skip to Main Content

Generalinė prokuratūra – reketo organizacija 

Aurimas Drižius, Savaitraštis „Laisvas laikraštis““, 2007 07 27 

Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis atmetė nužudyto VSD pulkininko Vytauto Pociūno našlės Liudvikos Pociūnienės prašymą atnaujinti jo nužudymo tyrimą ir iškelti bylą dėl jo šmeižimo. Kaip žinia, G.Jasaitis gavo papeikimą už tai, kad jo vadovaujama Kauno apygardos prokuratūra „nepastebėjo“, kad visą Lietuvą sukrėtusios žmogžudystės auka – kunigo Ričardo Mikutavičiaus kūnas buvo palaidotas kaip „neatpažintas“. Tačiau toks „žioplumas“ nesutrukdė G.Jasaičiui tapti generalinio prokuroro pavaduotoju. „Reikia žiūrėti į Generalinę prokuratūrą ne kaip į teisingumo instituciją, bet kaip į verslo struktūrą, kuri yra absoliučiai korumpuota“, – LL sakė buvęs VSD pareigūnas Aurelijus Beržinis. Kai jis, dirbdamas VSD, pradėjo tirti Kauno prokurorų nusikaltimus, pastarieji jam sufabrikavo baudžiamąją bylą, surado melagingų liudininkų ir paslėpė jo nekaltumo įrodymus. A.Beržinis dešimt mėnesių praleido Lukiškių kalėjime, tačiau buvo paleistas ir byla jam nutraukta, kai pažadėjo sumokėti 10 tūkst. litų kyšį prokurorams. Visą laiką, kai Kauno prokurorai susidorojo su A.Beržiniu, Kauno apygardos prokuratūrai vadovavo tas pats G.Jasaitis. 

Buvęs VSD darbuotojas Aurelijus Beržinis atsakė į LL klausimus: 

Koks G.Jasaičio vaidmuo dėl V.Pociūno nužudymo bylos? 

– Jis leido pasirašyti atsisakyti atnaujinti bylą dėl V.Pociūno nužudymo ir dėl jo šmeižto ONTT skyriaus vyr. prokurorui A.Kliunkai. A.Kliunka lyg ir prisiėmė visą atsakomybę, ir dabar aiškinama, kad galima šį sprendimą skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau pats G.Jasaitis turi teisę panaikinti žemesnio prokuroro sprendimą. Kadangi jis to nedaro, aišku, kad G.Jasaitis sutinka su tokiu A.Kliunkos sprendimu. 

Koks G.Jasaičio vaidmuo, tiriant kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo bylą? 

– Tuo metu jis buvo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir tiesiogiai buvo atsakingas už šio nusikaltimo ištyrimą. Kaip vėliau paaiškėjo, R.Mikutavičiaus lavonas buvo rastas vandenyje ir palaidotas kaip neatpažintas, nors tuo metu kunigo dingimas buvo didžiausia aktualija visoje šalyje. Kada tai paaiškėjo, tiek G.Jasaitis, tiek ir M.Mikutavičiaus bylą tyręs prokuroras Žadeika (B.Lubio žentas) turėjo atsakyti, nes situacija buvo neeilinė – padarytas didžiausias žioplumas. Po šio precedento buvo uždrausta laidoti žmonių kūnus kaip neatpažintus iš karto per kelias dienas nuo jų suradimo. Kūnai turėjo būti laikomi, ir pagal instrukciją reikėjo atlikti visus veiksmus, kad nustatyti jų asmenybę. Tuometinis generalinis prokuroras K.Pėdnyčia dėl tokio prokurorų žioplumo atleido du prokurorus, o Jasaitis gavo papeikimą. Tačiau kadangi Jasaitis buvo K.Pėdnyčios žmogus, tai jis po šio incidento nebuvo pažemintas pareigose, bet atvirkščiai – greitai pakilo pareigose. 

Kas stūmė Jasaitį? 

– Kitaip tariant, kas už jo stovėjo? Manau, kad tie, kurie buvo suinteresuoti nužudyti M.Mikutavičių ir užgrobti jo turtą, ir jį pasidalinti. Panaši situacija yra ir dabar – dėl V.Pociūno. Prokuratūrai nenaudinga tirti šią bylą, nes prokurorams geriau tirti kelias kitas bylas, kuriose jie gaus kyšius, ir parduos tuos reikalus. O ką jie gaus ištyrę šią bylą? 

Gal ordiną gaus? 

– Ordinas toks reikalas, kad dar neaišku, ar ištirsi, ar gausi, ar negausi tą ordiną. Tačiau jeigu prokuroras paims bylas, tai konkrečiai galės jas parduoti ir gauti konkretų kyšį. Aš jums papasakosiu tokių istorijų, kad visuomenė galų gale nustos žiūrėti į Generalinę prokuratūrą kaip į teisingumo instituciją, bet pradės žiūrėti į ją kaip į verslo struktūrą, kuri yra absoliučiai korumpuota, ir kuri absoliučiai nusikalstamai organizuota. Jeigu visuomeninės organizacijos prašo Generalinę prokuratūrą tirti V.Pociūno nužudymą, tai aš galvoju, kad jos prašo pačių prokurorų tirti savo nusikaltimus. Jeigu V.Pociūnas turėjo duomenis, kad yra vykdomas valdžios užgrobimas, jis jautė, kokios valstybės agentūra eina į valdžios institucijas, papirkinėja pareigūnus, bando primesti savo valią įstatymų leidybai ir teismų sistemai, kuri taip pat yra absoliučiai korumpuota, tai ir pats V.Pociūno nužudymas negalėjo būti įvykdytas prieš tai nesuderinus su aukštais generalinės prokuratūros pareigūnais. 

Kodėl taip galvojate? 

– Manau, kad prokuratūra turėjo duoti vadinamąjį „stogą“ tokiam nusikaltimui. Pažiūrėkite, kaip prokurorai vangiai tiria šią bylą, ir nerodo jokio suinteresuotumo ją ištirti. Prezidentas ragina paviešinti šią bylą, tačiau kas iš to – prokuratūra paviešins tik tai, kas jiems naudinga, o kas ne, niekada nebus paviešinta. Ir tas prokuratūros atsisakymas kelti bylą dėl šmeižto, kad neva spaudos straipsniai apie tai, kad V.Pociūnas iškrito pro langą besišlapindamas, yra neva tik viena iš versijų, tai tokie aiškinimai kelia tik šypseną. 

Kaip jūs pats nukentėjote nuo prokuratūros? 

– Aš dirbau Valstybės saugumo departamente Kauno skyriuje ir mano veiklos baras buvo ekonominiai nusikaltimai. Gavau informacijos apie tai, kad vienas Kauno prokuroras Juozas Bagdonavičius bando neteisėtai užimti Kauno savivaldybei priklausantį butą. Šiame bute gyveno keli žmonės, viename kambaryje – toks jaunas vaikinas Rimantas Rekevičius, o kitame – Aleksandra Stankevičienė ir dar vienas žmogus. Prokuroras norėjo juos iškelti iš buto, ir primokė kitame kambaryje gyvenusius žmonės teisme paliudyti, kad R.Rekevičius neva tame kambaryje apskritai negyveno. Tada aš jiems pasiūliau paimti diktofoną ir nueiti pas prokurorą – šie nuėjo ir įrašė prokuroro J.Bagdonavičiaus nurodymus, kaip reikia teisme meluoti – melagingai liudyti, kad neva R.Rekevičius tame bute apskritai negyvena. Tada aš su tuometiniu parlamentaru Žemeliu nuvažiavome pas generalinį prokurorą A.Paulauską ir jo paklausėme, kodėl jo pavaldiniai taip elgiasi – nusikalstamu būdu bando užgrobti svetimą turtą. Tai A.Paulauskas atsakė taip: „O kaip kitaip jie susiras sau butus?“. Vėliau, kai remiantis tuo įrašu, teisme buvo atmestas prokuroro J.Bagdonavičiaus ieškinys iškeldinti kitus gyventojus, tai prokuroras prigrasino, kad tam R.Rekevičiui dar atsirūgs ir kad jis dar bus patvarkytas. Taip ir atsitiko – po poros metų R.Rekevičius buvo nužudytas neva buitinio konflikto metu, o žudikas Kauno prokuratūros rūpesčiu gavo tik kelis metus kalėjimo už nužudymą. Man gi už tai, kad aš pradėjau tirti prokurorų darbus, pirmiausiai buvau atleistas iš darbo VSD (neva už pravaikštas tą dieną, kai su V.Žemeliu važiavome pas A.Paulauską ir kad tai atseit nebuvo mano darbas). Galiausiai Kauno prokuratūra iškėlė man bylą už tai, kad neva neteisėtai pasisavinau svetimus pinigus. Mat tie liudininkai, kurie pirmame teismo posėdyje paliudijo, kad prokuroras J.Bagdonavičius juos mokė teisme meluoti, vėliau paprašė iš to R.Rekevičiaus pinigų kaip už paslaugą. Jiems buvo sumokėti 3,5 tūkst. dolerių, tačiau vėliau R.Rekevičiaus tarpininkas, kuris davė tuos pinigus, pradėjo reikalauti juos gražinti, nes paskutinis teismo sprendimas jam neva buvo nepalankus. Prokuratūra mane apkaltino, kad aš tuos pinigus pasisavinau, nors jiems pateikiau įrodymus, kad visus pinigus gražinau. Visi pinigus gavę žmonės pasirašė, tačiau tuos įrodymus prokuratūra pradangino. Tų įrodymų prokurorai net nepažiūrėjo – uždarė mane į Lukiškes, padarė kratą namuose ir paėmė visus dokumentus, kurių iki šiol negražino. Mane išlaikė kalėjime devynis mėnesius, paskelbiau bado streiką. Mano situacija buvo tokia – iš manęs dokumentai paimti, mano prašomi dokumentai neišreikalaujami, todėl mano skundo nagrinėjimas kitos instancijos teisme bus tik blefas. Todėl pradėjau suprasti, kuo man tai gresia ir ėmiau ieškoti tų kelių, į kuriuos jie mane stūmė. Kaip buvęs VSD pareigūnas, turėjau savo agentūrą, ir jie mane suvedė su aukštu Teisingumo ministerijos valdininku. Jam paaiškinau visą savo situaciją, jis atsakė, kad viskas aišku, nors nepasakė nei taip, nei ne. Paskui to valdininko tarpininkas man pasakė, kad 10 tūkst. litų šioje situacijoje pilnai užteks, ir kad tada atsiras ir mano nekaltumą įrodantys įrodymai, kuriuos jie paėmė, ir tada jie greitai nutrauks tą bylą. Prie manęs tas tarpininkas paskambino Kauno apygardos teismo pirmininkui Miliniui ir pasakė, kad mano byla būtų baigta. Tuomet Milinis tapo teismo kolegijos, kuri nagrinės mano klausimą, pirmininku, nors man tuo metu ir buvo sunku patikėti, kad tokie dalykai darosi – viskas daroma ne tam, kad surasti tiesą, bet tam, kad išreketuoti pinigus, apipilti purvais per spaudą ir t.t. Kaip tik sumoki pinigus, iš karto atsiranda tavo nekaltumą įrodantys, tačiau prokurorų pradanginti įrodymai. Tačiau toje situacijoje aš pasielgiau negarbingai – nors savo tarpininkams gal ir leidau suprasti, kad sumokėsiu tą kyšį, tačiau jo taip ir nesumokėjau. Jam pasakiau, kad pagalvosiu, ir kad man tokia suma nėra labai didelė. Todėl jie suprato, kad aš sumokėsiu, ir mano byloje iš karto atsirado įrodymai, ir pats Milinis ėmė ją nagrinėti. Mano bylą gražino prokuratūrai iš naujo tirti, ir vėliau Kauno apylinkės teismas pripažino, kad tas liudininkas Kęstutis Tauras, remiantis kurio liudijimais man buvo iškelta baudžiamoji byla, davė žinomai melagingus parodymus. Mano byla sugražinta tam pačiam tardytojui, kuris tą bylą sufabrikavo, niekas nevyksta, matyt, kad visi laukia tų pažadėtų 10 tūkst. litų. Galiausiai policija nutarė paskelbti to liudininko K.Tauro paiešką, mat tas liudininkas pasislėpė. Praėjo metai, aš pradėjau domėtis, kuo baigiasi ta paieška, ir paaiškėjo, kad nieko neįvyko. Visą tą laiką Kauno apygardos prokuratūrai vadovavo tas pats G.Jasaitis. Aš jums įrodysiu, kad prokuratūra yra absoliučiai korumpuota ir nusikalstamai organizuota. 

Mes rašėme apie Klaipėdos prokuratūros vadovus, kurie tapo oficialiais milijonieriais. 

– Aš papasakosiu, kokia buvo situacija su mano automobiliu. Su mano vogtu automobiliu, užsidėjęs fiktyvius numerius, važinėjo tuometinis Klaipėdos policijos komisariato tardymo skyriaus viršininkas Jonas Špelveris. Aš jį pagavau, kaip jie pavogė iš manęs automobilį, jį nutempė, ir kaip Klaipėdos prokuratūra dirbo, kad užgniaužti šį reikalą. Man buvo pasakyta, kad mes tavo mašina paliksime, ir tu nesiknisk, kas čia darosi, arba tu jos daugiau nepamatysi. Dabar tas pats J.Špelveris dirba Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėju. 

Kodėl Generalinė prokuratūra taip ilgai neatiduoda į teismą Darbo partijos baudžiamosios bylos dėl „otkato“ už Europos Sąjungos gautus pinigus? 

– Aš manau, kad pagal prokuratūros darbo braižą, jie, vienas dalykas, nori šią bylą kuo ilgiau tirti, nes tuomet ilgiau reikės mokėti advokatams, tuo daugiau iš advokatų nubyrės prokurorams. Kitas dalykas, kad, matyt, yra politinis užsakymas kuo ilgiau izoliuoti V.Uspaskich. Jis jiems nereikalingas, nes ir taip per daug pasakė, per daug kortų atskleidė. Matyt, V.Uspaskich turėjo planų, kurie neįėjo į klano planus. Kitas dalykas, ar V.Uspaskich būtų tuos planus įgyvendinęs. 

Koks generalinio prokuroro A.Valantino vaidmuo? 

– Aš jums papasakosiu, kas iškėlė A.Valantiną, kai jo veikla dar 1994 m. buvo verta antrankių arba bent jau atleidimo drausmine tvarka iš teisėjų. 

Facebook komentarai
Back To Top