skip to Main Content

Prezidentas Gitanas Nausėda : „Laisvas laikraštis“ įžeidinėjo ir rodė nepagarbą Lietuvos valstybei

Aurimas Drižius

Šiandien gavau prezidentūros atsakymą, kodėl ji atsisakė suteikti akreditaciją ir užduoti klausimus prezidentui G.Nausėdai.

 

 

Labai įdomu tai, kad prezidentūra suka uodegą ir meluoja – iš pradžių paskelbę, kad „Laisvas laikraštis“ negali užduoti viešų klausimų prezidentui todėl, kad jį į „grėsmių vastybei“ sąrašą įtraukė Valstybės saugumo departamentas, dabar prezidentūra pamatė, kad rėmėsi VSD šmeižtu, ir pakeitė temą – neva „Laisvas laikraštis“ šmeižia Lietuvos valstybę.

Tai, kad Dalia Grybauskaitė visada sakydavo „Valstybė – tai aš“, ir prie to visi jau buvo pripratę, ir atrodė,  kad šio kvailumo rekordo niekas neperžengs.

Tačiau, pasirodo, kad mūsų naujas finansų genijus Gitanas yra vertas savo pirmtakės – jis nusprendė, kad „Laisvo laikraščio“ publikacijos, kuriuose pateikiami įrodymai, kokie korumpuoti yra Lietuvos teismai, nusikalstama prokuratūra, ir kad tokie straipsniai „šmeižia Lietuvos valstybę, rodo jai nepagarbą“.

Neabejoju, kad su šiais prezidentūros gudručiais teks susitikti tegul ir lietuviškame teisme, tačiau atrodo, kad šie idiotai skęsta toliau.

Mat teismo ir prokuratūros kritika niekaip negali būti tapatinama su „nepagarba Lietuvos valstybei“.

Priešingai – laisvos spaudos priedermė yra kirtikuoti valdžios įstaigas ir jų netinkamus sprendimus.

O prezidentūra nusprendė, kad valdžios ir banditiškos prokuratūros kritika yra „nepagarba Lietuvos valstybei“.

https://www.youtube.com/watch?v=Cp_CKeqb1fo&feature=emb_logo

 
Tiesa, iš pradžių prezidentūra paskelbė, kad ‚Laisvas laikraštis“ platina „priešišką propagandą“, ir pasirėmė jau minėta VSD pažymą apie ‚Grėsmęs Lietuvai“.
Tada kreipiausi į administracinį teismą, kad būtų paneigtas šis VSD šmeižtas – teismas mielai tai sutiko padaryti ir nurodė įtraukti į šią bylą VSD trečiuoju asmeniu.

Kreipiausi į Vilniaus administracinį teismą, prašydamas teismo panaikinti prezidento Gitano Nausėdos administracijos sprendimą neįleisti šio leidinio žurnalistų į prezidento spaudos konferencijas, skirti baudą tai padariusiam tarnautojui, o taip pat paneigti VSD pažymą apie tariamai “prorusišką propagandą” skleidžiančius Lietuvos spaudos leidinius.

Mat prezidentūra, priimdama sprendimą diskriminuoti “Laisvą laikraštį”, rėmėsi melaginga Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma “Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas”. Kaip žinia, šio paskvilio autorius, VSD šefas Jauniškis išvengė baudžiamosios bylos už šmeižtą ir todėl, kad prisipažino, kad pasirašė šią ataskaitą, jos net neskaitęs. Negana to, Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino, kad toks spaudos skirstymas į teisingą ir neteisingą yra neteisėtas, ir kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės įstaigos padarytų viską, kad Lietuvoje būtų garantuota piliečių teisė į žodžio laisvę.

http://urm.lt/uploads/default/documents/ZTK%20pastabos_TPPTP_IV%20pranesimui%20LT20180905.pdf
A.Drižius nė kiek neabejoja, kad prezidentas G.Nausėda asmeniškai nurodė jo neįsileisti į savo spaudos konferencijas po to, kai A.Drižius, prezidentui G.Nausėdai paskelbus, kad jis kas savaitę rengs spaudos konferencijas ir visi bus laisvi užduoti klausimus (tokia praktika seniai baigėsi, nes Nausėda kaip Grybauskaitė atsisakinėja tik į „sutartus“ klausimus „teisingoms“ žiniasklaidos priemonėms – aut. Pastaba) pirmą kartą įleistas į prezidentūrą, uždavė ekscelencijai tris klausimus – ką jis mano apie tai, kad Grybauskaitė asmeniškai prokuratūrai nurodinėjo, kam ir kokias baudžiamąsias bylas reikia kelti, ką jis mano dėl “Snoro” užgrobimo ir turto išvogimo, ir ar jis turės stuburą pareikalauti atsakomybės už tuos masinius prokuratūros ir teismų nusikaltimus rezonansinėse bylose, kaip Garliavos pedofilijos byla. Išgirdęs šiuos klausimus, G.Nausėda jautėsi akivaizdžiai nepatogiai, tačiau atsakė, kad “teisingumas bus atstatytas”.

Kol kas nieko panašaus nematome – teisingumo Lietuvoje – nė kvapo, o G.Nausėda toje pačioje JT konferencijoje įjungė seniai atsibodusią grybauskaičių plokštelę apie tai, kad “rusai puola”.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui

SKUNDAS dėl spaudos diskriminacijos, Valstybės saugumo departamento šmeižikiškos informacijos, žalos atlyginimo

Vilnius, 2019 m. rugsėjo 20 d.

2019 m. birželio 18 d. LR prezidento atstovas spaudai Aistis Zabarauskas raštu mane informavo, kad daugiau nebūsiu įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas ir negalėsiu uždavinėti klausimų LR prezidentui.

A.Zabarauskas nurodė ir priežastį, kodėl mano atstovaujamas “Laisvas laikraštis” daugiau nebus įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas – “leidimo žiniasklaidai į renginius suteikti negalėsime dėl leidinio figūravimo VSD ataskaitose”.

Po to kelis kartus rašiau laiškus minėtam tarnautojui Zabarauskui, tačiau jokio atsakymo negavau, taip pat man buvo atsakyta ir dėl akreditacijos spaudos konferencijose”.

Toks sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis spaudos laisvės ir lygiateisiškumo principus, tuo labiau, kad jis remiasi melaginga Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma.

A.Zabarauskui nurodžiau, kad jo sprendimas manęs neįleisti į prezidento spaudos konferencijas, remiantis melaginga VSD pažyma, jis padarė eilę grubių Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų. Kaip antai:

Visuomenės informavimo įstatymo

4 straipsnis. Informacijos laisvė
 Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.
29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
 Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
 Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.

 

Teismas nurodė į bylą įtraukti ir šmeižiką – vadinamąjį valstybės saugumo departamentą trečiuoju asmeniu

 

Administracinė byla Nr. eI-5585-789/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03686-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 55.2

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2019 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, susipažinusi su pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundu,

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas 2019 m. spalio 28 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą atsisakyti suteikti pareiškėjui akreditaciją Lietuvos Respublikos Prezidentūros spaudos konferencijose, skirti Aisčiui Zabarauskui baudą už piktnaudžiavimą tarnyba – po 100 eurų už kiekvieną dieną, kai pareiškėjui nebuvo suteikta akreditacija Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, įpareigoti suteikti akreditaciją „Laisvam laikraščiui” Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir sustabdyti spaudos skirstymą į teisingą ir neteisingą.

 

Skundas turi trūkumų, dėl kurių negali būti priimtas nagrinėti teisme.

 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmai ar priimtas aktas skundžiamas. Pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje skundžia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos priimtą administracinį aktą. Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas byloje turi būti ne atsakovu, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjui siūloma skunde Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą nurodyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pareiškėjas skunde turi nurodyti skundo reikalavimą.

Pareiškėjas skunde teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą atsisakyti suteikti pareiškėjui akreditaciją Lietuvos Respublikos Prezidentūros spaudos konferencijose ir skirti Aisčiui Zabarauskui baudą už piktnaudžiavimą tarnyba – po 100 eurų už kiekvieną dieną, kai pareiškėjui nebuvo suteikta akreditacija Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Pažymėtina, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 20 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 17 straipsniai), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 straipsniai) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 straipsnis). Pagal ABTĮ 88 straipsnį, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą kaip nepagrįstą; patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; patenkinti skundą ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjui išaiškinama, kad teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje, nesprendžia dėl baudų skyrimo asmenims, jiems atliekant veiksmus viešojo administravimo srityje. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Pareiškėjui siūloma suformuluoti skundo reikalavimą pagal nurodytas ABTĮ nuostatas.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašo įpareigoti suteikti akreditaciją „Laisvam laikraščiui” Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir sustabdyti spaudos skirstymą į teisingą ir neteisingą. Teismas pažymi, kad šis pareiškėjo suformuluotas reikalavimas yra neaiškus, iš reikalavimo turinio nėra aišku, kokį subjektą teismas turi įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. ABTĮ nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.), t. y. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, vertina ar šioje srityje viešojo administravimo subjektas atliko ar neatliko veiksmus, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Pareiškėjui išaiškinama, kad teismas neatlieka viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pareiškėjui siūloma reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus suformuluoti pagal ABTĮ nuostatas.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie skundo turi būti pateikiami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Pareiškėjas skunde teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidentūros tarnautojo Aisčio Zabarausko nutarimą atsisakyti suteikti pareiškėjui akreditaciją Lietuvos Respublikos Prezidentūros spaudos konferencijose. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nepateikė jokio Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos priimto administracinio akto, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti akreditaciją Lietuvos Respublikos Prezidentūros spaudos konferencijose, todėl pareiškėjas įpareigojamas pateikti ginčijamą administracinį aktą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad pareiškėjas skunde turi nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškinama, kad, teikdamas teismui skundą, jis turi nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui nustatytinas terminas nurodytiems skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnis, 107–108 straipsniai,

n u t a r i a :

 

Nustatyti pareiškėjui terminą iki 2019 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                      Rasa Ragulskytė-Markovienė

Facebook komentarai
Back To Top