skip to Main Content

                                                                                 

 Juozas IVANAUSKAS

 

Prezidentas Rolandas Paksas: „Briuselio „elito“ kieta derybinė pozicija dėl „Brexit“ niekur neveda, tik į totalų Europos Sąjungos žlugimą!..“

 

Kaip žinia, Jungtinė Karalystė šiais metais neplanuoja oficialių derybų dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Tai liepos 20 d. pareiškė advokatas Jasonas Coppelis, atstovaujantis britų Vyriausybei teismo procese dėl „Brexit“. Jis informavo Aukščiausiąjį teismą Londone, kad naujosios ministrės pirmininkės Theresa May Vyriausybė neketina iki metų pabaigos aktyvuoti 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio, kuris reguliuoja šalies išstojimą iš Bendrijos. 

Aukščiausiasis teismas spręs, ar premjerė Th.May turi pakankamai galių, kad aktyvuotų straipsnį be parlamento balsavimo. Šiuo metu britų parlamente daugumą turi ES šalininkai. Iki šiol gauti septyni ieškiniai, kuriais siekiama neleisti vyriausybei savarankiškai priimti sprendimo, nes birželio 23-iąją vykęs referendumas, kuriame dauguma gyventojų pasisakė UŽ „Brexit“ — išstojimą iš ES, nėra įpareigojantis.

Vis tiktai Jungtinė Karalystė kitais metais nepirmininkaus Europos Sąjungai, kaip buvo planuota, nes po referendumo dėl „Brexit“ atsisakė šio vaidmens, liepos 20 paskelbė Th.May biuras. „Th.May telefonu informavo Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską apie savo sprendimą ir pažymėjo, kad jos Vyriausybė bus „labai užsiėmusi derybomis dėl išstojimo iš ES“, – sakė atstovas spaudai.

Rugpjūčio pradžioje agentūra „Bloomberg“ pranešė, jog Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May žada sukurti naują pramonės programą, kuri leis suklestėti iš Europos Sąjungos pasitraukusios šalies ekonomikai. „Turime sukurti tinkamą pramonės strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys kreipiamas į našumo gerinimą, daug ir sunkiai dirbančių žmonių atlyginimų kėlimą ir platesnių galimybių jaunimui kūrimą. Taip pat privalome sukurti darnaus augimo visoje šalyje planą, nepamiršdami nė vieno kaimo ar miesto. Jeigu norime pasinaudoti po „Brexit“ atsivėrusiomis galimybėmis, privalome užtikrinti savo ekonomikos klestėjimą“, — teigia naujoji britų premjerė Th. May.

Ir nors impulsyvusis Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) griežtai sukritikavo Didžiosios Britanijos politikus Naidželą Faradžą (Nigel Farage) ir Borisą Džonsoną (Boris Johnson), pavadindamas juos „liūdnais „Brexit“ herojais“, nes šie traukiasi, tačiau jis suklydo, bent jau dėl neseniai paskirto britų užsienio reikalų ministro Boriso Džonsono…

Yra pagrindo manyti, jog Jungtinės Karalystės (JK) referendumo rezultatai dėl „Brexit“ turėtų paskatinti Briuselio „komisariatą“ ir Europos Sąjungos valstybių vadovus siekti skaidresnės, į piliečių rūpesčius bei nacionalinius interesus labiau įsiklausančios Bendrijos. 

Ką apie tai mano Europos Parlamento narys, „tvarkiečių“ lyderis, Prezidentas Rolandas PAKSAS – skaitykite išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“.

—————————————————————————————–  

 

— Kaip ten bebūtų, ar nemanote, kad naujoji Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, pripažinusi, jog „Brexit“ yra „Brexit“, yra nusiteikusi ryžtingai derėtis su Briuseliu dėl „Brexit“ sąlygų? Jau vien tai, jog naujuoju užsienio reikalų ministru Th. May vyriausybėje paskirtas buvęs Londono meras, ekscentriškasis Boris Johnson, kuris agitavo už Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES, labai daug ką pasako!.. 

— Aš manau, jog šiandieninėje situacijoje tikrai nėra esminis klausimas, kaip ir kokiomis sąlygomis Didžioji Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos. Iškart po „Brexit“ Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas garbingai pareiškė, jog atsistatydina, prieš tai suderinęs savo apsisprendimą su karaliene Elžbieta II. Tai mes žinojome, tad jokia čia naujiena. Tebuvo tik laiko klausimas, kas ir kada pakeis D.Cameroną bei užims šį atsakingą vykdomosios valdžios postą. 

Na, o dėl Boriso Johnsono paskyrimo užsienio reikalų ministru – sunku man vertinti. Buvęs Londono meras — išties ryški, impozantiška asmenybė, daugybės publikacijų, populiarių knygų autorius, neseniai į lietuvių kalbą išversta išties puiki jo knyga „Čerčilio veiksnys“. Manau, tokio žmogaus atsiradimas Theresos May Vyriausybėje neturėtų šokiruoti, kadangi B. Johnsono kvalifikacija tikrai pakankama užsienio reikalų ministro pareigoms. Šiuo atžvilgiu viskas aišku ir dėsninga.

Mano giliu įsitikinimu, Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos atitinkamos institucijos bei finansiniai sluoksniai „Brexit“ scenarijui buvo pasiruošę. Juk iš tikrųjų politikai tėra tiktai matomoji dalis valstybės valdymo, o kita dalis – nematomoji — kur kas stipresnė ir įtakingesnė, tai yra finansiniai, oligarchiniai sluoksniai su savo interesais prekybos, karo pramonės, eksporto srityse ir t. t. Tad savaime suprantama, jog bus ieškoma optimalių sprendimų ir deramasi dėl pačių geriausių Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES sąlygų.

 Imkime, pavyzdžiui, Šveicarijos ir ES arba Norvegijos ir ES santykius. Kaip žinia, yra pasirašytų sutarčių paketas tarp Šveicarijos ir Europos Sąjungos, tačiau šveicarai atvirai pareiškė, jog niekada netaps ES dalimi, jie šios narystės niekada nesiekė ir neketina siekti. Tai reiškia, jog Šveicariją pilnai tenkina dabartinis statusas Europos Sąjungos atžvilgiu. Beje, manęs tai visai nestebina: šveicarai iš tikrųjų moka apginti savo šalies nacionalinius interesus bei išlikti suverenia valstybe.   

Iškart po „Brexit“ man teko dalyvauti dvejose Europos Parlamento sesijose. Pirmoji buvo ypač emocinga. Taip skubiai inicijuota neeilinė parlamentinė sesija – tikrai retas atvejis. Visi komisarai, Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris, visa Europos Taryba ir jos vadovas Donaldas Tuskas, buvo sukviesti į Briuselį. Pustrečios valandos trukusiuose debatuose galėjo pasisakyti EK pirmininkas, ET vadovas, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas ir frakcijų vadovai. Nors visumoje pasisakymai buvo labai emocingi, tačiau negalėčiau pasakyti, jog vyko pozityvi ir konstruktyvi diskusija.

 Panaši atmosfera Europos Parlamente tvyrojo ir prieš pat vasaros atostogas surengtos paskutinės parlamentinės sesijos metu, kur pakeltu tonu buvo diskutuojama dėl „Brexit“. Beje, man irgi teko pasisakyti šiuo klausimu. 

Bendrai paėmus, impulsyvios kalbos bei kritika, Briuselio „elito“ pozicija ES paliekančios Didžiosios Britanijos atžvilgiu man paliko labai niūrų įspūdį. Pasisakant ES vadovams, Europos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkams diskusijų tonas buvo itin griežtas. Nedviprasmiškai buvo pareikšta, jog reikia kuo greičiau vyti tuos britus iš Bendrijos, veržti varžtus, sudaryti jiems pačias blogiausias sąlygas, kad likusios šalys narės suprastų, kas jų laukia.   

Užuot deramai sureagavus į 17 milijonų britų referendume pareikštą valią, prabalsavus už „Brexit“, mes buvome priversti klausytis isteriško „Brexit“ kritikų gausmo, neleidžiant  mums nė akimirkai suabejoti jų teisumu. O juk referendumo idėją palaikė visus „už“ ir „prieš“ gerai pasvėrę ir paskaičiavę finansininkai, bankininkai, pramoninkai, geopolitikai, geostrategai, jaunuomenė, diplomatai, tad oficiali Briuselio „komisariato“ pozicija, švelniai tariant, nebuvo nei adekvati, nei konstruktyvi. 

Lietuvos žiniasklaidoje iškart po „Brexit“ buvo pradėta pūsti propaganda dėl „suklaidintų“ britų, emigrantų persekiojimo, svaro kurso kritimo ir t. t. Pradžioje kiek pasvyravo svaras ir vėl stabilizavosi, visa tai buvo numatyta. Įvairūs pramanai, tariamos futuristinės įžvalgos tiesiog užtvindė viešojo diskurso erdves – žiniasklaidą ir socialinius tinklus. Ką galime išgirsti socialiniame triukšme, kuris net Europos Parlamento salėje jau yra tapęs įprastiniu?!.. Akivaizdu, jog turime ištisą vertybių paletę, kurioje deklaratyvūs politikų pareiškimai gerokai skiriasi nuo jų veiksmų.

— Žodžiu, pirminė, pernelyg spontaniška Europos Sąjungos vadovų reakcija į „Brexit“ jums atrodo absoliučiai nepriimtina? 

— Tai yra niūru, šlykštu, sakyčiau, sovietiška. Briuselio „elito“ kieta derybinė pozicija dėl „Brexit“ niekur neveda, tai veda į totalų Europos Sąjungos žlugimą!.. Jeigu ir toliau Briuselis laikysis panašios pozicijos, be abejo, tai iššauks dar didesnį pasipriešinimą. 

Pavyzdžiui, mūsų „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ frakcijoje yra italai (tai antroji pagal didumą frakcija), jie norėtų surengti referendumą dėl euro atsisakymo. Šie europarlamentarai priklauso Penkių žvaigždučių partijai, kuri triuškinančiai laimėjo paskutinius rinkimus Italijoje, 0 jų partijos atstovė neseniai tapo Romos mere. Net neabejoju, jeigu ir toliau taip bus, italai pasitrauks iš euro zonos. Aš jau nekalbu apie Prancūziją, kur populiaraus ir įtakingo „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen jau seniai kalba apie pasitraukimą iš ES, beje, kaip ir olandai, danai… 

O ką reiškia britų premjerės Theresos May pasakymas: „Brexit“ yra „Brexit“? Atvirai sakant, aš jos nepažįstu. Kadangi mes jau nebegyvename realiame pasaulyje, o gyvename virtualiame pasaulyje, tai aš matau tiktai Lietuvos propagandos pateikiamas pikantiškas detales, kokius batelius dėvi, kaip rengiasi britų premjerė Theresa May, kuri pristatoma kaip „labiausiai nesukalbama politikė“, ir panašiai. Bet dėl to net neverta stebėtis. Lygiai taip pat mūsų propaganda kalba apie kandidatą į JAV prezidentus Donaldą Trampą. O tai su kuo tada, jam laimėjus rinkimus, Lietuva bendradarbiaus po rinkimų?.. Panašiai kalbama ir apie rusus, lenkus ir t. t. Inertiškai sukama propaganda manęs jau seniai nestebina, tokiu būdu formuojama atitinkama visuomenės nuomonė, dažniausiai prasilenkianti su realybe. 

Propagandos malūnai sukasi! Norėtųsi oponentų paklausti, kas gi tada, jeigu ne patys britai turėjo pakelti atsakomybės naštą ir adekvačiai suvokę pareigą, priimti esminius, epochinius sprendimus dėl savo valstybės ateities bei jos tapatybės ir, sakyčiau, dėl Europos Sąjungos likimo. O gal lemiamą žodį Didžiojoje Britanijoje galėjo tarti tie milijonai pakviestų ir nekviestų migrantų, vis dar kenčiančių ir laukiančių Europos pasieniuose bei Turkijos pabėgėlių stovyklose kanclerės Angelos Merkel pakvietimo užeiti?..

Aš tikrai nenustebčiau, jeigu „Brexit“ šalininkams bus išsukinėjamos rankos. Po to, kai bus aktyvuotas Lisabonos sutarties 50 straipsnis, po dviejų metų oficialių Europos Sąjungos derybų su Jungtine Karalyste bus susiderėta galbūt ne taip kaip britai norėtų, arba specialiai ne taip kaip britai norėtų, tai yra visai ne taip kaip derasi lygiateisiai partneriai. Ir tada britų premjerė Theresa May galės pareikšti, kad Jungtinei Karalystei reikia naujo referendumo, jau konkrečiai žinant išstojimo sąlygas. 

— Nejau manote, kad naujoji Ministrė Pirmininkė Theresa May galėtų iš tikrųjų ryžtis tokiam žingsniui – surengti pakartotinį referendumą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos?

— Tikrai neatmesčiau tokio varianto – pakartotinio referendumo dėl „Brexit“!.. Kodėl aš taip galvoju? O gi todėl, prisiminkime, kai buvo balsuojama dėl Europos Sąjungos Konstitucijos mes turėjome dvi ES valstybes, Olandiją ir Prancūziją, kurios balsavo PRIEŠ. Ir kaip gi tada pasielgė Briuselio „elitas“? Vietoj ES Konstitucijos buvo parengta Lisabonos sutartis. Airiai buvo priversti dėl Lisabonos sutarties du kartus balsuoti. Kai pirmą kart referendume airiai pasakė NE, tada iškart visi supuolė, gąsdinimais ir lengvatomis įtikino airius, ir jie antrą kartą balsuojant pasakė TAIP.

Todėl aš negarantuočiau, kad po dviejų metų Didžiojoje Britanijoje nebus surengtas pakartotinis balsavimas dėl „Brexit“. Šiandien yra taip, kaip yra. Tiktai politinis savižudis Didžiojoje Britanijoje galėtų pasakyti: „Mes nepaisysime 17 milijonų britų valios“. Tokie dalykai absoliučiai neįmanomi senas tradicijas gerbiančioje demokratinėje valstybėje. Britų monarchijoje taip nesielgiama, nes tai negarbinga. Nebent Lietuvoje galima iš ryto pasakyti vienaip, vakare kitaip, ir nieko, bet tik ne Jungtinėje Karalystėje!..

 Žodžiu, britų atžvilgiu Europos Sąjungos vadovų nepakanti reakcija dėl „Brexit“ tikrai nieko gero nežada. Štai čia ir yra visa esmė!.. Svarbu ne tai, kad britai jau turi naują premjerę ar užsienio reikalų ministrą, ir net ne tai, kad kitų metų pradžioje bus aktyvuota Lisabonos sutarties 50 straipsnis ir prasidės oficialios derybos. Europos federalistams – globalistams būtina švelninti toną, kol dar ne vėlu.                       

— Besiruošiant deryboms dėl „Brexit“ numatyta įsteigti atskirą departamentą ar negi ministeriją?..

— Mano žiniomis, Londone steigiama atskira ministerija, kuri bus atsakinga už tinkamą pasiruošimą deryboms dėl „Brexit“. Aš įsivaizduoju, koks tai kolosalus darbas. Yra daugybė sutarčių, dėl kurių reikės susiderėti britams su ES atstovais, nors jų nusiteikimas šiandien yra bjaurus ir nediplomatiškas. Be abejo, toks spaudimas iššauks didžiulę reakciją kitose ES šalyse, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Danijoje, Vengrijoje, kur prasiverš pilietinė valia — surengti referendumą bei atsiklausti žmonių nuomonės dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Kas dar turi būti padaryta, kad tautų balsas būtų išgirstas Briuselio „komisariate“? Komisarai šiandien yra tik formaliai Europos Parlamentui atskaitinga institucija. Galbūt Europa jaučiasi išduota. Racionaliai niekas, turbūt, nesitikėjo, kad dauguma britų balsuos už pasitraukimą. Vis tiktai įvykęs referendumas — stipri tautos valios išraiška bei rimtas iššūkis Vakarų demokratijai. Tokių dalykų nevalia ignoruoti. Kaip rodo nūdienos įvykiai, Briuselio komisarų galvose kažkas negerai. Ar galima suvokti ateities Europą be Didžiosios britų monarchijos?..

Todėl aš ir sakau, šiandien svarbiausias politikų uždavinys – sušaukti Europos Sąjungos šalių Konventą ir atsakyti į esminį klausimą: kokia bus ateities Europa – lygiateisių valstybių sandrauga ar Briuselio diktatūra?.. Europos valstybių Konventas turėtų nubrėžti naujos Europos Konstitucijos gaires, tai būtų tautų vienybę liudijantis impulsas kelyje į atsinaujinančią Europą. 

Būtina išsiaiškinti, kaip mes gyvensime po 15-20 metų. Kokią poziciją užims Lietuva atsinaujinusioje Bendrijoje: prie ES durų ar prie derybų stalo? Be abejo, tai priklausys nuo mūsų šalį atstovaujančių politikų patirties, profesionalumo bei diplomatijos meno.

— Ko gero, neatidėliotinas Europos Sąjungos šalių Konvento sušaukimas būtinas, nepriklausomai nuo „Brexit“?  

— Aš manau, „Brexit“ yra bene svarbiausioji sąlyga, kad būtų sušauktas Europos šalių Konventas ir atsirastų naujoji Europos Sąjungos Konstitucija. Jeigu nebūtų karčios „Brexit“ pamokos, kažin ar Briuselio „komisariatas“ pritartų tokiai iniciatyvai. 

Pavyzdžiui, kaip vaikas išmoksta suprasti, kad ugnis yra karšta? Kai įkiša ranką į ugnį arba nusipliko verdančiu vandeniu. Geriausiai moko potyriai.

 Lygiai taip ir Europoje – ne vienerius metus oficialusis Briuselis giedojo ditirambus, kokie mes čia demokratiški, tolerantiški, kaip mes sugebame valdyti krizes, suvaldyti bei integruoti milijoninius migrantų srautus, spręsti Graikijos finansų krizę, išbraukti iš ES Konstitucijos krikščionybės sąvoką ir t. t. Bet jeigu mes taip puikiai sugebame tvarkytis, esame tokie gražūs ir laimingi, tai kodėl septyniolikai milijonų britų pasirodė, kad čia kažkas ne taip?!.. Kodėl visoje Europoje staiga nuskambėjo skardus balsas: „O gi karalius yra nuogas“?!..

 Tai nejau buvęs Londono meras Boris Johnson arba Nepriklausomybės partijos „UKIP“ vadovas Nigel Farage, važinėdamas po Didžiąją Britaniją savo autobusiuku ir agituodamas už „Brexit“, suklaidino 17 milijonų britų?!.. Galime tik nusijuokti iš tikinčių panašia propaganda, jog britai buvo kažkieno suklaidinti ir todėl esą apsiriko balsuodami už „Brexit“.  

— Prasidėjus oficialioms deryboms dėl „Brexit“, tai yra aktyvavus Lisabonos sutarties 50 straipsnį, jūsų nuomone, ar išliktų galimybė britams pasukti atgal? Šiuo konkrečiu  atveju reversas įmanomas ar jau nebe?

— Mano nuomone, britai atgal nepasuks!.. Tokia šalis kaip Didžioji Britanija nepriiminėja skubotų sprendimų. Tarkim, ar kas nors bandė įminti mįslę: kodėl britų voniose įrengti du vandens čiaupai? Kai paprastas europietis nuvyksta į Britanijos salas ir mato, kad atsukus vieną čiaupą bėga karštas vanduo, o atsakus kitą – šaltas, tai jam atrodo labai nepatogu. Tačiau šimtą metų taip buvo ir iki šiol yra visoje Jungtinėje Karalystėje. 

Arba kitas pavyzdys, trys šimtai britų valdė 300 milijonų gyventojų turinčią Indijos imperiją, kai buvo nutiesti keliai, įrengti uostai, akvedukai, pastatytos didingos indų šventovės, miestai ir t. t. Tiesiog neįtikėtina: tik trys šimtai britų valdė visą Indiją!.. Britas, išaugęs tradicinėje šeimoje, gerbiančioje demokratiją, savo šalies kultūrą bei vertybes, turi įgimtą savigarbos jausmą. Gerbdami save jie puikiai žino, kad ir kiti juos gerbs. 

Todėl aš ir netikiu, kad britai taip lengvai galėtų pakeisti savo nuomonę dėl „Brexit“. Be abejo, bus didelis noras, kad viskas pasisuktų atgal ir nieko neįvyktų, tuo aš esu tikras visu 100 procentu. Tikrai bus daromas milžiniškas spaudimas, išsukinėjamos rankos ir panašiai. Jau vien užsukta propagandinė kompanija Lietuvoje labai aiškiai parodo, koks aršus puolimas prieš „Brexit“ yra prasidėjęs. 

Nepasakyčiau, jog toks puolimas galėtų būti kažkam naudingas. Tai nėra konstruktyvus kelias. Kartoju, mano giliu įsitikinimu, „Brexit“ – vienintelė galimybė išlikti Europos Sąjungai. Būtina priimti šią realiją ir adekvačiai reaguoti į septyniolikos milijonų britų pasiųstą aiškų signalą ne tik Briuseliui, bet ir visai Bendrijai. Europos Sąjungai būtinos esminės permainos, skubus Konvento sušaukimas ir nauja Europos Sąjungos Konstitucija. Priešingu atveju, domino efektas – neišvengiamas!.. 

Juolab, jeigu ir toliau Europos Parlamente bus priiminėjami panašūs dokumentai — „Dėl migrantų greitesnės socializacijos“, jeigu bus diskutuojama apie tai, kaip į Europą patekusius nelegalius migrantus integruoti, šviesti, suteikti jiems prieglobstį, mokėti atlyginimus – panašios kalbos bei iniciatyvos — tai tiesiog spjūvis tiems patiems britams ir visiems, kurie nesutinka su liberalaus multikultūralizmo padariniais, teroristiniais išpuoliais, ir tuo pat metu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel propaguojama „atvirų durų“ politika. 

Ir nors apie tai mažai rašoma ar net apskritai neužsimenama mūsų žiniasklaidoje, tačiau tokios sunkiai paaiškinamos direktyvos, kaip pabėgėlių ir nelegalių migrantų „greitesnė socializacija“, siunčiamos Europos Sąjungos šalims iš paties epicentro, Briuselio „elito“ politinių sprendimų priėmėjų, mane iš tikrųjų labai neramina.

Britaniją atstovaujantys politikai juk neatmeta galimybės tartis, derėtis. Britai yra suinteresuoti konstruktyviai bendradarbiauti su ES vadovybe, girdėti vienas kitą ir suprasti. Jie tiktai nesutinka esamas problemas spręsti savosios valstybės nepriklausomybės sąskaita. Balsavusieji už „Brexit“ britai labai aiškiai pasakė, kad jie nenori aklai paklusti niekieno nerinktų Briuselio biurokratų direktyvoms. Dialogo forma artimiausiu metu neišvengiamai turėtų iš esmės keistis. Priešingu atveju, kaip aš jau ir sakiau, – ES žlugimas neišvengiamas.  

— Dėkoju už pokalbį.

——————————————————————————————-

 

Post Scriptum

 

Britanijos užsienio reikalų ministras Boris Johnson: „Mes paliekame ES, bet tai nereiškia, kad mes paliekame Europą!..“

 

Naujasis Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras ir pagrindinis „Brexit“ propaguotojas Borisas Johnsonas pirmadienį pirmą kartą susitikęs su kolegomis iš Europos Sąjungos pažadėjo, kad Jungtinė Karalystė ir toliau vaidins vieną vadovaujamų vaidmenų Europoje.

„Mes turime įgyvendinti žmonių valią ir pasitraukti iš Europos Sąjungos, bet mes jokiu būdu neatsisakysime savo vadovaujamo vaidmens dalyvaujant Europos vykdomojoje veikloje“, – sakė B.Johnsonas, liepos 17 d. atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

B.Johnsonas optimistiškai žvelgia į būsimą Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos. „Mes paliekame ES, bet tai nereiškia, kad mes paliekame Europą!..“, – pareiškė jis prieš pirmąjį savo Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdį. B.Johnsonas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir toliau vaidins vadovaujantį vaidmenį Europoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini pakartojo Briuselio poziciją, kad derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo neprasidės, kol nebus pateiktas prašymas dėl pasitraukimo pagal 50-ąjį ES sutarties straipsnį, tačiau pripažino, kad jos pokalbiai su B. Džonsonu sekmadienio vakarą praėjo labai gerai. Esą buvo diskutuojama tokiomis aktualiomis temomis, kaip Turkijos pučas ar terorizmas po išpuolio Nicoje.

——————————————————————————————

 

Facebook komentarai
Back To Top