skip to Main Content

Prasidėjo bado akcija prie prezidentūros – protestuojama prieš mafija virtusią „teisėsaugą“ ir „teismus“

 

Aurimas Drižius

Šiandien išaušo antra diena, kai prie prezidentūros vyksta bado akcija, reikalaujant teisingumo – antradienį iš ryto penkiose palapinėse badavo aštuoni žmonės, tačiau nei Daliai Grybauskaitei, nei taip vadinamai „visuomenine“ LRT tai neįdomu – LRT nė pusės žodžio neužsiminė apie bado akciją prie prezidentūros. D.Grybauskaitė vietoj to, kad išklausyti žmones, atsiuntė policiinkus, kurie ieškojo mažiausio preteksto išvaikyti protesto dalyvius.

Akcijos organizatorė Cholastika Katavičienė džiaugėsi, kad kol kas žmonių susidomėjimas ši bado akcija didelis, tačiau stebėjosi, kad jokio noro išklausyti žmonių neparodė dalia Grybauskaitė. „Einasi puikiai, nesitikėjau, kad mus palaikys tiek žmonių, – sakė Ch.Katavičienė, – naktį palapinėse miegojo dešimt badaujančių žmonių. Dar apie šimtas žmonių užsirašė į knygą, kuria palaiko mūsų reikalavimus. Visi jie nukentėjo nuo taip vadinamos „teisėsaugos“. Tačiau iš žiniasklaidos jokio susidomėjimo nesulaukėme. Vakar kažkas man paskambino, pasakė, kad atvažiuos filmuoti, tačiau taip ir neatvažiavo. Vakar jau sudarėme komitetą, kurie rinks bylas iš nukentėjusiųjų žmonių. Šiandien tas komitetas renkasi ir mes pateiksime reikalavimus prezidentei, nors kol kas iš jos nesulaukėme jokios reakcijos.

Rugpjūčio 21 d. prie prezidentūros prasidėjo bado akcija, kuria siekiama priversti prezidentę Dalią Grybauskaitę tinkamai eiti savo pareigas ir kontroliuoti mafija virtusią prokuratūros ir teismų sistemą.

 

„Mūsų pagrindiniai reikalavimai yra trys – pirmiausiai norime tokio paprasto dalyko, kaip teisingumo Lietuvoje, tai teisėjų ir prokurorų asmeninės atsakomybės įtvirtinimas, taip pat reikalaujame galimybės būti išklausytiems apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, kaip tai garantuoja Konstitucija (Seimas neseniai leido apeliaciniame teisme bylas nagrinėti „rašytine tvarka“ – aut. Pastaba), – LL sakė vienas akcijos rengėjų Donatas Šulcas (nuotr. apačioje) , – negirdėjau dar nė vienio atvejo, kad nuo nusikalstamo teisėjų ar prokurorų veiksmo bent vienas jų būtų nukentėjęs. Kol kas taikoma tokia praktika, kad pilietis įgyja teisę prašyti žalos atlyginimo, jeigu yra kitas teismo sprendimas, kuris pripažino, kad žmogus nukentėjo. Tačiau dažniausiai tokių bylų atnaujinimas yra neįmanomas dalykas. Prezidentė skiria teisėjus, todėl pirmiausiai reikia pareikalauti jos atsakomybės. Jeigu paskyrei teisėju – turi kontroliuoti jų veiksmus, ji turi reikalauti, kad teisėjai vykdytų įstatymus, arba jeigu ne, tegul tada prezidentė prisiima atsakomybę“.

D.Šulcas galvoja, kad bado akcijomis dar galima sugėdinti banditais jau virtusius teisėjus ir priversti juos vykdyti savo pareigas. „Prie keliolika metų organizavau bado akciją dėl tokių Džiuvių šeimos, kurią antstoliai išmetė iš namų dėl tariamų skolų, – pasakojo D.Šulcas, – Džiuvės gyveno kieme, tai aš jiems ir sakiau – ką jūs čia kieme gyvenate, imkitės tas palapines ir važiuojame prie Seimo, abu susodinau į mašiną ir nuvežiau į Vilnių. Dabar jie vėl gyvena savo namuose. Todėl yra vilties, jeigu kreipsis kiekvienas nukentėjęs žmogus. Mūsų labai daug, tik svarbu, kad daug žmonių mus palaikytų. Kuo daugiau pareiškimų ir ieškinių teismams, tuo geriau. Jeigu Džiuvės badavo keturis su puse mėnesių, kol savo pasiekė, tai mes pasiruošę tą patį pakartoti. Nesiekiame rekordo, tačiau jį galime pasiekti“.

Pasak vieno organizatoriaus Giedriaus Grabausko, pirmadienį ryte bado akciją pradėjo penki žmonės. „Visi jie nukentėję, – pasakojo Donatas Šulcas, – iš vieno žemė atimta, tai turtas dėl neteisėtų teismų sprendimų“.

Supažindiname su keliais bado akcijos dalyviais:

Vienas akcijos dalyvių – panevėžietis Zenonas Laureckas, kurio sūnų abiturientą Deivydą Laurecką dar 1997 m. gegužę vidyryje dienos, matant visai moksleivių klasei, nudūrė toks pilietis Darius Lungys, kuris pasirodė esantis aukšto pareigūno – Teisės instituto direktoriaus Antano Dapšio sūnėnas sūnėnas. Todėl „teisėtvarka“ jau 15 metų neranda žudiko, nors nužudymą matė keliolika liudininkų. 

 Pats A.Dapšys dar prieš 20 metų buvo geras tuomečio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio draugas, pastarojo deleguotas į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Matyt, ši aplinkybė ir lėmė tai, kad prokuratūra niekaip nesurado žudiko, nors jau buvo apkaltinusi šiuo nužudymu bent dešimt žmonių. Galiausiai jie nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes suėjo senatis. „Jie 15 metų klastojo įrodymus, tačiau nieko neištyrė, nepavyko manęs apgauti dėl klaidingos nužudymo versijos, todėl jiems nieko daugiau neliko, kaip tik nutraukti bylą dėl senaties“, – sakė Zenonas Laureckas LL.

Panevėžio prokuratūra pažadėjo Z.Laureckui, kad jeigu jis toliau vykdys savo tyrimą, prokurorai jį patį pasodins. 

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=826;v-landsbergio-gaujai-atleidziama-viskas-net-nuzudymai&catid=2&Itemid=203

 

 

„Mums skambino daug žmonių iš rajono, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, kai kurie negalėjo atvažiuoti, nes skurdas toks, kad žmones net neturi pinigų autobuso bilietui, – sakė viena akcijos organizatorių Oksana Prockailo, – daug kas abejoja, ar akcija galės ilgai tęstis, mes  neturime nei biotoleto, nei normalių palapinių. Be biotoleto visus mus iš čia išvaikys, o biotoletui nuomotis neturime pinigų. Paskelbta akcijos rėmėjų sąskaita, tačiau bijoma pervedinėti pinigus į tą sąskaitą. Nesvarbu, kad tualetų yra netoli, šalia esančiuose Universiteto rūmuose.  

 

Prie bado akcijos prisijungė ir Trakų gyventojo Česlovo Kuncevičiaus, „prisipažinusio“ apie nužudymą per kanalizacijos vamzdį, motina Kuncevičienė

 

prokuroras Kozliakas klausosi, kaip Česlovas Kuncevičius per kanalizacijos vamzdį „prisipažino apie nužudymą“ slaptam liudininkui, kuris už cigarečių bloką bet ką paliudys prieš kitus kalinius. Visa „teismų sistema“ priėmė tokią nesąmonę kaip teisėtai gautą įrodymą

Trakų gyventojas Česlovas Kuncevičius buvo nuteistas 12 metų kalėjimo už tai, kad neva nušovė savo pusseserės vyrą Rimantą Statkų. Vienintelis jo kaltės įrodymas – prokuratūros sufabrikuotas įtariamojo prisipažinimas, išgautas per „kanalizacijos vamzdį“. Prokuratūra ir teismas rimtai vertino prokuroro Kozliako sukurtą legendą, kad Č.Kuncevičius, būdamas kalėjimo ligoninėje, per kanalizacijos vamzdį papasakojo nepažįstamam kaliniui, kaip jis neva nušovė Statkų. Teisme paaiškėjo, kad tas „slaptas liudininkas“ kalėjime duoda parodymus prieš bet ką už cigarečių bloką, ir dažnai yra naudojamas „teisėsaugos“ kad apkaltinti nekaltus žmonės. „Slaptas liudininkas“ iš pradžių pasakojo, kad Č.Kuncevičius jam apie nužudymą prisipažino kalėjimo kieme, vėliau, įrodžius, kad tai neįmanoma, pakeitė parodymus – neva „prisipažino per kanalizacijos vamzdį“. Visai teismų sistemai tokie „slapto liudininko“ parodymai nesukėlė juoko ar bent jau pykčio, ir Č.Kuncevičius buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. 

 

 

Todėl nekeista, kad prie bado akcijos jungiasi ir Č.Kuncevičiaus motina (nuotr. viršuje). Sūnus jau daugiau nei šešeri metai laikomas kalėjime, net formaliai žiūrint, galėtų būti paleistas kaip atlikęs pusę bausmės. Tačiau prokuratūra su tuo nesutinka ir toliau slepia savo nusikalstamą veiklą.

 „Jie supranta, kad mano sūnui turės mokėti kompensaciją už kalėjime praleistus metus, todėl ir galvoja, kaip jį nužudyti, – įsitikinusi motina, – kalėjime net buvo daromas eksperimentas, ar galima girdėti, ką sako kitame klozeto vamzdžio gale esantis žmogus. Prižiūrėtojai patvirtino, kad girdėjo aidą, tačiau nieko nesuprato, kas yra sakoma.   O už kas sūnus buvo nuteistas? Ten yra mano brolių žentas, kuris labai nesugyveno su savo žmona, mano Česlovo sūnaus pussesere. Jis labai nesugyveno su žmona, ir jį nužudė. O kaip nužudė? Tėvas (Rimantas Statkus – aut. pastaba) gyveno su sūnumi, kuris buvo labai linkęs nusikalsti. Kai pasigirdo šūvis, tėvas buvo virtuvėje, o sūnus kambaryje. Sūnus vėliau sakė, kad negirdėjo šūvio, nors buvo kambaryje, o visas kaimas tą šūvį girdėjo. O prieš tai jie pasirūpino, kad į tą sodybą atvažiuotų mano sūnus Česlovas ir kad jam būtų galima visą kaltę suversti. Kiek jau bandė per teismus atnaujinti šią bylą, teismai, net Aukščiausias teismas, viską atmetė. O kai Česlovas sėdėjo Lukiškėse du metus, jam nė karto neleido susitikti su žmona, nei buvo galima su juo susitikti. Mes net nežinojome, ar jis gyvas, ar ne. Beveik du metus jį kankino, kaip norėjo, kad tik prisipažintų. Vežė net į Uteną, žiemą su vasariniais batais. Sūnus papasakojo, kad prokurorai jį vertė pasikarti : „prisipažink, arba karkis, tu mums jau nusibodai“. Dar iki teismo sūnus buvo laisvėje, nuėjome į bažnyčią išpažinties, ir sūnus man pasakė, kad kunigas jam liepė prisipažinti, nužudė žmogų ar ne. Sūnus atsakė, kad jis ne žudikas, ir tada kunigas patarė neprisimti svetimos kaltės. „Jie sūnų kankino, jis būtų prisipažinęs, tačiau prisiminė kunigui duotą įžadą, ir laikėsi jam duoto žodžio“. 

 

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/2016/07/04/news/ikalintas-c-kuncevicius-mane-pakiso-prokurorai–1274149/

  Motina perdavė ir advokatų surašytus proceso pažeidimus Č.Kuncevičiaus byloje:

 SVARBIAUSI BYLOS PAŽEIDIMAI:

Po 18 mėnesio nesėkmingo ikiteisminio tyrimo, nesuradus jokių tiesioginių įrodymų, jog Č. Kuncevičius įvykdė nusikaltimą, ir pagal įstatymą byla jau turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, 127 straipsnis, 2 dalis – Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas „2. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip dvylika mėnesių“. Suėjus 18 mėnesių terminui, netikėtai atsiranda anoniminis liudininkas, recidyvistas, iki gyvos galvos už 4 žmogžudystes nuteistas asmuo (Linas Venskevičius). Taigi, bylos nutraukti jau nereikia.

ANONIMINIO LIUDININKO KALTINAMASIS AKTAS. Jau iš šio kaltinamojo akto buvo galima matyti, jog anoniminis liudininkas Linas Venskevičius meluoja, kadangi šioje apklausoje jis teigia, kad visą Česlovo Kuncevičiaus prisipažinimą kitam asmeniui išgirdo vaikščiodamas kiemelyje, esančiame Lukiškių Laisvės atėmimo vietos ligoninėje. Prokuroras pamatęs šitą liudininko parodymą, turėjo atmesti jo liudijimą, kaip melagingą, kadangi:

Anoniminis liudininkas, yra asmuo, nuteistas iki gyvos galvos už 4 žmogžudystes. Viena iš jo žmogžudysčių yra 3-metės išžaginimas ir nužudymas. Taip pat jis yra Lukiškėse žinomas, kaip etatinis liudininkas, ir yra liudijęs ne vienoje byloje už cigarečių bloką ar kitą jam suteiktą privilegija.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje, taip pat ir Lukiškių Laisvės atėmimo vietos ligoninėje yra taikomos nuteistųjų laikymo sąlygos, kurias reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas. Bausmių vykdymo kodekso 70 str.( Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose) 5d. numato, jog „Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, paskirtas laisvės iki gyvos

galvos. “Tai reiškia, kad pagal įstatymą, anoniminis liudininkas turėjo būti izoliuotas, ir neturėjo teisės vaikščioti po vieną kiemelį su kitais nuteistaisiais. Taip pat svarbus faktas, kad tai dienai, kai neva anoniminis liudininkas girdėjo Česlovo prisipažinimą, Č.Kuncevičius tai dienai buvo ne nuteistasis, o tik įtariamasis. Kokiu būdu asmuo, nuteistas iki gyvos galvos galėjo vaikščioti su dar tik įtariamuoju asmeniu vaikščioti po vieną kiemelį??? Pasak anoniminio liudininko, jis ne kartą matydavo Č.Kuncevičių, trumpai persimesdavo keliais žodžiais, pasilabindavo. Taigi, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso, toks bendras anoniminio liudininko ir įtariamojo asmens pasivaikščiojimas viename bendrame kiemelyje, tiesiog yra neįmanomas. O gal tokius pažeidimus toleruoja Lukiškių tardymo izoliatorius ar Lukiškių Laisvės atėmimo vietos ligoninė??? Tačiau Bausmių vykdymo kodekso nuostatos taikomos visoms, be išimties, įkalinimo įstaigoms!!! Tačiau šios bylos prokuroras N.Kozliakas vis dėl to pateikė Teismui, tikrovės neatitinkantį kaltinamąjį aktą, ir tokiu byla pateko į teismą.

Teismo posėdžio metu, apklausiamas anoniminis liudininkas, kardinaliai keičia savo parodymus, nors to neleidžia daryti įstatymas!!! Liudininkas gali kiek papildyti savo parodymus, tačiau jokiu būdu negali jų kardinaliai pakeisti. Teisme jis pradeda teigti, kad Č.Kuncevičiaus prisipažinimą girdėjo jau nebe kiemelyje, o per kanalizacijos vamzdį, esantį kameroje. Tačiau ir vėl niekas, nei prokuroras, nei teismai to neįvertino kaip pažeidimo, ir toliau leido bylą tęsti. Nors

liudininkas, su tokia bloga reputacija, turėjo būti kruopščiai patikrintas dėl savo parodymų!!!

#

2) Apeliacinio teismo paskyrimu – PROKURORO ATLIKTAS EKSPERIMENTAS. 2012-01-16 atliktas eksperimentas, skirtas patikrinti ar yra galimybė asmenims, būnantiems gretimose Laisvės atėmimo ligoninės palatose susikalbėti per kanalizacijos vamzdį. Eksperimento tikslas nustatyti, ne tik, kad galima girdėti, bet ir suvokti skaitomo teksto 

turini. Susipažinus su pateiktais eksperimento protokolu, teismo posėdžio protokolu bei Teismų procesiniais dokumentais, matyti, kad nebuvo galima pakankamai girdėti, juolab, suvokti skaitomo teksto. Video medžiagoje labai aiškiai galima matyti kiekvieno dalyvio, dalyvavusio eksperimente, pasisakymus. Šiame eksperimente dalyvavę pareigūnai video medžiagoje patvirtino, jog buvo galima girdėti skaitomą tekstą, bet jo turinio nesuvokė. Tačiau tie patys pareigūnai, iškviesti paliudyti Apeliaciniame teisme, staigiai keičia savo parodymus, teigdami, jog galėjo girdėti ir suvokti skaitomą tekstą, nors video medžiaga ir protokolai apie jų pasisakymus sako ką kitką.

Taigi, Teismai, vadovaudamiesi nepatikrintais, melagingais pareigūnų parodymais konstatavo, kad „girdimumo sąlygos bendraujant per kanalizacijos vamzdį buvo blogesnės“, tačiau apskritai nevertino galimybės suvokti skaitomą tekstą, sutiktina, kad eksperimente dalyvavę asmenys teigė, kad jie girdi ir kanalizacijos sklindančius skaitomo teksto garsus, tačiau nė vienas (išskyrus prokurorą bei tyrėją) nepatvirtino, kad jie suvokė skaitomo teksto esmę, ir apie ką buvo kalbama. Teismai pasisakė dėl pareigūnų parodymų, kuriuose jie teigė, kad tarp nuteistųjų toks bendravimo būdas yra paplitęs, tačiau nevertino, kad pareigūnai nurodė, kad jie nieko nesuprato, taip lyg ir nutylėdami kitas nuteistajam palankias aplinkybes, apie teksto suvokimą bei fragmentiškai vertindami pareigūnų parodymus.

O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktiškai nepatikrinęs byloje esančio eksperimento protokolo bei teisiamojo posėdžio protokolo, „perrašė“ apeliacinio teismo padarytas išvadas, dėl eksperimento metu gautų rezultatų, ir galimybės girdėti ir suvokti skaitomą tekstą.

Taigi, kyla klausimas, kuo vadovaujantis nuteistas Č.Kuncevičius, jeigu eksperimentas įrodė, kad negalima girdėti, juolab, suvokti teksto ??? Taip pat šis eksperimentas įrodo, jog anoniminis liudininkas antrą kartą melavo!!! Kodėl Teismai nesiteikė net peržiūrėti atlikto eksperimento video medžiagos, kur patys, aiškiai ir objektyviai, įvertintų visas išvadas.

Deja, tokia realybė mūsų teisinėje valstybėje. Sistema nenori pripažinti ir taisyti padarytų klaidų. Padėtas dar vienas pliusas prie užbaigtos bylos…. Gerą vardą siekiama išsaugoti bet kokia kaina, net jeigu ta kaina – 12 metų žmogaus laisvės.

ADVOKATO DETALESNĖS IŠVADOS:

Pareiškėjas Česlovas Kuncevičius Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK ) 294 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p. 153 (turėtų būti – 253) straipsnio 1 dalį 15 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo Česlovo Kuncevičiaus padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 str. 2 d. 9 p. į BK 129 str. 1 d. ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-28 nutartimi Česlovo Kuncevičiaus kasacinis skundas atmestas ir paliktas įgalioti Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014-01-27 apkaltinamasis nuosprendis.

V

Česlovas Kuncevičius, kuris visą laiką savo kaltę neigė, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas vadovaujantis anoniminio liudytojo Nr. 1 parodymais.

Byloje nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir buvo vadovaujamasi tik anoniminio liudytojo Nr. 1 bei eksperimento duomenimis, kurie yra gauti galimai pažeidus įstatymo nustatytus reikalavimus bei asmens teises.

Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo Česlovas Kuncevičius pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d. yra pagrįstas išimtinai anoniminio liudytojo Nr. 1 parodymais, kurie yra prieštaringi bei negali būti pripažinti įrodymais pagal LR BPK 20 str. 1-4 d., nes yra gauti pažeidžiant pagrindines kaltinamajam garantuojamas teises – teisę neduoti prieš save parodymų ir teisę tylėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje esant anoniminiam liudytojui, nacionaliniai teismai turėjo itin atsargiai vertinti ir kruopščiai nustatyti aplinkybes susijusias su šiuo liudytoju bei jo parodymais.

Gausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, naudojimo įrodinėjimo procese išreikštas aiškus įpareigojimas baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams itin atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokių asmenų parodymus, pavyzdžiui bylos: Birutis. Byla. Janutėnas v. Lithuania (Application no. 47698/99 and 48155/99, judgment of 28 March 2008). Kostovski v. Netherlands (Serie A. Nr. 166, judgment of 20 November 1989):Door.son v. Netherlands (Application no. 20524/9, judgment of 26 March 1996 ):van Mechelen and others v. Netherlands (Application no. 21363/93, 21364/93, 21427/93, 221′ 56 93. judgment of 23 April 1997 ):Lūdiv. Switzerland (Serie A. Nr. 238, judgment of 15 June 1992 1.1 ’isser v. Netherlands (Application no. 26668/95, judgment of 14 February 2002).

Naujesnėje EŽTT praktikoje dėl anoniminių liudytojų nors ir nebelieka giežto draudimo grįsti apkaltinamai į nuosprendi v ien tik. arba lemiamai anoniminių liudytojų parodymais, tačiau tokiu atveju turi būti pakankamų kompensavimo veiksnių (procesinių garantijų), leidžiančių teisingai ir tinkamai įvertinti šių parodymų patikimumą (pavyzdžiui, bylos: EI lis, Simms andMartin v. the United Kingdom, nos.46099 06 and 46699 06. decision of 10 April 2012; Pesukic v. Svvitzerland, no.25088/07, judgment of 6 December 2012: Papadakis v. theforme r Yugoslav Republic ofMacedonia, no.50254/07, judgment of 26 February 2013 and Burg

o v v. former Yugoslav Republic of Macedonia, no.30265/09, judgment of 12 June 2014).

Teismas turi kruopščiai patikrinti procesą ir įsitikinti, kad yra pakankami kompensavimo veiksniai, įskaitant stiprias procesines garantijas, leidžiančias teisingai įvertinti šio įrodymo patikimumą.

EŽTT praktikoje dėl įrodinėjimo liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais galima teigti, kad sąžiningumo principas nepažeidžiamas, jei: 1) anonimiško liudytojo statusas suteikiamas liudytojui, kuris kaip informatorius veikia ikiteisminio tyrimo metu; 2) tokiais įrodymais remiamasi tik tada, kai tai tikrai būtina; 3) tokie parodymai vertinami labai kritiškai. Tokią poziciją EŽTT aiškiai yra išsakęs byloje Visser prieš Nyderlandus (Visserv. Netherlands,no. 26668/95, judgmet of 14 February 2002), pabrėždamas, kad

anonimiškumo taikymo sąlygomis gauti liudytojų parodymai, dėl kurių gynybos teisės negalėjo būti užtikrinamos tokios apimties, kaip paprastai reikalaujama pagal Konvenciją, turi būti tikrinami ypač atidžiai, jų įrodomoji vertė yra menkesnė nei įprastų parodymų.

Atskiro dėmesio reikalauja klausimas dėl anoniminio liudijimo apie tai, kas buvo išgirsta iš sulaikyto ar suimto įtariamojo Būnant su juo vienoje kameroje, leistinumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Allan v. The United Kingdom (Application no. 48539/99, judgment of 5 November 2002) informacijos išgavimas iš įtariamojo pasodinant kartu su juo į kamerą policijos informatorių ir vėlesnis teismo rėmimasis šio informatoriaus liudijimu buvo pripažintas Konvencijos 6 straipsnio, garantuojančio kaltinamojo teisę į sąžiningą teismo procesą, pažeidimu. Teismas konstatavo, kad informacijos išgavimas tokiu būdu ir jos panaudojimas teisme pažeidžia kaltinamojo teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save.

Šioje byloje anoniminio liudytojo parodymus palyginus ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuotus apklausos protokole ir pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole matyti, kad skiriasi nurodytos aplinkybės dėl anoniminio liudytojo ir Č. Kuncevičiaus bendravimo, informacijos sužinojimo bei jo atsiradimo ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip matyti iš išdėstytu ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, anoniminio liudytojo parodymų,

Pirma, nesutampa aplinkybės iš kur anoniminis liudytojas sužinojo įvykio aplinkybes, ar jis jas sužinojo, kai išgirdo Č. Kuncevičiaus pokalbį su kitu suimtuoju, ar Č.Kuncevičius jam tiesiogiai papasakojo per Laisvės atėmimo vietos ligoninės palatoje esantį kanalizacijos vamzdį, ar visas aplinkybes papasakojo tiesiogiai bendraudamas su juo, kaip teigia- vaikščiodamas kiemelyje.

Antra, anoniminis liudytojas negali nurodyti kokiu metu vyko pokalbis. Jis teigia, kad pokalbis vyko birželį, o šis mėnuo pereina į rudenį, kas prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms, nes remiantis pateiktais Laivės vietų atėmimo ligoninės duomenimis, C. Kuncevičius ligoninėje gulėjo nuo 2009-09-21 iki 2009-11-04, o anoniminis liudytojas- nuo 2009- 08-31 iki 2009-10-26. Bendras gulėjo laikas yra spalio mėnuo.

Trečia, iš anoniminio liudytojo parodymų teismo posėdžio metu sunku suprasti kur jis kalbėjosi su Č. Kuncevičiumi, pasak jo tai vyko kameroje: ..Be dviejų kameroje daugiau

nieko nebuvo. Aš buvau vienas, iš visų pusių visur mes buvome po vieną, kameroje buvo galima laikyti po vieną, po du žmones.“

Ketvirta, anoniminis liudytojas teismo posėdžio metu teigia, kad aplinkybes apie R. Statkaus nužudymą jis sužinojo iš Č.Kuncevičiaus per kanalizacijos vamzdį, tačiau šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių ar iš tikrųjų šias aplinkybes papasakojo Č. Kuncevičius, nes liudytojas teigia, kad per kanalizacijos vamzdį veidų negalima matyti.

Penkta, anoniminio liudytojo nurodytos aplinkybės dėl R. Statkaus nužudymo yra per daug detalios ir sutampa su byloje esančiomis, todėl darytina išvada, kad būtent šias aplinky bes jam galėjo papasakoti ne pats Č.Kuncevičius, tačiau kiti asmenys (pvz. tyrėjai), be to anoniminis liudytojas „žino“ ir „prisimena“, net tokias detalias aplinky bes kaip oro sąlygas, kokios buvo R. Statkaus nužudymo metu.- Tuo metu buvo ne lijundra, o šlapdriba, sniegas buvo iškritęs, oras buvo ne koks. Nors liudytojo paklausus apie galimybę girdėti ir suprasti sakomo teksto turinį, jis vienareikšmiškai negali patvirtinti, kad šias nužudymo aplinkybes girdėjo ir jas suprato per kanalizacijos vamzdį. Švariai, nešvariai girdėjosi pokalbis, negaliu pasakyti, bet man buvo Žinoma.

Šešta, ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu buvo teigiama, kad šis anoniminis liudytojas tiesiog atsitiktinai sužinojo iš C. Kuncevičiaus nužudymo aplinkybes ir jo niekas neprašė jų sužinoti ir jis būdamas sąžiningas papasakojo pareigūnams. Tačiau tai prieštarauja pačio liudytojo duotiems parodymas, nes jis atsisakė nurodyti, iš kokio suimtojo asmens išgirdo R. Statkaus nužudymo aplinkybes, kuriam papasakojo C. Kuncevičius.

„Č. Kuncevičius: prašau į kitą posėdį iškviesti Liną Venskevičių, kalintį Lukiškių

Prokuroras: Mano nuomonė paprasta, jei kaltinamajam jau žinoma, su kuriuo liudytoju tyrėjai yra atlikę procesinį veiksmą, tai kam dar kviesti į posėdį. “

Be to šias aplinkybes paneigia, ir šioje byloje prokuroro išsakyta pozicija dėl anoniminio liudytojo, kurio niekas neprašė „išgauti“ informaciją iš Č. Kuncevičiaus. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu pasisakydamas dėl nuteistojo Č. Kuncevičiaus prašymo iškviesti į teismo posėdį liudytoju Liną Venskevičių, kuris galimai ir buvo anoniminis liudytojas, pareiškė, kad tam nėra jokio pagrindo, nes nuteistasis jau žino, su kokiu asmeniu tyrėjai atliko procesinius veiksmus. Tai akivaizdžiai parodo, kad anoniminis liudytojas šioje byloje atsirado neatsitiktinai, o su 

ikiteisminio tyrimo pareigūnu žinia bei leidimu, siekiant išgauti Č.Kuncevičiaus prisipažinimą dėl R. Statkaus nužudymo.

Todėl darytina išvada, kad byloje teismai aplaidžiai vertino anoniminio liudytojo parodymus, nepašalino juose esančių prieštaravimų ir visiškai nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti ar šis liudytojas nebuvo specialiai „sių“ išsiaiškinti ikiteisminiam tyrimui „labai reikalingas“ aplinkybes, nes būtent be jų, ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo jokių kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Č. Kuncevičius nužudė R. Statkų.

Teismas nevertinęs šių aplinkybių, netik pažeidė LR BPK 301 str. 2 d., kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymais, tačiau ir Europos žmogauspasrindiniu laisvių

konvencijos 6 str.- kiekvieno asmens teisę į teisingą ir sąžiningą teismo proceso, kurio metu turi būti nustatomos visos reikšmingos bylai aplinkybės, bei vieną iš pagrindinių kaltinamojo teisių, kuri yra nekvestionuojama- teisę tylėti ir nekaltinti savęs.

Svarbu tai, kad bylą pradėjus nagrinėti apeliacinėje instancijoje ir kilus pagrįstų abejonių dėl galimybės anoniminiam liudytojui Nr. 1 ir Česlovui Kuncevičiui susikalbėti per Laisvės vietos atėmimo ligoninės kanalizacijos vamzdį, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo ikiteisminio tyrimo pareigūnus- prokurorą atlikti eksperimentą ir nustatyti ar galima per kanalizacijos vamzdį girdėti ir suprasti, kas yra sakoma.

Prokurorui įvykdžius apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą, buvo atliktas eksperimentas, kurio atlikimo eiga ir gauti rezultatai buvo užfiksuoti garso ir vaizdo techninėmis priemonėmis bei surašytas protokolas.

Palyginus vaizdo įraše bei protokole užfiksuotas eksperimento atlikimo aplinkybes bei apeliacinio teismo posėdžio metu pareigūnų duotus parodymus apie eksperimentą bei teismų priimtus procesinius dokumentus, matyti, kad aplinkybės nesutampa ir per kanalizacijos vamzdį girdimo teksto prasmės suvokti buvo negalima.

2012-01-16 atliktas eksperimentas, skirtas patikrinti ar yra galimybė asmenims, būnantiems gretimose Laisvės atėmimo ligoninės palatose susikalbėti per kanalizacijos vamzdį. Eksperimento tikslas nustatyti, ne tik, kad galima girdėti, bet ir suvokti skaitomo teksto turinį.

Eksperimento atlikimo metu dalyvavo prokuroras, tyrėja, nuteistasis, nuteistojo advokatas, du statistai- pareigūnai T. Zimbinskis bei E. Makutunovičius. Eksperimentas buvo kartojamas šešis kartus, pakeičiant sąlygas. Po atliktų eksperimento situacijų pateikiamos išvados, kuriose nurodoma, kad:

I- situacija. Prokuroras skaito tekstą, kurį:

• „tyrėja girdėjo skaitomą tekstą gretimoje kameroje“;

• Nuteistasis teksto nesiklausė;

• Advokato nuomonės nėra;

• Pareigūnai šioje situacijoje dar nedalyvauja;

II- situacija. Tyrėja skaito tekstą, kurį:

• Prokuroras patvirtina, kad girdėjo skaitomą tekstą ir jo turinį

• Advokatas patvirtina, kad turinio nesuprato, girdėjo tik, kad kalbama

III- situacija. Prokuroras skaito tekstą, kurį:

• Advokatas girdėjo, kad buvo kalbama, bet turinio nesuprato;

• Nuteistasis pareiškė, kad girdėjo per duris, kaip buvo kalbama;

• Pareigūnas T.Zimbinskis pareiškė, kad girdėjo, kad buvo kalbama, bet turinio nesuprato

• Vaizdo ir garso medžiagoje teksto turinys nesigirdi.

IV- situacija. Advokatas skaito tekstą, kurį:

• Klausantieji (prokuroras, tyrėja, pareigūnas T.Zimbinskis) pareiškė, kad skaitomo teksto

turinio nesuprato. 

V- situacija. Advokatas skaito tekstą, kur j:

• Prokuroras girdėjo skaitomą tekstą ir suprato jo turinį

• Pareigūnas T.Zimbinskis girdėjo skaitomą tekstą, tačiau teksto neįsiklausė

• Nuteistasis pareiškia, kad girdėjo foną, tačiau teksto nesuprato.

VI- situacija. Advokatas skaito tekstą, kurį:

• Prokuroras konstatuoja, kad nesuprato skaitomo turinio teksto;

• Pareigūnas T.Zimbinskis konstatuoja, kad girdėjo tik atskirus žodžius, bet turinio esmės

nesuprato.

2012-11-14 teismo posėdžio metu buvo apklausti pareigūnai statistai T.Zimbinskis bei E.Makutunovičius apie atlikto eksperimento rezultatus bei galimybę išgirsti bei suvokti skaitomą tekstą.

Pareigūnas T.Zimbinskis parodė, kad „reziumuojant buvo nustatyta, kad pokalbis buvo girdimas, bet jo kokybė buvo prasta. Galima buvo suprasti apie ką yra kalbama“. Taip pat parodė, kad „ne visais atvejais girdėjau skaitomo teksto esmę.“, „Trečiojo eksperimento situacijoje teksto turinio negirdėjau“. „Nei karto nesupratau skaitomo turinio esmės“.

Pareigūnas E. Makutunovičius parodė, kad „Negirdėjau skaitomo teksto turinio, kadangi jo nesiklausiau pasilenkęs virš unitazo”.

Todėl dary tina išvada dėl eksperimento nustatyti, ar buvo galima girdėti bei suvokti

skaitomą tekstą:

• Galimybę girdėti ir suvokti tekstą ne visais atvejais patvirtino tik prokuroras bei tyrėja;

• Galimybe girdėti skaitomą tekstą, bet jo turinio nesuvokė- advokatas, nuteistasis bei du

statistai, kurie šiuos savo parodymus patvirtino teisme.

2014-01-27 nuosprendyje Lietuvos apeliacinis teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus bei paneigdamas nuteistojo iškeltas versijas konstatavo, kad:

„Kad J. S. organizavo, o Č. K. nužudė R. S. seka ir iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas. Siekdama įsitikinti ar šio liudytojo parodymai yra patikimi, kolegija patikrino jo nurodytą galimybę bendrauti per kanalizacijos vamzdį ir jo bei Č. K. buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpį. Šių papildomų duomenų rinkimo procese nustatyta, kad šis liudytojas ir nuteistasis 2009 m. rugsėjo-spalio mėnesį buvo gydomi šios ligoninės gretimuose palatose (9 t., 198 b. k). Eksperimento metu nustatyta, kad paminėtas liudytojas ir Č. K. turėjo galimybę garsiai kalbant susikalbėti vienas su kitu, netgi eksperimento metu esant nepalankesnėms sąlygoms (girdimumo prasme), nei jos buvo liudytojo nurodomo pokalbio metu (9 t., 164-166 b. L). Iš liudytojų T. Z. ir G. M. parodymų matyti, kad toks bendravimo būdas tarp suimtųjų yra pakankamai paplitęs ir kad eksperimento metu girdimumo sąlygos bendraujant per kanalizacijos vamzdį, buvo blogesnės. Taigi, apeliantų versija, esą tokios galimybės bendrauti suimtiesiems nėra, yra paneigta“.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-10-18 nutartyje konstatavo, kad:

„Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltinamiesiems ir jų gynėjams buvo suteikta teisė užduoti jam klausimų ir šia teise jie aktyviai pasinaudojo (T. 9, b. 1. 37- 39). Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad jis kalbėjo su Č. K. per kanalizacijos vamzdį, būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įsitikinti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų patikimumu, patikrino jo nurodytą galimybę Bendrauti per kanalizacijos vamzdį ir jo bei Č. K. buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpį ir nustatė, kad šis liudytojas ir nuteistasis 2009 m. rugsėjo- spalio mėn. buvo gydomi šios ligoninės gretimose palatose (T. 9, b. 1. 198). Eksperimento metu nustatyta, kad šis liudytojas ir C. K. turėjo galimybę susikalbėti vienas su kitu, netgi eksperimento metu esant nepalankesnėms sąlygoms (girdimumo prasme), nei jos buvo liudytojo nurodomo pokalbio metu (T. 9, b. 1. 164-166). Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai T. Z. ir G.

M. patvirtino, kad toks bendravimo būdas tarp suimtųjų yra pakankamai paplitęs ir kad eksperimento metu girdimumo sąlygos bendraujant per kanalizacijos vamzdį buvo blogesnės“.

Akivaizdu, kad Lietuvos apeliacinės instancijos teismas nevertino eksperimento protokole nurod\tų aplinkybių, bei kiekvieno iš eksperimente dalyvavusių asmenų parodymų, pažymėtina, kad tik suinteresuoti bylos baigtimi prokuroras ir tyrėja nurodė, kad jie girdėjo ir suvokė skaitomą tekstą. Tačiau kiti dalyviai ir statistai tiek eksperimento protokole, tiek teisiamojo posėdžio protokole parodė, kad jie girdėjo sklindantį garsą, tačiau skaitomo teksto nesuvokė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktiškai nepatikrinęs byloje esančio eksperimento protokolo bei teisiamojo posėdžio protokolo, „perrašė“ apeliacinio teismo padarytas išvadas, dėl eksperimento metu gautų rezultatų, ir galimybės girdėti ir suvokti skaitomą tekstą.

Pažymėtina, kad Teismai būtent remdamiesi statistų (pareigūnų) parodymais, konstatavo, kad „girdimumo sąlygos bendraujant per kanalizacijos vamzdį buvo blogesnės“, tačiau apskritai nevertino galimybės suvokti skaitomą tekstą, sutiktina, kad eksperimente dalyvavę asmenys teigė, kad jie girdi iš kanalizacijos sklindančius skaitomo teksto garsus, tačiau nė vienas (išskyrus prokurorą bei tyrėją) nepatvirtino, kad jie suvokė skaitomo teksto esmę, ir apie ką buvo kalbama.

Teismai pažymėjo, kad nuteistasis ir anoniminis liudytojas turėjo galimybę susikalbėti net ir esant nepalankesnėms sąlygoms, tačiau tik girdimumo prasme, tačiau nieko nepasisakė, dėl suvokimo. Teismai pasisakė dėl statistų (pareigūnų) parodymų, kuriuose jie teigė, kad tarp nuteistųjų toks bendravimo būdas yra paplitęs, tačiau nevertino, kad pareigūnai nurodė, kad jie nieko nesuprato, taip lyg ir nutylėdami kitas nuteistajam palankias aplinkybes, apie teksto suvokimą bei fragmentiškai vertindami pareigūnų parodymus. Tai sąlygojo Europos žmogaus pagrindinių teisiu ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str. pažeidimą.

Ši byla sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Apie minėtus įvykius yra daug rašoma žiniasklaidoje, pvz. 2016-01-19 televizijos TV3 laidoje ..Prieš srovę“, kurioje kalbama apie kaltinimą palaikiusio prokuroro N.Kozliako procesinių veiksmų (eksperimento) netinkamą atlikimą ir galimai nepagrįstą Č.Kuncevičiaus apkaltinimą nužudymu.

t

 

Facebook komentarai
Back To Top