skip to Main Content

 

Prezidentas Gitanas Nausėda jau išmoko KGB metodus

 

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad visos priemonės geros, norint pašalinti iš posto Susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, kuris sustabdė Nausėdos numylėtinio, buvusio ministro Masiulio sugalvotas valstybės turto užgrobimo schemas. Pvz., „Lietuvos paštui“ priklausę vertingi nekilnojamojo turto objektai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centre buvo numatyti, kaip atskirti nuo įmonės ir juos parduoti. Vietoj to, kad išnaudotų šiuos objektus klientams aptarnauti, ‘Lietuvos pašto“ valdyba buvo sugalvojusi savo turtą išsiparduoti, o paskui jį nuomotis iš MG Baltic.

Vos tapęs ministru, J.Nakrevičius išvaikė minėtą ‘Lietuvos pašto“ valdybą. Tai sukėlė šios prezidento Nausėdos favorito Masiulio gaujos nuostabą ir pyktį – iš karto buvo „įjungta“ visa žiniasklaida, kad „suėsti“ Narkevičių. Tačiau šis atsilaikė ir Seimo dauguma jį parėmė.

Tiesa, per šį skandalą Nausėda galutinai save demaskavo. Paaiškėjo, kad šiai purvinai politinei kovai Nausėda nesibodi ir KGB naudotų šantažo ir gąsdinimo metodų.

 

T.y. prezidentas paskelbė, kad ministras Narkevičius „įdarbino“ sau pavaldžiose įmonėse nemažai Lenkų rinkimų akcijos narių.

R.Karbauskis pasitikslino, kad iš 500 per pusmetį įdarbintų susisiekimo ministerijos žinioje esančių įmonių tik 14 buvo lenkų tautybės žmonės, kurie su Lenkų rinkimų akcicja susiję tik tuo, kad „pusbrolio anūko marti.

Akivaizdu, kad Karbauskis ir Skvernelis nesitikėjo tokių purvinų Nausėdos metodų, todėl neatrėžė jam taip, kaip priklausytų. 

Net ir pagautas meluojantis, G.Nausėda laikėsi įsikibęs savo spec. tarnybų pažymose sukurptų legendų.

G. Nausėda savo ruožtu ketvirtadienį tikino, kad informacija yra pakankamai rimta.

„Informacija yra, nereikia jos šaržuoti, ta informacija yra pakankamai rimta ir nereikia pasakoti apie tai – laiškininkai, vairuotojai ar kažkokios tai kelintos eilės giminės. Jei aš įdarbinčiau savo antros eilės pusbrolį vairuotoju, tai tikrai jūs mane prikaltumėte prie sienos be vinių, ar ne?“, – kalbėjo prezidentas.

Paklaustas, kuo grindė savo teiginį apie įdarbintus partiečius, G. Nausėda sakė neketinantis leistis į detales.

„Jis yra pagrįstas, visi žmonės žino ir aš dabar tikrai neketinu leistis į detales. Dar kartą kartoju – asmenys, kurie šitą informaciją turi, neturėtų žaisti šitų žaidimų, kuriuos žaidžia ir vertinti visą informaciją rimtai“, – teigė prezidentas.

Prezidento teigimu, politinę situaciją lemia ir valdančiųjų noras išsaugoti valdančiąją koaliciją.

„Reikia konstatuoti, kad valdančioji koalicija nemato savo perspektyvos dirbti be Lenkų rinkimų akcijos ir daro viską, tame tarpe ir didžiules nuolaidas šitam jaunesniajam koalicijos partneriui, idant išsaugotų koaliciją“, – teigė G. Nausėda.

 

Petras Gražulis :  PREZIDENTO IR VALDANČIOS DAUGUMOS KONFILKTE LAIMĖTOJAIS BUS TIK VIENI – KONSERVATORIAI

Išaugusi įtampa tarp Prezidento ir valdančiosios daugumos neduos nei vienai pusei naudos, išskyrus konservatoriams. PREZIDENTAS turi suprasti, kad tiek valstiečių elektoratas, tiek lenkų, antrame ture balsavo už Jį. Kaip žinome, konservatorių elektoratas rėmė kandidatę į Prezidentus Ingridą Šimonytę. Gaila, kad abi pusės šios problemos neišsprendė politiniu dialogu.
Taip pat tenka apgailestauti, kad Prezidentas mato ministro Narkevičiaus suvalgytus kotletus ir įdarbintus žmones, bet nemato didelės korupcijos, kaip antai, buvusi pašto valdyba deklaruoja, kad nėra lėšų išlaikyti istoriniams pašto pastatams miestų centruose, o pati kasmet nuomuojasi patalpas uz 6 milijonus eurų, o šie pastatai stovi tušti. Gaila, kad Prezidentas nemato, jog tris konkurso etapus geležinkelio elektrifikavimo apjungus į vieną, konkursas buvo išbrangintas 40 milijonų eurų. Tai didelės sumos, jos daug didesnės nei suvalgytas kotletas.
Jei kalbėtume apie kuklumą, kodėl Prezidentas pareikalavo 300 tūkstančių eurų iš biudžeto Turniškėse Prezidento vilos remontui, tam, kad ten galėtų oriai įsikurti. Juk Dalia Grybauskaitė 10 metų gyveno ir nesiskundė gyvenimo sąlygomis.
Kada meti į kitą akmenį, apsidairyk ir į save. Aš balsavau už Jus, Prezidente, ir norėčiau išlikti Jūsų rėmėju.

 

 

LL kreipėsi į STT, klausdama, ar gali susipažinti su minėta STT parengta pažyma, pateikta Nausėdai:

 

Aurimas Drizius <llredakcija@gmail.com>

01-16, kt 12:36 (prieš 22 valandas)

  

skirta renata.kebliene

sveiki, čia iš laisvo laikraščio

 

ar galite pateikti tą prezidentūrai parengtą pažymą paie ministro narkevičiaus neva priimtus į darbą žmones?

Renata Keblienė

01-16, kt 16:43 (prieš 17 valandų)

  

 skirta 

Sveiki,

 

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šios situacijos nekomentuoja.

STT nekomentuoja, kokia informacija, vadovaujantis STT įstatymu, konkrečiais atvejais yra teikiama ar nėra teikiama valstybės vadovams.

Pagarbiai

 

 

Renata KEBLIENĖ

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos

Komunikacijos skyriaus viršininkė

 

A. Jakšto g. 6, 01105 Vilnius

Tel. 8 706 63 330

Mob. +370 687 14 133

El. p. renata.kebliene@stt.lt

 

 

Ar gali kartotis „20 Narkevičiaus lenkų” istorija? Dėl rekomendacijų kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydama Specialiųjų tyrimų tarnybos bei kitų valstybės institucijų pateikti rekomendacijas, kaip turėtų būti naudojami ir trečiosioms šalims teikiami asmens tautybę atskleidžiantys duomenys.  Tai padaryta reaguojant į šią savaitę viešojoje erdvėje nuskambėjusią pažymą apie neva 20 ministro J. Narkevičiaus įdarbintų lenkų tautybės žmonių. 

Seimo narė Agnė Širinskienė pastebi, kad negana to, kad ,,pažymos” istorija subliuško (20 žmonių nėra, išsiaiškinta, kad ne ministras juos įdarbino, o ministerijos pavaldume esančių įstaigų vadovai), tačiau ir pats tokių duomenų rinkimo faktas leidžia kalbėti, ar nėra prieita prie nepersekiojimo dėl tautybės ir nediskriminavimo principų pažeidimo riba.  

,,Premjero patarėjai viešai paskelbė, kad nė vienas iš pažymos dvyliktukui priklausančių privačių asmenų nėra LLRA-KŠS narys. Vienas iš šių asmenų turi seserį, kuri yra minimos partijos narė. Yra du asmenys, kurių abu turi po antros eilės tetą, o šios abi priklauso LLRA-KŠS.  Dar vienas turi sutuoktinį, kurio pusseserės dukra priklauso LLRA-KŠS. Tad yra akivaizdu, kad tiek šiuos, tiek ir kitus visus likusius pažymoje nurodytus žmones vienija iš esmės tik tai, kad jie yra lenkų tautybės asmenys. Tautybė ir etninė priklausomybė yra ypač jautrus ir ypatingas asmens duomuo, nes jų atskleidimas gali grėsti diskriminacija.“ – pažymi Seimo narė Agnė Širinskienė

Pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, šios pažymos duomenų rinkimo ir informacijos paskleidimo situacija šokiruoja ir dėl to, kad Lietuvoje informacija apie „20 Narkevičiaus lenkų” buvo paskleista ypač negatyviame, tariamos korupcijos kontekste, iki galo neįsigilinus, ar tautybė šiuo atveju yra tokia reikšminga, kad apie ją būtų kalbama tokiame negatyviame pažymos kontekste, taip tarsi sudarant įspūdį, kad lenkų tautinei mažumai prikausantys asmenys kelia kažkokius menamus pavojus.

,,Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, visos Europos Sąjungos mastu nustatantis vienodus asmens duomenų apsaugos standartus, įsigaliojo palyginti neseniai. Manant situaciją, panašu, kad institucijoms gali kilti neaiškumų tiek užsakant, tiek ir rengiant pažymas, kuriose yra duomenys, atskleidžiantys asmens tautybę. Todėl kreipiausi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydama parengti šioms institucijoms rekomendacijas, kaip naudoti su asmens tautine tapatybe susijusius duomenis, kad būtų išlaikyti aukšti Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos standartai bei būtų išvengta atvejų, kai gali kilti diskriminacijos ar tautinės nesantaikos kurstymo pavojus. O esamu momentu telieka atsiprašyti lenkų tautybės žmonių, kurie pateko į pažymą ir kuriais, panašu, buvo susidomėta tik dėl to, kad norėta sukurti vienokį ar kitokį ministro Narkevičiaus įvaizdį. Lietuva nuo amžių garsėjo visų ją sudarančių tautinių bendrijų sutarimu ir tarpusavio pagarba – visos tautybės kūrė Lietuvą. Tą turėtume atsiminti ir skaitydami pažymas, ir dirbdami visus kitus darbus.” – sako Seimo narė Agnė Širinskienė.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas su nedidelėmis išimtimis  draudžia tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose. Reglamente taip pat suformuluota bendra taisyklė, kad duomenys apie etninę kilmę (tautybę) yra neskelbtini, nes atsižvelgiant į jų kontekstą gali kilti didelis pavojus žmogaus teisėms ir laisvėms.  

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: LVŽS KOMUNIKACIJOS GRUPĖ, LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Facebook komentarai
Back To Top