skip to Main Content

 

Kristina Kareckienė

Laba diena, antismurtinę politiką ir  programas Lietuvos Respublikoje visuomenei pristatantys ponai ir ponios. Reaguodama į pompastiškus, paviršitiniškus, trafaretinius ir, mano nuomone  nenuoširdžius žiniasklaidos reportažus antismurtinės politikos tema, rašau šį laišką. 

Kaip yra žinoma, Lietuvos Respublika išsiskiria ir pasižymi aukštu korupcijos indeksu. Šiuo klausimu žada daug nuveikti įvairios vyriausybės, tačiau teigiamų poslinkių korupcijos problemos sprendimo srityje nematyti. 

Fizinį smurtą patyręs asmuo teismo ir ikiteisminio tyrimo procese savo patirtą žalą turi įrodyti. Aukos vienas iš įrodymų – teismo eksperto medicininė ekspertizė. Pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą tvarką, auka už ekspertizę turi susimokėti, jei neturi teismo nutarties ir/ar ikiteisminio tyrimo pareigūno siuntimo. Nereikia baigti teisės mokslų, kad suprasti, jog kol auka gaus (jei aplamai gaus, turint omenyje aukštą korupcijos lygį teismų sistemoje) nutartį, teismo medicinos ekspertas nebeturės ką vertinti (kalbama apie gyvos aukos ekspertizę), nes sumušimų žymės bus išnykę. Tam, kad gauti Lietuvos Respublikos policijos pareigūno siuntimą medicinos ekspertizei, auka turi kreiptis į skaidrią, teisingą, ir sąžiningą policijos instituciją, kokios, deja Lietuvos Respublikoje nebuvo ir kol kas nėra, išskyrus retas išimtis. Tam, kad tokia ydinga, veikianti prieš auką ir silpnąją incidento pusę (turiu omenyje įtakos sistemai galias, kas dažniausiai Lietuvoje vadinama „pasisamdė gerą advokatą“, arba yra „stoguojamas“ to ar ano) sistema ir toliau funkcionuotų, seimo nariai, ministerijos ir tūkstančiai nevyriausybinių organizacijų, mulkina nukentėjusius, kad jie turi kreiptis „į psichologines pagalbos linijas“, ir taip imituoja vykdantys antismurtines programas. Psichologinės pagalbos linios  (mano nuomonė) šiuo atveju reikalingos tik tam, kad insitucijoms gauti informaciją, ar aukos žinioje yra konfiskavimui priskirtinų vaikų. Neteko girdėti atvejo, kad psichologas patarė kaip aukai elgtis, ar bent nukreipė tinkama linkme. Juk auka turi susidoroti su sekančiomis problemomis: 1. patirtas  smurtas iš smurtautojo 2. po smurtinio incidento iš asmens/asmenų, dažnai patiria institucinį smurtą (policijos veikiamas smurtautojo naudai) 3. turi spręsti galimo vaikų poėmio iš aukos problemą

Nepaneigtinas faktas yra toks, jog aukos vis dar bijo dar blogesnių išeičių ir institucinio susidorojimo, o dabar dar ir vaikų poėmio iš motinų, todėl patyrusios smurtą moterys dažniausiai visai nesikreipia į policiją. Tokia veikimo schema yra skatinamas smurtavimas prieš silpnąją pusę. Kam to reikia – kita, tačiau labai rizikinga viešinimui  tema. Jei auka į policiją nesikreipia, ji negauna siuntimo atlikti nemokamą teismo ekspertizę. Be jos įrodyti patirtą smurtą labai sudėtinga arba neįmanoma (nebent „pasisamdai gerą advokatą“, tada galima įrodyti bet ką). Jei auka kreipiasi į policiją, ne visais atvejais gauna nukreipimą ekspertizei

Kaip galima realiai pasiekti rezultatų smurto prevencijoje? Ponai ir ponios, atlikite įstatymų pataisas, kad auka galėtų atlikti teismo medicininę ekspertizę nemokamai be policijos siuntimo. Kaip  tai veiks? Mažins nereikalingo šiuo epizodu tarpininko (policininko) galias įtakoti tyrimą. Paskatins aukas dažniau, be policijos tarpininkavimo (kurios aukos dažniausiai bijo ir nepasitiki), kreiptis ir gauti tvirtą pagrindą (teismo eksperto išvada) atremti smurtautojo galias.   Smurtautojui bus formuojama nuostata, jog jo nusikaltimo įrodymai aukai  prieinami be jokių kliūčių (finansinių, policijos pareigūnų). Net jei policija atsisakys priimti aukos pareiškimą su ekspertizės išvada (mano atvejis), auka turės galimybę teikti ją tiesiogiai teismui ikiteisminio tyrimo teisėjui. 

Manau lėšos skirtos teismo ekspertizės išvadai yra daug racionalesnis būdas  sprendžiant  smurto prevencijos problemas, nei  pokalbiams su psichologu, kuriems skiriamos nemenkos lėšos iš LR SADM ir kitų valstybės institucijų biudžeto

Priedas: teismo medicinos eksperto paslaugų kainos 

 

Gyvų asmenų ekspertinių tyrimų įkainiai*  

 

 

  
Eil. Nr.
Gyvų asmenų ekspertinio tyrimo įkainis
Kaina, EUR
1.
Asmens teismo medicinos apžiūra ir specialisto išvada (su ne daugiau kaip 5 lapais pateiktų papildomųjų medicininių duomenų).
23,30
2.
Asmens teismo medicinos apžiūra ir specialisto išvada (su daugiau kaip 5 lapais pateiktų papildomųjų medicinos duomenų).
39,90
3.
Asmens teismo medicinos apžiūros specialisto išvada pagal medicininius dokumentus (kai pateiktų medicinos dokumentų yra ne daugiau negu 10 lapų).
21,50
4.
Asmens teismo medicinos apžiūros specialisto išvada pagal medicininius dokumentus (kai pateiktų medicinos dokumentų yra daugiau negu 10 lapų).
35,40
5.
Asmens teismo medicinos apžiūros specialisto išvada pagal rašytinius medicinos dokumentus ir (ar) jų priedus (kai elektroniniame ar kitokiame formate pateikti diagnostiniai priedai – rentgeno nuotraukos, tomogramos, kardiogramos, audiogramos ir kt. vertinami be specialisto konsultanto, įskaitant ir asmens apžiūrą, jeigu ji atliekama).
56,90
6.
Asmens teismo medicinos apžiūros specialisto išvada pagal rašytinius medicinos dokumentus ir (ar) jų priedus (kai elektroniniame ar kitokiame formate pateikti diagnostiniai priedai – rentgeno nuotraukos, tomogramos, kardiogramos, audiogramos ir kt. vertinami su specialistu konsultantu, įskaitant ir asmens apžiūrą, jeigu ji atliekama).
96,60
* Įkainiai taikomi, kai nepateikiama ikiteisminio tyrimo įstaigos užduotis ar teismo nutartis.

 

M. Majauskas. „Mums reikia lietuviškosios „Barnevernet“ sistemos“

Pro Patria nuotrauka
Su skaitytojais dalinamės Seimo nario konservatoriaus Mykolo Majausko pranešimu spaudai, kuriame atskleidžiamas siekis Lietuvoje sukurti Norvegijos vaiko gerovės sistemos „Barnevernet“ atitikmenį. Primename, kad dėl šios niekam neatskaitingos ir nekontroliuojamos institucijos saviveiklos ir piktnaudžiavimų Norvegija jau yra pralaimėjusi Europos Žmogaus Teisių Teisme ir tik tarptautinio spaudimo dėka neseniai sutiko ratifikuoto Vaiko teisių apsaugos konvenciją. Atkreiptinas dėmesys, jog tikslą Lietuvoje įtvirtinti tokiu pavyzdžiui veikiančią ir vaikų rinką kuriančią centralizuotą sistemą jau prieš kelis metus yra deklaravę Norvegijos fondų lėšas ideologiniams bendraminčiams Lietuvoje skirstančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai. Plačiau apie tai galite perskaityti 2014 metų Vytauto Sinicos straipsnyje
 
***
 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Mykolas Majauskas, kalbėdamas neeilinėje Seimo plenarinėje sesijoje, pabrėžė, kad žiaurios tragedijos Kėdainiuose akivaizdoje valstybės institucijos turi prisiimti visą atsakomybę dėl neveiklumo, o Seimas ir Vyriausybė padaryti viską, kad ateityje tokiems atvejams būtų užkirstas kelias.
 
„Prieš kelias savaites vaikas nužudytas žmogaus, kuris buvo teistas, smurtavo, policijos sulaikytas ir po to paleistas. Prieš kelias savaites Seimo Savižudybių prevencijos komisijoje pareigūnų klausėme, kas dėl to prisiims atsakomybę. Jie atsakė atliekantys vidinį tyrimą. Šiandien Seimo tribūnoje tie patys pareigūnai vėl neatsako, kas kaltas dėl tragedijos, kas prisiims atsakomybę. Mes reikalaujame atsakymų, – sakė M. Majauskas pabrėždamas: – Turime nuspręsti, kokiu keliu eisime toliau. Ar eisime rusišku keliu, apsimesdami, kad nieko neįvyko, toleruodami smurtą šeimoje, ar skandinavišku. Manau, kad Lietuvai reikia lietuviškosios „Barnevernet“. Reikia kietos, centralizuotos institucijos, kuri gebėtų išgelbėti vaikus nuo smurtaujančios aplinkos“.
 
Parlamentaras reikalauja kuo skubiau priimti įstatymus, apsaugančius vaikus nuo nesaugios aplinkos, o už vaikų apsaugos politiką atsakingą socialinės apsaugos ir darbo ministrą paskirti viceministrą, kuris būtų atsakingas konkrečiai už šią sritį ir užsiimtų efektyviu vaiko teisių bei apsaugos nuo smurto įstatymų įgyvendinimu.
 
„Kviečiu nesikratyti atsakomybės, įvardinti kaltuosius ir priimti reikiamus sprendimus“, – Seimo tribūnoje paragino TS-LKD frakcijos narys M. Majauskas.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));