skip to Main Content

Poveikio aplinkai vertinimas: kada institucijų išvadas gali nulemti visuomenės balsas

Pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriant aplinkosaugos problemoms, aktualesnis tampa ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Lietuvoje kasmet parengiama po kelis šimtus išvadų įmonėms dėl tokio vertinimo būtinumo. Neretai įsivaizduojama, kad šis procesas svarbus tik atsakingoms institucijoms ir į jas besikreipiančioms įmonėms, tačiau iš tiesų reikšmingą vaidmenį atlieka ir visuomenė. Teisės ekspertai teigia, kad aktyvus jos įsitraukimas kartais net nulemia institucijų ar teismų priimamus sprendimus.  

„Visuomenės nuomonė ir indėlis vertinant įmonių ūkinės veiklos poveikį aplinkai yra išties labai svarūs, galintys visą procesą pakreipti viena ar kita linkme. Visuomenė turi galimybę aktyviai dalyvauti visuose poveikio aplinkai vertinimo etapuose ar atrankos procese, nes dokumentai paprastai viešai pateikiami susipažinimui, skiriama pakankamai laiko pareikšti savo poziciją. Kad į ją dažnai atsižvelgiama, rodo ir Lietuvos teismuose nagrinėjamos bylos“, – sako advokatų kontoros „Magnusson“ partnerė Dalia Stakvilevičiūtė.

Į visuomenės nuomonę atsižvelgia ir teismai

Advokatė pasakoja, kad visuomenės atstovai linkę inicijuoti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimų, jog PAV yra nereikalingas, persvarstymą. Tiesa, didesnio dėmesio paprastai sulaukia ne vietinės, o nacionalinės reikšmės atvejai, tad ir tokių bylų per metus būna vos keletas.

Vis dėlto D. Stakvilevičiūtė pabrėžia, kad tokiose situacijoje svarbiausia – ne bylų kiekis, o jų rezultatas, kurį neretai visuomenė pajėgi paveikti. Kartais būna ir taip, kad nors planuojamai ūkinei veiklai pagal galiojančias teisės normas PAV neprivalomas, aktyvus visuomenės įsitraukimas lemia, kad įmonė vertinimą atlikti vis dėlto privalo.

Kaip pavyzdį ji pateikia Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėtą bylą, kurioje įmonė, planuojanti įrengti kremavimo liniją, ginčijo Aplinkos apsaugos agentūros galutinę išvadą, jog šiai veiklai būtinas PAV.

„Įdomu tai, kad pirminė šios agentūros išvada buvo priešinga – jog poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Tačiau gavusi savivaldybės administracijos ir bendruomenės prašymus ir argumentus šią išvadą persvarstyti ir atsižvelgusi į didelį visuomenės nepasitenkinimą, institucija priėmė išvadą dėl PAV būtinumo. Įmonė šią išvadą apskundė, tačiau teismas pripažino ją pagrįsta ir teisėta, o įmonės skundą atmetė“, – pavyzdį pateikia ekspertė.

Visuomenės įsitraukimas prisidėjo ir prie teismo sprendimo kitoje neseniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje. Joje atliekų supirkimo ir perdirbimo įmonė ginčijo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą, kad jos planuojama ūkinė veikla (pavojingų ir nepavojingų atliekų supirkimo ir perdirbimo komplekso išplėtimas) yra neleistina.

Pasak advokatės, teismas įmonės skundą atmetė ne tik dėl to, kad įmonė nepateikė išsamios analizės ir nepagrindė, kaip bus pajėgi sutalpinti PAV ataskaitoje nurodytą atliekų kiekį. Daug lėmė ir visuomenės atstovų – aplinkinių gyventojų pastabos, kad jie ir dabar jau kenčia nuo triukšmo, oro taršos ir kvapų. Be to, dėl nedidelio atstumo gyventojams kyla potenciali ekstremaliųjų situacijų grėsmės rizika, o įmonė neketina naudoti pažangių atliekų tvarkymo technologijų.

Sprendimu suinteresuotos ne tik įmonės

Advokatė sako, kad įmonės į poveikio aplinkai vertinimą neturėtų žiūrėti kaip į paprastą formalumą, be to, tokiose situacijose dažniausiai būna daug suinteresuotų pusių, pasiruošusių ginti savo poziciją ir nuomonę.

„Kartais įmonės poveikio aplinkai vertinimą traktuoja tiesiog kaip leidimą ar draudimą vykdyti veiklą, tačiau iš tiesų šio proceso tikslas yra bendru sutarimu nustatyti, kokiomis sąlygomis planuojama ūkinė veikla galėtų būti vykdoma.

Atliekant tokį vertinimą nagrinėjama aibė skirtingų aspektų: tiesioginis ir netiesioginis poveikis gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui, jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai, etninei-kultūrinei aplinkai, kultūros paveldo objektams ir vietovėms, visuomenės sveikatai. Todėl suinteresuotų institucijų ir organizacijų skaičius gali siekti iki dešimties ar net daugiau“, – tikina D. Stakvilevičiūtė.

Ji teigia, kad PAV įmonės turi ruoštis kruopščiai ne tik todėl, kad tokie procesai gali sulaukti daug dėmesio, bet ir dėl būtinybės pateikti kuo tikslesnius duomenis apie planuojamą veiklą, pagal kuriuos institucijos priims sprendimą: apie planuojamą gaminti produkciją, jos kiekius per metus, kuro ir energijos suvartojimą, naudojamas žaliavas, chemines medžiagas, technologinius procesus, gamybos atliekų saugojimo, tvarkymo, šalinimo tvarką. Taip pat svarbu nurodyti visų šių veiksnių galimą poveikį aplinkai ir visuomenei bei planuojamas pasitelkti priemones poveikiui sumažinti.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad už neteisingos informacijos pateikimą juridiniams asmenims yra numatytos piniginės baudos. Neatlikus poveikio aplinkai vertinimo arba neturint sprendimo, jog jis nereikalingas, baudos gresia ir juridinių asmenų vadovams: už objekto statybą – 450-850 eurų bauda, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą – 900-1700 eurų bauda.

Ji primena, kad jei planuojamai veiklai yra būtinas koks nors leidimas (statybą leidžiantis dokumentas, taršos leidimas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ir kita), jis gali būti išduodamas tik po atsakingos institucijos išvados, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus arba kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Būtinas ir tvarkant atliekas, ir tiesiant kelius

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo prieduose yra pateikti du sąrašai: 1 priede – sąrašas ūkinių veiklų, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, 2 priede – sąrašas ūkinių veiklų, kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV. „Tai reiškia, kad pirmajame sąraše esančių ūkinių veiklų poveikis aplinkai bus vertinamas visada, o antrajame – tik nustačius jo būtinumą. Tokiu atveju yra rengiami atrankos dokumentai, pagal kuriuos Aplinkos apsaugos agentūra sprendžia, ar planuojamai veiklai reikia atlikti pilną PAV“, – aiškina advokatė.

Poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas ūkinėms veikloms, susijusioms su tokiomis pramonės šakomis kaip energetika, metalų gamyba ir perdirbimas, chemijos pramonė, medienos ir popieriaus pramonė, atliekų šalinimas ar naudojimas ir panašiai.

Poveikį privaloma įvertinti ir ketinant intensyviai auginti kiaules ar naminius paukščius, užsiimti naudingųjų iškasenų gavyba dideliais kiekiais, tiesti magistralinius ar krašto kelius, taip pat kai ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Poveikio aplinkai vertinimo procedūra, D. Stakvilevičiūtės teigimu, yra sudėtinga, todėl įmonės pačios jos neatlieka, patiki šį darbą specialistams. Ji susideda iš PAV programos parengimo, suderinimo, ataskaitos parengimo, jos pristatymo visuomenei ir suderinimo su PAV subjektais, kitomis atsakingomis institucijomis, tad visas procesas gali užtrukti apie pusmetį ar daugiau.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));