skip to Main Content

 

Prezidentas kyšiais legalizavo savo dvarą nacionaliniame parke?

 

Aurimas Drižius

Tai, kaip jo ekscelencija Gitanas Nausėda legalizavo savo neteisėtas statytas Pavilnio regioniniame parke, primena kriminalą, ir LL pašnekovai mano, kad teismo sprendimas legalizuoti šitą kubą galėjo būti pasiektas vieninteliu keliu – už kyšius. Matyt, kad būtent dėl to net ir tapęs prezidentu, G.Nausėda sako : „Aš nesikišu į teisėsaugos darbą, jie yra nepriklausomi“. Nes žino, kad yra „pakabintas“ – jam iš karto bus priminta nelegalaus „kubo“ statybos Pavilnių regioniniame parke istorija.

 

“G.Nausėda mus padavė į teismą, reikalaudamas įteisinti jo namo techninį projektą, o mes labai drąsiai ėjome į teismą, žinodami, kad esame teisūs ir kad įstatymas mūsų pusėje, – redakcijai pasakojo buvusi Pavilnio regioninio parko vadovė Vida Petiukonienė, – kai teismą pralaimėjome, labai ilgai juokėmės, nes žinojome, kad taip būti negali“.

Labai keista, kad Vilniaus administracinis teismas niekaip nesugeba rasti G.Nausėdos namo legalizavimo bylos.

„LITEKO neranda tokio pareiškėjo ir atsakovo. Pabandykite užklausti to paties Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“, – redakcijai pranešė šio teismo atstovė S.Baltaduonė

Vyriausias administracinis teismas, vadovaujamas garsiojo G.Kryževičiaus, kol kas niekaip neatsakė į redakcijos klausimus

Pačios Pavilnio regioninio parko direkcijos atstovė taip pat nieko nenorėjo žinoti apie Nausėdos istoriją:

 

Laba diena,

Direkcija nėra įpareigota saugoti Teismo dokumentų. Saugomų bylų sąraše susirašinėjimo su teismais ir teisėsaugos institucijomis dokumentų saugojimo nurodytas terminas yra 10 metų, todėl Jus dominančios bylos duomenų ir teismo nutarties, dėl senaties, nėra galimybės surasti.

Manyčiau, kad Teismų archyvuose turėtų būti saugomi ilgiau tokie dokumentai, todėl Siūlome kreiptis į atsakingą instituciją.

 

Pagarbiai,

Marina Markevičienė

 

 

Kodėl visi taip bijo šios bylos. Gal todėl, kad G.Nausėdos namą atsisakiusi legalizuoti Pavilnio regioninio parko vadovė V.Petiukonienė (nuotr. viršuje) greitai buvo atleista iš darbo apie  G.Nausėdos metodus dabar gali pasakyti tik vieną : „Siaubas“.

.  

V.Petiukonienė atsakė į LL klausimus:

 

– Sveiki, ar nenorėtumėte pakalbėti apie tą istoriją su Gitano Nausėdos namu?

– Nu jūs pats pagalvokite – juk viską, ką aš pasakysiu, bus labai nenaudinga man. Aš per daug žinau (juokiasi)..Be to, viską, ką aš norėjau, pasakiau dar tais laikais, kai reikėjo pasakyti. Aš tada visiems pasakojau, ką galvoju, ir visiems žurnalistams dalinau interviu. Viską jau pasakiau, ir nieko daugiau kalnėti negaliu. Išskyrus gal apie detales, tačiau apie jas tikrai nenoriu kalbėti. Yra ribos, kiek galima kalbėti. Absoliučiai viską jau pasakiau, ir tai yra vieša.

Tai jūs galvojate, kad tą namą ponas Nausėda legalizavo už kyšius?

– Ne, ne, ne, nors kodėl turiu sakyti taip arba ne. Todėl nesakau nei taip, nei ne. Yra taip, kaip yra. Ir viskas.

Tačiau po šios bylos Vilniaus savivaldybė jus atleido iš parko direktorės pareigų neva todėl, kad labai daug nelegalių statybų legalizavote šiame parke?

– Jūs ką, juokaujate? Argi tai mano kompetencijoje? Statybos yra visai ne parko direkcijos kompetencijoje. Kai reikėjo mane išmesti tam, kad nekalbėčiau per daug, ir jeigu neklausai to, kurio reikia klausyti, tai tuo ir pasinaudojo. Jūs gi puikiai žinote šią žemę  – jeigu pasipriešinsi, tave padarys baisiausiu žmogumi pasaulyje ir tau pripaišys bet ką, net ir tai, kas yra visai ne tavo kompetencijoje. Leidimus statyboms išdavinėja Vilniaus savivaldybė, o ne parko direkcija. O direkcija yra atsakinga už gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, ir viskas. Mūsų kompetencija – gamtos ir kultūros vertybių apsauga. Leidimus išduoda savivaldybė, o kontroliuoja statybų inspekcija. O parko direkcijai tokių funkcijų net nėra priskirta. Kai reikia ką nors “patvarkyti”, jūs puikiai žinote, kaip tai yra padaroma.

O tai kieno tai buvo darbas jus atleisti? Remigijaus Šimašiaus?

– Matote, nepagautas – ne vagis. Aš manau, kad tikrai ne. Tai yra tikrai ne Šimašiaus darbas.

O kieno?

– Palikime tai istorijai. Savo laiku aš sakiau labai daug ir labai atvirai. Juk dėl tos istorijos viskas pasakyta.

Tačiau, kiek aš supratau, direkcija prašė teismo nugriauti tą Nausėdos “kubą” nacionaliniame parke?

– Ne. G.Nausėda kreipėsi į teismą, kad teismas įpareigotų direkciją suderinti jo namo techninį projektą. Aš atsisakiau tai padaryti, ir jis kreipėsi į teismą. Byla buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme, ir jis laimėjo, teismas mus įpareigojo suderinti jo namo projektą. Nors mes ėjome į teismą labai drąsiai, žinodami, kad įstatymai ir tiesa mūsų pusėje. Ta žemė, kurioje stovėjo G.Nausėdos namas, yra kultūros vertybių teritorija su Puškorių dvarviete, šalia patrankų liejyklos. Ir apskritai – nacionaliniuose parkuose gali būti tik tradicinės architektūros formos statiniai, su šlaitiniais stogais ir t.t.  ir mes ėjome į teismą labai tvirti, nes žinojome – tiesa ir įstatymai mūsų pusėje. Todėl kai gavome teismo sprendimą įpareigojantį mus patenkinti Nausėdos pretenzijas, labai ilgai juokėmės – žinojome, kad taip būti negali..nu bet toliau nepasakosiu.

Bet jūs skundėte tą teismo sprendimą?

– Pralaimėjome pirmos instancijos, tada skundėme aukštesniam teismui. O tas teismas priėmė tik du punktus – 1. Palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. 2. Ši teismo nutartis daugiau neskundžiama. Tada, kai buvo daromos tokios nesąmonės, aš savo facebook paskyroje paviešinau visas tas nesąmones, kurios vyksta šioje žemėje, ir tuo labiau – parko teritorijoje. Ir paviešinau visą tą medžiagą.

– Nes po šio teismo Nausėda tyčiojosi iš direkcijos, ir sakė, kad dar galėjo prisiteisti iš jūsų bylinėjimosi išlaidas, tačiau “pasigailėjo” ir “parodė žmogišką veidą”?

– Tai yra siaubas, tik tiek galiu pasakyti.

Teismas nurodė, kad jūs negalite skųsti šios teismo nutarties, legalizuojančios Nausėdos “kubą”?

– Taip, tačiau  dar tada į tą savo facebooką susidėjau visas nesąmones, su kuriomis susidūriau. Tiksliau, esmines nesąmones. O paskui ant manęs labai visi “važiavo” dėl to, kad aš tai paviešinau. Tačiau jūs pažiūrėkite, ką išdarinėjote teismai irk ą jie įpareigojo padaryti. Pažiūrėkite, kas už ką atsakingas, ir kur kieno kompetencija. Toks jausmas, kuris pagal savo kompetenciją atsakingas už gamtos ir kultūros paveldo instituciją, ir už gamtos ir paveldo vertybių išsaugojimą, staiga tapo atsakingas už visų institucijų darbą – ir statybos inspekcijos, ir žemės tarnybos ir t.t. Tačiau realybė šioje žemėje tokia, kokia yra.

O ką dabar veikiate, jeigu ne paslaptis?

– Dabar aš tiesiog gyvenu. Nes tokia gyvenimo realybė, kad kada žmogų taip sumala viešai, tai jo gyvenimas ir būna sumaltas. Visą laiką dar bandžiau įsidarbinti, tačiau visos įstaigos man taip atsakydavo : “ponia, mes jūs priimtumėme, žinome jūsų kompetenciją, tačiau matote, jūsų toks įvaizdis…mūsų kolektyvui tai būtų tiesiog negarbė, kad jūs dirbtumėte su mumis”. Pradžioje dar žeminausi, tačiau paskui nutariau – juk žmonės kažkaip išgyvena. Taip ir aš – paėmiau ir išvažiavau gyventi į kaimą. Gyvenu kaip kaimietė ir žinau, kad kaimiečiai nė vienas iš bado nenumirė. Tiesa, prabangos sau leisti gyvenime negali jokios, tačiau iš bado irgi tikrai nemirsi.

Gavau iš teismo atsakymą, kad Nausėdos bylos teisme nebeliko?

– Paklauskite Rūtos Baškytės. Kitas dalykas, paskambinkite dabartinei parko direkcijai.

– Skambino, jie atsakė, kad nieko nežino ir žinoti nenori.

– Jie viską turi ir ta medžiaga yra direkcijoje.

Direkcija atsakė, kad jie nesaugo dokumentų.

– Viską jie turi, visi tie sprendimai yra, o esmė aš jums pasakiau. 

 

Prezidento rinkimų lyderio G.Nausėdos namas draustinyje nepajudinamas, o Selo – griaunamas

Netikėtai paaiškėjo, kad prezidento rinkimuose į lyderius įsiveržė SEB banko analitikas Gitanas Nausėda, kuris iki šiol niekuo nepasižymėjo, nebent tuo, kad pasistatė stiklinį namą draustinyje po Puškorių  atodanga.

Kaip žinia, garsusis Selas, kuris yra žymiai daugiau nuveikęs Lietuvai, nei G.Nausėda, pvz., nemažai lėšų paaukojęs vaikams našlaičiams, teismo sprendimu turi nugriauti savo paties pastatytą namą draustinyje šalia Vilniaus.

Tačiau analogiškoje situacijoje atsidūręs bankininkas Nausėda niekuo nerizikuoja – visi aplinkosaugininkų bandymai priversti jį laikytis įstatymo baigėsi niekuo.

Dar 2013 m. aplinkosaugininkai bandė įpareigoti G.Nausėdą nugriauti savo draustinyje pastatytą namą.

Mat bankininkas įsikūrė  Pūčkorių atodangoje  – Pavilnių regioniniame parke valstybės saugomame gamtos paminkle. Tai bene aukščiausia ir įspūdingiausia Lietuvoje atodanga, suformuota Vilnios upės sraunių vandenų.

Aplinkosaugininkai dar 2013 m. pristatė naujai sutvarkytą Puškorių atodangos apžvalgos aikštelę. Pastatytame informaciniame stende atskirai išskirtas G. Nausėdos namas. „Pastato projektui pritarta teismų sprendimu“, – skelbia užrašas, o rodyklė rodo į po atodanga stovintį stiklinį garsaus ekonomisto namą.

„Tai, kas ten parašyta, parašyta dar labai švelniai. Tikrai buvo norima parašyti daugiau ir atviriau, tačiau yra juridiniai dalykai, kurie įpareigoja šnekėti puse lūpų tam, kad pats nebūtum patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip pasakęs per daug“, – spaudai sakė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė.

Direkcija su G. Nausėda karo kirvį iškasė beveik prieš dešimtmetį, kada ekonomistas po atodanga panoro pasistatyti kubo formos namą. Regioninių parkų direkcija modernaus statinio projektui priešinosi, tačiau dviejų instancijų teismų nutartimi įpareigota pritarti namo techniniam projektui.

Pasak V. Petiukonienės, nors patys ekspertai išvadoje rašė, kad ir teisės aktai modernaus namo statybai prieštarauja, tačiau teismai įpareigojo suderinti projektą. Direkcija pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomonė buvo tokia pat – sprendimas paliktas nekeistas. Ši nutartis negalėjo būti apskųsta – teismo sprendimu buvo atimta teisinė galimybė kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą prieštaraujant techniniam projektui.

„Tai yra gyvenimo realybė, šitaip šioje žemėje būna, tenka tik apgailestauti. Tai, ką matome – vienas kuriozinių atvejų, pasityčiojimas iš savo valstybės, įstatymų, tų žmonių, kurie eina į darbą, kad tuos įstatymus vykdytų – šiuo atveju, mūsų“, – sako V. Petiukonienė.

  1. Petiukonienės teigimu, ten, kur dabar stovi G. Nausėdos namas, sovietmečiu pastatytas šiltnamis. Šalia išdygusiame 16 kvadratinių metrų ploto šiltnamio priestate gyveno žmonės. Kai atsirado galimybė privatizuoti gyvenamąjį plotą, ten gyvenę žmonės miniatiūrinį namuką privatizavo. Taip priestatas gavo gyvenamojo namo statusą, prie kurio suformuota namų valda.

Taip atsirado nekilnojamojo turto vienetas, istoriškai neturintis nieko bendro su vietove.  Pašnekovės teigimu, nuo seno ten gyvenę žmonės namuką teisėtai pardavė, G. Nausėda jį teisėtai nusipirko.

„Namukas yra kultūros vertybės – Pūčkorių dvaro – teritorijoje šalia patrankų liejyklos. Antra, tai valstybės mastu saugoma teritorija – Pavilnių regioninis parkas. Dėl to galioja bendrieji įstatymai, bendrosios saugomų teritorijų nuostatos – statiniai gali būti statomi tiktai prisilaikant tradicinių architektūros formų, kad būtų išlaikytas kraštovaizdžio savitumas, kuris nuo senų laikų tame regione susiklostęs“, – aiškina V. Petiukonienė.

Aplinkosaugininkams užkliuvo G. Nausėdos namo forma ir modernumas. „Tokie kubai yra Rytų kraštų, o ne Lietuvos, tradicinė architektūra, be abejo, tai visiškai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nieko bendro neturi su tradicine architektūra. Antra, šalia patrankų liejyklos, šalia dvaro turi būti stilistinis vientisumas – ir šlaitiniai stogai, ir privalomos tradicinės statybinės medžiagos – medis, akmuo, mūras, o turime tai, ką turime“, – dėsto direkcijos vadovė.  Pasak jos, jau pabodo aiškintis visiems žmonėms, kodėl saugomoje teritorijoje taip galėjo atsitikti.

 

Užklausų dėl G. Nausėdos namo V. Petiukonienė gauna ir elektroniniu paštu, ir per vedamas ekskursijas. „Dėl to ir nutarėme trumpai ir aiškiai – vienu sakiniu – parašyti, kad taip nutiko ne mūsų valia ir ta nėra mūsų pareigų nevykdymo rezultatas, o tokia buvo teismo nutartis“, – kalbėjo V. Petiukonienė. Ji norėjo lentelėje parašyti ir teismų pavadinimus, ir teisėjų pavardes. Tačiau tada tektų veltis į teisminius ginčus.

Aplinkosaugininkai sako, kad nebūtų prieštaravę kitokiam namui – kuris atitiktų saugomose teritorijoje keliamus reikalavimus.

  1. Nausėda: „Spaudoje esu skaitęs, kad jie anksčiau grasino tą padaryti, bet į tai didesnio dėmesio nekreipiau. Gaila, kad žmonės vis dar niekaip negali pamiršti, kad buvo neteisūs ir kad teismas tą pripažino. Tuo metu parodžiau gerą valią ir nereikalavau, kad būtų priteista už tuos 2-3 bylinėjimosi metus. Bet atrodo, kad žmonės šito nesupranta“, – apie aplinkosaugininkų iniciatyvą DELFI kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, žmonės galvoja, kad galima daryti ką nori ir kad „viskas biurokrato rankose“. Ekonomistas akcentuoja teisme įrodęs savo tiesą, kad čia nėra „Marcinkonių etnografinis kaimas, kuriame reikia laikytis tam tikrų reikalavimų ir kad čia gali stovėti modernaus pobūdžio statinys“.

 

Facebook komentarai
Back To Top