skip to Main Content

                                                                                   

Juozas IVANAUSKAS

 

Prezidentas Rolandas Paksas: „Matyt, pasiektas susitarimas su Rusija dėl Ukrainos, siekiant konsensuso kovoje su teroristine „Islamo valstybe“!..” 

 

Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas G20 susitikimo metu, lapkričio 15 d. vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė: „Mūsų bendru tikslu turi tapti veiksmų prieš „Islamo valstybę“ koordinavimas ir, žinoma, JAV ir Rusijos kooperacija yra svarbiausia“. Pasak D. Tusko, Rusijos bendradarbiavimas su kitomis šalimis, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, labai reikalingas sprendžiant ir migracinę krizę. „Mes neturime abejonių, kad vienintelė Sirijos opozicijos atakų pasekmė bus dar didesnis migrantų srautas. Ir mes matome, kad tai jau prasidėjo“, – pabrėžė jis.

G20 susitikime Turkijoje britų premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) pasisakė už artimesnį bendradarbiavimą su Rusija, kuri jau bombarduoja Sirijoje esančius ISIS taikinius. O britų opozicinės Darbo partijos lyderis Džeremis Korbinas, kalbėdamas parlamente pareiškė, kad valstybės ir bankai, kurie finansuoja vadinamąją „Islamo valstybę“, turėtų būti baudžiami sankcijomis. Politikas paragino imtis aktyvesnių veiksmų, kad kuo greičiau būtų sustabdytas finansavimas Sirijoje ir Irake veikiančioms teroristinėms grupuotėms.

Tuo tarpu Ukrainos politikos „ekspertas“ Pavelas Nusas įsitikinęs, kad teroristinio išpuolio Paryžiuje scenarijų parengė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris po tragiškų įvykių Paryžiuje „prasuks“ teroristinį išpuolį Maskvoje. Pasak šio „politologo“, teroristinis išpuolis pasiekė visus iškeltus tikslus – G20 viršūnių susitikimas gali ir neįvykti, ir net jei jis įvyks, Rusijos agresijos Ukrainos Rytuose klausimas, geriausiu atveju, bus trečias. Pirmiausia bus svarstomi Paryžiaus ir Sirijos reikalai. Šią informaciją paviešino naujienų portalas Joinfo.ua.

——————————————————————————————–

„Kruvini Paryžiaus įvykiai tik dar labiau sustiprino begalinio netikrumo jausmą, kylantį kiekvienam racionaliai mąstančiam žmogui. Gyvename Europoje, kurioje vis garsiau skamba grėsminga karo kalba. Senąjį Žemyną yra apėmusi dar viena, šį kartą gili pabėgėlių krizė, kurios padariniai gali būti itin sunkūs ne tik dabartinės Europos saugumui, bet ir jos tapatumui. Gal iš tiesų pasaulis jau yra priartėjęs prie globalaus konflikto bedugnės?.. Kodėl mes Europoje, atiduodami milijardus žvalgybai, kariuomenei, ginkluotei ir valdininkų armijai, negalime jaustis saugūs ir tikėtis, kad mūsų pinigai nešvaistomi veltui?.. 

Kaip mums lietuviams išlikti šiame pasaulyje, kuriame siautėja terorizmas ir liejasi kraujas? Ar galime pasitikėti savo valstybe, kad ji yra pasirengusi ir pajėgi apginti kiekvieną iš mūsų iškilus pavojui? „Be savos valstybės tauta negali būti laisva. Valstybė yra ta organizacija, kuri įgalina tautą laisvai gyventi ir laisvai kurti tautinę kultūrą,“ – rašė iškilus lietuvių filosofas Juozas Girnius. Esu įsitikinęs, kad vienintelė alternatyva šiandien yra stiprinti savo nacionalinę valstybę. Reikėtų aiškiai įvardyti, kad šalies valdžia yra pilnai atsakinga už gyventojų saugumą tarptautinio terorizmo grėsmės akivaizdoje. Lietuva praranda savo politikos konstravimo mechanizmus, beveik nedalyvaudama Europos Sąjungos politikos formavimo procesuose. Kodėl mūsų valstybė praktiškai nebeturi patikimų strateginių partnerių? O gal esama tokių sprendimų, apie kuriuos tiesiog nėra būtina informuoti visuomenę?..“, – išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ retoriškai klausia Europos Parlamento narys, „tvarkiečių“ lyderis, prezidentas Rolandas PAKSAS. 

Deja, apie opiausias problemas Lietuvos sisteminėje žiniasklaidoje iš esmės beveik nekalbama ir nediskutuojama, tačiau „rusai puola“ karo propagandos stiliumi nepamirštama informuoti visuomenę apie tai, kad prezidentė D.Grybauskaitė trečiadienį stebėjo Pabradės poligone surengtas didžiausias šiais metais lauko pratybas Lietuvoje „Geležinis kardas 2015“, kuriose dalyvavo per du tūkstančius karių iš 9 NATO valstybių ir Gruzijos. „Šios pratybos yra ypač svarbios, nes jose Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais treniruojasi ir rengiasi kolektyvinei šalies gynybai pagal Šiaurės Atlanto 5-ąjį straipsnį. Šiuo metu mūsų regionui kyla vis daugiau nenuspėjamų ir hibridinio karo elementų įgaunančių grėsmių. Todėl tinkamas, greitas ir gerai koordinuotas NATO atsakas tampa gyvybiškai svarbus“, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba…

————————————————————————————————————

 

— „G 20 šalys skelbia karą bet kokioms teroro formoms“, – lapkričio 16d. pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mes siunčiame ryžtingą signalą, kad esame stipresni už bet kokią terorizmo formą“, – sakė ji. G20 susitikime Antalijoje (Turkija), kalbėdama apie naujausius teroro aktus Paryžiuje, A. Merkel pabrėžė, jog būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, kas yra šios tragedijos organizatoriai. Ką manote apie panašaus pobūdžio Europos ir JAV politinių lyderių deklaracijas – vienytis kovai su vadinamosios „Islamo valstybės“ teroristais? 

— Bet kokiu atveju, tai yra kur kas geriau, negu kad būtų sakoma priešingai. Sveikintina, kai atsiranda tokie pareiškimai „didžiojo dvidešimtuko“ vardu. Nors buvo planuotas šalių susitikimas Turkijoje visai kita proga, migrantų, ekonomikos klausimais, tačiau išvakarėse įvykdyti teroro aktai Paryžiuje pakoregavo darbotvarkę. Labai norėčiau tikėti, kad tokie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimai – nėra vien deklaracijos visuomenei nuraminti, tačiau nederėtų apsiriboti vien tik „siunčiamais ryžtingais signalais“, kadangi rimtų problemų sprendimui būtini konkretūs veiksmai!.. 

Dabartinė situacija Europoje jau yra ženkliai pasikeitusi, o lyderystės našta, mano giliu supratimu, atitenka referendumui dėl išstojimo iš ES besirengiančios Didžiosios Britanijos premjerui Deividui Kameronui. Čia aš pirmiausia turiu omenyje šio politiko pateiktus pasiūlymus dėl kitokios Europos Sąjungos. Manau, tai yra pirma rimta galimybė išgelbėti Bendriją nuo pavienėms šalims nepriimtinų dalykų. Pati Europos Sąjunga turėtų keistis, reformuotis, jei apskritai nori išlikti. Tad jeigu britų premjeras D.Kameronas nuosekliai laikysis savo pozicijos, tai bus rimtas signalas, kad Europos Sąjunga turi pradėti reformuoti pati save, atsisakydama pastaruoju metu vis labiau ryškėjančio polinkio į federalizmą ir valstybių savarankiškumo ribojimą. 

Manau, tai  puiki proga kitoms Bendrijos narėms prisidėti prie britų premjero iniciatyvos, siekiant įveikti ne tik federalizmo, bet ir apskritai Briuselio biurokratų diktato atskiroms šalims apraiškas. Akivaizdu, jog kitokios Europos šiandien jau siekia ne vien tik Didžioji Britanija. Apie tai galvoja ir euro zonos kol kas nesiekianti mūsų kaimynė Lenkija. Stiprią poziciją dėl savarankiškumo nuolat akcentuoja Vengrija bei Čekija. Teikiami siūlymai dėl Europos Sąjungos reformos gan aiškiai parodo: arba bus sukurta tautų ir valstybių sąjunga, arba dabartinė ES, toliau kuriama kaip federacija, bus pasmerkta žlugti. Bet jeigu nebus konstruktyvaus dialogo su Didžiąja Britanija, o vien tik metami kaltinimai pavienėms šalims, tai bus ES Bendrijos pabaigos pradžia.

Mano nuomone, ateities Europos lyderystė atitenka būtent britų premjerui Deividui Kameronui, nes ne niekieno nerinkti biurokratai turėtų valdyti Europos Sąjungą!.. Palyginti neseniai, spalio 7 d. stebint Strasbūro EP salėje kalbėjusius du Europos lyderius – Prancūzijos prezidentą Fransua Olandą ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pasisakiusius už Bendrijos šalių federaciją ir siekiančius, kad ES taptų viena valstybe, mane apėmė labai negeras jausmas. Rimta atsvara Bendriją žlugdančiam federalizmui – britų premjero D.Kamerono pasiūlymai dėl ES reformos. 

Na, o grįžtant prie jūsų užduoto aktualaus klausimo – apie terorizmo keliamą grėsmę Europai ir visam pasauliui, apie būtinybę vieningai tam pasipriešinti, duok Dieve, kad plačiai nuskambėję Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasakyti žodžiai nebūtų tik deklaratyvaus pobūdžio ir iš tikrųjų atspindėtų politinę realybę!..

 Deja, mano giliu įsitikinimu, reali situacija yra visiškai kitokia: virš Europos tebesklando senos marksistinės idėjos, siekiant sukurti vieną federalinę valstybę – Jungtines Europos Valstijas. Šiam tikslui pasitarnauja ne tik pabėgėliai, nelegalūs migrantai. Dėl to yra provokuojami kariniai konfliktai, maišomos tautos, menkinamos šalių nacionalinės vertybės. Ir visa tai daroma siekiant, kad federalinė Europos Sąjunga taptų globaliu žaidėju pasaulinėje rinkoje!..

 Galėčiau pasakyti dar daugiau: ES federalizmo projekte pasireiškia tarptautinio oligarchinio karinio kapitalo interesas, kuriam pasipriešinti gali išdrįsti tik stiprūs ir įžvalgūs politiniai lyderiai. Tad šia prasme tam tikrą viltį suteikia britų premjero Deivido Camerono pareiškimai dėl būtinybės reformuoti ES.  

 Man labai norėtųsi tikėti, jog Europos Sąjungos galimas virsmas Jungtinėmis Europos Valstijomis tėra utopija. Deja, šis projektas yra užvaldęs tūkstančius politikų, eurobiurokratų galvų, kuriose verda mintys, kaip kuo greičiau surasti tinkamą progą jam realizuoti. Pasikeitęs pasaulis, kylančios naujos grėsmės ir transnacionaliniai iššūkiai skamba tarsi užkeikimai, brėžiant būsimą globalaus ir konkurencingo politinio-ekonominio darinio viziją.

 Iš tikrųjų simboliška, jog Europos Parlamentas, ypač pastarąją kadenciją, yra tapęs vieta, kur vis aršiau diskutuojama globalaus masto temomis, o mažumos nacionalinių politikų požiūriai daug kam tiesiog kelia susierzinimą. Nelegalių migrantų – pabėgėlių krizė šiuo metu dominuojanti tema EP darbotvarkėje, kurią federalizmo emisarai intensyviai išnaudoja siekdami savo tikslų – neigti nacionalines vertybes ir tautų Europos perspektyvą, akcentuojant išorinio pavojaus baimę kiekvienam europiečiui.

Europos Parlamente jau pasigirsta balsai, jog pabėgėlių, nelegalių migrantų krizė – dirbtinai sukurtas europinis produktas, kuriuo siekiama transformuoti Europos Sąjungą į federaciją, įtraukiant į jos darbo rinką papildomus 100 ar dar daugiau milijonų darbininkų. Esą priešingu atveju, senasis socialinis valstybės modelis ir jo teikiamos pensijos taps nepakeliama našta europiečiams.

 Kitaip tariant, intensyviai siekiama išnaudoti kiekvieną pasitaikančią progą realiai pastūmėti Bendriją link vieningos federacijos, nepaisant akivaizdžių perspėjimų, jog ši naujoji „žmonijos inžinerija“, modeliuojama Briuselio ir Vašingtono globalistų kabinetuose, gali sukelti ES šalims išties siaubingus padarinius!..

— Prieš nelegalius migrantus griežtai pasisakantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neseniai pareiškė, jog „migrantų krizės ištikta Europos Sąjunga yra silpna, nepatikima, paralyžiuota“, o ES planas kvotomis paskirstyti migrantus po Bendrijos valstybes yra neteisėtas ir „leis išplisti terorizmui Europoje“. Pasak V.Orbano,  „niekas negali pasakyti, kiek teroristų atvyko į Europą, įsimaišę tarp migrantų, bet net ir vieno teroristo yra per daug!..“. Savo ruožtu Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen paragino – „nedelsiant nutraukti migrantų priėmimą Prancūzijoje po kruvinų praėjusios savaitės išpuolių Prancūzijoje!..“.

Kaip galėtumėte pakomentuoti V.Orbano ir M. Le Pen poziciją dėl pabėgėlių ir nelegalių migrantų?

— Aš manau, politikams nereikėtų pulti nuo vieno kraštutinumo prie kito. Kai 2001 m. rugsėjo 11 d. buvo atakuojami Niujorko dangoraižiai, tada dar nebuvo migrantų krizės. O ir vėliau, kai buvo įvykdyta daugybė teroro aktų Londone, Madride bei kituose didmiesčiuose, niekas nekalbėjo apie migrantų krizę. Mano nuomone, tikrai nereikėtų taip tiesmukai ir vienareikšmiškai susieti terorizmo keliamų grėsmių su stichiško migrantų srauto  sukelta krize Europoje. 

Dabar kiekvienas bando pasinaudoti šia iš ties kritiška situacija. Globalistai, ES federalizmo šalininkai, sako, kad negalima sustoti, reikia tęsti pradėtą įgyventi Jungtinių Europos Valstijų projektą, o pasisakantys už nacionalinę politiką, vėlgi, tempia į savo pusę. Bet kuriuo atveju, aš manau, nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp tarptautinio terorizmo ir karo pabėgėlių, nelegalių migrantų!.. 

Man teko klausytis nemažai paskaitų apie islamą, domėjausi musulmonų religija, radikalių islamistų siekiu įbauginti, valdyti pasaulį ir panašiomis temomis. Jei šiuo metu pasaulyje gyvena apie 1,9 milijardo musulmonų, taigi ne visi jie yra teroristai. Kita vertus, kaip taisyklė, dauguma teroristų yra musulmonai. Šioje vietoje norėčiau priminti Jordanijos karaliaus Europos Parlamente pasakytą kalbą apie jam, asmeniškai, itin skaudžią tragediją. Kai jo lakūnas, teroristų paimtas į nelaisvę, buvo gyvas sudegintas, jisai pats, buvęs karinis pilotas, sėdo į lėktuvą ir nuskridęs tenai subombardavo šiurpaus įvykio vietą… 

Mano žiniomis, vadinamoji „Islamo valstybė“ sutelkė apie 400 tūkstančių kovotojų-teroristų savo gretose. Tad jeigu tokios galybės, kaip JAV ir NATO aljansas, negali susidoroti su ISIS teroristais, tai ką tada apskritai jos gali?!.. 

Kai kurios NATO aljanso šalys perka iš JAV 5-6 kartos naikintuvus, o Lietuvoje drauge su kitomis ES valstybėmis diskutuojama, kokias šarvuotas karo mašinas mums reikėtų įsigyti už pusę milijardo eurų. Tarsi užmirštama, jog 21 amžiuje karas yra absoliučiai pasikeitęs!.. Dabar vyksta visai kitokio pobūdžio karas, vadovaujantis kitokiais principais. Slaptosios tarnybos seka politikus, klausosi žmonių pokalbių, o teroristai ir toliau nebaudžiami siautėja. Man tokie dalykai nesuprantami… 

Todėl šioje išties kritiškoje situacijoje mums būtina išsiaiškinti tikrąsias geopolitinio vyksmo priežastis. Pirmiausia yra sumaišoma visa Europa tarp nacių ir tautybių bei įteisinama ES pilietybė. Visai neseniai EP nariai prabalsavo ir priėmė REZOLIUCIJĄ dėl 2019 metų Europos Parlamento rinkimų, kur numatyta, jog atsiranda viena rinkiminė apygarda. Pavyzdžiui, Lietuvoje į EP bus renkamas Junkeris arba Šulcas. Panašiai būdavo ir sovietiniais laikais, kai kažkokia „Petraičių-Jonaičių“ apylinkė iškeldavo savo kandidatu TSKP politinį veikėją Černenką. 99 procentai rinkėjų už jį prabalsuodavo, nors tas Černenka gerai net nežinodavo, kur gi yra ta „Petraičių-Jonaičių“ apylinkė!.. Regis, ateinantys Europos Parlamento rinkimai 2019 metais bus būtent tokie. Lietuvoje atsiras centrinės ES rinkiminės apygardos pirmininkas „vaigauskas“, įsigalios ES pilietybė ir panašūs dalykai, su kuriais aš kategoriškai nesutinku. 

Na, o kita Europoje sukeltos krizės priežastis – tarptautinis oligarchinis kapitalas, nekontroliuojamai „plaukiojantys“ finansai, nepaisantys jokių sienų, maitinantys visas konfliktuojančias puses, tame tarpe ir teroristines grupuotes. Todėl, mano nuomone, pernelyg naivu būtų tikėtis pozityvių permainų artimiausiu metu. Deja, tam nėra pagrindo. Geopolitiniais konfliktais, „arabų pavasariais“, „spalvotomis revoliucijomis“ suinteresuoti globalistai, anksčiau ar vėliau, superka arba tiesiog perima kompanijas disponuojančias turtingais žemės resursais, beatodairiškai kertami miškai, kasami deimantai ir t. t. Manau, būtent čia glūdi visa esmė, nuo kurios ir reikėtų pradėti, sprendžiant į Europą besiveržiančių karo pabėgėlių bei tarptautinio terorizmo problemas!.. 

— Savotiška sensacija G 20 šalių susitikimo metu tapo apie pusvalandį trukęs neformalus dviejų prezidentų – Barako Obamos ir Vladimiro Putino pokalbis, kurio metu buvo aptariamos tarptautinio terorizmo problemos bei karinis konfliktas Sirijoje. O tuo tarpu sisteminėje Lietuvos žiniasklaidoje eilinį kartą visuomenės dėmesiui tėškiama konfrontaciją, nesutarimus bei įtampą kelianti publikacija: „Ką duos teroristu vadinto V. Putino kova su terorizmu? Ar bendra kova su Vakarais prieš terorizmą padės dar neseniai teroristine valstybe vadintai Rusijai išsivaduoti iš Vakarų izoliacijos? Lietuvos diplomatijos vadovas perspėja, kad nuolaidos Rusijai ir į antrą planą nustumtas Ukrainos klausimas būtų nedovanotina klaida, kuri leistų Kremliui pasijausti nebaudžiamam“ – ?!.. Vis tiktai, jūsų nuomone, ar pavyks JAV ir Rusijai atrasti sąlyčio taškus bendrai kovai su tarptautiniu terorizmu?

— Kartą man teko skaityti, kad Vakarų politikai vos ne kasdien vyksta iš vienos sostinės į kitą, žiniasklaidoje jie vaizduojami intensyviai dirbantys, vedantys derybas iki paryčių, o paskui pavargusiais veidais dalyvauja spaudos konferencijose, fotografuojasi. Po to tie patys politikai vyksta į kitą sostinę, prieš tai savo namuose išplatinę skirtingus pareiškimus, ir panašiai. Tiktai, deja, niekas nuo to Europoje taip ir nesikeičia!..

 Kodėl aš apie tai kalbu? Jeigu prisimintume dar vieną teroro aktą Paryžiuje, „Charlie Hebdo“ redakcijos užpuolimą š. m. sausio mėnesį, tai irgi buvo rezonansinis įvykis, sukėlęs vieningą pasaulio politinių lyderių pasipiktinimą. Ir tada panašiai buvo kalbama – mes jungsimės ir drauge ryžtingai kovosime su tarptautiniu terorizmu, apginsime demokratijos vertybes, europiečiai turi jaustis saugūs ir panašiai. Bet ar kas nors nuo tokių politikų kalbų bei protesto akcijų su plakatais „Je suis Charlie“ pasikeitė?!.. 

Manau, Europos Sąjunga dėka šiuo metu veikiančio biurokratinio aparato išties yra tapusi silpna, neveiksni, paralyžiuota, nesugebanti tinkamai pasipriešinti, duoti ryžtingą atkirtį radikalių islamistų teroristiniams išpuoliams Europoje. Iš tikrųjų visai ne taip reikėtų kovoti su tarptautiniu terorizmu, visai ne taip reikėtų tartis, ieškant konstruktyvių sprendimų!..  

Na, o kalbant apie Obamos ir Putino neformalų susitikimą Turkijoje, tegul jisai buvo visai trumpas (be abejo, pasaulio galybių lyderiams 30 minučių tikrai nepakanka aptarti rimtoms tarptautinio terorizmo bei Sirijos karo problemoms!..), bet tai buvo pradžia po ilgokos atšalimo pauzės. Todėl aš teigiamai vertinu pastarąjį JAV prezidento Obamos ir Rusijos prezidento Putino susitikimą. Šiaip ar taip, tai žingsnis į priekį, teikiantis vilčių, jog politinis dialogas tarp dviejų pasaulio supervalstybių bus atnaujintas ir duos apčiuopiamų rezultatų kovoje su tarptautiniu terorizmu. Tikrai nemanau, kad dabar politikams reikėtų gręžiotis atgal į praeitį. Net ir menkiausios pastangos susitarti, pasaulio supervalstybių lyderiams ieškant sąlyčio taškų, manau, šiuo metu yra sveikintinos bei aktualios visai žmonijai!.. 

— Kaip žinote, aukščiausiame lygyje, dalyvaujant Rusijai, viena po kitos rengiamos derybos Vienoje, kurių metu ieškoma politinių sprendimų, tiek dėl įtemptos situacijos Ukrainoje sureguliavimo, tiek ir dėl karo Sirijoje. Ar nemanote, jog karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose išprovokuotas nelegalių migrantų cunamis verčia Europos Sąjungos lyderius ieškoti kompromisų bei siekti konstruktyvaus dialogo su Rusija?..  

— Aš jau ir ankstesniame interviu LL, berods, prieš kelis mėnesius apie tai esu kalbėjęs. Matyt, yra pasiektas susitarimas su Rusija dėl Ukrainos, siekiant konsensuso kovoje su teroristine „Islamo valstybe“!.. 

Dar gerokai prieš lapkričio 13 d. teroro aktą Paryžiuje kritikavau migrantų paskirstymo ES šalims kvotų politiką. Ne kartą sakiau, kad mes neturėtume priimti nelegalių migrantų, jog būtina turėti savo migracijos politiką, stiprinti Bendrijos išorinių sienų apsaugą. Pavyzdžiui, Australija kviečiasi pas save tuos žmones, kurie gali padėti sukurti pridedamąją vertę. Ar nevertėtų europiečiams pasinaudoti Australijos patirtimi ir vykdyti panašią imigracijos politiką?..

Vis tiktai aš nenorėčiau sieti imigracijos problemų su tarptautinio terorizmo keliamomis grėsmėmis, nes musulmonų Europos Sąjungoje jau ir dabar yra tiek, kad čia niekam nebereikia atvažiuoti. Ir jeigu teroristai atranda prieglobstį musulmonų bendruomenėse, tai terorizmas, be abejo, gali bet kada išplisti visoje Europoje, priklausomai nuo įtemptos geopolitinės situacijos Artimųjų Rytų bei Afrikos šalyse. Bet, kartoju, aš nedėčiau lygybės ženklo tarp terorizmo ir nelegalios migracijos iššūkių, kuriems Europos Sąjunga yra nepasiruošusi. 

Jeigu kažkas daugiau nei prieš dešimtmetį ėmė „eksportuoti“ demokratinius „arabų pavasarius“, pardėjo bombarduoti Afganistaną, Iraką, Libiją, Siriją, o dabar dar ir pelnosi iš tokių dalykų, tai gal Europos Sąjungos valstybės, esant tokiai kritiškai situacijai, turėtų apginti savo teritorijas, apginti ir rūpintis pirmiausia savo piliečiais!.. 

Beje, kalbant apie karo pabėgėlių ir nelegalių migrantų srautus, manau, tai ne vien Graikijos, Italijos, Prancūzijos ar Vokietijos problema, nes tai ne tik Europos, bet ir pasaulio valstybės. O kadangi pasaulis nėra labai didelis, tai gal reikėtų tuos pabėgėlių srautus paskirstyti tolygiai pagal gyventojų skaičių ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir JAV, Kanadoje, Australijoje, Kinijoje, Indijoje?.. Manau, šią idėją, sprendžiant migracijos problemas bei šio laikmečio iššūkius, tikrai vertėtų apsvarstyti pačiu aukščiausiu lygiu Jungtinių tautų organizacijoje!..

— Nejau manote, kad Lietuvos politiniam elitui tokie dalykai iš tikrųjų rūpi?!..

— Tarkim, Lietuvoje gyventojų saugumo ar migracijos problemos ir yra sprendžiamos, bet tai yra neviešinama. Duok, Dieve, kad taip būtų!.. Vis tiktai, remdamasis savo politine patirtimi, galiu pasakyti, net ir menkiausi priimami valdžios sprendimai tuoj pat yra nušviečiami žiniasklaidoje. Tad jeigu vietinėje spaudoje apie opias problemas net neužsimenama, tai reiškia, jog nieko Lietuvoje šia linkme nėra daroma.

 Manau, šiandien mums reikėtų kalbėti apie sustiprintą Lietuvos valstybinės sienos režimą. Taip pat yra būtina stabdyti planuojamus įvesti į Lietuvą migrantų srautus. Jeigu jau atrandamos lėšos pasiklausymui šimtams tūkstančių piliečių, politikų pokalbių, jeigu europiečiai yra sekami, tai šitokią praktiką, be abejo, reikėtų taikyti ir kiekvienam atvykstančiam į Lietuvą migrantui, idant būtų užkirsta net ir menkiausia galimybė surengti teroro aktą Vilniuje ar kuriame nors kitame Lietuvos didmiestyje.

— O juk atrodo, tereikia visai nedaug – atmesti valdžioje esantiems politikams į šoną konservatorių-liberalų itin pamėgtą rusofobijos arkliuką ir imtis konstruktyvių sprendimų, naudingų Lietuvos valstybei ir žmonėms?      

 — Nebūčiau tikras, kad tai yra labai paprasta. Juolab, kai pamatau vietinėje žiniasklaidoje atskirų politikų ir politikos apžvalgininkų norą netgi šiurpiausią teroro aktą Paryžiuje priskirti Rusijos spec. tarnyboms, tai jau darosi panašu į tikrą absurdą, kuris mūsų valdžios institucijų ir netgi visuomenėje, deja, yra toleruojamas.

Aš visuomet pasisakau prieš karo kurstymo propagandą, nepalaikau eskaluojamos konfrontacijos su kitaip mąstančiais kitų valstybių piliečiais, tame tarpe ir Rusijos. Ir kai mes dabar pavirtome vos ne retransliatoriumi politikos, kuria vykdo viena didelė pasaulio valstybė, esanti kitoje Atlanto pusėje, tai man tokia tendencija labai nepatinka ir kelia didelį nerimą!..

 Mane ypač stebina dar ir tai, jog esant išties įtemptai geopolitinei situacijai Lietuvos politikams užsiimti karo propaganda Rusijos atžvilgiu atrodo visai normalus dalykas, o pasakyti tvirtai ir aiškiai, kad mūsų šalis nėra pasiruošusi priimti pabėgėlių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių kažkodėl tai negalime, o gal tiesiog bijome?.. Kaip gi tada reikėtų vertinti oficialią Lietuvos poziciją migrantų klausimu?!..    

 Duok Dieve, kad adekvatūs bei konstruktyvūs politiniai sprendimai Lietuvoje pagaliau imtų viršų. Užuot tuščiai politikavus, mums būtina rimtai ir atsakingai kautis už savo valstybės interesus, už mūsų kultūrą bei tradicines vertybes, už mūsų vaikų ir anūkų saugų gyvenimą!..

— Dėkoju už pokalbį.     

——————————————————————————————      

 

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));