skip to Main Content

Prezidentūra nuslėpė, kad Seimui pateiktas teisėjas N.Meilutis paminėtas kaip galimas kyšio gavėjas

Seimas šiandien pritarė  Nerijaus Meilučio (nuotr.) kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.

Prieš savaitę pristatydama šalies vadovo pasirinkimą Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė sakė, kad, N. Meilutis yra sukaupęs ilgametę patirtį teisėjo darbe, puikiai išmano tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo procesų pobūdį: „Teisėjo N. Meilučio įgyta ne tik baudžiamosios, bet ir civilinės teisės taikymo patirtis yra reikšmingas kandidato privalumas, sustiprinsiantis Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjančio labai sudėtingas bylas, teisėjų korpusą.“

Už nutarimą „Dėl pritarimo skirti Nerijų Meilutį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ (projektas Nr. XIVP-383(2) slapto balsavimo metu buvo 82, prieš balsavo 9, susilaikė 18 Seimo narių.

Tiesa, prieš kelias dienas – balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nuteisė bankroto administratorę Raisą Trimailovienę už kyšininkavimą – STT įrašė pokalbius, kaip ji iš UAB  „Marijampolės jojimo centras“ vadovo Virgilijaus Žibūdos reikalavo kyšio, žadėdama jam sėkmingai sutvarkyti bankroto bylą, ir kad pinigų reikia kyšiams „kauniokams teisėjams“.

„Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 31 d. V. Žibūda protokole-pareiškime STT Kauno valdybai bei apklaustas liudytoju pateikė informaciją, kad bankroto administratorė Raisa Trimailovienė iš jo reikalauja sumokėti 14 000 Eur dydžio kyšį už bankroto bylos baigimą taikos sutartimi, kurio dalis galimai bus perduota Kauno teisėjui, neteikiant jokių garantijų, kad bus atsiskaityta su kreditoriais“, – rašoma nuosprendyje.

Jau minėtas Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis ir buvo tas teisėjas, kuris nagrinėjo UAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto bylą.

Mat Raisa Trimailovienė buvo įvykdžiusi klasikinę turto reketo operaciją – teismo pakirta „Marijampolės jojimo centro“ bankroto administratore, ji pasiūlė šios įmonės savininkui V.Žibūdai sumokėti jai kyšį, kad „bankrotas būtų sklandus“.

Pastarasis ją pasiuntė toli, matyt, nežinodamas, kuo jam tai gresia. Tada Trimailovienė parašė ieškinį tam pačiam Kauno apygardos teismui, kad priteisti visą bankrutavusios įmonės skolą iš jos akcininko V.Žibūdos. Teisėjas ir prezidentūros numylėtinis N.Meilutis mielai priteisė iš V.Žibūdos daugiau nei 30 tūkst. eurų, kuriuos visiems kreditoriams buvo skolingas įmonė.

Įmonės skolos iš jos vadovo buvo priteistos ta dingstimi, kad neva V.Žibūda vėlavo pats kreiptis dėl įmonės bankroto procedūros. verslininkas teisme aiškino, kad Marijampolės savivaldybė žadėjo jam paramą dėl to, kad jojimo centras organizavo daug sporto renginių, todėl jis ir neskubėjo bankrutuoti. Tačiau Marijampolės savivaldybė, kaip visda, žmogų apgavo. Dėl bankroto kreipėsi Sodra.

Tiesa, Bankroto įstatymas ir Aukščiausiojo teismo nutartys nurodo kiek kitaip, nei sugalvojo garbusis Nerijus Meilutis – įstatyme parašyta, kad uždelsusio kreiptis į teismą vadovo atsakomybė nėra neribota. Tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal nuosekliai LAT formuojamą praktiką imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidęs vadovas atsako tik ta apimtimi, kiek padidėjo bendrovės įsipareigojimai dėl bankroto bylos neiškėlimo laiku.

Spręsdamas apie priteistinos žalos dydį, LAT išaiškino, kad įmonės vadovas atsako už žalos visiems kreditoriams padidėjimą nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu.

Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo metu buvusius įmonės įsipareigojimus kreditoriams (tiek pradelstus, tiek dar ne) ir įsipareigojimų, nepatenkintų bankroto procese, dydį.

Tačiau Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis iš V.Žibūdos priteisė visą UAB „Marijampolės jojimo centras“ skolą – daugiau nei 35 tūkst. eurų.

Visa N.Meilučio nutartis:

https://eteismai.lt/byla/18020146346368/2A-177-657/2017?word=marijampol%C4%97s%20jojimo%20centras

V.Žibūdą atbėgo pats R.Trimailovienę, kuri pareikalavo atvežti kyšį – 14 tūkst. eurų iki 2017 m. spalio 31 d., nes vėliau ji išvyks.

„Gavęs teismo nutartį, V. Žibūda vėl atbėgo sakydamas, koks jis kvailas, norėjo vėl tartis dėl taikos sutarties, kad nemokėti tų pinigų, nes jų neturėjo, – teisme aiškino Raisa Trimailovienė, –  Visų kalbų apie taikos sutartį iniciatorius buvo V. Žibūda. Jis siūlė pusę sumos, derėjosi. Jai pasidarė jo gaila ir ji nusprendė, kad taikos sutarties sudarymui reikėtų 14 000 Eur. Geriau gauti tokią sumą, nes jo turtas areštuotas antstolių, jie jį parduoda, tai gali tęstis metų metus ir neaišku, kada gausi. Kai susitarė su V. Ž. dėl 14 000 Eur, jau buvo nutrauktas supaprastintas bankrotas“

Sukrėstas tokio reketo V.Žibūda nusiderėjo administratorės reikalaujamą kyšį nuo 14 iki 10 tūkst. eurų.

„Tada R. Trimailovienė pasakė, kad 10 000 Eur tinka, pasiūlė surasti asmenį, kuris nupirktų įmonės arklides už 4 000 Eur, o baigus bankroto bylą jis vėliau galės jas išsipirkti, – teisme pasakojo V.Žibūda, – buvo sutarta ieškoti pirkėjo. Jis iniciatyvos nerodė, nes už arklides buvo galima gauti ne 4 000 Eur, o 24 000 Eur. Šiuo metu arklidžių vertė yra apie 30 000 Eur. Savininkai du, jis ir jo buvusi žmona, tad jo dalis – 15 000 Eur. R. T. atsiuntė turto vertintoją iš Kauno, buvo atliekamas arklidžių vertinimas. Įvertino virš 20 000 Eur. Parduoti jis nenorėjo, pirkėjo nerado. Šitas variantas nebuvo realizuotas, tačiau nežino kodėl. Vėliau jis dar kartą nuvyko į R. T. biurą, ji pasakė, kad arklidžių nereikia, kad jie parduos jo skolą. Jei pirmose varžytinėse nenupirks, tai antrose jis privalės nusipirkti ją už 4000 Eur. Taip jam išeis tie 14 000 Eur. Ji yra jam sakiusi, kad turi Kaune savo pažįstamus teisėjus „kauniokus“, kurie viską sutvarkys. Teismo ir pavardžių ji neįvardino“.

 

Beje, įdomi aplinkybė ta, kad STT kratos metu Raisos Trimailovienės bute rado daugiau nei 500 tūkst. eurų grynais pinigais ir krūva aukso ir įvairių brangakmenių.

Prokuratūra pareikalavo visas gėrybes konfiskuoti, nes neaišku, kokia jų kilmė.

Tada Raisa TRimailovienė sugalvojo tokią legendą, kuria mielai patikėjo jos bylą nagrinėjanti teisėja A.Bielskė (ta pati, kuri išteisino pedofilijos įtariamąjį Andrių ūsą).

tai yra : „Dėl turimo turto kilmės R. Trimailovienė teismui nurodė, kad dirba nuo 15 metų. Dėl pas ją rastų dirbinių ir pinigų kaltinimai nėra pareikšti. Auksas yra tėvų, vyro, draugo V. A. Č. dovanotas, paveldėtas pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Kiti aukso dirbiniai priklausė jai, jos motinai F. P. R. Ši juos atidavė išvykdama į užsienį prieš 30 metų. Už savo pinigus aukso sau ji nepirko, nes tai atneša nelaimę. Aukso įgijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Motina mirė 2000 m., sutuoktinis – 1999 m. Aukso dirbinius laikė seife. Seife laikė ir pinigus, ten buvo ne tik jos asmeniniai pinigai. 90 svarų yra jos, nes buvo Oldenburge prieš 4 metus. Kai bankrutavo R., švedų bankai, ji kažkiek pinigų išsikeitė į svarus. 530 360 Eur yra pasiskolinti, gauti už parduotus turtus pinigai, taip pat V. A. Č. pinigai. Tiksliau negali nurodyti. Visam kitam turtui turi patvirtinimus, jis įgytas už teisėtai gautas pajamas. Pirko Latvijoje butus, nes labai apsimokėjo, norėjo daryti sanatorijas. Ji skolinosi iš EICSC OU sutartyse nurodytus pinigus. Skolinosi iš pono A., jis tuo metu gyveno Vilniuje. Visus pinigus gavo grynaisiais. Jie susitiko kažkokioje kavinėje, o gal ir jos kontoroje. Gautus pinigus padėjo į seifą, po to nusipirko kelis butus. A. yra jos pažįstamas, jis jai skolino įmonės pinigus. Jai reikėjo pinigų, bet nežinojo kada galės nusipirkti butus Liepojoje, o jie buvo labai pigūs. A. pasakė, kad skolina jai pinigus, o kai ji kažką norės daryti, tada jam paaiškins. Jie užpildė sutartį, pasiskolintų pinigų ji nėra grąžinusi. Paskolų nedeklaravo, nes ėmė juos verslui Latvijoje.

Teisėja Žibutė Budžienė jau spėjo liūdnai išgarsėti

Beje, labai įdomu, kad kartu su N.Meilučiu sprendimą dėl įmonės skolos išieškojimo iš V.Žibūdos priėmė ir tokia liūdnai pagarsėjusi teisėja Žibutė Budžienė (ji buvo su N.Meilučiu toje pat teisėjų kolegijoje).

Labai keista matyti, kad Žibutė Budžienė dar vis dirba LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Kauno apygardos teisme. Savo laiku ji mėtė šeimas su mažais vaikais į gatvę žiemos metu už simbolinės skolas.

„Antano Šidlausko byloje ji leido antstoliui Jurijui KOLYŠKO pasikėsinti į paskutinį būstą, nors matė, kad antstolis pirmiausia turi parduoti žemę, tačiau apsimetė, kad „nematė“ pažeidimų. Galimai gavo pakišą litų pavidale, nes kas turi akis mato, kas turi ausis girdi, – teigia LL šaltiniai, – nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra tai, kad, patvirtinęs varžytynių aktą, nepatikrinęs antstolio veiksmų visais aspektais ir nenustatęs antstolio padaryto CPK 663 straipsnio 3 dalies pažeidimo (imperatyviosios proceso teisės normos pažeidimo), t. y. neįvykdęs CPK 725 straipsnio 4 dalyje nustatytos teismo pareigos, jis netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę, todėl neištaisė antstolio padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovo interesų.  (teisėja Žibutė BUDŽIENĖ)

Be to darbavosi ir kita gerai žinoma teisėja (kuri žinoma ir iš Aurelijaus BERŽINIO bylos)

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. sprendimu (b.l.171-181, 3 t.) ieškinį atmetė (Teisėja Jūratė BUČMIENĖ (RAMANAUSKIENĖ)Priteisė iš ieškovo Antano Šidlausko atsakovo J. K. naudai 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybei 184,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Darbavosi ir „tretieji“ asmenys – gerai žinomi klano atstovai, kurie reikalavo ieškinio netenkinti, kaip ir priklauso banditams/plėšikams, pažeidimų „nematė“ (kaip ir priklauso).

——————————————————

Ta pati teisėja Žibutė Budžienė perkelta Dalios Grybauskaitės iš Jonavos teismo į Kauno apylinkės teismą, po to „netyčia“ į Kauno apygardos teismą už tai, kad „nematė“ antstolio Jurijaus KOLYŠKO pažeidimų Antano Šidlausko byloje ir patvirtino tai savo parašu.  Jonavos rajono apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 18 d. rezoliucija patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU.

  • 2004-07 2008-02 Jonavos r. apylinkės teismas, teisėja
  • 2008-02 2011-10 Kauno miesto apylinkės teismas, teisėja
  • 2011-10 iki šiol Kauno apygardos teismas, teisėja

Teisėjų Taryba „patarė“ Grybauskaitei perkelti tą teisėją, kaip ir Nerijų MEILUTĮ, nes visi savi.

2011-08 – iki šiol Kauno apygardos teismas, teisėjas; nuo 2011-08-22 iki 2016-08-23 ir nuo 2016-09-01–iki šiol šio teismo pirmininkas
2012-11–2016-11 Teisėjų taryba, narys

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));