skip to Main Content

Artimiausiu metu bus skelbiami Lietuvos teismų procesiniai dokumentai, kurie patvirtina, kad teismų veika yra tyčinė -nukreipta prieš Lietuvą ir jos tikslus, prieštarauja Konstitucijai, viešam interesui, sveikam protui. Prie viešinimo gali prisidėti kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris turi teismų procesinius dokumentus, prieštaraujančius įstatymui, pažeistos jų teisės ir teisėti lūkesčiai.
Vienas iš požymių veikimo prieš Lietuvą yra tai, kad teismų procesiniai dokumentai prieštarauja Baudžiamojo kodekso 2 str. normai.
1. Asmuo atsako pagal BK 2 str. kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu.
2. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Bus viešinami ne tik procesiniai dokumentai, bet ir teisėjų pavardės, kurie nuo 1991 metų iki šiol veikia prieš Lietuvą.

Kviečiama aktyviai dalyvauti.

Arvydas Balčius: profesinis orumas aukščiau visko

Jeigu jums patinka istorijos apie slaptųjų tarnybų darbo metodus, šnipų pasaulį, šešėlyje tūnančias galias – sekantis mano pašnekovas iš „Drąsos kelio“ kaip tik jums. Veikiausiai Arvydą Balčių jau žinote iš keleto interviu su „Karšto komentaro“ redaktore Giedre Goriene. Pokalbiai su ponu Balčium sulaukė šimtatūkstantinių peržiūrų, todėl manysiu, kad šio patyrusio teisininko per daug pristatinėti nereikia. O jo istorija, kaip ir kitų atsidūrusių Drąsos kelyje – jau nebežinau rašyti su kabutėmis ar ne – yra tai, apie ką žiniasklaidoje šiaip sau neperskaitysite. Tokios istorijos šiuo metu man yra įdomiausia drąsos kelio dalis.

Vienas iš daugelio netikėtumų patekus į „Drąsos kelio“ aplinką buvo tai, kad tai yra … teisininkų dominuojama partija.

Kodėl DK traukia teisininkus? Nors tai yra politinė jėga, kuri aršiausiai puola teisėsaugą, daliai teisininkų yra tame kai kas didžiai patrauklaus. Tai sąžinės nepraradę žmonės, kuriems skauda širdį kuo pavirto jų profesija. Jie su tuo nesitaiksto ir ryžtasi darbais atpirkti teisininko reputaciją.

Profesinis pašaukimas verčia Arvydą Balčių stoti greta Neringos. Šis žmogus gyvenime yra patyręs stipriausių pagundų, tačiau iš mamos atsineštas religinis tikėjimas jį apsaugojo nuo nepataisomų suklupimų. Arvydas Balčius – žmogus, visą gyvenimą dirbęs teisininko darbą ir išsaugojęs švarią sąžinę. Tai pavyksta toli gražu ne kiekvienam.

Mes su ponu Arvydu pastarosiomis dienomis esame daug bendravę, todėl paprasčiausiai paprašiau kad jis pasakotų ką laiko reikalinga apie save pranešti plačiajai visuomenei. Pradeda nuo to, kad Neringai Amerikoje atmesti 35 kaltinimai – tai ne mažiau kaip Lietuvos teisėsaugos išniekinimas. Jam kaip šios profesijos atstovui toks tarptautinis įvertinimas atrodo toks neįtikėtinas susikompromitavimas, kokio ne kiekvienas filmo režisierius prigalvotų. Tai gėda kiekvienam teisės sergėtojų šeimos nariui. Padorus teisininkas tiesiog negali likti tokiems dalykams abejingas. Arba jis nebėra padorus, tada jau įsitikiname, kad teisė yra morali arba tai jau nebe teisė.

Kreipiu kalbą į jo biografiją. Pastebiu, kad tartis išduoda, jog turėtų būti kilęs iš kažkur aplink Tauragę. Pataikiau, pasirodo iš Šilalės rajono, kuris yra gretimas vakarų kryptimi. Arvydas jaunystėje buvo itin tvirtas, dalyvaudavo neapykantos tarp kaimynų aiškinimuose (o Žemaitijoje, patikėkite, aistros būna ypatingos karštos). Tai sudomino sovietų saugumą ir jį nukreipė darbui į teisėsaugos organus.

Vienas pirmųjų darbų, tekusių naujai iškeptam saugumiečiui – Archangelske prižiūrėti politinius kalinius. Nepatikėjau tuo ką išgirdau. Pasirodo, juos sergėja kariuomenė, nes dalis politinių kalinių yra tiek išprotėję, kad veržiasi žudyti sergėtojus, kad tik nereikėtų išeiti į laisvę. Man, tiek prisiskaičiusiam apie sąžinės kalinius, tai pasirodė visiškai neįtikėtina. Pašnekovas patikslino, jog politiniai kaliniai būna dviejų rūšių: palaužti ir išlikę prie savo.

Jeigu politinis kalinys liko ištikimas sąžinei, toks visuomet būna santūrus, sergėtojams dėl jo bėdų nekyla. Tačiau palaužtas politinis kalinys – sunkus psichinis ligonis. Toks dažnai puola žaloti save, jam mažai kas tiek baisu kaip išeiti į laisvę. Arvydo darbas tokioje aplinkoje buvo įsilieti tarp kalinių ir iš vidaus žiūrėti, kad kuris nors neužsipultų apsaugos kareivių.

Nuo kagėbistų prie landsbergistų. Arvydas nemėgsta ilgai kalbėti apie save, todėl apibūdinęs koks mąstymas būdingas kagėbistams pradeda juos lyginti su „landsbergistais“, t.y. žmonėmis iš V.Landsbergio aplinkos. Sako, kad tiek vieniems, tiek kitiems būdinga galvoti, kad visi mąsto taip kaip jie – kagėbistiškai. Pasak Arvydo, kagėbistams visi atrodo esą kagėbistai – tegu ir atstovaujantys priešingą slaptųjų jėgų stovyklą. Į visus žiūri kaip į priešus, o į greta dirbančius bendražygius baikščiai dairosi kaip į būsimus išdavikus: kol kovoji su vienu priešu, reikia dairytis ir atgalios, kad savas tau į nugarą nesuvarytų peilio.

Toks elgesys būdingas ir mūsų iš sovietmečio paveldėtiems kagėbistams. Jie visuomet tik ir žiūri kaip čia ką palaužti, pakabinti, nusmukdyti. Kai byrėjo Sovietų Sąjunga, Lietuvoje, kaip pasakoja ponas Arvydas, atsirado dvi prokuratūros. Lietuviškąją jos dalį perėmė Artūras Paulauskas, kuris iš karto susistvėrė kompromatą apie visus svarbiausius vietinius kagėbistus. Ir iki šios dienos šie vargšiukai dreba, kad kas nors to nepaviešintų. Todėl tas KGB agentų sąrašų įslaptinimas, pono Arvydo įsitikinimus, nuodija mūsų šalį.

A.Balčiaus nuomonę vienais ar kitais viešaisiais kausimais galite be vargo išgirsti ir gausiuose interviu, o mano darbas yra suprasti ir pateikti jį patį. Ką jis veikė pirmaisiais nepriklausomybės metais? Kaip ir dera buvusiam saugumiečiui, metėsi į verslą. Pirmasis verslas – kelionės automobiliu prisikrovus įvairių prekių į Jugoslaviją. Tos kelionės buvo itin pelningos, kas leido jam susikrauti pradinį kapitalą.

Toliau jau visai rimta. Pradėjo vežti naftą ir Kaliningrado srities, statė benzino kolonėles. Per trumpą laiką susikrovė daugiamilijoninį turtą. Tačiau 1996 metais parėmė ką tai ne tuos rinkimuose, dėl ko kelioms dienoms buvo uždarytas į kalėjimą. Šiaip ne taip jis iš to kalėjimo išsikapanojo. Nutarė pasitraukti iš benzino verslo, nes greta dirbantiems konkurentams pradėjo nupjaudinėti pirštus, o „Mažeikių naftos“ vadovui nupjovė netgi galvą…

Nuo tada jis iš stalčiaus išsitraukė teisininko diplomą, kurį įgijo 1993 metais, ir įvairiose darbovietėse iki šiol dirba šį darbą. Laisvalaikiu dalyvauja įvairiose žmogaus teises ginančiose visuomeninėse veiklose.

Arvydas Balčius sako, kad jam visą gyvenimą buvo lengva uždirbti didelius pinigus, todėl gundytis kokiais nors kyšiais nebuvo prasmės. Savo jis jau seniai užsidirbo, o prireikus puikiausiai apsieitų be jokios prabangos. Bėgant metams jo prioritetams vis didesnę įtaką turi šalies reikalai, kol skambutis iš Neringos jį paskatino atidėti į šalį asmeninius reikalus ir visiškai atsidėti teisingumo, teisėsaugos reputacijos atkūrimo reikalui.

*****************
Atsisakau žymėtis kad tai politinė reklama. Savo laiku žydai sutiko prisisiūti Dovydo žvaigždę ir žinome kuo tai baigėsi. Šis reikalavimas, mano nuomone, yra skirtas menkinti kandidatų į Seimą žinią, nes automatiškai priskiria jiems motyvą, kad jis tai skelbia dėl siaurų politinių tikslų. Pareiškiu, kad šiuo straipsniu veikiu ne kaip suinteresuotas politikas, o kaip visuomeninių įvykių stebėtojas.

Facebook komentarai
Back To Top