skip to Main Content

Prasukęs milijardinę „Independence“ aferą, Rokas Masiulis ties geležinkelį į dangų

Aurimas Drižius

 

Buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas Rikas Masiulis, sėkmingai prasukęs milijardinę „Independence“ aferą, metėsi į naują veiklą – kuria geležinkelio ore liniją.

Kaip žinia, Rokas Masiulis buvo „Independence“ aferos vykdytojas – SGD terminalas, kuris turėjo tapti alternatyva rusiškoms dujoms, ne tik jų neatpigino, tačiau smarkiai pabrangino – Klaipėdoje šalia Kiaulės Nugaros plūduriuojantis mūsų energetinio saugumo garantas SGD terminalo laivas-dujų saugykla „Independence“ nuo 2014 m. gruodžio 3 d. jau kainavo per 400 mln. eurų nuomos mokesčio. O per jį pristatomų dujų kaina staiga tapo valstybės paslaptimi. Mat paaiškėjo, kad „auksinis“ laivas anaiptol negarantuoja pigesnių dujų negu rusiškasis „Gazprom“ monstras, nuo kurio Lietuva taip stengėsi atsiriboti. O „auksines“ sąskaitas apmokame kiekvienas iš mūsų.’

 

Tam, kad apeiti įstatymus ir neskelbti viešo konkurso įsigyti SGD terminalą, tuometis „Klaipėdos naftos“ vadovas R.Masiulis veikė neva savarankiškai ir paskelbė „konkurencinio dialogo būdą“  laivo įsigijimui. Kai jau išrinko laivo pardavėją, pamatė, kad net neuri Vyriausybės nutarimo, įgaliojančio R.Masiulį pasirašyti tokią sutartį. Žodžiu, R.Masiulis, neturėdamas jokių A.Kubiliaus vyriausybės įgaliojimų, „konkurencinio dialogo būdu“ pirko laivą, tačiau nupirko ne laivą, tačiau tik jo nuomą 10 metų.  Vėliau paaiškėjo, kad 10 metų laivo nuoma kainuoja tiek pat, kiek įsigyti du tokius naujus laivus. 

„R.Masiuliui jau reikėjo pasirašyti sutartį dėl laivo, o vyriausybės nutarimo jis dar neturėjo, todėl staigiai vyriausybės posėdžio protokole užfiksuotas R.Masiulio prašymas įgalioti jį nusipirkti šį laivą, ir kad ‚Klaipėdos nafta“ būtų paskirta šį projektą įgyvendinančia bendrove, – LL pasakojo Seimo narys Artūras Skardžius, – vyriausybė pradėjo svarstyti šį klausimą, ir jį priėmė, likus dviem dienoms iki sutarties dėl laivo nuomos pasirašymo. R. Masiulis laukė, kol turės įgaliojimą, ir po dviejų dienų sutartį pasirašė. Kitas labai svarbus dalykas yra pažyma dėl minėto Vyriausybės nutarimo derinimo  – tai yra topas, kaip proteguojama viena įmonė. Teisingumo ministerija rašo, kad taip negalima daryti, o    Kubiliaus kanceliarija rašo, kad „kadangi „Klaipėdos nafta“ jau pradėjo įgyvendinti šį projektą, tai ji ir yra projektą įgyvendinanti bendrovė „de facto“. Paskui buvo argumentuojama, kad tai yra komercinis projektas, tačiau tada neaišku, kodėl jo išlaidos yra perleistos visai tautai. Ironiška, kad SGD terminalas buvo pradėtas kaip komercinis projektas privataus juridinio asmens, o paskui socializuotas. Kodėl nebuvo antikorupcinio vertinimo? Todėl, kad tą objektą vykdė privatus juridinis asmuo, ir jam nereikia antikorupcinio vertinimo, nes tai nėra valstybės objektas. Ir tokią išlyga egzistuoja iki šiol, ir tokia landa gali naudotis valstybinių įmonių, kaip „Lietuvos Energija“, dukterinės bendrovės. Manau, kad specialiai padaryta tokia landa siautėti ir vogti žmonių pinigus. Toks buvo šio projekto pirmasis etapas, ir jau pati pradžia rodo, koks jis bus neskaidrus – vietoj konkurso skelbiamas „konkurencinis dialogas“, arba vienas tiekėjas“.

Strateginių tyrimo departamentas Seimui pateikė duomenis, kad laivo pardavėjas užsakė du tokius laivus už 500 mln. dolerių.  Jeigu tuo metu lito kursas buvo 2,5 lito už vieną dolerį, tai 1,8 mlrd. (laivo nuomos kainą) Litų padalinus iš  2,5, mes gauname apie 720 mln. dolerių. O tas laivo pardavėjas pats įsigijo tą „Independence“ apie 250 mln. dolerių, o Lietuvai  išnuomavo už 720 mln. dolerių. Naujo tokio laivo tarnavimo laikas yra 40 metų, ir „Klaipėdos nafta“ pasirašė ne išperkamosios nuomos, o paprastos nuomos dienai sutartį 10 metų. Ir per tuos metus, net atmetus eksploatacinius ir įgulos nuomos kaštus,  mes vis tiek sumokame dviejų naujų laivų įsigijimo kainą, o po dešimt metų mes jau išsiperkame tą laivą maždaug su 30 proc. nusidėvėjimu.  Nors  mes tą „Independence“ galėjome išpirkti išperkamosios nuomos būdu per penkerius metus, tačiau šios aferos organizatoriai padarė dar vieną klaidą – Viešųjų pirkimų portale jie privalėjo paskelbti informaciją, iš kur perka paslaugą. Ten aiškiai parašyta, kad perkama iš Norvegijos. Tada komisija pasikvietė Plytniką ir paklausė, kaip tai gali būti – juks tas laivo pardavėjas „Hoegh Limited“ registruotas Bermuduose, Victoria strese. 22. Tada VPT privertė R.Masiulį pakeisti viešąją pirkimo ataskaitą. Vien jau tai yra kriminalas. O kol kas kas pinigai už ‚Independence“ nuomą sėkmingai pumpuojami į Bermudus. 

Nors Rokas Masiulis išleido apie 70 mln. litų teisės konsultantams, įsigyjant „Independence“, tačiau vis tiek nesugebėjo laiku sutvarkyti  dokumentų, ir parengti tinkamo Vyriausybės nutarimo, kuris nesikirstų su teisės sistema. Tada Teisingumo ministerija tada dar parašė, kad reikia skelbti tarptautinį konkursą, kad įsigyti SGD. Tačiau Kubilius atrėžė, kad jeigu jie pradėjo, tegul ir pabaigia. Tai anekdotas, ir absoliutus teisinis nihilizmas. 

Pačiais paprasčiausiais skaičiavimais, Lietuvos gyventojai už tą „Independence“ per dešimt metų nuomos sumokame du kartus daugiau, nei kainavo nusipirkti tą laivą, o po 10 metų mes vis tiek jį pirksime. Įsigyti SGD laivą kainavo 250 mln. dolerių, o mes vien už jo nuomą sumokėsime 540 mln. dolerių. Ir tai – dar atėmus laivo aptarnavimo mokesčius. O po 10 metų nuomos yra numatyta laivo išpirkimo kaina. Projektinis šio laivo tarnavimo laikas yra 40 metų, tačiau paskaičiavus 25 metų jo tarnavimo laiką, panašiai tokia kaina ir liks. 

Negana to, Lietuva įsipareigojo pirkti „Statoil“ suskystintas dujas po 29 eurus už 1000 kubinių metrų ( ES kaina yra trečdaliu mažesnė ir sudaro tik 20 eurų), nors dujų vartotojai moka tik maždaug 15 eurų už 1000 kub. metrų – skirtumą sumoka visi šilumos vartotojai.

Paskutinė Roko Masiulio iniciatyva – oriniai traukiniai

Praeitą penktadienį Susisiekimo ministras Rokas Masiulis paskelbė, kad JAV startuolio „Hyperloop One“ kuriamo itin greito traukinio „Hyperloop“ linija galėtų atsirasti šalia būsimo Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“.

„Technologija yra labai įdomi ir, manau, ji yra perspektyvi. Ji dabar yra bandoma ir per šiuos metus paaiškės testo rezultatai. Buvo pasiūlytas modelis, kad toks naujoviškas geležinkelis, kuris, anot jo kūrėjų, yra pigesnis nei standartinis geležinkelis, galėtų egzistuoti kaip papildoma linija šalia „Rail Balticos“. (…) Sutarėme, kad Lietuva toliau domėsis, bus atliekama studija, kuri parodys, kaip realiai šiame regione toks geležinkelis galėtų egzistuoti, ko reikėtų, kad jis atsirastų“, – penktadienį po susitikimo su „Hyperloop One“ atstovais teigė Rokas Masiulis. Anot jo, kol kas per anksti kalbėti, kiek Lietuvai kainuotų dalyvauti naujoviškos transporto priemonės plėtros projekte.

„Mes kalbame apie revoliuciją transporto srityje, todėl reikėtų pirmiausiai išnagrinėti visas galimybės, tada žiūrėti į įgyvendinimą. (…) Matyčiau, kad tokia linija Lietuvą galėtų sujungti su Europa, galima būtų keliauti į Šiaurę, iki Talino ar Helsinkio“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Su Lietuvos susisiekimo bei ūkio ministrais susitikęs „Hyperloop One“ viceprezidentas Alanas Jamesas teigė, kad nutiesti naujos kartos kelią kainuotų dukart pigiau nei įprastą greitojo geležinkelio liniją. „Nutiesti vieną „Hyperloop“ kilometrą kainuotų apie 20 mln. eurų ir tai būtų dviejų krypčių sistema. Palyginimui, nutiesti vieną įprastą greitojo geležinkelio kilometrą kainuoja 40 mln. eurų arba kraštutiniu atveju, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šiuo metu tiesiamas greitasis geležinkelis, kurio kilometro kaina viršija 150 mln. eurų. Taigi, mes esame greitesni, geresni, pigesni ir „žalesni“, – penktadienį žurnalistams sakė A.Jamesas. Anot jo, su Lietuvos ir Estijos vyriausybių atstovais sutarta, kad artimiausiu metu bus parengta studija, kuri įvertintų galimybes šalia „Rail Baltica“ vėžės nutiesti „Hyperloop“. Turint studijos išvadas, būtų kreipiamasi į Europos Komisiją, siekiant gauti pritarimą ir finansavimą projektui. Futuristinę „Hyperloop“ idėją JAV verslininkas ir išradėjas Elonas Muskas pristatė 2013 metais. Tais pačiais metais Shervinas Pishevaras ir Broganas Bambroganas įsteigė bendrovę „Hyperloop One“, kuri pradėjo įgyvendinti E.Musko idėją.

 

Facebook komentarai
Back To Top