skip to Main Content

                                                                                   

 Juozas IVANAUSKAS

 

Prezidentas Rolandas Paksas: „BREXIT“ – tai paskutinė galimybė pasikeisti Europai ir išlikti Europos Sąjungai!..”       

 

Liepos 5 d. Strasbūre įvykusioje Europos Parlamento sesijoje, dalyvaujant Europos Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui (Donald Tusk) ir Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean-Claude Juncker), buvo aptarti birželio 28-29 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio apibendrinančio pobūdžio nuostatos bei nutarimai. ES valstybių vadovai svarstė Jungtinės Karalystės referendumo dėl narystės ES rezultatus ir sutarė nesiderėti dėl šalies išstojimo iš ES tol, kol pastaroji nepateiks formalaus pranešimo dėl savo narystės nutraukimo. EVT dalyvavęs Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) patvirtino, kad sprendimą dėl 50-ojo ES sutarties straipsnio aktyvavimo priims naujoji šalies vyriausybė. Savo ruožtu EVT pirmininkas D. Tuskas pažymėjo, kad ES valstybių vadovai išliks vieningi ir glaudžiai dirbs kartu kaip 27 valstybių klubas.

Kaip informavo EP spaudos tarnyba, Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai turi paskatinti ES ir jos valstybių vadovus siekti skaidresnės ir į piliečių rūpesčius labiau įsiklausančios Sąjungos. Tokią žinią antradienį Strasbūre europarlamentarai perdavė EVT pirmininkui D. Tuskui ir EK pirmininkui Ž. K. Junkeriui.

Pastarasis griežtai sukritikavo Didžiosios Britanijos politikus Naidželą Faradžą (Nigel Farage) ir Borisą Džonsoną (Boris Johnson), pavadindamas juos „liūdnais „Brexit“ herojais“, kadangi šie atsistatydino, o ne vadovauja Britanijai, kai šalis ruošiasi išstoti iš ES, nors agitavo už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Bendrijos. „Norėčiau pabrėžti, kad praėjusią savaitę besididžiuojantys „Brexit“ herojai šiuo metu tapo liūdnais „Brexit“ herojais“… Jie nėra patriotai, o retronacionalistai. Patriotas nepaliktų laivo sunkią akimirką. Jie neturi plano, ką toliau daryti“, – Europos Parlamento posėdžio Strasbūre metu sakė Ž. K. Junkeris,  pranešė AFP.

Diskusijos pabaigoje kalbėjęs EK pirmininkas pažymėjo, kad nei jis, nei Europos Komisija nėra atsakingi už „BREXIT“. 40 metų JK vyriausybė neigė ES naudą, sakė jis, todėl „neverta stebėtis, kad žmonės patikėjo šiuo melu“. D. Tuskas pridūrė, kad jis nuolat ragino ES valstybių ir vyriausybių vadovus prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus ir liautis kaltinus ES dėl nesėkmių vidaus politikoje.

„Nuo šiol alternatyva paprasta. Arba jūs priešinatės su savo technokratine ir brangiai kainuojančia Europos Sąjunga, su beprotiškais projektais tų, kas nori „dar daugiau Europos“, tuo metu kai tautos nori mažiau, ir tuo atveju aš jums žadu greitą griūtį šios totalitarinės organizacijos, arba jūs atsisakote nuo viso to Europos Sąjungos naudai ir pasisakote už bendradarbiavimą tarp laisvų valstybių ir suverenių nacijų“, – debatuose po „BREXIT“ pareiškė Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė, EP deputatė Marine Le Pen. Tautų ir laisvės Europa frakcijos vadovė taip pat ragino siekti sąžiningo prekybos susitarimo bei kaltino Europos integracijos šalininkus negerbiant piliečių valios. Žmonės nori suverenumo ir laisvo bendradarbiavimo, o ne didesnės integracijos, kalbėjo ji, ragindama ES „pasikeisti arba išnykti“.

Gan principingai prieš niekieno nerinktų Europos pareigūnų, Briuselio komisarų — federalizmo šalininkų diktatą, nacionalinių interesų nepaisymą pasisako vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa frakcijos pirmininko pavaduotojas Rolandas PAKSAS: „Propagandos malūnai sukasi! Norėtųsi klausti, kas tada, jeigu ne patys britai turėjo pakelti atsakomybės naštą ir adekvačiai suvokę pareigą, priimti esminius, epochinius sprendimus dėl savo valstybės ateities bei jos tapatybės ir, sakyčiau, Europos Sąjungos likimo. Gal lemiamą žodį Didžiojoje Britanijoje galėjo tarti tie milijonai pakviestųjų migrantų, vis dar kenčiančių ir laukiančių Europos pasieniuose bei Turkijos pabėgėlių stovyklose kanclerės Angelos Merkel pakvietimo užeiti?..  

O gal Jungtinės Karalystės ateitį reikėjo atiduoti į „patikimas“ Londono Sičio maklerių ir finansinių verteivų rankas, nes jie „paprastai neklysta“ bei visada jaučia, kur pelningiau investuoti?.. Manau, Briuseliui tai tikrai patiktų!.. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, vos pradėjus brėkšti birželio 24-tos rytui, kuomet ėmė ryškėti referendumo balsavimo baigtis, įvairūs pramanai ir tariamos futuristinės įžvalgos tiesiog užtvindė viešojo diskurso erdves – žiniasklaidą bei socialinius tinklus. Dominuojantys politiniai komentatoriai, pasirodo, negali suvokti „moralinių veiksnių, kaip reikšmingesnių už ekonominį augimą, bendrąjį vidaus produktą, partinės sistemos interesus ar geopolitinę padėtį“, todėl apžvalgininkai neriasi iš kailio, dėl vienas už kitą niūresnių ateities scenarijų.

Tautos moralinį imperatyvą galėtų kvestionuoti tik neišmanėlis ar politinis mažaraštis. Tačiau kažin ar mūsų aptariamu atveju atrastume bent vieną, kuris neturėtų prestižinio universiteto diplomo. Akivaizdu, jog esame  priversti klausytis isteriško BREXIT‘o kritikų gausmo, neleidžiant mums nė akimirkai suabejoti jų teisumu. Ir kad tokie dabar yra aukščiausi dabartinės Europos Sąjungos politinės kultūros standartai. Kultūros, kurioje apstu melo, vyrauja patyčių ir nepagarbos kitokiai pasaulėžiūrai retorika, noras pažeminti kitaminčius, panieka skurstantiems, dominuoja etikečių klijavimas ir bauginimas“ – interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia Europos Parlamento narys, „tvarkiečių“ lyderis, Prezidentas Rolandas PAKSAS.

—————————————————————————————-

 

– Kas gi iš tikrųjų įvyko Jungtinėje Karalystėje birželio 23 dieną, kai dauguma britų referendume pasisakė UŽ išstojimą iš Europos Sąjungos? 

— Be abejo, tai išties istorinis, epochinio masto įvykis, įeisiantis į naujausių laikų istoriją, kurioje didelėmis raidėmis bus įrašytos kelių žmonių pavardės, tame tarpe britų premjero Deivido Kamerono (David Cameron) ir Nepriklausomybės partijos UKIP lyderio Naidželo Faradžo (Nigel Farage). Niekam ne paslaptis, istorija kartais perrašoma, tačiau šiandien net sunku įsivaizduoti tikrąją reikšmę to neeilinio įvykio: Didžiosios Britanijos monarchija nusprendė palikti Europos Sąjungą!.. Britų monarchija su savo paprotine teise, šimtametėmis taisyklėmis, manieromis ir madomis, diktuojamomis visam pasauliui, su savo kultūra, daile, architektūra, tradicijomis, papročiais, gyvenimo būdu, pradedant nuo Karalienės iki paprastos šeimos, su pasididžiavimu giedančios „Dieve, sergėk Karalienę“, apsisprendė palikti mus. Atrodytų, pats laikas rimtai susimąstyti: kodėl taip atsitiko ir kas bus toliau?..

Kada visa tai prasidėjo? Kaip atsitiko, jog nė nepastebėjome, kaip tapome globalių socialinių iššūkių įkaitais, kitaip tariant, šiuolaikiniais vartotojiškumo vergais, kuriais galima lengvai manipuliuoti grėsmių spektaklio visuomenėje? Ar ne tada, kai lengva ranka nukirtome krikščioniškąsias Europos šaknis taip ir neįsigaliojusioje Europos Sąjungos Konstitucijoje? Ar ne tada, kai Europos politikai 2005 metais neišgirdo Prancūzijos ir Olandijos piliečių balso, atmetusių tą Konstituciją, kuri biurokratiškai vingriai buvo pakeista Lisabonos sutartimi, tą pačią mergelę aprengus kita suknele? 

Vėliau buvo sužlugdyta Europos Sąjungos Rytų partnerystės programa, turėjusi plėtoti laisvos prekybos, demokratijos ir žmogaus teisių principus, o ne konfrontaciją visoje buvusioje postsovietinėje erdvėje. Dar vėliau – Graikijos finansų krizė, migrantų cunamis ir taip toliau. Tačiau nieko realiai nebuvo daroma, kad išgirstume britų balsą. Kas turėtų prisiimti politinę atsakomybę už šiuos eksperimentus? Kodėl 17 milijonų Jungtinės Karalystės piliečių balsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos? Naivu manyti, kad visus šiuos žmones galėjo suklaidinti impulsyvusis Naidželas Faradžas.

Kas esame mes, kuriuos palieka šalis, neturinti rašytinės konstitucijos, tačiau gyvenanti pagal seniausias Vakarų politikos taisykles ir aukščiausius jų standartus? Kur link suka šiandieninė Europa?.. Vietoj rimtesnių įžvalgų bei įsiklausymo, nedelsiant buvo įjungta galinga propagandos mašina, pradėta aiškinti, kokie britai yra blogi ir koks blogas premjeras Deividas Kameronas, kad leido surengti referendumą. 

Tą birželio 24 d. rytą užgniaužę kvapą stebėjome įvykius Londono gatvėse, uždarytas Downing Street 10 duris, kurios prasivėrė tik galutinai suskaičiavus plebiscito balsus. Premjeras Deividas Kameronas, pasirodęs su žmona Samantha, oriai išdėstė savo politinę poziciją, prieš tai ją suderinęs su Karaliene Elžbieta II. „Manau, šaliai reikia naujo impulso ir naujos lyderystės. Kelias, kurį aš buvau pasirinkęs, daugumos britų nebuvo palaikytas“, – žurnalistams pareiškė konservatorių lyderis.

Tačiau bene svarbiausia šioje kritiškoje situacijoje, aš manau, yra tai, jog „BREXIT“ – tai paskutinė galimybė pasikeisti Europai ir išlikti Europos Sąjungai!.. Tai ypač skaudus antausis politiniam elitui, visiems tiems, kurie nuo ryto iki vakaro aktyviai varė propagandą, kokia „teisinga“ kryptimi juda ES, kaip puikiai Bendrijoje ginamos žmogaus teisės ir tvarkomasi su emigrantas. Ir staiga 17 milijonų britų, prabalsavę UŽ Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, paneigė tokias kalbas!.. 

Sunku patikėti Europos Sąjungos lyderiais, aiškinančiais, esą pas mus viskas gerai, kai 17 milijonų gyventojų referendume pareiškė absoliučiai priešingą nuomonę. Arba, įsivaizduokime, kaip turėtų pasiaiškintų armijos vadas, per vieną naktį praradęs visą diviziją?.. Istoriniais laikais panašioje situacijoje garbingas karvedys paimdavo pistoletą ir… 

Neeilinės sesijos metu, aptariant Jungtinės Karalystės referendumo rezultatus, Europos Parlamente stebėjau visiškai priešingą politikų reakciją. Užuot pasistengus išsiaiškinti tikrąsias priežastis – kodėl dauguma britų prabalsavo už „Brexit“? – buvo laidomos emocingos replikos, kritikuojamas ne tik Nepriklausomybės partijos UKIP lyderis Naidželas Faradžas, bet ir premjeras Deividas Kameronas, kuris faktiškai suteikė paskutinį šansą ES pasitaisyti, reformuotis. Prieš pusantrų metų jis gi buvo aiškiai įspėjęs savo kolegas Briuselyje: jeigu ir toliau taip bus, jei niekas iš esmės nesikeis, Didžioji Britanija paliks Europos Sąjungą. Tačiau niekas iš Europos komisarų, atsakingas pareigas užimančių politikų, deja, nesureagavo į Didžiosios Britanijos premjero žodžius. 

Dar kartą PRISIMINKIME: kai reikėjo balsuoti dėl ES Konstitucijos, Europos politikai, nuvykę į Vatikaną, prašė katalikų bažnyčios pagalbos. Audiencijos pas Popiežių Joną Paulių II metu man teko kalbėtis su vienu kardinolu, kuris atkreipė dėmesį į tai, kai politikams reikėjo bažnyčios paramos, kad žmonės balsuotų už ES Konstituciją, buvo kalbama, jog šiame dokumente pagrindinė gija bus krikščioniškos šaknys, o po balsavimo nieko panašaus ten nebeliko.  

Olandijos ir Prancūzijos piliečiai Konstitucijai nepritarė, bet ar buvo atsižvelgta į jų nuomonę?.. Vietoj to viskas buvo peržaista, atsirado Lisabonos sutartis, dėl kurios nereikėjo balsuoti. O kai dauguma airių pasakė NE, jiems buvo daromas milžiniškas spaudimas, surengtas pakartotinas balsavimas. Bet jeigu neatsižvelgiama į daugumos žmonių valią, tai reiškia, jog demokratijos nėra, vadinasi, ES valdo niekieno nerinkti politikai ir tai iš tikrųjų nėra gerai.

Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai ES Rytų kaimynystės politika patyrė absoliutų fiasko. Užuot palaikę gerus santykius su savo kaimynais, mes viską sugadinome, o vietoj politinio dialogo pasukome konfrontacijos keliu.

Nesuprantu, kaip galima buvo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel kviesti migrantus iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalių į Europą?.. Pagaliau Graikijos finansinė krizė, pastaruoju metu suaktyvėję teroristiniai išpuoliai. Žodžiu, pačioje Europoje daugybė rimtų, neišspręstų problemų ir jokio dėmesio paskutiniam Didžiosios Britanijos perspėjimo signalui „BREXIT“ – sukluskite, susimąstykite!..

Galėtume prisiminti istorinį TSKP suvažiavimą, kai Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos delegatai vyko į Maskvą pareikšti lietuvių tautos valios, kad siekianti nepriklausomybės Lietuva palieka TSRS. Galiu tik įsivaizduoti, kokia tuo metu tvyrojo įtampa suvažiavimo salėje, koks kilo šurmulys, panika, pasipiktinimas „separatistais“ iš Lietuvos!.. Lygiai taip šiandien kažką panašaus aš girdžiu ir matau Europos Parlamente, kai net nebeleidžiama pasisakyti, pareikšti kitokią nuomonę, kai vieniems yra plojama, o kiti paprasčiausiai nušvilpiami, kai viena pusė nebegirdi kitos pusės. Kaip ne kaip, bet už paskutinę EP rezoliuciją dėl neatidėliotino britų pasitraukimo iš ES nebalsavo 200 europarlamentarų, o tai didžiulė jėga. Jei Europos Parlamente yra 700 parlamentarų (ne visi dalyvavo tame posėdyje), tai virš 300 balsavo už rezoliuciją ir 200 buvo prieš. 

Manau, nepaisant politinių realijų, pradėtas žiaurus, totalinis federalizmo šalininkų spaudimas: imta kalbėti, kad tuoj Europoje atsiras sienos, bus įvesti muito mokesčiai prekėms, kils finansinė krizė, prasidės valiutų svyravimai, šalys patirs didžiulius nuostolius, pradėti gąsdinti Rytų Europos šalių migrantai, esą jie turės išvykti iš Jungtinės Karalystės, ir t. t. O juk dar net neprasidėjo derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, niekas iš britų atstovų dar nėra oficialiai pareiškęs apie ketinimus trauktis, aktyvavus ES sutarties 50-ajį straipsnį!.. 

Mažai kam žinomas belgų diplomatas Didier Seeuwso, buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompojaus padėjėjas, paskirtas derybinės grupės vadovu su Britanijos monarchija!.. EK pirmininkas Ž. K. Junkeris mėgino paskirti vyriausiuoju derybininku savo svarbų patarėją Martiną Selmayrą, tačiau Europos Vadovų Taryba užbėgo jam už akių, įkūrusi „Brexit“ darbo grupę ir paskirusi jos vadovą.

– Vis tiktai, kodėl dar net neprasidėjus oficialioms deryboms dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos paleidžiami federalizmo šalininkų propagandos malūnai, kodėl lyg iš gausybės rago pasipila iš piršto laužti gąsdinimai?

— Akivaizdu, jog tokiu būdu federalistai bando dar stipriau užveržti varžtus, kad kitoms ES šalims nekiltų noras pasekti britų pavyzdžiu. Tai pamoka kitiems, kad daugiau nebūtų jokių „Brexit“. Atseit, Briuselio klerkai dabar ims spausti Britanijos monarchiją, daužys, trankys ES „išdavusius“ britus!.. Taip ir norisi retoriškai paklausti Briuselio komisarų: gerbiamieji ponai, prieš ką jūs ranką dabar keliate? Prieš britų tautą, kuri laimėjo Antrąjį Pasaulinį karą? Prieš legendinio britų premjero V.Čerčilio tėvynę? O gal prieš Jungtinės Karalystės karalienę Elžbietą II-ąją?.. Pagaliau, kuo taps Bendrija, kurioje nebebus vietos didžiojo puritono Kromvelio vertybėms, Vinstono Čerčilio talentui, britų parlamentarizmo tradicijai ir anglų teisės kultūrai?..

Esu tikras, panašūs Briuselio komisarų, atsakingų pareigūnų gąsdinimai neliks nepastebėti, tai gali sukelti priešingą efektą, tad rytoj bus jau ne tik „Brexit“, bet „Fracexit“, „Hollandexit“, „Denmarkexit“ ir t. t. 

ES griūtis neišvengiama, jeigu nesikeis valdančiųjų požiūris į šio laikmečio iššūkius, jeigu nebus pakeistas politinis kursas. Didžiausia problema šiandieninėje Europos Sąjungoje yra tie, kurie valdo ir priiminėja sprendimus. Būtent jie turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę ir atsistatydinti, pasitraukti iš užimamų pareigų. ES valdo tūkstantinės armijos niekieno nerinktų biurokratų, kurie nori iš tautos, iš nacionalinės valstybės padaryti kažkokią trečiąją lytį.

Imkime, pavyzdžiui, bet kokias Europos futbolo čempionato varžybas, tarkim, tarp Ispanijos ir Italijos rinktinių, kaip stadiono tribūnose banguoja abiejų pusių sirgaliai, koks jaučiamas galingas emocinis užtaisas, kurio ištakos glūdi gilioje senovėje. Tarkim, savo nacionalinę rinktinę palaikantis italas (ispanas, vokietis arba anglas) tuo didžiuojasi, kad gyvena kaip italas ir jo vaikai perims itališkos šeimos tradicijas. Panašiai jaučiasi ispanas, anglas, vokietis, olandas, lenkas ir t. t. Kiekvieną naciją privalu gerbti. Man dar neteko matyti Europos Sąjungos rinktinės futbolo čempionate, kaip nemačiau ir ES vėliavos sirgalių minioje. Nors gal kas nors labai norėtų matyti ES futbolo komandą, bet tai yra neįmanoma.

 Jie nori paversti mus „naujaisiais europiečiais“. O kas yra tas „naujasis europietis“?.. Žmogus be tėvynės, be šeimos, be vaikų, be tradicijų, be Dievo ir gailestingumo?.. Aš esu žemaitis, esu lietuvis. Marine Le Pen yra prancūzė, Naidželas Faradžas – anglas, Angela Merkel – vokietė. Neįmanoma visų nacijų dirbtinai suniveliuoti europietišku volu!..

 Mano nuomone, artimiausiu metu turėtų būti žengtas bene svarbiausias žingsnis ir atsakyta į esminį klausimą: kokia bus ateities Europa – lygiateisių valstybių sandrauga ar Briuselio diktatūra?.. Tam būtina sušaukti ES valstybių Konventą, kuris nubrėžtų naujosios Europos Konstitucijos gaires ir būtų naujas, tikrą tautų vienybę liudijantis impulsas kelyje į klestinčią Europą. Konventas turėtų išsirinkti visuotinai pripažįstamą lyderį. Nežinau, kas juo galėtų būti dabar, bet tai turėtų būti tokio lygio politikas, kaip Deividas Kameronas, Lechas Valensa ar Vaclavas Havelas. Reikia nuspręsti, kaip toliau gyvensime, kaip valstybės bendraus viena su kita, kokios sritys bus deleguotos ES, o kokios išliks nacionaliniu lygmeniu, kokia bus ES vieta pasaulyje ir galų gale kokia bus Lietuvos vieta ES.

Mes turime aiškiai žinoti, kur yra suverenios šalies teisės, o kas yra deleguoja Briuseliui, kaip mes prekiausime, gerbdami vienas kitą lygių tautų Bendrijoje. Tiktai išsiaiškinus ir aukščiausiu lygiu įteisinus kertines nuostatas, išlieka realus šansas išlikti Europos Sąjungai. Prieš kelis metus sakiau, jeigu niekas nepasikeis, ES pasieks savo finišą po kokių 10-15 metų. Na, o dabar, jeigu nebus deramai sureaguota į „BREXIT“ signalą, jeigu niekas iš esmės nesikeis valdymo lygmenyje, ES projektui beliko gyvuoti dveji-treji metai!..     

Šiandieninė Europos Vadovų Tarybos reakcija yra neadekvati, kaip ir neadekvatūs projektuojami Briuselio biurokratų sprendimai. Didžiausia problema ne Europos Sąjunga, šiandien didžiausias galvos skausmas — Briuselio komisariatas, kuriame spiečiasi neaiškių įgaliojimų ir neapibrėžtos kompetencijos gerai apmokama kompanija, kuri jau baigia sužlugdyti pagrindinę Europos valstybių BENDRYSTĖS idėją.

 Kas dar turėtų būti padaryta, kad tautų balsas būtų išgirstas Briuselio komisariate?!.. Komisarai šiandien yra tik formaliai Europos Parlamentui atskaitinga institucija. Europa jaučiasi išduota. Racionaliai niekas, turbūt, nesitikėjo, kad dauguma britų balsuos už pasitraukimą. 

Referendumas labai rimtas „ginklas“, stipri tautos valios išraiška, kad juo būtų galima žaisti. Manau, kad Deivido Kamerono apsisprendimas atsiklausti tautos nuomonės buvo išmintingas ir toliaregiškas politinis žingsnis. Kaip rodo nūdienos įvykiai, Briuselio komisarų galvose yra kažkas negerai. Ar galima suvokti ateities Europą be Didžiosios britų monarchijos?..

Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen „BREXIT“ reikšmę palygino su istorinės Berlyno sienos nugriovimu. Ji, kaip ir Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, žada surengti panašų referendumą savo šalyje. Kita vertus, JAV sekretorius Džonas Keris ir netgi buvęs britų premjeras Tony Blairas sako, kad „BREXIT“ procesas gali ir neįvykti. Kaip pakomentuotumėte šias dvi skirtingas pozicijas, išryškėjusias tarp nacionalinius interesus ginančių politikų ir globalistų-federalistų?

— Labai geras klausimas, reikalaujantis išsamaus atsakymo. Aš manau, būtent to federalistai ir siekia, kad „BREXIT“ apskritai neįvyktų. Jų logiškas scenarijus būtų toks: viską dar labiau užveržti, nepagrįstais gąsdinimais sukviesti protestuojančių prieš „BREXIT“ žmonių minias į gatves, manipuliuojant informacija tęsti federalistinę – globalistinę propagandą. O vėliau, pradėjus derybas, bus galima „išsukinėti rankas“ esamiems ar būsimiems Didžiosios Britanijos vadovams. 

Ko gero, taip galvoja dauguma federalistų, bet aš manau, jog su Britanijos monarchija šitaip juokauti nedera, čia tikrai ne tas atvejis. Kuo daugiau bus sukama, veržiama, spaudžiama, tuo bus didesnė atoveiksmio jėga! Niutono dėsnis tebegalioja: veiksmas lygus atoveiksmiui. Šiuo išskirtiniu atveju vienintelis dalykas, siekiant išvengti dar didesnės konfrontacijos, – SUSITARIMAS. Taikus sambūvis, susitarimas ir suradimas visoms šalims priimtino bendro sprendimo. 

Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijoje, kuriai priklausau ir aš, esantys italai jau prakalbo apie tai, jog norėtų surengti referendumą ir atsisakyti euro, palikti euro zoną, kas tolygu Italijos pasitraukimui iš ES. Potenciali kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen vienareikšmiškai pasisako už referendumą dėl Prancūzijos išstojimo iš ES (tarp kitko, Prancūzijos Nacionalinio fronto generalinis sekretorius ketina dalyvauti liepos 9 dieną tradiciniame partijos Tvarka ir teisingumas sąskrydyje. Britų Nepriklausomybės partijos UKIP biuro vadovas irgi žada atvykti). Įvykus „BREXIT“, danai, olandai rimtai galvoja, ar nevertėtų pasekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu.  

Pasak žinomo JAV finansininko, biržų spekulianto, filantropo Džordžo Sorošo, prasidėjęs „BREXIT“ procesas yra negrįžtamas, o Europos Sąjungos griūtis – neišvengiama. „Balsavimas už „Brexit“ kai kuriuos žmones gali paversti labai turtingais, tačiau dauguma rinkėjų taptų pastebimai neturtingesni“, – aiškino milijardierius. Kaip pakomentuotumėte tokias niūrias Sorošo prognozes dėl Bendrijos ateities? 

— Visų pirma, reikėtų aiškiai suvokti labai elementarius dalykus – kas iš tikrųjų dabar vyksta, kas gi nutiko Europoje? Europos Sąjunga, kaip stiprus šio regiono nacionalinis žaidėjas, yra niekam nereikalingas. Kinai vykdo savo politiką. Lygiai taip rusai, amerikonai, jie irgi vykdo savo politiką. Turėti tokį vienetą, kaip ES, jiems yra nenaudinga. Aš puikiai suprantu, jog globalistui Džordžui Sorošui tai visiškai nenaudinga. 

Kita vertus, Europos Sąjungai norint išlikti stipriu regiono vienetu, turėtų būti rastas visoms šalims priimtinas SUSITARIMAS. Pagaliau, ir Lietuva turėtų surasti savo vietą atsinaujinusioje Europos Sąjungoje, jeigu jinai išliks stipri, kurianti šviesų rytojų. Ne kažkur tai forposte kažkam grasindama, šokinėdama, įvairiais būdais konfrontuodama. Lietuva turėtų surasti savo vietą, kuri labai paprasta: arba prie ES durų, visiems paslaugiai jas atidarinėjant, arba prie bendro derybų stalo, kur priiminėjami visai Bendrijai svarbūs sprendimai. Be abejo, tai priklauso nuo mūsų politikų sugebėjimų, nors apie tai mes visai nekalbame ir nediskutuojame. Pastaruoju metu kitokias nuomones bandoma nustelbti galingu federalistų-globalistų choru, garsiausiai šaukiant, kaip dabar bus blogai, nors oficialios derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dar net neprasidėjo!..

Britams prabalsavus už „BREXIT“,  federalistai – globalistai sutartinai ėmė šaukti, jog Europa dabar silpnėja, o Rusija ir jos sąjungininkės, daugiašalės organizacijos vienijasi, prijungdamos naujus narius. Ir nors Rusijos prezidentas V.Putinas, skirtingai nei į Londoną agituoti atvykęs JAV prezidentas B.Obama, absoliučiai nesikišo, neįtakojo britų apsisprendimo teisės, tačiau referendumo balsavimo rezultatai dėl „BREXIT“ esą pasitarnaus Kremliaus užsienio politikos tikslams, kadangi Didžioji Britanija, aršiai kritikavusi Rusiją, nebeturės balsavimo teisės Briuselyje. Pasak federalistų – globalistų, tai paranku Rusijai, tačiau neparanku JAV nacionaliniams interesams. Jūsų nuomone, ar po „BREXIT“ pasikeis Europos Sąjungos politika Rusijos atžvilgiu? Išliks  ta pati inertiška  konfrontacija ar, vis tiktai, politinio dialogo keliu bus ieškoma konstruktyvių sprendimų?

— Iškart po neeilinės parlamentinės sesijos įvyko mūsų frakcijos posėdis, kuriame gausiai dalyvavo politikai, EP administracijos atstovai. Aš pasveikinau Naidželą Faradžą su iškovota pergale, nes, kaip jau sakiau, „BREXIT“ – tai vienintelis šansas išlikti atsinaujinusiai Europos Sąjungai. Po to bandžiau pakomentuoti EK pirmininko Žano Klodo Junkerio kalbą, pasakytą Europos Parlamente. Mat Europos Komisijos vadovas, šalia kitų neatsargiai mestų frazių, pasakė: „Nors „BREXIT“ mums nukirto sparną, bet mes ir su vienu sparnu sėkmingai skrisime pirmyn“. Kadangi lėktuvo pilotas – mano pirmoji profesija, kurios iki šiol nesu apleidęs, tai aš labai gerai žinau, kad lėktuvas su nukirstu sparnu patenka į suktuką, krenta ir neišvengiamai trenkiasi į žemę. Tai yra, jokiu būdu lėktuvas nukirstu sparnu negali tęsti skrydžio!.. Kolegos parlamentarai puikiai suprato šį mano palyginimą, kuriuo daug kas pasakyta… 

Aš tikrai nenorėčiau prognozuoti, kokie bus tolimesni santykiai tarp Rusijos ir Europos Sąjungos po „BREXIT“, kokie bus ES santykiai su JAV, Kinija ir kitais globaliais žaidėjais. Mano žiniomis, didžiosioms Europos šalims anksčiau pavykdavo išsaugoti pusiausvyrą ir neleisti nė vienai iš trijų valstybių – Vokietijai, Prancūzijai ar Didžiajai Britanijai per daug sustiprėti bei įsigalėti kitų šalių atžvilgiu. Manau, pats laikas Europos politikams išmokti šią Bismarko „real politic“ pamoką, juolab kad visuomet taip buvo. Pripažinus, jog nuolat siekiama didžiųjų pasaulio valstybių galių pusiausvyros, nesunkiai suprasime, kad suskaldyta Europa tokiems globaliems žaidėjams, kaip Kinija, Indija, Rusija, JAV, yra gerai. Norint sukurti bei išsaugoti stiprią, vieningą Europos Sąjungą, tam reikia išties nemenkų proto pastangų ir politinės valios. Kažkas labai taikliai yra pastebėjęs: nėra sudėtinga nusišauti dėl savo Tėvynės, žymiai sunkiau atrasti jėgų gyventi, diena iš dienos kantriai, sunkiai, atsakingai darbuotis vardan savo Tėvynės!..     

Lietuvoje aš girdžiu tik vieną nuomonę: esą britai išdavė mus. Betgi jie neišdavė, o suteikė paskutinę galimybę Europos Sąjungos šalių Bendrijai. Kiekviena Tauta geriau žino, ko jai reikia. Tauta nepadarė klaidos, o išreiškė savo valią, ir politikai privalo tai priimti. Įsivaizduoju, kad eilinį kartą bus bandoma Tautos valią užgniaužti, gąsdinant muitais, valiutų svyravimais ir t. t. Bet ko tada verta demokratija, jei kažkas sprendžia už visą Tautą?!..

 Manau, didelė problema yra Europos Komisija, uzurpavusi visas teises ir Europos Parlamentui atskaitinga tik formaliai. Didelė problema yra ir tariamas „europietiškas vertybes“ toleruojanti aplinka, kurioje niekinamos prigimtinės vyrų ir moterų teisės, klesti egoizmas bei individualizmas, garbinama galimybė pačiam apsispręsti dėl savo lyties. Reikia pagaliau nustoti smerkti britus. Būtina visiems atvėsti ir pradėti blaiviai galvoti — kokia ES turėtų būti ateityje? Kokia turėtų būti naujoji ES Konstitucija, kurioje bus vietos visiems?..

— Dėkoju už pokalbį.

—————————————————————————————

 

Facebook komentarai
Back To Top