skip to Main Content

                                                                                   

Juozas IVANAUSKAS

 

Prezidentas Rolandas Paksas: „Mus telkia ir vienija būtent tai, kad mes nebijome sakyti tai, ką galvojame!..”

 

Apie 600 partijos Tvarka ir teisingumas delegatų, kovo 19 dieną susirinkę į partijos XIV kongresą, priėmė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“, prie kurios prisijungė apie 30 politinių, nevyriausybinių organizacijų ir iškilių visuomenės atstovų. Tarp deklaracijos signatarų – Tautininkų sąjungos pirmininkas Audrius Rudys, Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas, sandraugos „Kitokia Lietuva“ vadovas Kęstutis Pūkas, Žemaitijos partijos pirmininkas Romualdas Miceika. Deklaraciją taip pat pasirašė „Maltiečių ordino“ Zarasų skyriaus, Lietuvos kultūros kongreso, Žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, kitų organizacijų atstovai.

Pasak „tvarkiečių“ lyderio prezidento Rolando Pakso, neatmetama galimybė, jog minėtą deklaraciją pasirašiusios Žemaitijos bei Respublikonų partijos ir Tautininkų sąjunga gali jungtis, tačiau ar partijos iš tikrųjų jungsis turėtų paaiškėti per artimiausius du mėnesius.

„Sveikinu visus susirinkus į eilinį, jau XIV- tąjį mūsų partijos Kongresą. Dar vienas artėjantis pavasaris, dar vieni metai, kurie daugelio mūsų gyvenime atneš daug įvairių netikėtumų. Žinoma, ir dar viena provokacija prieš partiją – kaipgi be provokacijų rinkimų metais?..

Jau prasidėjusi rinkimų kampanija neatitinka jokios demokratijos. Kaip niekad aišku, kad politiniuose procesuose dalyvauja ir teisėsauga. Tai, mano giliu įsitikinimu, yra Pandoros skrynios atidarymas. Kai 2003-2004 m. buvo įvykdytas sąmokslas prieš prezidentą, atrodė, kad žmonėms, kurie tai padarė, viskas įmanoma, ir dabar jau jokių ribų nėra…

Manau, pasiektas kritinis taškas, todėl yra būtina suvienyti organizacijas ir žmones, suvokiančius, kad „ne ant tų bėgių“ stovi mūsų valstybė.

Žiniasklaidoje matau Šiaurės Korėjos lyderį žvelgiantį į mūšio lauką, matau jį su šautuvu, ant tanko, laivo denyje, apsuptą karininkų. Paskui žvelgiu į Lietuvą ir irgi matau panašius vaizdus, kai į susitikimą atvažiuojama su tankete, mūsų valstybės lyderė tai su žiūronais, tai laive, tai prie lėktuvo, tai prie patrankos. Na, įvaizdis tikrai labai panašus…

Akivaizdu, kad nacionalines idėjas akcentuojančios partijos Europoje įvairiuose rinkimuose patiria didžiulį gyventojų palaikymą. Yra bijančių, kad taip nenutiktų ir Lietuvoje, todėl prieš mus ir užsimota melo, propagandos ir neva kriminalinių bylų vėzdu“, – šeštadienį Vilniuje vykusiame partijos kongrese kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis R. Paksas.

„Norėčiau retoriškai paklausti: ar prieš mūsų partiją tai daroma ne dėl to, kad nuosekliai pasisakome už nacionalines vertybes, prieš migrantus, seksualinių mažumų fetišą ir prieš Europos kaip tautų bendrijos pavertimą Jungtinėmis Europos Valstijomis? Kad nelenkiame stuburo ir netarnaujame Briuselio politikams, siekiantiems žemyne įtvirtinti federalistines idėjas?“, – kalbėjo R. Paksas, pridurdamas esąs tikras, kad iki Seimo rinkimų bus bandoma „dar ne vieną naują bylą susiūti bei siūlus senose patampyti“.

Kaip žinia, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodį valdančiajai partijai Tvarka ir teisingumas pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą akivaidžiai politizuotą didelės apimties ikiteisminį tyrimą – dėl tariamos „prekybos poveikiu“, kuriame taip pat įtarimai pareikšti ir keliems „tvarkiečiams“. Be to, vykdant kitą ikiteisminį tyrimą, š. m. vasario pabaigoje, pačiame Vilniaus centre surengus STT šou, kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas teisinę neliečiamybę turintis europarlamentaras Rolandas Paksas. STT tiria duomenis, kad „Lietuvos ryto“ vadovas Gedvydas Vainauskas neva sutarė su R.Paksu, kad šis už kyšį paveiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų pradėti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose – dar absurdiškesnio kaltinimo politinius užsakymus vykdanti STT kažin ar begalėjo sugalvoti?!..

——————————————————————————————

„Tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio akibrokštas partijos kolegoms iš Kongreso tribūnos: dvi kadencijas Seime dirbantis „tvarkietis“ R.Žemaitaitis pasiūlė partijai braukti jį iš Seimo rinkimų apygardų, piktindamasis partijos kolegų nuomonėmis apie valdžią.

„Jeigu mes šitaip einame, aš tikrai prašau jūsų šiandien, šiandieninio Kongreso susirinkimo, išbraukite mane iš sąrašo kandidato Pietų Žemaitijos apygardoje, ir išbraukite iš sąrašo partijos Tvarkos ir teisingumo kandidatų į Seimo narius… Man yra gėda, kad po trejų metų mano darbo komitete ir darbo Seime, buvau sulygintas kaip šūdas su kažkokia krūva… Vieną įvykį ką tik sukūrėme – piketą prie prokuroro namų, kitą įvykį, ką, mes suorganizuosime vieną kitą žmogžudystę, kaip Klonio gatvė suorganizavo, ir eisime per visą Lietuvą šnekėdami apie teisingumą?..“, – partijos Kongrese kalbėjo R.Žemaitaitis, piktindamasis savo kolegų priekaištais Lietuvos politinei valdžiai bei pabrėždamas, kad Tvarka ir teisingumas jau ketvirti metai yra valdančiojoje daugumoje su Darbo partija ir socialdemokratais. „Aš treji metai esu Ekonomikos komiteto pirmininku. Trejus metus dirbu Seime, trejus metus registruoju projektus ir treji metai tie projektai praeina… Mes padarėme daug gerų dalykų pačioje frakcijoje ir pačiame Seime ir nereikia žeminti mūsų darbo. Paprastas dalykas – baigiame. Tai susirinkime daiktus ir dinkime lauk iš viso. Aš įsivaizduoju, kad šiandien Kongreso pranešimas turėtų būti, kad partija Tvarka ir teisingumas pasitraukia iš valdančiosios koalicijos, nes viskas yra blogai, ką mes padarėme“, – teigė R.Žemaitaitis.

 „Taip, yra problemų, kalbėkime apie problemas, kalbėkime apie žemės ūkio problemas, švietimo problemas, kalbėkime šiandien apie Rusijos embargą. Va čia būtų įvykis, partija bando kažką daryti. Tai ne piketais prie prokuratūros ar prie Prezidentūros. (…) Ar šiandien dienai mes, susirinkę Kongrese, neturime šnekėti apie šeimos problemas, kad žmonės jauni negali susilaukti vaikų? Kodėl mes apie tai nekalbame? A, bažnyčios bijome, rykštės bijome, nubaus kažkas tai, kad kažkas kažką ne taip pasakys“, – ironizavo „tvarkietis“. Seimo narys taip pat pasišaipė iš Kongreso metu parodyto filmuko, kur žmonės dėl įvairių klausimų kritikuoja valdžią. „Superinis filmukas, pusė šilutiškių, mano pažįstamų buvo. Ir ką šis filmukas jums šiandien pasakė? Mielieji, jūs visi, kas čia sėdite, esate klounai raudonomis nosimis. Ir šalia to, kad Seimo narys, vagys, vilkai ir plėšikai ir už šituos idiotus nereikia balsuoti“, – piktinosi R.Žemaitaitis.

——————————————————————————————

Iškart po jaunojo politiko R.Žemaitaičio emocingos tirados, „tvarkiečių“ lyderis, prezidentas Rolandas Paksas buvo pakviestas į tribūną tarti baigiamąjį žodį Kongreso dalyviams ir svečiams

Mieli kolegos, bendražygiai!.. Iš tikrųjų seniai mes beturėjome tokį gerą Kongresą. Jo metu vykusios diskusijos, pranešimai mane asmeniškai labai gerai nuteikia. Mūsų partijoje aš matau naują potencialą, naujus žmones, galų gale, matau ir tai, kad mes galime atvirai pasakyti tai, ką galvojame. Politikoje visuomet laikausi principo, kad galima kritikuoti objektą, nesutikti, priešintis, kelti toną, bet, kita vertus, laikausi ir tokio principo – neliesk subjekto. Aš nepykstu ant kolegų ilgiau nei valandą, po valandos galiu prieiti, paspausti ranką net ir pačiam didžiausiam oponentui.

 Manau, mus telkia ir vienija būtent tai, kad mes nebijome sakyti tai, ką galvojame. Tačiau pirmiausia reikėtų pradėti nuo savęs. Ne kažkas kitas, kuris yra kažkur už šio Kongreso sienų, reitinguos, padarys ir pasakys, ar patrauks. Bet visuomet reikia pradėti asmeniškai nuo savęs, klausiant: ką aš galiu duoti šiandien Lietuvai? Ne Lietuva gali man duoti, ne partija gali man duot, o ką aš galiu duoti partijai? Ką aš galiu duoti Lietuvai, perfrazuojant žymųjį Amerikos prezidentą Džoną Kenedį, ką aš galiu duoti valstybei? Man atrodo, būtent tai ir yra svarbiausia. 

Tie keturiolika partijos metų tikrai nepraėjo veltui. Pabūkime gudrūs, šiek tiek gudresni. Argi nematote, kad prieš keletą mėnesių buvo sugalvota, kaip čia mes pasiduosime, ir būdami labai gražūs ir teisingi, pamatę keletą antraščių, išgirdę keletą įrašytų telefoninių pokalbių per televiziją ar dar kažkur, patrauksime partijos deleguotą ministrą. Patraukime vieną, paskui patraukime kitą… Bet mes tai pamatėme ir užkirtome tam kelią gan vieningai. Pasirodo, mokame, gebame atremti visokiausius puolimus.

Aš dabar įžvelgiu dar ir kitą mums primestą diskusiją arba galbūt mūsų oponentų norą – klausykite, taigi Rolandui Paksui neleido eiti į rinkimus! Kas iš tos partijos beliks, visi išsilakstys?.. Va kaip mes išsilakstėme – susirinko kaip niekada gausus partijos Tvarka ir teisingumas Kongresas!.. 

Norėčiau užduoti jums vieną klausimą: o mūsų kaimynai lenkai, ar Kačinskis buvo rinkimų sąraše, kurio vadovaujama partija Teisė ir teisingumas Lenkijoje turi absoliučią valdžią, partijos deleguotą premjerą, turi ministrą pirmininką, o į šalį atvykę užsienio svečiai kalbasi su Kačinskiu?.. Kaip jau sakiau prieš tris ar keturias savaites, sprendimai po Seimo rinkimų bus priiminėjami Totorių gatvėje, mūsų partijos būstinėje. Galime tai padaryti ar ne?.. (plojimai) 

Ir ne rinkimų sąrašo Nr. 1 yra svarbu šiandien. Užduosiu jums dar vieną klausimą: amžiną atilsį prezidentas Algirdas Brazauskas, kai jisai tapo premjeru po prezidentavimo, kas tada buvo rinkimų sąrašo lyderis, ar galėtumėte man pasakyti?.. Nežinote todėl, kad tai nėra svarbu, nes Brazauskas buvo partijos vėliava, o visa jo komanda ėjo kartu su ta vėliava!..

Tad nepasiduokite apgaulingiems pranašams. Dar kartą su Juozinėmis, gerų jums Velykų, vilties, ramybės ir tikėjimo!.. Ačiū jums.   

—————————————————————————————–

 

Pasibaigus „tvarkiečių“ Kongresui „Laisvas laikraštis“ pasiteiravo Rolando Pakso nuomonės apie sisteminės žiniasklaidos darbą informuojant visuomenę?         

— Negaliu pasakyti, kad visa, bet absoliuti dauguma žiniasklaidos, kalbant apie partijos Kongresą ar šiaip kokį svarbesnį įvykį šalyje, atspindėjimas viso to televizijos ar radijo žinių laidose, internete, laikraščiuose, kaip diena ir naktis skiriasi nuo realybės. Tada ir pagalvoji, kokia informacija mes esame maitinami kiekviena diena, kokia propaganda, nepilnu sakymu, paimtomis iš konteksto frazėmis maitinama visuomenė. Tai aš aiškiai pamačiau jau kitą dieną, supratau iš man užduodamų vos kelių klausimų – kaip tas ar anas?.. Ne koks apskritai buvo Kongresas, kas jame dalyvavo ir pasisakė, apie ką buvo kalbama, diskutuojama, kokie sprendimai buvo priimti. Atrodytų, niekam tai nerūpi, kad pirmą kartą Kongrese bendrą deklaraciją pasirašė apie trisdešimt įvairių organizacijų, kad partijos gyvenime prasideda naujas kvėpavimas, atsiranda nauji signatarai. Pasirodo, visai ne tai domina žiniasklaidos atstovus, bet tai, ką turėjo omenyje vienas ar kitas politikas, viešai pareikšdamas žemiau juostos savo kritiką partijos kolegų adresų ar dar kažką panašaus. Be abejo, man tokie dalykai sukelia nesmagumo jausmą…

Na, o jeigu kalbėtume apie partijos XIV Kongresą (tai jau ne pirmas toks renginys, net ir nebežinau kiek mano gyvenime jų buvo), galiu pasakyti, kad iš tikrųjų tai buvo labai vykęs kongresas, tiek dalykine, idėjine prasme, tiek ir perspektyvos matymo prasme. Pasakyčiau, geros nuotaikos užtaiso arba akumuliacinė bendrumo dvasia jautėsi pastarajame partijos Kongrese. Žvelgiant patyrusia akimi, galėčiau paminėti, išskirti vieną, kitą ar trečią organizacinį klausimą, tačiau aš visiškai nekreipiu dėmesio į kai kurių kongreso dalyvių kalbas, kurias dabar bandoma sureikšminti. Galiu pakartoti, mes esame tvirti tol, kol galime girdėti ir skirtingas nuomones. Mes galime kritikuoti objektą, tačiau nereikėtų nusileisti žemiau juostos kritikuojant savo kolegas, leksikoje vartojant grubius išsireiškimus ir panašiai. 

 — Esate sakęs, jog prasidėjusi rinkiminė kompanija Lietuvoje bus viena juodžiausių. Berods, tai tampa akivaizdu ne vien tik stebint „tvarkiečių“ Kongreso nušvietimą sisteminėje žiniasklaidoje? Matyt, bus pasinaudota dar viena išdavyste – vidaus reikalų ministro Sauliaus Skverelio akibrokštu į šį postą jį delegavusiai partijai?.. 

Kokios dar „sulaikymo“ priemonės „tvarkiečių“ atžvilgiu galėtų būti taikomos nacionalinius interesus ginančiai partijai, pasisakančiai prieš federalizmą, prieš nelegalius migrantus bei Vokietijos kanclerės Merkel vykdomą „atvirų durų“ politiką, prieš Briuselio kvotas pabėgėliams?.. 

— Nuo ko čia geriau būtų pradėti, atsakant į jūsų klausimą?.. Galbūt nuo to, jog purvina ir nešvari rinkiminė kampanija prasidėjo žymiai anksčiau. Teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų panaudojimas puolimui prieš mus, tai yra tęsinys viso to, kas įvyko Lietuvoje 2004 metais, kuomet buvo atidaryta Pandoros skrynia, kai prezidento telefoniniai pokalbiai buvo klausomi, viešinami, rodomi žinių laidose. Regis, kuo toliau, tuo ciniškiau visa tai daroma. Tačiau kai valstybė imama valdyti tokiais policiniais metodais, tai prie gero tikrai nepriveda. Mano nuomone, bet kokia pasaulio valstybė, nesvarbu didelė ar maža, sugriūva, kai žmonės praranda keturias pagrindines laisves – tikėjimo, žodžio laisvę, laisvę neskursti ir laisvę nebijoti. Jeigu žmonėms nėra užtikrinamos šios pagrindinės laisvės, tokia valstybė, anksčiau ar vėliau, patiria krachą!..

Kalbant apie situaciją mūsų šalyje, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog po šią savaitę įvykdyto teroro akto Briuselyje, amerikiečiai ėmė kritikuoti Briuselio specialiųjų tarnybų struktūras, kurios turėtų užtikrinti saugumą, rimtį, kovoti su teroristais, atidžiai juos sekti, numatyti galimus pavojus… Milijardai metami saugumo užtikrinimui, žmonės patiria didžiulius nepatogumus, pradedant personalinių domenų tikrinimu, baigiant statomomis naujomis užtvaromis. Saugumo tarnybos, prisidengdamos terorizmo pavojumi, vykdo visokiausius projektus. 

Kokia panika kiltų Lietuvoje, jei Vilniuje įvyktų kažkas panašaus į teroristų išpuolį Briuselyje? Aš labai skeptiškai vertinu visų mūsų saugumo tarnybų darbą, kai nesibodima, pasiklausius telefoninių pokalbių, vykdyti politinius užsakymus, rašyti nepatikrintas STT pažymas ir panašiai. Neduok, Dieve, jeigu įvyktų teroro aktas, tarkim, pačiame Vilniaus centre, kurgi tada būtų tos mūsų saugumo tarnybos?!.. 

O kas atsakys Briuselyje, Europos Sąjungos sostinėje, kad Bendrijos šalys, mokėdamos tokias milžiniškas sumas, atimamas nuo mokytojų, socialinės sferos, nuo vaikų, skirdami didžiausius atlyginimus, generolų žvaigždes, negalime jaustis saugūs?!.. Kiekvienas privalome atlikti savo darbą, bet kodėl saugumo struktūros neatlieka savojo?.. 

Dar vienas kruvinas islamistų išpuolis prieš Europos valstybę. Šįkart jų taikiniu tapo Belgija, Europos sostine tituluojamas Briuselis. Kartu su užuojautos žodžiais vėl skamba politikų pareiškimai apie vienybę ir buvimą kartu. Panašiai, kaip ir tada, kai 2005 metais aidėjo sprogimai traukiniuose ir autobuse Londone. Kai teroristinių atakų metu žuvo 52 žmonės. Kaip ir tada, kai metais anksčiau Madrido Atochos stotyje piko metu traukiniuose islamistai susprogdino bombas. Sprogimai pareikalavo beveik 200 aukų.

2012 metai, Prancūzija, Tulūzos miestas: ginkluotas vyras nušovė tris vaikus, mokytoją ir dar tris kariškius.

2015 metų sausis. Paryžius, „Charlie  Hebdo“ redakcija, 12 aukų. 2015 metų spalis. Sinajaus pusiasalis. Teroro aktas Rusijos lėktuve. Daugiau kaip 200 aukų. 2015 m. lapkritis. Vėl Paryžius. Koordinuoti teroro išpuoliai, kurių aukomis tapo kone 130 asmenų.

Ką darė Europos lyderiai, kaip įprasta juos vadinti? Siuntė užuojautos telegramas ir platino pareiškimus, kad peržengta riba. Tiesa, kartą susirinko į solidarumo maršą teroro aukoms atminti.

Koks bus mūsų atsakas šį kartą? Vėl visi kalbės, kad „kova su terorizmu yra visų mūsų bendra kova“. Vėl spalvotų prožektorių šviesa nudažysime Eifelio bokštą Paryžiuje ar Trijų Kryžių kalną Vilniuje. Šįkart – Belgijos vėliavos spalvomis.  Kurios valstybės vėliava bus kita? Kuri sostinė ar niekuo neišsiskiriantis miestas? Kiek šeimų dar turės laidoti sprogimų sudarkytų arba kulkų suvarpytų savo vaikų ar tėvų kūnus?..

Tikėjausi kitokios reakcijos. Ryžtingų sprendimų. Jau vien dėl to, kad tai ne tik išpuolis prieš konkrečią šalį ir konkrečius jos žmones. Nes tai išpuolis prieš Europos Sąjungos valstybes, teroro vieta pasirenkant metro sustojimą, esantį arčiausiai jos institucijų: Europos Parlamento, Europos Tarybos ir Europos Komisijos. Briuselyje yra ir NATO būstinė.  

Tikėjausi, kad jau šiandien ar rytoj tose institucijose bus sušaukti neeiliniai posėdžiai, kuriuose būtų svarstomi tik du klausimai.

Pirmas: kokių adekvačių politinių, karinių ir policinių veiksmų imtis prieš teroristų tinklą Europoje bei pasaulyje ir kada jie bus pradėti įgyvendinti.

Antras: kas ir kada ketina atsistatydinti arba bus atstatydintas dėl to, kad viešose vietose negebama užtikrinti savo šalies piliečių saugumo ir gyvybių nuo teroristinių išpuolių? Kas prisiims atsakomybę dėl saugumo tarnybų nesėkmių ir nesugebėjimo adekvačiai reaguoti į rengiamas grėsmes ir konkrečius teroro aktus?

Juk kai girtas vairuotojas autobusu veža vaikus, jis netenka darbo. Kai medikas net per neapsižiūrėjimą numarina pacientą, jo taip pat laukia atitinkama atsakomybė. O kokia atsakomybė laukia politikų ir atskirų valstybės institucijų pareigūnų dėl negebėjimo užtikrinti jų atstovaujamų piliečių saugumo ir gyvybių?..

Privalome suvokti, kad Europai yra paskelbtas karas ir veikti reikia ne pareiškimais, bet pagal karo meto įstatymus. Ne pasakojant, kad vienas iš Paryžiaus atakų organizatorių buvo susitikęs su prie teroristų priskiriamais asmenimis dviejuose didžiausiuose Anglijos miestuose, bet tuos asmenis vyti iš Europos. Kaip ir visus kitus, turinčius bent menkiausių sąsajų su teroristinėmis organizacijomis.

Būtina uždaryti visas sienas bet kokiam naujai atvykusių pabėgėlių judėjimui po Europos Sąjungos valstybes. Būtina apsaugoti visas išorines ES sienas. Kažkaip keistai atrodo: gebame įsteigti Europos kosmoso agentūrą, skrydžiui į Marsą ruošiamės, o čia kelio keliems laiveliams Viduržiemio jūroje kelio užkirsti negalime, kelių šimtų asmenų deportuoti nepajėgiame…

Apie gyventojų saugumo užtikrinimą Lietuvoje aš net nekalbu. Kas būtų, kokia kiltų panika, jeigu kurio nors miesto centre lėktuvas nukristų arba susisprogdintų savižudis teroristas?.. Vadinamieji kamufliažiniai kovotojai, kurie laksto po miškus, pasiėmę šautuvus stoja į Šaulių sąjungą, kad eilinį kartą nusifotografuotų, pasirodytų žinių laidoje, šaukia piketuose, jie gi pirmieji dingtų iš Lietuvos, pasislėptų nuo pavojaus savo Australijoje ar Švedijoje, o paprastiems žmonėms tektų ginti savo Tėvynę…

— Lietuvos gyventojų saugumo užtikrinimu užsiima Vidaus reikalų ministerija, tačiau „tvarkiečių“ deleguotam vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui, pradėjusiam rinkiminę kampaniją, tokie „mažmožiai“, regis, nedaug terūpi?..  

— Apie kandidatavimą į Seimo rinkimus su kita politine jėga paskelbusiam vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui būtų sąžininga ir padoru palikti užimamą postą. Pagal Lietuvoje nusistovėjusias valstybės valdymo tradicijas koalicija susideda iš kelių partijų, kurios kuruoja skirtingas šalies gyvenimo sritis, o susitaręs dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga S.Skvernelis nebetampa „tvarkiečių“ deleguotu ministru.

Man iš tikrųjų labai keistai atrodytų, kad valdančioji koalicija susideda iš kelių partijų, o vienas ministras būtų deleguotas opozicinės arba net neparlamentinės partijos. Aš manau, atsakingas ministras turėtų pagalvoti iki Velykų ir priimti sprendimą. Būtų sąžininga ir padoru S.Skverneliui palikti vidaus reikalų ministro postą. Mūsų partija neskubės priimti sprendimų dėl ministro likimo. Pirmiausia aš norėčiau pasikalbėti su šiuo metu Kinijoje viešinčiu premjeru Algirdu Butkevičiumi ir kitais koalicijos partneriais.

————————————————————————————–

 

Post Scriptum

 

Seimo narys Povilas Gylys. Politikos elementorius ministrui Sauliui Skverneliui

 

Skaitai Sauliaus Skvernelio pareiškimus dėl jo prisijungimo prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) bei norą išsilaikyti ministro poste ir suvoki, kaip netoli Lietuvos „elite“ yra pažengęs valstybės sąrangos suvokimas. Ministras, pareiškęs, kad rinkimuose dalyvaus LŽVS sąrašuose, priėmė POLITINĮ sprendimą. Pastarasis reiškia, kad jis AUTOMATIŠKAI išeina iš koalicinės Vyriausybės. Mat tą koaliciją sudaro LSDP, Darbo partija ir Tvarkos ir teisingumo partija. Kiekviena partija koalicinėje Vyriausybėje gauna kvotą, daugmaž proporcingą vietų skaičiui Seime. TT partija Vyriausybėje pagal kvotą yra gavusi dvi ministerijas. Tai Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijos.

Ponas ministras S.Skvernelis, iš TT partijos gavęs pasiūlymą užimti ministro postą, turėjo suvokti, kad jis de facto tapo politiku. Darbas Vyriausybėje yra valstybės valdymo, t.y. politinis darbas. Tapęs TT partijos atstovu Vyriausybėje, jis prisiėmė įsipareigojimą pagal išgales vykdyti šios partijos programą ir partijos atžvilgiu elgtis lojaliai. Čia nekalbėsime apie taip vadinamas technokratines vyriausybes, nes dabartinė vyriausybė yra politinė.

Iškilus esminiams nesutarimams tarp partijos ir ministro yra bent trys išėjimo iš konflikto variantai. Pirma, ieškoti kompromiso, antra, savanoriškai atsistatydinti ir, trečia, būti partijos atšauktu (tai neseniai įvyko Darbo partijoje, kai ji nusprendė atšaukti švietimo ministrą Dainių Pavalkį). Prisijungus prie kitos politinės jėgos, kuri šiuo metu nėra parlamentinė, lieka tik du paskutiniai variantai – atsistatydinimas arba atstatydinimas.

Visišku absurdu – ir čia tenka sutikti su taip padėtį apibūdinusiu Valentinu Mazuroniu – laikytina situacija, kai ministras padaro POLITINĮ žingsnį ir prisijungia prie kitos partijos, bet nori išlaikyti ministro postą.

Tokį požiūrį gali diktuoti arba noras išlaikyti postą bet kokia kaina, arba visiškas politinis neraštingumas, arba noras suvelti, dezorganizuoti koalicinės Vyriausybės darbą. Vadinasi, ir valstybės valdymo procesus. Kitaip sakant, pakenkti nacionaliniams interesams.

Juk Ramūno Karbauskio partija nėra koalicijos narė. Ji net neturi frakcijos Seime. Jeigu ji tokią frakciją turėtų ir ji būtų priimta į koaliciją, tuomet p. R. Karbauskis galėtų derėtis  dėl S.Skvernelio išlikimo ministro poste. Tarkim, perdalinant ministerijų kvotas tarp koalicijos partnerių.

Bet taip nėra. Vadinasi, išlieka aukščiau pateikti S. Skvernelio veiksmų paaiškinimai – konstitucinės sąrangos nesupratimas, įsikibimas į ministro kėdę arba noras kenkti koalicijos darbui.

Iki šiol maniau, kad p. S. Skvernelis, kaip žmogus turintis teisininko diplomą, yra susipažinęs su pagrindinėmis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, supranta koalicinės veiklos abėcėlę. Po jo paskutinių pareiškimų tuo smarkiai suabejojau.

Suabejojau ir jo moralinėmis savybėmis. Viena vertus, jis kalba apie tai, kad jis negali būti partijoje, kuriai pareikšti įtarimai, nors kaip tik iš šios partijos yra gavęs ministro postą. Negi buvęs Policijos departamento vadovas nežinojo, jog eidamas į ministrus nuo įtartinos partijos susitepa, praranda savo gerą, nesutepto žmogaus vardą? Kai ėjo į ministrus, jis nepaisė minėtų įtarimų, kai nori pasitraukti iš koalicinės partijos ir prisijungti prie kitos jėgos, jis staiga prisimena, kad buvo „susidėjęs“ su, esą, nešvaria partija. Atleiskite, bet tai dvelkia politiniu chameleoniškumu. O tai nėra aukštos politinės moralės požymis.

Pone ministre, Jums suteikta galimybė pasielgti garbingai – savo noru pasitraukti iš ministro posto ir ramia sąžine dalyvauti rinkimuose nuo LVŽS. Geranoriškas patarimas – pasinaudokite šia galimybe ir nejuokinkite žmonių.

Beje, bus įdomu stebėti mūsų viešosios nuomonės formuotojų reakciją į susidariusią situaciją. Ar jie, tarkim, politologai, išdrįs visuomenei aiškinti daugiapartinės sistemos veikimo principus parlamentinėje demokratijoje?..

——————————————————————————————–

 

Facebook komentarai
Back To Top