skip to Main Content

PRANCKIETIS NESUVOKIA POLITIKOS IR ATSTOVAVIMO RINKĖJAMS ESMĖS

Kęstutis K.Urba

Šiandien TV rytmečio žiniose  pareklamavo Seimo pirmininko populizmą – siekį mažinti Seimo narių kiekį iki 121. Lietuvos Konstitucijoje pasakyta, kad:  33 straipsnis
 Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.

 

  Gi jų kiekį siūloma dar mažinti, nors Seimas gauna dešimtis tūkstančių laiškų. Hm… Visgi, svarbiausias dalykas – kokia gi to atstovavimo prasmė ir esmė? Per kadenciją seimūnas subendrauja gal su tūkstantine apygardos žmonių  svarbiausiais rinkėjų reikalais. Su visais  – fiziškai neįmanoma. Betgi, tie kurie siūlo traukti šaknį iš rinkėjų kiekio nesuvokia, kad atstovauti, pirmiausia reiškia – GINTI DAUGUMOS IŠRINKUSIŲJŲ SEIMŪNĄ INTERESĄ ir kovoti dėl jo. Ar rinkėjų 5 tūkstančiais daugiau ar mažiau – žmonių gerovės, teisingumo, saugumo, tvarkos ir laisvių užtikrinimo bei didinimo interesas ne itin keičiasi.  Tai ignoruojant  ir itin sureikšminant rinkėjų kiekio susiejimą su seimūno kėde yra, netgi, išplaunama pati  POLITIKOS ESMĖ. Būtent, grumtis dėl didelių žmonių sluoksnių, ir, netgi, Tautos intereso. Kad prie jo prieiti, tektų gerokai „pakutenti“ ir peržiūrėti netgi V.Šapokos mokestinę reformą, o tai daryti valstiečiams ne itin norisi. 

Žinoma, egzistuoja tam tikra priklausomybė tarp gyventojų valstybėje kiekio ir renkamų į parlamentus narių kiekio. Didelėse valstybėse jų daugiau, mažose –mažiau. Betgi, tai dar nereiškia, kad jei Lietuvoje tebūtų milijonas gyventojų, tai seimūnų tereikėtų dvidešimt ar keturiasdešimt. Brandžiose demokratijose parlamentai, kaip taisyklė susideda iš dviejų rūmų –atstovų ir senato. Atstovai žiūri, kad centras nenusuktų milijardinių lėšų nuo regionų, kaip yra nutikę pas mus, o senatas, kad valstybėje neįsigalėtų vien lokalūs interesai, kad jie būtų derinami  tarp atskirų teritorijų – pvz. tiesiant geležinkelį ar saugant gamtos rezervatus. Šia dviejų rūmų kryptim ir reikia galvoti kalbant  apie Seimo reformą, o ne vaikytis populistinių nuostatų –jei žmonės nekenčia seimų dėl pažadų neišpildymo, tai kaip tik reikia išryškinti daugumos interesą, užkirsti kelią išlaidavimams, baigti tušius ginčus o ne pataikauti absurdamas.

Pagaliau, gal Konstitucinis teismas turėtų išaiškinti tikrąją žmonių garbingo  atstovavimo prasmę ir esmę – įsiklausyti, išgirsti ir ginti rinkėjų interesą? Dėl manęs, Seime gali būti, kad ir du šimtai narių. Svarbu, kad jie neštų valstybei ir visiems gyventojams milijardinę naudą, o ne nuostolius. Tačiau tam, pirmiausia, reikia susieti tiek vyriausybės, tiek ir pagrindinių pareigūnų atsakomybę su konkrečiais rodikliais už kuriuos tiek ir būtų įsipareigojama, tiek ir griežtai atsiskaitinėjama. Seimo kokybės rodikliu negali būti priimtų įstatymų kiekis, kaip sovietmečiu buvo „Raudono spalio“ fabriko  šleivų, kreivų bei kiaurų batų porų didinimo rodikliai. Seimo politikos ir valstybės pagrindinis rodiklis – gyventojų gerovės ir socialinės nelygybės lygmuo drauge su esančiu visokeriopu  teisingumu.  Tai ir yra daugumos interesas. Gi viską suvedant į „šaknies traukimą“ dar kartą yra iškreipiama demokratijos – intereso atstovavimo esmė ir toliau pudrinamos rinkėjų smegeninės. Bet visų sukvailinti nepavyks!

Facebook komentarai
Back To Top