skip to Main Content

Prie Čikagos teismo įvyko Neringos Venckienės palaikymo akcija

Amerikos lietuviai

{youtube}jPZ2cnlnnZI{/youtube}

Mes seniai jau buvome patyrę tą gerą vienybės jausmą. Atvažiuoji šaltą kovo rytą į miesto centre esančią tuščią aikštę ir matai kaip keli tavo tautiečiai ten jau dėlioja atsineštus plakatus ir draugiškai tarpusavy šnekučiuojasi.

 

Prieini ir išgirsti tą mielą lietuvišką „Labas rytas“. Iškart pasidaro šilčiau. Tu ne vienas atėjai čia atstovėti savo nuomonę. Atstovėti ją už save, už tuos, kurie norėjo bei mintimis buvo, bet dalyvauti dėl nepatogaus laiko negalėjo. Už tuos, kurie ten… mūsų brangioje tėvynėje LIetuvoje. Kurie nutildyti, su kuriais susidorota, kurie negali taip kaip mes laisvai išstovėti savo Tiesą, savo Požiūrį.

 

Tolimame aikštės kampe išsisikleidžia dar viena trispalvė. Dar viena jauna šeima su savo atžala vežymėlyje prieina prie mūsų. Atrodo, sėdėtų šiltuose ir jaukuiose savo namuose tokį šaltą kovo 22-os rytą, bet ne – kažkas juos veda, stumia, šaukia prie tokių kaip mes, prie tokių, kuriems rūpi, kurie nebijo šalčio, patyčių ar net persekiojimo.

 

Ačiū tau, Žmogau, už tai, kad esi bendramintis, už tai, kad esi ne abejingas, už tai, kad nepraradai atjautos kito nelaimei jausmo. Tu drąsus žmogus ir… geras. Nes tu… VIOLETINIS. Tu Bendramintis.

 

Lėtai, pro aukštų dangoraižių plyšius, tekanti Saulė mums siunčia pirmuosius rytinius savo spindulius. Pamažu šiltėja. Aikštėje daugėja skubančių savo reikalais žmonių. Jie kaip skruzdės juda savo trajektorijomis.

 

Kai kurie sustoja, pasidomėti problema, kitiems per šalta gilintis, todėl nelėtindami žingsių praeina pro šalį. Kai kurie, važiuojantys į darbą, iš savo šiltų automobilių pasiunčia mums garsų „PYYYP“. Suprask prisijungiu ir palaikau. Atsidėkojame pamojuodami ranka.

 

Mūsų šiek tiek padaugėja. Kiekvienas labai svarbus. Svarbus ne skaičiumi. Savo žmogiškumu. Savo virtimu į vieną bendrą jėgą. Kas didelėje aištėje atrodo mažas, mažoje teismo salėje virsta labai dideliu. Daug plakančių karštų drąsių širdžių plaka vienai, labai drąsiai ir stipriai Moteriai ir jos drąsiam sūnui…

 

Ištvermės Jums abiems. Čikaga su Jumis!

 

Dėkojame visiems, kurie mintimis buvote kartu. Mes jautėme Jus, kaip ir Jūs mus. Bet labai labai labai AČIŪ visiems mums, kuriems yra svarbu, kurie pasirįžome ir atvykome. Pirmiausia dėl kito, o paskui ir dėl savęs paties. AČIŪ, kad Tu esi, Žmogau! Gera jausit tavo petį šalia.

 

2018 m. Kovo 22 diena, Čikaga

Facebook komentarai
Back To Top