita vertus, šmeižto apibrėžime reikalaujama, kad jis būtų paskleistas ir taptų žinomas bent vienam trečiam asmeniui – šiuo atveju akivaizdu, kad minėtą A.Zabarausko paskleistą šmeižtą parengė kita prezidentūros darbuotoja Dovilė Šalkuvienė. Jos parašas yra ant minėtos A.Zabarausko pažymos, ir todėl akivaizdu, kad minėta A.Zabarausko pasirašyta pažyma buvo žinoma ir prezidentūros darbuotojai Dovilei Šalkuvienei. Akivaizdu taip pat, kad pažymos turinys buvo žinomas ir kitiems prezidentūros darbuotojams, todėl kad minėtas dokumentas yra užregistruotas prezidentūros  dokumentų skyriuje.

 

Informacijos paskleidimu yra laikomas bet kokios formos informacijos perdavimas bent vienam kitam asmeniui – iš A.Zabarausko pažymos akivaizdu, kad minėta pažyma buvo rengta prezidentūros darbuotojos D.Šalkuvienės ir vėliau perduotos A.Zabarauskui pasirašyti. Arba atvirkščiai – pažymą paregė A.Zabarauskas, ir ją perdavė D.Šalkuvienei. bet kuriuo atveju informacija buvo perduota A.Zabarausko ir prokuratūros uždavinys ir yra išsiaiškinti, kad ir kodėl tą šmeižtą sugalvojo ir paskleidė.

 

 

Kreipiausi į prokuratūrą dėl šmeižto mano atžvilgiu, nurodžiau tokias aplinkybes:

 2019 m. birželio 18 d. LR prezidento atstovas spaudai Aistis Zabarauskas raštu mane informavo, kad daugiau nebūsiu įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas ir negalėsiu uždavinėti klausimų LR prezidentui. T.y. buvo apribotos mano, kaip žiniasklaidos atstovo teisės dirbti savo darbą.  A.Zabarauskas man pasiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė ir priežastį, kodėl mano atstovaujamas “Laisvas laikraštis” daugiau nebus įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas – “leidimo  žiniasklaidai į renginius suteikti negalėsime dėl leidinio figūravimo VSD ataskaitose”.

Kreipiausi į prezidentūrą, nurodydamas, kad toks sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis spaudos laisvės ir lygiateisiškumo principus, tuo labiau, kad jis remiasi melaginga Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma. Negana to, Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas yra aiškiai nurodęs, kad tokie spec. tarnybų atliekami žiniasklaidos skirstymai į gerą ir blogą prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams.

Dėl šio neteisėto prezidento patarėjo A.Zabarausko veiksmo – atsisakymo suteikti akreditaciją – kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris nurodė, kad minėtas birželio 18 d. A.Zabarausko elektroninis laiškas nėra dokumentas.

Tada jau minėtas prezidentūros patarėjas A.Zabarauskas atsiuntė man dar vieną raštą, jau pasirašytą ir registruotą. Šiame laiške minėtas valstybės tarnautojas nurodė jau visai kitus, priešingus anksčiau išsiųstam raštui, motyvus. T.y. minėtame Zabarausko rašte, 2019-11-20 d. ( Nr. 1D-3839 – kopija pridedama) nurodoma, kad mano prašymas suteikti akreditaciją buvo atmestas neva tuo pagrindu, kad „Vadovybės apsaugos departamentas pateikė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas, dėl to, kad aš neva 2014 m. buvau šios komisijos baustas dėl sisteminai ir sąmoningai paskleistų teiginių, kurie žemino Lietuvos valstybę“.

T.y. lapkričio 20 d. rašte A.Zabarauskas nurodė, kad  akreditacijos man nesuteikė todėl, kad : „Jūsų prašymas suteikti akreditaciją buvo išnagrinėtas ir atmestas, atsižvelgiant į gautą informaciją iš Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kurioje nurodoma, kad 2014 m. Žurnalistų ir leidėjų komisijos A. Drižius buvo baustas dėl sistemingai ir sąmoningai skleistų teiginių, kurie žeidė ir rodė nepagarbą, žemino Lietuvos valstybę“.

Tai yra visiškai išgalvotos, tikrovės neatitinkančios žinios, kurias valstybės tarnautojas A.Zabarauskas paskleidė apie mane. Šios šmeižikiškos žinios apie mane buvo paskelbtos naujienų portale ekspertai.eu ir portalas laisvaslaikrastis.lt, jas perskaitė tūkstančiai žmonių.

Prezidento patarėjo A.Zabarausko paskleistos žinios, kad „Vadovybės apsaugos departamentas pateikė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas, dėl to, kad aš neva 2014 m. buvau šios komisijos baustas dėl sisteminai ir sąmoningai paskleistų teiginių, kurie žemino Lietuvos valstybę“ yra neatitinkančios tikrovės, A.Zabarausko tyčia išgalvotos ir mane šmeižiančios.

A.Zabarauskas tyčia sugalvojo mane apšmeižti tam, kad pateisintų savo neteisėtą sprendimą nesuteikti man žurnalisto akreditacijos prezidentūroje. Nes jo argumentas – nesuteikti man argumentacijos dėl to, kad ‚Laisvas laikraštis“ buvo minimas VSD grėsmių ataskaitoje“ – buvo paneigtas kaip išgalvotas ir neteisėtas, tada A.Zabarauskas sugalvojo naują šmeižtą – neva Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino, kad aš buvau baustas šios komisijos dėl teiginių, „kurie žemino Lietuvos valstybę“.

Puikiai žinau, kad tokių komisijos sprendimų nėra, ir tai labai lengva patikrinti – tereikia atsidaryti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimų archyvą ir paieškoti ten sprendimų, susijusių su Aurimu Drižiumi arba „Laisvu laikraščiu“.

Tačiau Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimuose nei 2014, nei kada nors, nėra jokių sprendimų, kad aš ar Laisvas laikraštis rodžiau nepagarbą ar niekinau Lietuvos Respubliką.

Pabrėžiu, kad savaitraštis ‘Laisvas laikraštis” niekada nepažeidė LR įstatymų, nors jo atžvilgiu ir teismas ir buvo įvedęs neteisėtą cenzūrą – uždraudęs rašyti apie korupcinį “Mažeikių naftos” privatizavimą.

Akivaizdu, kad prezidentūros tarnautojas A.Zabarauskas meluoja – iš pradžių man pranešęs, kad akreditaciją suteikti atsisakoma todėl, kad „Laisvas laikraštis“ įtrauktas į VSD ataskaitą, ir man pateiktus įrodymus, kad minėta ataskaita yra neteisėta ir melaginga, tada A.Zabarauskas pateikia jau visai kitus argumentus – neva „atsižvelgiant į gautą informaciją iš vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kurioje nurodoma, kad 2014 m. A. Drižius buvo baustas dėl sistemingai ir sąmoningai skleistų teiginių, kurie žeidė ir rodė nepagarbą, žemino Lietuvos valstybę“.

 Tai melagingi ir šmeižikiški valstybės tarnautojo A.Zabarausko teiginiai, kurie paskleisti tyčia, norint mane pažeminti. Negana to, labai lengva įrodyti, kad tai tyčinis A.Zabarausko šmeižtas – tereikia paimti jo jau paminėtus Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2014 m. sprendimus.

2014 m. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija vienintelį kartą svarstė „Laisvo laikraščio publikaciją, ir tai yra nurodoma šios komisijos internetiniame puslapyje:

http://www.etikoskomisija.lt/zurnalistu-ir-leideju-etikos-komisijos-nutarimai/2014

Akivaizdu, kad ‚Laisvas laikraštis“ niekur nešmeižė ir neniekino Lietuvos valstybės, o tik kritikavo teismų darbą, ir Žurnalistų ir Leidėjų  etikos komisija, išklausiusi mano argumentus, nepriėmė jokio sprendimo, tuo labiau nepriėmė jokio sprendimo mane nubausti dėl to, kad aš neva „sistemingai ir sąmoningai skleidžiu teiginius, kurie žemina Lietuvos valstybę“. Tai yra visiškai nepagrįstas valstybės tarnautojo A.Zabarausko melas ir šmeižtas.

Šiuo atveju valstybės tarnautojas A.Zabarauskas sąmoningai  paskleidė apie mane tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri mane paniekino ir pakirto pasitikėjimą mano asmeniu. T.y. A.Zabarauskas oficialiame dokumente „Dėl sprendimo nesuteikti akreditacijos“ ( 2019-11-20 d.) Nr. 1D-3839 nurodė, kad aš Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos esu ne kartą baustas už tai, kad sistemingai ir sąmoningai skleidžiu teiginius, kurie žemina „Lietuvos valstybę“.

Kitaip sakant, prezidento patarėjas A.Zabarauskas mane oficialiame rašte įvardino kaip valstybės priešą, kuriam turi būti atsisakyta suteikti žurnalisto akreditaciją prezidentūroje.

Dar kartą pasikartosiu – tokių Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimų nėra ir niekada nebuvo, jie tyčia išgalvoti  valstybės tarnautojo A.Zabarausko tam, kad nesuteikti man akreditacijos.

Jokių sprendimų apie tai, kad Aurimas Drižius paniekino ar žemino Lietuvos valstybę, minėtame archyve nėra, nes jų apskritai nėra. Tai yra A.Zabarausko išgalvotas šmeižtas.

Šio A.Zabarausko nusikaltimo – šmeižto – objektyviosios pusės požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

 Prokurorė R.Vinterytė savo nutartyje (kurią skundžiu šiuo skundu) melagingai nurodė, kad „skundo nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad A.Zabarauskas būtų atlikęs nors kokius, dėl kurių 2019-11-20 rašto turinys būtų tapęs žinomas bent vienam trečiam asmeniui, išskyrus patį A.Drižių“.

 Tai akivaizdus prokurorės melas, nes ant jau minėto A.Zabarausko laiško yra dar vieno žmogaus, matyt, rengusio šį atsakymą – pavardė ir parašas. T.t. Šalia A.Zabarausko parašo ant šio dokumento yra ir dar vienas parašas – prezidentūros atstovės Dovilės Šalkuvienės.

Akivaizdu, kad bent du žmonės rengė šį A.Zabarausko laišką, o prokurorė melagingai nurodo, kad „rašto turinys nebuvo žinomas niekam, išskyrus A.Drižių“.

Todėl prašau teismo įvertinti prokuratūros nutarimą kaip dokumento klastojimą, nes prokurorė, tyrusi mano skundą, turėjo bent jau perskaityti minėtą skundžiamą Zabarausko laišką, o dabar akivaizdu, kad ji to net nepadarė. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad šmeižtas buvo paskelbtas viešai, ir žinomai melagingi duomenys buvo įrašyti į dokumentą, kuris buvo paskleistas ir vėliau paskelbtas žiniasklaidoje.Šiuo atveju valstybės tarnautojoas Aistis Zabarauskas tyčia, žinodamas, kad jo oficialiame dokumente paskleista informacija neatitinka tikrovės ir mane žemina, ją paskleidė.

Savo nutarime A.Zabarauskas nurodė, kad „atsižvelgiant į gautą informaciją iš Vadovybės apsaugos departamento prie VRM, kurioje nurodoma, kad 2014 m. A.Drižius Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos A.Drižius buvo baustas dėl sistemingai ir sąmoningai skleistų teiginių, kurie žeidė ir rodė nepagarbą, žemino Lietuvos valstybę“.

Tai reiškia, kad A.Zabarauskas rinko informaciją apie mane, gavo Vadovybės apsaugos departamento siųstą informaciją, arba ją kažkaip kitaip surinko, nes rėmėsi Vadovybės apsaugos departamentu.

Būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, kad nustatyti, kas pateikė A.Zabarauskui tokią informaciją, ir nustatyti, ar jis ne pats ją išgalvojo. Kaip minėjau, tokių Žurnalistų etikos komisijos sprendimų nėra ir niekada nebuvo, todėl būtina patikrinti, kas pateikė Zabarauskui šią informaciją. Jeigu paaiškės, kad niekas tokios informacijos jam neteikė, o jis pats ją išgalvojo, bus akivaizdu, kad tai jo sąmoningai išgalvotas šmeižtas.

Todėl būtina pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, kas A.Zabarauskui pateikė melagingą informaciją apie mane, ir ar jis pats ją išgalvojo, melagingai pasiremdamas valstybės institucijų surinkta medžiaga apie mane.

Remdamas išdėstytu, prašau teismo panaikinti skundžiamą prokuratūros nutarimą, ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto valstybės tarnautojo  Aisčio Zabarausko atžvilgiu dėl jo padaryto nusikaltimo , kuri apibrėžia BK 154 straipsnis. Šmeižimas ir mane pripažinti nukentėjusiuoju.

Kadangi A.Zabarauskas oficialiame dokumente nurodė, kad tą šmeižikišką informaciją jis gavo iš vadovybės apsaugos departamento, būtina apklausti A.Zabarauską, iš kur jis gavo šią melagingą informaciją ir kodėl ją paskleidė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top