skip to Main Content

Kristina Sulikienė

Praėjus metams po AOTD kpt. Liutauros Balčiūno bylos išjudinimo, rezultatas lygus 0 dėl destrukcinių jėgų kišimosi į bylą

„Laisvas laikraštis“ yra ta tribūna, kurios bijo korumpuoti valdžios atstovai: paskutinis bandymas uždaryti redaktorių Aurimą Drižių į kalėjimą, yra vienas didžiausių absurdų per Lietuvos Nepriklausomybės istoriją. Taip pat tai yra spjūvis demokratijai: kurią neva ginantys eskaluojasi konservatyvūs komunistai. Konservatoriais jų vadinti neapsiverčia liežuvis.

„Laisvas laikraštis“ pernai metais drąsiai spausdino įvairią informaciją apie tamsią, ir neįtikėtinai paslaptingą JAV mokymų metu žuvusio (rastas savo kambaryje nuogas ir jau sustingęs lavonas), 2013 02 15, Krašto apsaugos ministerijos 2-ojo operatyvinių tyrimų departamento kapitoną Liutaurą Balčiūną.

Po straipsnių ciklo, bei po Kristinos Sulikienės užklausimų anglų kalba, gedintiems tėvams iš Jungtinių Amerikos valstijų Armijos kriminalinių tyrimų biuro po 1,5 metų pertraukos ir vilkinimo buvo atsiųstos nespalvotos nuotraukos. Paaiškėjo, jog Lietuvos advokatai ne tik nemoka dirbti, bet nesugeba perskaityti angliškai. Anglų kalba rašytuose dokumentuose buvo aiškiai parašyta, jog JAV tyrimas nenutrauktas, ir tėvai gali bet kada kreiptis bet kokios informacijos.

Priešingai: L.Balčiūno mama  kažkokios neaiškios kompanijos buvo kurstoma kovoti prieš…tarnybinį raštą į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo Lietuvoje išimties tvarka (kai yra visuomeninis interesas) išsiuntusį AOTD prie KAM vadą plk. Šiuparį ir visą sūnaus darbovietę.

Bylos medžiagoje aiškiai matyti, jog plk. Šiuparis, nors ir neprivalėjo – juk žūtis įvyko JAV, o baudžiamojoje teisėje yra taikomas teritorialumo principas – tačiau geranoriškai, atjausdamas tarnybos kolegos šeimą – išsiuntė į prokuratūrą raštą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pagal plk. Šiupario raštą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, į kurį tuoj pat buvo gautas gedinčių tėvų ir našlės prašymas nevykdyti atpažinimo procedūros, ir niekada ateityje nevykdyti ekshumacijos. Tai galėjo patarti tik tie, kas žino, jog lavonas gali būti yra visiškai ne AOTD kpt. Balčiūno.

Pamačiusi išdidintas L.Balčiūno nuotraukas, galiu teigti, bet negaliu tvirtinti to, jog mačiau jį kartą: tai NATO konferencijoje, kuri vyko Vilniuje, dėl karių išvedimo iš Afganistano.

Ir nors mačiau vieną kartą, ir tik profiliu, galiu teigti, jog nuotraukos, iš atminties išnyrantis vaizdas, ir lavono nuotraukos nieko bendro neturi.

Beje, pabendravus su gedinčiais tėvais, po 1,5 val. netikėtai motina ir pasakiusi: „Ir iš viso mes nežinome, ką palaidojome“.

Tačiau visa byla Lietuvoje yra sudirbta pačių artimųjų rankomis: byloje yra prašymas niekada nevykdyti ekshumacijos, taigi, niekada netikrinti, kas ten yra palaidotas.

Byloje taip pat yra raštas prokuratūrai, iš kurio matyti plk. Šiupario išgąstis, jog gedinti motina grasina susideginti prie AOTD, jeigu nebus tiriama byla.

Grasinimai susideginti – čia seni disidentų bajeriai, jie veikia, tačiau tik kurį laiką.

Garliavos apgultyje senieji disidentai irgi buvo pradėję kliedėti apie susideginimą: todėl šturmavę policininkai su savimi turėjo nedegios medžiagos audeklus, ir iš minios ištempė garsiausiai ir ne kartą apie tai kalbėjusią režisierę, kuri mįslingai yra pareiškusi, jog „aš ryžtuosi deginamajai aukai“, taip pat „čia gali ir susideginti, tačiau sakys, kad durniai tiesiog čia piketavo“.

Kapitono Liutauro Balčiūno mama, akivaizdžiai buvo kurstoma tų kompanijų, kurios visas šitas istorijas visuomet ir labai sėkmingai panaudoja valstybės suiruitei sukelti, ir dažniausiai prieš rinkimus.

Schema labai paprasta: reikia sudirbti taip bylą, kad joks net ir velnio advokatas negalėtų jos atpainioti, ir tada garsiai rėkti, jog kalta Krašto apsaugos ministerija, jos AOTD, kalta prokuratūra, kuri esą nieko netiria.

 

Mirtis nuo širdies visiškai sveikam žmogui yra arba mirtis nuo nuodų, arba labai mėgstamas „parolis“, kai žmogus nušautas.

Beje, iš JAV Armijos kriminalinių tyrimų biuro atėjusiose nuotraukose aiškiai matome net 4 skyles kūne.

Viena iš jų eina per širdies sritį, taigi, tikrai mirė nuo širdies: juk kulka perskrodė kiaurai.

Lavonas yra „senas“, jo poza – sušalimo.

Tačiau jeigu mes tikėtumėme Amerikos karo prokurorais, ryte dar žvalgybos kapitonas L.Balčiūnas pusryčiavo, o po kelių valandų jau jisai ilgalaikio lavoninio sustingimo būsenoje vonioje be vandens ir be drabužių, su ištinusiomis galūnėmis, guli.

Pakalbėjus su Lietuvos kariuomenės kapitonais, paaiškėjo, jog tai ne pirma mįslingas atvejis.

„Tokiu būdu yra dingę dar 4 Lietuvos kariuomenės karininkai. Visų jų mirtys neištirtos. Mes, karininkai, manome, jog jie gali būti arba žiauriai nužudyti karo lauke, arba yra pagauti ir laikomi užsienio valstybių kalėjimuose“.

Tuo metu, kai Liutauras Balčiūnas „mokėsi JAV“, JAV aktyviai vykdė žvalgybą Sirijoje ir Ukrainoje.

Kursantai, kurių kursai būna pavadinami neutraliai, neva tai paskaitos, ir panašiai, įsodinami į lėktuvus ir jiems juokas atsirasti Sirijoje, Afganistane, ar Libijoje.

Gedinti mama tikrai negali žinoti nieko apie savo sūnaus darbą, o jeigu žinojo, vadinasi,  jis dirbo labai neprofesionaliai. Tačiau žvelgiant į jo pareigybes – karinės žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas, BRICE atstovas Lietuvai – nesitiki, kad jo kompetencija buvo tokia menka, kad jis pasakodavosi tėvams savo darbo peripetijas.

Žuvusio kapitono mama atsiuntė susipažinimui ir užuojautos laišką iš BRICE.

Tai yra karo lauko žvalgybos organizacija, jai priklausė Liutautas Balčiūnas.

Nors jo tėvai įsivaizdavo, jog jis dirbo kabinetinį darbą, jis galėjo realiai dalyvauti misijose, žvalgytis teritorijose, kurias speciali žvalgyba ruošiasi nukariauti. 

Faktas, jog ir Lietuva yra įklimpusi iki ausų Sirijoje, ir dabar mes net ne rekomenduotinai, o tarsi privaloma tvarka, turime priimti iš ten bėgančius žmones.

Atvejai, kai prie kenčiančių, gedinčių žmonių lenda valstybės suiručių kurstytojai, ir tariamieji „disidentai“, yra ne vienetiniai.

Prisiminkime VSD pulkininko V.Pociūno bylą.

Nors šmeižimas yra veika, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tačiau visuomet galima pačiam su 1 puslapėlio pareiškimu ir pridedama medžiaga kreiptis į teismą,  jo našlė jau 9 metus klausia, kodėl nebuvo tiriamas Pociūno šmeižimas? O atsakymas yra kodekse: todėl, kad dėl šmeižimo ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o atlikus, nutraukiamas, su pasiūlymu kreiptis  į teismą (LR BK 154 str. 2 d. šmeižimas visuomenės informavimo priemonėse).

Toks klausimas, kodėl dėl VSD tarnautojo Pociūno nebuvo atliekamas privataus kaltinimo byloje tyrimas, turi ir atsakymą: nes „chebroje“ įprasta, jog atliekamas.

Laimutė Stankūnaitė jeigu tik kreipdavosi į prokuratūrą dėl šmeižimo, sekimo, įžeidimo, Kauno prokuratūra nė nemirktelėjusi pradėdavo tyrimą – nors kodekse nurodyta, jog tai privataus kaltinimo bylos, ir ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Štai „Lietuvos ryto“ žurnalistas Povilaitis – nukentėjęs Garliavos šturmo byloje. Jis buvo įžeistas. Nors įžeidimas jau iš viso nebe nusikalstama veika (LR Seimas 2015 06 25 dekriminalizavo „įžeidimą“ 155 str. ir „pareigūno įžeidimą“ 290 str.), tačiau turbūt jis dar toje byloje yra pridėtas, nes jis priklauso „chebrai“.

Todėl Pociūnienės klausimas yra logiškas tik „poniatkių“ prasme.

Tas pats su Liutauro Balčiūno byla: jeigu normaliai žuvus užsienyje Lietuvos piliečiui tyrimas Lietuvoje neatliekamas, tai tiek dėl Balčiūno, tiek dėl Pociūno tyrimai buvo pradėti, nes jie abudu buvo žvalgybininkai, o žvalgybininko žūtis turi viešąjį interesą.

Tačiau kuo skiriasi Liutauro Balčiūno bylos tyrimas? Tuo, jog jis mirė „sąjungininkų“ valstybėje, ir bet koks tolimesnis bylos tyrimas neva  „diskredituotų“ Ameriką.

Tačiau ta Amerika jau diskreditavosi tiek kartų, jog dar vienas diskreditacija niekuo nepakenktų .

Vien jau tai, jog nesugebėta 1,5 metų atsiųsti lavono nuotraukų, ir tai, jos atsiųstos nespalvotos, taigi, traktuotina, jog nuotraukos net ir neatsiųstos, rodo labai menką JAV kariuomenės kriminalinių tyrimų biuro kompetenciją.

Na, netikiu, jog ten tos kompetencijos nėra. Tiksliau tai rodo nenorą atskleisti, kieno čia tas senas ir iš šaldytuvo ištrauktas lavonas.

Ir kas iš tiesų atsitiko Lietuvos krašto apsaugos ministerijos AOTD kapitonui Liutaurui Balčiūnui?

Vietoj to, kad Angelė Balčiūnienė toliau ieškotų tiesos, jai buvo pasiūlytas pigus populiarumas: išsipasakoti „Lietuvos ryte“ Rasai Karmazaitei,  kaip slėpti slaptose misijose mirusių karių tikrąją mirties priežastį, suformavus visai Lietuvai nuomonę, jog Liutauras Balčiūnas tebuvo paprastas LK kapitonas (specialiai įdėta nuotrauka su LK uniforma, kurios L.Balčiūnas niekada nedėvėjo, nes žvalgybininkams negalima dėvėti, dėl priedangos), kuris mirė vonioje nuo širdies smūgio.

JAV CŽV dar 1991 metais perpirko visą GRU Lietuvos agentūrą, ir dabar ji dirba JAV. Apie tai rašė JAV CŽV karininkas Sulikas, jo ataskaita pernai buvo paviešinta spaudoje.

Ne išimtis ir Rasa Karmazaitė. Jeigu Afganistano karo metu rašė „teisingus“ straipsnius, tai dabar ji rašo dar teisingesnius, apie tai, jog įmanoma mirti vonioje nuo širdies smūgio, ir iš karto po mirties turėti kelių parų lavoninį sustingimą, 4 šautines skyles kūne, ir be to, nebūti Liutauru Balčiūnu: nes net motina abejoja, kad kūnas yra jos sūnaus.

Bravo Rasai Karmazaitei. Na, geras aktorinis manevras. O „Laisvas laikraštis“ užsiima tikrąja tiriamąja žurnalistika. Ir jeigu „Lietuvos rytas“ toliau nekurs pasakėčių, tikimės, jog bus atskleista tikroji Liutauro Balčiūno žūties ar dingimo paslaptis. Jeigu, aišku, tik artimieji to norės, ir nekovos su tais, kurie dėjo visas pastangas, kad bent trupinėlis tiesos būtų atskleista.

Juk įsijungus K.Sulikienei, „Laisvam laikraščiui“ ir plk,. Šiupariui, po 1,5 metų pertraukos buvo gautos lavono nuotraukos. Tada buvo pajungta „sunkioji artilerija“ – buvę GRU žurnalistai, kurie „užbaigė bylą“, dar šone tursenant „visažiniams advokatams“, kurie net anglų kalbos nemoka.

Tik ar tikrai Liutauro Balčiūno paslaptinta byla nuskęs užmarštin? Abejoju. Juk paslaptingų mirčių pasitaiko ir Lietuvos kariuomenėje. O grąžinus šauktinius, jų gali padaugėti…Niekas kariuomenėje niekada nenori prisiimti atsakomybės, nes, elementariai, turime atvejį su…nepakaltinamais žmonėmis.

Per žiauriai sakau? Teko tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Tokio diagnozių sambūrio vienoje vietoje nesu mačiusi per visą gyvenimą. Sakote, turi diagnozuoti karo medicinos tarnyba? O kaip jūs reaguotumėte į seržantą, kuris negali pasakyti sakinio, neprarijęs pusės tariamų žodžių? Arba į kapitoną, kuris ne kalba, o žiaugčioja? Arba grandinis, kuris ne kalba, o klykia, ir mojuoja lazda „visus užmušiu“? 

Beje, Liutauro Balčiūno aplinkoje JAV mokymuose trynėsi kažkoks ukrainietis. Vadinasi, tai nebuvo grynai NATO apmokymai: juk Ukraina NATO nepriklauso…

O jeigu turėsime galvoje, jog Maidano šaudynės ir žudynės nuo stogų prasidėjo jau po metų – o tokios operacijos  juk neparuošiamos per dieną dieną… Bet ką jau čia. Dar kartą tik galima pasikartoti, arba L.Balčiūnas neišvyko į Ukrainą ar Siriją, arba išvyko, dingo, ir todėl reikėjo imituoti kažkokį sušalusį lavoną. 

Sakysite, prie ko čia Lietuvos kariuomenė? O ką ten veikė Lietuvos karinių oro pajėgų „Spartanas“, sprenmdantis į …Siriją, 8 karo medikai, kuriems, esą, nėra etatų Rukloje: tačiau yra etatai jiems dirbti karo lauko sąlygomis besišaudančiame Maidane? Klausimų daugiau negu atsakymų? Kaip pastebėjo Tv žiūrovai, tie 8 maro medikai, grįžę iš Kijevo, buvo nekalbūs, kai jiems buvo teikiami apdovanojimai. O ką jūs kalbėtumėte, jeigu atnešus „Berkut“ pareigūno kūną, būdavo duodamas nurodymas dar gyvą gabenti į morgą?

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top