skip to Main Content

Prašymas dėl Naglio Puteikio neliečiamybės iš Generalinės prokuratūros keliavo „vos“ 9 dienas

Kristina Sulikienė

Istorija su Naglio Puteikio neliečiamybe kuo toliau, tuo labiau darosi keistesnė.

Visų pirma, Vilniaus apygardos teismas dar 2016 11 22 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri, gavusi teisėjo nutartį, tiesiog jos visiškai nevykdė ir į ją nereagavo, kol pareiškėja Kristina Sulikienė parašė laišką į GP, su paklausimu – kas yra?

Kodėl nevykdoma Vilniaus apygardos teismo nutartis, ir kada bus įvykdyta?

Į tai GP sureagavo 2017 01 10 atsakymu, jog kreiptasi į Seimą 2017 01 09 raštu.

Kristina Sulikienė, iš praėjusio karto atsimenanti, jog kai GP kreipėsi į Seimą, tai buvo didžiulis ažiotažas spaudoje, nusprendė patikrinti šią informaciją, ir paskambino į Seimą jo kanclerei, kuri 2017 01 12 patvirtino, jog joks raštas nėra gautas.

Tada K. Sulikienė paskambino į GP bendruoju telefonu, tada Sergejaus Stulginskio padėjėjai – niekas nieko nežinojo, o spaudos atstovė E.Martinonienė iš viso atsisakė bendrauti šia tema, nurodžiusi, jog ji negali teikti informacijos apie bylos šalis – nors ši byla nėra tiriama prokuratūroje. Generalinė prokuratūra yra tik „laiškininkas“, tarpininkas. Tačiau, paaiškėjo, šis laiškininkas nesugebėjo net 9 dienas išsiųsti rašto.

Tam, kad paspartėtų procesas, paskambinau į „Vakarų ekspresą“, ir persiunčiau šiai priemonei 2017 01 09 raštą, kad neva kreiptasi į Seimą, nors kaip minėjau, Seimas nieko apie tai negirdėjęs. Dar įdėjome žinutę į „LL“, kad nors mane informavo, kad kreiptasi, niekas tokio rašto nėra gavęs, kad tai yra melas.

Man tai primena mano tėvo, (kuris mane, apibūdinant neigiamai ir siekiant pakirsti pasitikėjimą manimi, buvo netiesiogiai 2012 06 22 apšmeižtas, neva jis kažkoks KGB ir dar „apsišvietęs“), pasakojimą, jog laiškas SSRS laikais į Helsinkį keliaudavo 3 savaites, ir jis neapsikentęs kartą parašė laišką į „Laisvosios Europos radiją“, pavadinimu „LDK žygūnas per 3 dienas nunešdavo iki Kijevo, o tarybinis paštas – per 3 savaites išsiunčia laišką“ ar kažką panašaus. Tėtis palygino, jog LDK laikais buvo tokia moderni pašto sistema, jog Didysis kunigaikštis iš Trakų iki Kijevo vos per 3 dienas nusiųsdavo laišką: nes keisdavosi pašto žygūnai, kurie jodavo iš visų jėgų tam tikrus atstumus. Todėl 800 kilometrų atstumą įveikdavo vos per 3 dienas. O dabar, esant tokiai išsivysčiusiai valstybei, tokį patį atstumą iki Helsinkio laiškas keliauja 3 savaites.

Šitą mano tėvelio laišką citavo „Laisvosios Europos radijas“ (priminsiu, jog į tokią priemonę kreiptis reikėjo disidentinės drąsos), o po to jo laiškai mokslininkams į Helsinkį (tėtis domėjosi kanklėmis, ir jų atgaivinimu Lietuvoje) pradėjo nukeliauti greičiau.

Išduosiu paslaptį, jog 3 savaitės – tai čia dėl to, kad KGB galimai skaitydavo visus mano tėvo ir panašių kovotojų prieš sistemą  laiškus. Tačiau to įvardyti tiesiai negalima buvo, todėl tėvas pasirinko žaismingą istorinį palyginimą, ir „sumalė“ KGB į miltus prieš visą Europą. Tai kur šita struktūra pamirš, kaip jis iš jos tyčiodavosi? Todėl, manau, KGB likučiai ir kalė mano šeimai, per mane, pasitikėjimą manimi, praėjus jau daug metų po to laiško „Laisvosios Europos radijui“ ir kitų jo žygių prieš totalitarinę sistemą. Juk archyvuose turbūt viskas yra, be to, tėtis buvo kraštotyrininkas, dalyvavo žygeivių veikloje – jis grojo birbyne per Vėlines su žygeiviais, per patį pirmą jų susibūrimą dar 7-ame dešimtmetyje, o KGB vadovėliuose žygeiviai, kraštotyrininkai apibūdinti kaip patys pavojingiausi sistemai: net ne tokiais pavojingais buvo laikyti vienuoliai ir kunigai.

Tai dabar klausimas – kuri struktūra skaitė Generalinės prokuratūros laišką Seimui? Turbūt atsakymas aiškus.

Beje, kartą esu pėsčiomis apėjusi pagrindines Vilniuje esančias institucijas. Pėsčiomis nuo Seimo iki GP pastato tėra vos 45 minutės.  O su mašina 7 min. Tačiau raštas dėl Naglio Puteikio iki Seimo keliavo lygiai 9 dienas.

O tam, kad Naglio Puteikio istorija nebūtų tokia ryški, mano byla „sukergta“ su Rūtos Janutienės pareiškimu. Ši žurnalistė Manto Adomėno žodžius, kad žiniasklaida paperkama, prisiskyrė sau. Bylos visiškai nepanašios, bet čia greičiausiai Vytenio gatvė per 8 dienas sumąstė, kad reikėtų „sušvelninti toną“. Kai toks blogeris Kantas paaiškino, kad žiniasklaida paperkama, valdoma VSD, pirma aš parašiau pareiškimą, vėliau Jonavos rajono apylinkės teisme atsisakiau kaltinimo, nes pripažinau, jog kai kurios priemonės tikrai galimai valdomos VSD – nes tą matau savo akimis, susiduriu, kaip keičia plokštelę viena ar kita priemonė. Tačiau Naglio Puteikio interviu buvo įpintas mano tėvas, kad neva dėl jo neva veiklos sovietmečiu aš esu valdoma VSD – tai visas sakinys neša visiškai kitokį krūvį, ir todėl aš  jau 5 metai kovoju, kad Naglis Puteikis ateitų į teismo salę – nuo 2012 metų rudens, kai pirmą kartą parašiau pareiškimą, ir Generalinė prokuratūra, išsityčiodama iš manęs, atmetė pareiškimą, nurodžiusi, jog kadangi aš dirbu „Karštame komentare“, tai konkuruojantis laikraštis „Laisvas laikraštis“ turi teisę mane šmeižti, ir kai ėjau per visas procesines instancijas, kad būtų pradėtas tyrimas.

Tada jau Generalinė prokuratūra galėjo apklausti Naglį Puteikį, ir jis negalėtų visur aiškinti, kad nieko nesakė. Be to, visuomenei formuojamas klaidingas požiūris, kad joks tyrimas nevyko,  ir kad tas tyrimas, kas sakė šmeižikiškus žodžius, vyks teisme: ikiteisminio tyrimo  metu buvo gautas garso įrašas, ir buvo nustatyta, kad Aurimas Drižius tik interviu darė, ir nieko pats nesakė šmeižikiško, tyrimas buvo nutrauktas, nustačius kaltininką – Naglį Puteikį. Tokiu būdu buvo praėjusį pavasarį per BNS apšmeižtas ir „Laisvas laikraštis“ – Naglis Puteikis pareiškė, jog esą mažatiražis laikraštis nemoka šifruoti interviu. Po to redaktorius Aurimas Drižius atsisakė reklamuoti Naglį Puteikį, kol jis neatsiprašys laikraščio, ir K. Sulikienės. Kadangi N. Puteikis atsisakė visų atsiprašyti, jis prarado nemokamą reklamos plotą, ir patys žinome, kokie buvo rinkimų rezultatai, kai iš koalicijos išėjo tik vienas mandatas į Seimą.

Bylos dar ir tuo nepanašios, jog Rūta Janutienė pirma užsipuolė Mantą Adomėną ir jo šeimą. O su Nagliu Puteikiu aš iš viso neturėjau jokių reikalų, kai jis davė 2012 06 22 savo garsųjį interviu.

Beje, Mantas Adomėnas buvo mano brolio draugas, jie kartu mokėsi klasikinės filologijos, kur buvo ruošiami diplomatai, dėstytojai, kitokie įtakingi visuomenės žmonės.

Visuomenės nuomonė tokia: kadangi Mantas Adomėnas apskritai kažką sakė apie žiniasklaidą, laikinoji komisija gali nustatyti siekį politiškai susidoroti. O mano atveju politinio atspalvio nėra, nes jau kartą netgi buvo nustatyta tai laikinojoje komisijoje Seime.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));