skip to Main Content
„Profesionalui“  Sauliui Skverneliui patarimas  – kur ieškoti Drąsiaus Kedžio žudikų

„Profesionalui“  Sauliui Skverneliui patarimas  – kur ieškoti Drąsiaus Kedžio žudikų

Aurimas Drižius

Kitą savaitę buvęs kelių policininkas, tupėdavęs krūmuose su greičio matuokliu, taps Lietuvos premjeru. Keistas dalykas, kad Saulius Skvernelis kažkodėl prisistato „profesionalu“, ir sako, kad vadovaus „profesionalų“ vyriausybei. 

Tokia valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio sukurta legenda, kuria, matyt, patikėjo ir pats S.Skvernelis – jis yra profesionalas, o visi kiti – mėgėjai.

S.Skvernelis pasakoja, kad yra tramdęs kažkokias „gaujas“, tačiau pažiūrėjus oficialią S.Skvernelio biografiją, paaiškėja, kad tai visiški kliedesiai – 1998–1999 m. jis buvo Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaras inspektorius. Kitaip sakant, kelių policijos komisaras, kurio darbas buvo gaudyti greičio mėgėjus, ir jokių gaujų jis net teoriškai negalėjo tramdyti ar gaudyti, tai buvo ne jo kompetencija.

Tačiau S.Skvernelis sukuria legendą, kuria jis pats nuoširdžiai tiki – jis yra profesionalas, kovotojas su nusikaltėliais, dabar jis vadovaus visai Lietuvos vyriausybei.

Suku tikėti, kad kelių policininkas galėtų nors ką nors išmanyti apie ekonomiką ir finansus, tačiau likimo ironija – klusniai vykdęs savo šeimininkės Dalios Grybauskaitės parėdymus (viena iš sėkmingiausių Skvernelio operacijų -250 ginkluotų smogikų Klonio gatvės sutriuškinimas, kai buvo daužomi ant žemės gulintys pensininkai, o mergaitė pagrobta ir perduota ją galimai pedofilams  pardavinėjusiai motinai), vėliau prezidentės išprievartautos partijos „Tvarka ir teisingumas“  paskirtas Vidaus reikalų ministru, S.Skvernelis pagaliau atsisėdo į premjero kėdę. Tikiuosi, kad jis čia labai greitai sužydės visu gražumu – juk negali toks pagal savo mentalitetą kelių policininkas (liaudiškai paniekinamai vadinamas mentu) vadovauti Lietuvos ūkiui. Todėl prognozuoju, kad S.Skvernelis bus ne premjeras, o anekdotas. Matyt, kad tai iš karto suprato ir R.Karbauskis, kuris norėjo į premjero postą pasiūlyti Bronių Ropę. Tačiau po ilgų dviejų „valstiečių“ pokalbio R.Karbauskis nusileido, ir pasakė, kad premjeru siūlys S.Skvernelį.

Kitų didesnių pasiekimų S.Skvernelio darbo fronte lyg ir nėra (na, galima kaip pasiekimą užskaityti tai, kad visa Vilniaus policija gaudė su policininko automatu pabėgusį narkomaną, o įsiutęs dėl savo pavaldinių Skvernelis pasiuntė toli jam paskambinusią Seimo pirmininkę).

Todėl dabar galima pakalbėti apie nesėkmes.

S.Skvernelis – 2008–2011 m. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, 2011–2014 m. – policijos generalinis komisaras. 

Kaip tik šiais metais Lietuvą sukrėtė neatskleistų žmogžudysčių serija – vien pedofilijos byloje buvo nužudyti keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Drąsius Kedys, Andrius Ūsas). Visos šios žmogžudystės  visuomenei buvo pateiktos kaip D.Kedžio darbas, nors akivaizdu, kad tai ne jo drabas, o jis pats tuo metu buvo pagautas ir laikomas vienoje vietoje. Akivaizdu, kad visa prokuratūra ir policija dirbo ranka rankon su žudikais, nes kitaip ji nebūtų pridariusi tokių klaidų – prie Kedžio kūno rastas ginklas, iš kurio nušauta Naruševičienė, o prie Naruševičienės kūno – specialiai padėtas Drąsiaus Kedžio oficialiai registruotas ginklas, iš kurio niekas nebuvo nušautas. Galiausiai policijos ir prokuratūros pasaka apie tai, kad pedofilijios bylos įtariamasis Andrius Ūsas neva paskendo baloje, nors ant jo krūtinės liko mėlynė per visą pilvą – žudikai ištempė virvę per takelį, kuriuo keturačiu motociklu važiavo A.Ūsas, ir jis atsitrenkė į virvę, nukrito nuo motociklo, susižalojo, ir buvo pribaigtas. Visus šiuos nusikaltimus pridengė „profesionalas“ Saulius Skvernelis ir Generalinės prokuratūros ONTT vadovas, kuris vėliau atsistatydino.

Tačiau „profesionalų“ vyriausybei primename, kad šių keturių žmonių žudikai vis dar vaikšto tarp mūsų, o visuomenė taip ir neįtikinta, kad, pvz., D.Kedžiui padėti žudyti galėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, kuris kai prisigeria, mėgsta fantazuoti, ir pasakoti, kaip jis kariavo Afganistane, nors ten net nėra buvęs.

Todėl S.Skverneliui padėsime – apie tai, kur slapstėsi ir buvo sugautas Drąsius Kedys, „Laisvam laikraščiui“ ryžosi papasakoti viena liudininkė, kuri savo akimis matė, kaip Drąsius Kedys buvo vedamas keturių augalotų vyrukų į furgoną, o vėliau policija „rado“ jo lavoną. Ši moteris, paklausta, kodėl nesikreipė į policiją, labai nustebo dėl tokio klausimo – „jūs ką, taigi mane nužudys“. Paskui papasakojo, kad ji jau pagyvenusi, ir nieko nebebijo, todėl ir ryžosi papasakoti, ką matė. Ji atsakė į LL klausimus:

Jūs matėte kažką, ko neturėjote matyti?

– Aš mačiau kai ką, ko jie tikrai nenorėtų, kad aš matyčiau. Mačiau, kaip į mūsų namą buvo atvarytas Drąsius Kedys, ir jis namo rūsyje buvo laikomas gal kokias tris savaites, o gal ir mėnesį. Matyti, kad jie patys jį palaikė tame rūsyje, išgavo iš jo tai, ką norėjo. Tai vyko 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje. Mano namo kieme labai ryški šviesa, kai ji uždegama, tai šviesu net mano kambaryje. Pro langą mačiau, kaip keturi juodai apsirengę vyrai nusileido į mūsų namo rūsį, o paskui mačiau, kaip jie iš rūsio išsivedė Drąsių Kedį. Vieni jį laikė už rankų, kiti buvo už nugaros. Jį įsodino į automobilį ir nusivežė. O automobilis priklausė mano už sienos gyvenusiam kaimynui, buvusiam policininkui. O tas automobilis buvo kaip pikapas.

– O ar jūs tikra, kad ten buvo Drąsius Kedys?

– taip, ten buvo tikrai jis, ir dar prieš tai, kai jis atvažiavo į mūsų namus, ir ten slapstėsi, aš jį pažinau. Buvo ruduo, ir mes su kaimyne leidomės į kiemą bulvių, nes jų atvežė vienas žmogus, ir tada ir pamatėme, kad į kiemą atvažiavo toks autobusiukas. ir aš savo kaimynai sakau – žiūrėk, tai juk Drąsius (Kaip žinia, D.Kedys tuo metu buvo ieškomiausias žmogus, policija jo ieškojo net Ispanijoje ir Anglijoje – aut. pastaba). O paskui dar mačiau, kai tie judai apsirengę vyrai jį išsivežė. O paskui – tik per televizorių, kai D.Kedys buvo nužudytas ir rastas negyvas. Tada, kai jį parodė per televiziją, supratau, kad tai buvo jis, nes jo išvaizda buvo būtent tokio vyro, kuris lankėsi mūsų name.

Tai jūs jį matėte jau po garsiųjų žudynių, kai buvo nužudytas teisėjas?

– Taip, po to, nes jis čia slapstėsi, ir jis buvo čia paslėptas. Tačiau po to, kai jis čia buvo sugautas, matyt, iš jo išgavo visą informaciją, ir nužudė, kūną numetė prie Kauno marių. Kaip ten viskas vyko, nežinau. 

O tai ar jūs pranešėt policijai, kad matėte D.Kedį ?

– ką jūs, juk aš labai bijojau, mano kaimynas – buvęs policininkas, priešais mane taip pat gyveno policininkas Remezius. Kada mane atkėlė iš Drobės gatvės, nuėjau pas tardytoją Stasiulevičių, nes jis mane labai gerai pažinojo. Nuėjau pas jį vieną kartą pasiskųsti, kad mačiau tą ir tą. O jis žiūri į mane tokiomis žydromis akimis, ir aš tikrai pagalvojau, kad tai sąžiningas žmogus. O pasirodo, kad visiškas banditas. Ir tada paskutinį kartą aš kreipiausi į policiją. Tačiau kai buvo nužudytas mano sesers dukros vyras, tampytas visą naktį, nutariau, kad daugiau į policiją nesikreipsiu. O tas mano kaimynas policininkas nori prisijungti ir mano butą. Žinote, tie visi policininkai turi butus miestuose, namus prie miestų, ir dar sodybas prie ežerų. Kaip jie mane bandė išguiti iš mano buto, galima parašyti romanus. Su Kauno savivaldybe bylinėjamės jau septynis metus, tačiau savivaldybė nepaiso teismų sprendimų. 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));