skip to Main Content

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė įstatymą dėl „LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS“.

 

Šio įstatymo tikslas – paversti valstybinę įmonę Klaipėdos uostą akcine bendrove ir paskui privatizuoti. Tam reikalui pakeistas Klaipėdos valstybinio uosto įstatymas, iš jo pašalinant 7 str., kuris draudė privatizuoti valstybės uostą.

Šimonytės vyriausybė dirba pagal seniai žinomą modelį – paskiria neva nepriklausomą Klaipėdos uosto valdybą, į kurią įrašo kelias nieko nereiškiančias „nepriklausomų“ valdybos narių pavardes.

Ši „nepriklausoma valdyba“ žinoma, nusprendžia, kad valstybė negali būti geras uosto šeimininkas, ir vienintelis kelias uostui klestėti – jį privatizuoti. Paskui pasidalina kyšius už tokį išmintingą sprendimą, ir išsiskirsto. Niekas už nieką neatsako, o valstybė lieka be savo vienintelio uosto.

Seimas pritarė įstatymų paketuis, kuris visas valstybines Susisiekimo ministerijai pavaldžias įmones paverčia AB.  Tarp tokių valstybinių įmonių yra įrašytas ir valstybinis Klaipėdos jūrų uostas.

Tarp smulkesnių žuvelių – įmonės „Oro navigacija“ ir Upių direkcija.

„Dirbama pagal seniai žinoma modelį – sukurta neva nepriklausoma įmonės valdyba, kurioje yra pora užsieniečių, ir kuri vadovauja įmonei, valstybė, nors ir būdama įmonės savininkė, joje praranda bet kokias teises, – laidai „Optv“ teigia žurnalistas Valdas Vasiliauskas, – šitą projektą Seimas prastūmė paskutinę savo pavasario sesijos dieną, ir nė lapė nesulojo – niekas nesuprato, apie ką eina kalba“. Apie tokį istorinį įvykį nieko neparašė ir visa Lietuvos žiniasklaida. Beje, tas įstatymas ne tik kad pateiktas, tačiau jau ir priimtas. Man tik įdomu, ar prezidentas pasirašys šį įstatymų paketą. Tačiau Seimas praktiškai sulaužė Lietuvos Konstituciją, nes paskutinę dieną svarstė referendumų įstatymą, tačiau jo nepriėmė, o paliko pateikimo stadijoje. Tai reiškia, kad iki pat rudens sesijos, kol šis įstatymas nebus priimtas, tauta prarado konstitucinę teisę į referendumus. Šis skandalingas įvykis ir rodo, į kieno rankas yra patekęs Seimas ir vyriausybę – pagal Pavilionio žodyną, jie pateko į labai neatsakingų žmonių „šaikos“ rankas. Mano manymu, Seimo pirmininkė ir visa valdyba sulau-ė duotą priesaiką – gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją“.

Tai, kad Seimas nepriėmė naujos redakcijos referendumų įstatymo ir taip atėmė piliečių teisę svarbiausius valstybės klausimus spręsti referendume, reiškia tik viena – Tėvynės sąjunga ir visokio plauko liberalai valdžios neatiduos jokia kaina. Nes supranta, kad praradę valdžią, jos niekada nebeturės, o gali būti, kad ir teks atsakyti už savo darbelius.

 

Kaip atrodo įstatymo pakeitimai:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

  1. Pakeisti2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Uosto infrastruktūra  hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantinės, krantosaugos statiniai, navigacijos įrenginiai ir keliai, esantys uosto teritorijoje.

  1. 2.Pakeisti2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai uosto infrastruktūra.“

  1. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Uosto direkcija – valstybės įmonė akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei.“

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė Uostą sudaro uosto žemė, uosto akvatorija, uosto infrastruktūra, privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, ir kiti uosto objektai.“

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas Uosto objektų nuosavybė

  1. Uosto žemė,ir uostoakvatorija ir uosto infrastruktūra yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė.
  2. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis.
  3. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.
  4. Uosto infrastruktūra irprivažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje,nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai.
  5. Kiti uosto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims.

4 straipsnis. 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnį.

 „7 straipsnis. Uosto privatizavimas

  1. Uosto žemė, infrastruktūra akvatorija neprivatizuojama.
  2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, tai suderinus su Susisiekimo ministerija.

 

5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Uosto valdymas

Uosto žemę, ir uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomisUosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teise ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Uosto direkcijai žemės ir akvatorijos sklypai perduodami patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius uosto teritorijos ir uosto akvatorijos ribas. Uosto direkcija šių sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis.

 

6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

  1. Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 4 punktą.

4) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;

  1. Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio16 punktą.

16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą.

 

7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Uosto direkcijos vadovas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia Susisiekimo ministerijai iš uosto žemės naudotojo gautus dokumentus. Susisiekimo ministerija per  15 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos sudaro laisvojo uosto priėmimo komisiją (toliau – priėmimo komisija), į kurią skiriami Uosto direkcijos ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų, su kuriomis buvo derintas laisvojo uosto įrengimo projektas, atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Priėmimo komisijos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos Susisiekimo ministerijos atstovas. Priėmimo komisija vertina, ar laisvasis uostas yra įrengtas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą.“

Tai, kad naujasis Klaipėdos uosto įstatymas prieštarauja įstatymams, nurodė, ir Seimo Teisės departamento vadovas Kabišaitis :

„Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

  1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktame sąvokos ,,uosto infrastruktūra” apibrėžime siūloma nustatyti, kad ,,uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis <….>.”. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2842(2) (toliau – projektas reg. Nr. XIIIP-2842(2)) lydintysis įstatymo projektas. Pagal projekto reg. Nr. XIIIP-2842(2) 1 straipsnyje Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje dėstomos sąvokos ,,viešoji transporto infrastruktūra” apibrėžimą jūrų uostų infrastruktūra priskirtina viešajai transporto infrastruktūrai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisės aktų suderinamumo, projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies sąvokos ,,uosto infrastruktūra” nereikėtų patikslinti, nurodant, kad uosto infrastruktūra yra viešosios transporto infrastruktūros dalis.
  2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra uosto infrastruktūra“.  Taigi uosto akvatorija, visų pirma, suprantama kaip nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra uosto infrastruktūra. Pažymėtina, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,uosto infrastruktūra“ apibrėžimą uosto infrastruktūrai būtų priskirti ne tik uosto akvatorijoje (vandens plote) galintys būti objektai, bet ir keliai, esantys uosto teritorijoje, ir panašiai. Taigi pagal projekte pateiktą sąvokos ,,uosto akvatorija“ apibrėžimą uosto akvatorija apimtų ir objektus, nesančius ir negalinčius būti atitinkamame vandens plote. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje išdėstytos sąvokos ,,uosto akvatorija“ apibrėžimo nereikėtų patikslinti. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą uosto akvatorija yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl sąvokos ,,uosto akvatorija“ apibrėžimas turėtų būti aiškus ir tikslus.
  3. Projekto 2 straipsniu  keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Uostą sudaro uosto žemė, uosto akvatorija, uosto infrastruktūra, privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, ir kiti uosto objektai“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius konkrečiai uosto objektus apimtų nuostata ,,kiti uosto objektai”. Siekiant teisinio aiškumo ir galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliai apibrėžti objektus, kurie būtų uosto sudėtinės dalys. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,kiti uosto objektai” vartojama ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kuriame siūloma reglamentuoti ,,kitų uosto objektų” nuosavybės klausimus. Atsižvelgiant į tai, aiškiai apibrėžti objektus, kurie būtų uosto sudėtinės dalys, reikėtų ir tuo tikslu, kad būtų aišku, kurie objektai galėtų priklausyti ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims.
  4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis“. Atkreipiame dėmesį, kad uosto žemės nuomos tvarka nustatyta keičiamo įstatymo 23 straipsnyje. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad uosto žemė išnuomojama viešosios procedūros tvarka, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Atkreipiame dėmesį, kad tiek iš projekto, tiek  iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų uosto žemės nuomos viešosios procedūros vykdymo tvarką. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatyta valstybės institucija, kuri turėtų įgaliojimus tokią tvarką nustatyti.
  5. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 10 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kokiomis teisėmis uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas perduodami Uosto direkcijai, ir uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas, priskirtinas viešajai geležinkelių infrastruktūrai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.
  6. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimas ir pašalinimas” turinys nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą šios nuostatos gali būti nevienodai aiškinamos. Pažymėtina, kad Statybos įstatyme vartojama sąvoka ,,statinio griovimas”, kurios turinys apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti vartojamos Statybos įstatyme apibrėžtos sąvokos.

Be to, nėra aišku, remiantis kieno nustatyta tvarka ir kokiais principais būtų apskaičiuojamas savivaldybei perduodamų uosto lėšų, skirtų savivaldybei kompensuoti jos išlaidas už ,,statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą”, dydis. Pažymėtina, kad projekte siūloma nustatyti, kad tokios lėšos perduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne tokių lėšų dydžio nustatymo taisyklės. Projektą reikia papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

  1. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo nuostatų taikymą nustatant, kuris valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas valstybės turtas jos pertvarkymo metu investuojamas sudarant akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatinį kapitalą. Atkreipiame dėmesį, kad projektu atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose nėra siūloma reglamentuoti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarkymo procedūrų, todėl nėra aišku, kokių konkrečiai teikiamo įstatymo projekto straipsnių ar atskirų nuostatų taikymą siūloma reglamentuoti. Be to, valstybės turto investavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Pagal pastarojo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, prieš priimant sprendimą investuoti valstybės turtą (tame tarpe formuojant akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka valstybės įmonė pertvarkoma į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę), tokį investavimą siūlantis subjektas privalo jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Įvertinama, ar investavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytus valstybės investavimo kriterijus ir panašiai. Tik po to gali būti priimamas sprendimas dėl valstybės turto investavimo, pertvarkant atitinkamą valstybės įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę. Todėl tuo atveju, jeigu projekte siūlomas nustatyti tik pertvarkomos valstybės įmonės įstatinio kapitalo formavimo principas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų priimtas sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę, tai projekto nuostatos tikslintinos“.

 

Įstatyme numatyta, kad Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pertvarkymo metu valstybei nuosavybės teise priklausantis ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis, nematerialusis, trumpalaikis materialusis ir finansinis turtas (išskyrus turtą, kuris pagal šį įstatymą yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė) investuojamas sudarant akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatinį kapitalą.

 

 

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));