skip to Main Content

Aiškėja vis daugiau naujų detalių apie garsiąją korona aferą, kuria prisidenginat, buvo masiškai vagiamos biuždeto lėšos. Iš viso „geriausio“, pasak R.Karbauskio,  valstiečių ministro Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido apie 85 mln. eurų įvairiems pirkimams, susijusiems su korona virusu.

Beje, faktas, kad šiai aferai buvo rengtasi iš anksto – tik paskelbus karantiną, visi SAM pirkimai buvo atliekami ne viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka, tačiau „skubiai“ iš specialiai tam sukurtų įmonėlių.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, ragindama surengti neeilinį komisijos posėdį, paaiškėjus, kad vykdant neskaidrius viešuosius pirkimus pandemijos metu galėjo dalyvauti aukščiausi Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai.

Vakar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė įtariama dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį. Kiek anksčiau žiniasklaida atskleidė, kad ministerijos atsakingi darbuotojai žinojo, kad karantino metu valstybinės įstaigos, tarp jų ir ligoninės, įsigijo didelius kiekius nekokybiškų asmens apsaugos priemonių, tačiau apie tai perkančiųjų organizacijų neperspėjo. Reaguodama į tai A. Bilotaitė liepos 7 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį dėl Tarnybos pareigų neatlikimo.

Kaip pripažino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pandemijos metu vykdant viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu, trūko viešumo ir atskaitomybės, aiškios informacijos ir kriterijų, kodėl pasirenkami konkretūs tiekėjai, ar jų siūloma kaina atitinka rinkos vertes.

Kaip žinia, iš SAM nupirktų pusės milijono greitųjų COVID-19 testų panaudota vos virš 20 tūkstančių, tačiau jie skirti ne ligai diagnozuoti, o antikūnams nustatyti.

SAM sako, kad ateityje tų testų gali prireikti, tačiau buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas mano, kad perkant testus buvo suklysta, pasirinkti visai ne to tipo testai, kurių labiausiai reikėjo ir prireiks artimiausiu metu.

Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir piktnaudžiavimo perkant greituosius testus įtarimai pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Ji – šeštasis asmuo šiame teisėsaugos tyrime.

Iš pusės milijono šių testų kol kas panaudota apytikriai 23 tūkstančiai, LRT RADIJUI sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Rosita Marija Balčienė.

Pasak jos, testų galiojimas pakankamai ilgas, todėl panaudoti juos galima suspėti. „Jų galiojimas yra iki 2022 m. kovo, balandžio arba gegužės mėnesio“, – sakė R. M. Balčienė.

Visgi A. Matulas sako, kad buvo padaryta klaida, kurią ministerija dabar bando neigti.

„Taip ir pasakykim, kad tikriausiai suklydom pirkdami – ketinom pirkti testus diagnostikai, bet kadangi nebuvo atlikti jokie tyrimai, jokia analizė, kam tie tekstai skirti, nupirkti testai, kurie, matyt, nebus panaudoti“, – teigė politikas.

„Praeitą savaitę buvome pasikvietę Nacionalinės laboratorijos pavaduotoją, kuris atsakingas už pirkimus. (…) Jis pasakė aiškiai: aš mačiau, kas vyksta, mes buvo visiškai nušalinti nuo pirkimų procedūros, Sveikatos apsaugos ministeriją buvo įspėję, kad šitie pirkimai baigsis blogai, taip ir įvyko“, – kalbėjo A. Matulas.

Jis teigia, kad tai yra skandalas, kurio „neregėjo parlamente dirbdamas kelias kadencijas“.

Facebook komentarai
Back To Top