skip to Main Content

 

Aurimas Drižius

 

Aiškėja, kad vadinamasis „greitųjų testų“ covid-19 nustatyti pirkimas buvo iš anksto apgalvota ir suplanuota afera.

Iš pradžių dar kovo mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija paskelbia, kad mes visi mirsime nuo viruso, jeigu nebusime izoliuoti. Įvedus karantiną, nustoja galioti viešųjų pirkimų įstatymas. Tai reiškia, kad visos ministerijos paslaugas ir prekes perka iš ten, kur nori, ir už tokią kainą, kurios prašo pardavėjas.

SAM paskelbia, kad perka greituosius testus covid-19 nustatyti, ir nurodė, kad juos perka iš šių testų gamintojo.

UAB „Profarma“  pateikė paraišką, kad yra šių greitųjų testų gamintoja ir taip susižėrė 6 mln. eurų valstybės užsakymą. Nors „Profarma“ negamino šių testų, ir suklastojo dokumentus, tačiau ‚Profarmos“ vadovė Edita Mištinienė tai vertina kaip nesusipratimą, ir grasina, kad bet koks tyrimas tai gali baigtis verslo sužlugdymu.

„Teisėsaugai užkliuvo formalūs ir farmacijos sričiai įprasti sutarties aspektai, nors vykdydama sutarties įsipareigojimus bei pateikdama testus bendrovė tinkamai nurodė ir gamintoją, ir platintoją. Šiuo metu kompanija bendradarbiauja su tyrimą vykdančiomis institucijomis, pateikė visą tyrimui reikalingą informaciją ir tikisi, kad nepagrįsti kaltinimai greitai bus atmesti“, – rašoma pranešime. Anot „Profarma“ vadovės, šiuo metu minimi įtarimai, kad bendrovė sutartyje buvo nurodyta kaip greitųjų diagnostinių testų gamintoja, o ne platintoja.

Kitaip sakant, „Profarma“ pateikė dokumentus, kad ji gamina greituosius testus, ir todėl, matyt, įtarimai yra pareikšti šios įmonės vienam direktorių R.Laukiui.

Tačiau visa tai atrodo kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas – SAM buvo pateiktas suklastotas dokumentas, kad „Profarma“ gamina kitos įmonės – Austrijos bendrovės –  „Ameda Labordiagnostik“ – greituosius testus ir taip iš valstybės sukčiavimo būdu išviliota 6 mln. eurų. Beje, visa ši afera taip ir būtų likusi neišaiškinta, jeigu ne FNTT pastebėjimas, kad „Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas“.

Tuo metu tikrosios greitųjų testų gamintojos – Austrijos įmonės „Ameda Labordiagnostik“ atstovybė Lietuvoje – įmonė „Pro Aris“ – siūlė S.Skvernelio vyriausybei įsigyti greitųjų testų covid-19 nustatyti po 3 eurus už vieną, tačiau SAM nutarė netaupyti ir nusipirko jų po 12 eurų už vieną.

 

Itin ironiška, kad SAM išleido daugiau nei 6 mln. eurų šiems testams pirkti, tačiau už pačius testus jų gamintojams sumokėta tik 1,5 mln. eurų. Maždaug 4,5 mln. eurų buvo pervesti Verygos patarėjams ir kitiems įvairiems „tarpininkams“.

 

„Ar tiesa, kad jūsų įmonė iš tiesų siūlė testus po 3 eurus už vieną, o ministerija pirko po 12 eurų, – LL paklausė „Pro Aris“ direktoriaus Artūro Mecelicos.

„Nelabai turiu laiko ir galimybių šnekėti, – atsakė šis, – atvirai pasakius, mes esame parašus padėję, kad neatskleisime šios informacijos, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Todėl ir sakau, kad nelabai galiu kalbėti apie šiuos dalykus šiuo metu“.

Kitaip tariant, prokuratūra įpareigojo šio nusikaltimo liudininkus niekam nepasakoti apie šio nusikaltimo aplinkybes. Įstatymas numato, kad „Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis“, tačiau ši priemonė taikoma dažniausiai tada, kai norima įbauginti nusikaltimo liudininkus niekam apie tai nepasakoti.

Pvz., Seimo narys Povilas Urbšys atsisakė pasirašyti pasižadėjimą neviešinti ikiteisminio tyrimo duomenų Panevėžio mero Račkauko byloje, nes jis mano, kad jo tylėjimas sudarytų įspūdį, kad jis pats su tais nusikaltimais susijęs.

  1. Urbšys tvirtino, kad jo tylėjimas sukurtų įspūdį, jog jis gali būti susijęs su Panevėžio merui Ryčiui Mykolui Račkauskui inkriminuotomis veikomis. „Sausio 28 dieną buvau iškviestas į Panevėžio STT, atlikta pakartotinė liudininko apklausa. Tada irgi atsisakiau pasirašyti pasižadėjimą dėl tų pačių motyvų, pridėdamas, kad, mano įsitikinimu, įtariamieji yra susipažinę su įrodymų apimtimi ir mano pagarsinimas apklausos aplinkybių nepakenktų tyrimui“, – sakė parlamentaras.

„Lietuvos rytas“ pranešė, kad vienas iš covid-19 testų pirkimo organizatorius yra jaunas vyrukas L.Pečiulaitis. Jo bendrovei „Inlinen“ D.Grybauskaitės prezidentūra buvo pavedusi organizuoti įvairius renginius. D.Grybauskaitė mielai fotografavosi su L.Pečiulaičiu, o jis savo draugams ir verslo partneriams demonstravo nuotraukas su šalies vadove.

 

Matyt, kad tokie ryšiai L.Pečiulaičiui (nuotr. viršuje greta skuduro) padėjo jau nuo 2015 metų bendrovei „Inlinen“ laimėti milijonų eurų vertės tuometės Darbo biržos (dabar Užimtumo tarnyba) organizuotus viešuosius pirkimus.

Nors teismai buvo įvertinę, kad ši bendrovė neturi reikiamos kvalifikacijos, ir kai kurių konkursų rezultatus panaikino, bet „Inlinen“ pavyko atsiriekti nemenką kąsnį nuo 34 milijonų eurų vertės projekto „Atrask save“.

Šiuo projektu buvo siekiama padėti susirasti darbą bedarbiams, bet ne vienas darbdavys iš tokių sumanymų šaipėsi ir tai vadino Europos Sąjungos ir valstybės pinigų plovykla. Buvo atvejų, kai per paskaitas, kuriose kompetentingi lektoriai turėjo mokyti bedarbius, paprasčiausiai buvo lošiama kortomis arba tiesiog medituojama.

 

Po šio projekto L.Pečiulaitis įkūrė dar kelias bendroves, o G.Nausėdai laimėjus prezidento rinkimus sugebėjo ir prie jo prisišlieti. Jaunuolis kartu su savo naujai įkurta bendrove „Inregnum“ kaip kviestiniai svečiai buvo kviečiami į Prezidentūrą, o „Inregnum“ sugebėjo gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją ir tapo viena iš keturių įmonių, kurioms suteikta teisė tiekti elektrą ir dujas gyventojams bei įmonėms.

Atrodo, kad prasidėjus pandemijai L.Pečiulaitis pamatė naujas galimybes – jis turėjo gerus ryšius su greituosius testus gaminančia ir parduodančia Austrijos bendrove „Ameda Labordiagnostik“.

Įtarimai pareikšti ir bendrovės „Profarma“ direktoriui, Vilniaus savivaldybės tarybos narį Redui Laukiui. Kaip teigia portalas lrt.lt, kovo 17 dieną jis Vyriausybės kanceliarijoje susitiko su premjero Sauliaus Skvernelio patarėju sveikatos apsaugos klausimais Jonu Kairiu. Jau kitą dieną po šio pokalbio abiem frontais užvirė darbas. Kovo 18 dieną kiek daugiau nei 2 kvadratinių metrų ploto sandėliuke sostinės Girulių gatvėje įsteigiama būsimai operacijai įgyvendinti būtina įmonė „Bona diagnosis“.

Bendrovės direktoriumi tampa L.Pečiulaitis, o akcininkais – jo įmonė „Inlido Group“, taip pat verslininkas Algirdas Činikas. Būtent pastarajam atitenka didžioji dalis – 75 procentai naujai įkurtos įmonės akcijų.

Kovo 18-ąją premjero patarėjas Lukas Savickas elektroniniu laišku informavo sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę, kad reikia skubiai pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti. Tą pačią dieną L.Jaruševičienė įpareigojo dabar jau mirusį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovą Vytautą Zimnicką nedelsiant priimti sprendimą dėl testų įsigijimo. Jau po dviejų dienų, kovo 20-ąją, bendrovei „Profarma“ buvo pervesti 6 milijonai 50 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus iš Austrijos bendrovės „Ameda“ turėjo būti nupirkta 510 tūkstančių greitųjų testų. Vieno testo kaina – beveik 12 eurų. Milijonai buvo pervesti nepaisant to, kad dar kovo 18 dieną oficiali „Amedos“ atstovė – sostinės bendrovė „Pro Aris“ pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai analogiškus testus pirkti mokant tris eurus už vienetą arba dar pigiau, jei būtų perkamas didelis kiekis.

Beje, maždaug tuo pat metu šiuo „Pro Aris“ pasiūlymu pasinaudojo Krašto apsaugos ministerija, nupirkusi 15 tūkstančių testų už 51 tūkstantį eurų.

Tuo metu daugiau kaip 6 milijonus eurų gavusi „Profarma“ pinigų savo sąskaitose nelaikė – pasilikusi sau nedidelį tarpininkavimo mokestį didžiąją dalį pinigų pervedė sandėliuke prisiglaudusiai „Bona diagnosis“. O iš pastarosios įmonės didelės sumos buvo pervestos kelioms užsienio bendrovėms bei privatiems asmenims. Viena pinigus gavusių užsienio bendrovių apie 1,5 milijono eurų pervedė testus pardavinėjančiai Austrijos kompanijai. Būtent tokios kainos buvo užsiprašę austrai. Kiti pinigai – apie 4,5 milijono eurų liko užsienio įmonių sąskaitose.

Tačiau šios operacijos sukėlė įtarimų FNTT. Birželio 10 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai pareikšti šešiems asmenims. Tarp jų – ir sveikatos apsaugos viceministrei L.Jaruševičienei, kuri netrukus po to atsistatydino.

Vilniaus apygardos prokuratūra areštavo įtariamųjų pinigus ir nekilnojamąjį turtą. Buvo areštuotas prabangus R.Laukio beveik 200 kvadratinių metrų ploto butas su terasa sostinės Lyglaukių gatvėje, taip pat L.Pečiulaičio namas S.Gimžausko gatvėje Kaune. Beje, L.Jaruševičienė birželio 1 dieną 88 tūkstančius eurų padovanojo savo dukrai butui pirkti.

Beje, ta aplinkybė, kad FNTT nurodo, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, yra pareikšti ir įtarimai neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, matyt, reiškia, kad dalis šių pinigų sugrįžo jo organizatoriams.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį, pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

 

Valstybės tarnautoja įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top