skip to Main Content

Prielaida: Aleksandras Jegorovas padarytas Alzheimeriu sirgusios ir nebevalgiusios motinos žudiku?

Kristina Sulikienė

Jeigu nežinočiau Alekandro Jegorovo, ir kaip jis rūpestingai slaugė motiną, turbūt irgi kaip visi patikėčiau, kad jis ėmė ir nužudė savo motiną.

Tačiau taip nėra, kaip pateikiama. Viosų pirma, jis motiną buvo paguldęs į Panemunės slaugos ligoninę, ir po 4 mėnesių ten motinai labai pablogėjo. Prieš tai vežiojo į senelių dienos centrą, ten irgi tik blogėjo.

Parsivežęs namo, nesulaukė tinkamos pagalbos iš socialinių tarnybų, visur kur kreipėsi, buvo klaidinamas.

Prašė draugų pagalbos, kad padėtų, surastų privačius socialinius slaugytojus, buvo surasta pagalba, ir nuo birželio mėnesio turėjo ateiti padėti.

Motina neretai nebeatsimindavo, kad jis jos sūnus, taip pat pakeldavo isterijas, jį nervuodavo, būdavo įnoringa, agresyvi.

Pastaruoju metu labai sunkiai rijo maistą, beveik nevalgydavo. 

Kaip buvo iš tikrųjų niekas nežino, nes advokatai galėjo patarti prisipažinti, nes tada žmogus negaus „iki gyvos galvos“.

Paskutinė jo facebooko žinutė buvo, jog motinai yra labai blogai, ir natūrali mirtis yra netoli. Turbūt tyrėjai tokią žinutę traktuos kaip ketinimą nužudyti? Bet būklė jos buvo bloga, po Panemunės slaugos ligoninės ji sunkiai valgė, beveik per šiaudelį.

Jeigu žmogus miršta – kam jį žudyti? Motyvo kaip ir nėra. 

Motina labai sunkiai judėjo, mąstė, sunkiai orientavosi aplinkoje. Galėjo pati uždusti, o sūnus dėl girtumo neatsiminti, jog jis nieko jai nedarė. Žmonės numiršta miegodami, sustoja širdis. 

Pažįstu Aleksandrą Jegorovą labai daug metų, kažką žudyti jam yra nebūdinga, tai yra jautrus žmogus, tačiau kad žudytų – tikrai ne. 

„Lietuvos rytas“ jau paskelbė, kad bus skiriami psichiatrai, formuoja visuomenės nuomonę – tačiau vienintelis „įrašas“, kai žmogus pats gydėsi nuo alkoholizmo.

Aš netgi klausiau VDU socialinių darbuotojų, vienuolių – ar jeigu žmogus pats gydėsi, ir pats suprato savo bėdas – ar čia yra blogai, ar kaip tik – gerai?

Visi kaip vienas atsakė, jog tai rodo asmens atsakingumą, sąmoningumą, siekį pasitaisyti.

2015 metais rudenį Aleksandras vėl norėjo kreiptis, tačiau buvo patarta nepalikti mamos vienos, todėl kreipėsi per aplinkui į dabartinį SAM ministrą, laikėsi jo patarimų, ir kreipėsi į privatų psichologą. Tai žmogus, kuris ieškojo išeičių, ir visą laiką dirbo, turėjo gerą algą. Šiuo metu jo sutaupyta alga jam būtų padėjusi išgyventi apie pusę metų, jokio tikslo kažką panašaus daryti jis neturėjo. Kaip minėta, būtų pradėjęs vaikščioti socialinis darbuotojas už algą. 

Neseniai Aleksandrui Jegorovui buvo pareikšta, jog jis dėl to seno įrašo yra atleidžiamas iš darbo. Tačiau jis turėjo įvairių užsakymų, šachmatų pamokų, vertimų, ir tikrai nebūtų ryžęsis to daryti. Pastaruoju metu buvo gavęs pasiūlymą mokyti šachmatais žaisti futbolininkus, labai džiaugėsi šiuo pasiūlymu. 

O jeigu tai iš tikrųjų ir būtų atsitikę – tai jokio plano daryti tokius dalykus jis neturėjo, nes mamą mylėjo, slaugė ją, ir rūpinosi ja, kad ir kiek ta mama ar senelių dienos centre, ar slaugos namuose buvo kurstoma prieš sūnų.

Kad motina mokoma liudyti prieš sūnų, ir meluoti, kad jis ją muša – atsimenu, Aleksandras skundėsi, jog senelių dienos centre mamos elgesys labai pasikeitė, ji vaidina, kad bijo važiuoti namo, aiškina, kad ją namuose skriaudžia. Tada kėlėme versiją, kad gal senelių namai siekia jos nuolatinės globos. 

Tačiau akivaizdu, jog buvo ruošiamasi kiek didesniam dalykui: buvo avansu renkami „nukentėjusiosios parodymai“. 

Buvo negera nuojauta, kai Aleksandrą Jegorovą atleidinėjo iš darbo, kad po to kas nors bus imituojama. Bet kad iki tokio lygio – nesitikėjau.

Policija ir prokuratūra turi gerbti įtariamojo teises ir nekaltumo prezumpciją.

Visų pirma, nusikaltimui turi būti motyvas. Motina buvo mirštanti, jokio motyvo mirštančią motiną žudyti Aleksandras Jegorovas neturėjo, turto iš jos jokio nebūtų gavęs, motinos vardu dėl jos ligos (Alzheimerio) registruoto turto nebuvo.

Panašu, kad policijai su prokuratūra reikia naujų „sunkių“ nusikaltimų, kad nereikėtų tirti tikrų, kurie vykdomi kas dieną, susikūrus organizuotoms gaujoms.

Be to, jeigu bus pripažinta nepakaltinamumo būklė, asmuo bus laikomas nekaltu, todėl rašyti, kad jis nusikaltėlis, kad nužudė motiną, kad tą suvokė –  yra proceso pažeidimas.

Kaip skelbia „Lietuvos rytas“, vienintelis įrodymas „surinkti gausūs vyro parodymai“. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia versti duoti parodymus prieš save – ar tikrai buvo išaiškinta teisė prieš save neliudyti? Ar dalyvavo advokatas?

 Kad motina pati galėjo mirti, o jam dėl girtumo galėjo prisivaidenti, kad jis tai padarė – prokurorai net nekelia tokios versijos. O teismo medicinos ekspertizė dėl motinos mirties laiko net nesurašyta…

Pirma spaudoje nuteisia, po to jau raitosi iš esamos padėties.

Teismo medicinos ekspertizė turi atsakyti, ar mirusiosios organizme rasta maisto likučių, nes jeigu ji nieko kelias dienas nevalgė, galėjo mirti ir natūralia mirtimi. Organizmui negaunant maisto, kraujas nebegauna deguonies, ir ligonis miršta būtent uždusimu. Tyrimą perkvailifuoti į nepriežiūrą, ir palikimą bejėgiškos būklės oj kaip nenorės prokurorai, juk jiems taip reikia „rimtų“ bylų, tokių kaip „nužudymas“.

Jeigu žmogus užgėrė, galėjo ir pamiršti kad turi motiną, kad reikia jai paduoti maisto, gal ir išėjęs kažkur buvo. Turi būti tiriamas nusikaltimas, o ne pagal prisipažinimą – netiriamas. 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top