skip to Main Content

Politinės provokacijos pėdsakais: Suėjo metai nuo rezonansinės bylos pradžios. Kas tie objektai, naudojami propagandiniam darbui prieš Lietuvos Respubliką?

 

Praėjo metai nuo rezonansinės bylos dėl tariamų antikonstitucinių grupių kūrimo (pagal Lietuvos Respublikos BK 121 straipsnį).  Šią bylą pradėjo LR Generalinė prokuratūra 2015 m. sausio 15 dieną, už kelių dienų ši byla perduota Klaipėdos apygardos  prokuratūrai, o prokurorai pavedė tyrimą atlikti Klaipėdos kriminalinei policijai. 2015 metų kovo 19 d. įvykdytos kratos keliolikos aktyvių visuomenininkų, žurnalistų, antifašistų namuose- kratų   taikiniais tapo J.Valiukėnas, K.Juraitis, G.Grabauskas,  M. Bartašiūnaitė,  O.Titorenko, K.Voiška,  V.Lekstutis, Ž.Razminas, A.Litvinenko   ir kt. aktyvūs piliečiai. Iškart po kratų prasidėjo kelis mėnesius trukusi nuožmi propagandos kampanija , šie piliečiai buvo visaip juodinami. Tuo tarpu įvairių užsienio šalių žiniasklaidos priemonės pagrįstai teigė- Lietuvoje vyksta atviras opozicijos persekiojimas. Kas vyko toliau? Iki šiol nei vienam iš keliolikos kratomųjų nepareikšti įtarimai.  Tad galima konstatuoti-tai, kas prasidėjo 2015m. sausio 15 d., ir įvyko 2015 m. kovo 19 d. ir vyko toliau, skleidžiant pramanus apie keliolika aktyvių piliečių, buvo grubi provokacija. Provokacija prieš Lietuvą. Ir vėlesni įvykiai-antifašistų E.Balčiūno, Ch.Bargmano, H.Juodiškos bei kai kurių kitų aktyvių visuomenininkų persekiojimas, administraciniai teismai visuomenininko, mokslininko E.Satkevičiaus atžvilgiu, žmogaus teisių gynėjų D.Šulco, R.Plungės persekiojimas, nuožmūs išpuoliai  žurnalisto A.Drižiaus atžvilgiu, tampant jį po teismus, skleidžiat įvairią  melagingą informaciją bei kitaip pažeidžiant jo teises, įrodo, kad Lietuva tėra teisinės valstybės imitacija, tokia šalis, kurioje galima  vykdyti grubius ir atvirus žmogaus teisių pažeidimus.

Rašydamas šį straipsnį, svarsčiau-ar pavadinime naudojamus žodžius  -/naudojami propagandiniam  darbui pries Lietuvos Respubliką/- rašyti kabutėse ar be kabučių, ir pasirinkau antrajį variantą. Šių metų kovo 19 dieną ir Kauno pakraštyje, Vilijampolėje esantis mano butas tapo puolimo objektu, į kuri įnirtingai veržėsi gausi policijos operatyvinė grupė (anot kaimynų liudijimų-mažiausiai  10 asmenų). Neatidarius durų, buvo iškviestas gaisrinės ekipažas ir išlaužtos balkono durys. Tiek jau to, priimsime prokurorų ir už jų stovinčių kitų veikėjų grupių nuomonę kaip tariamai svarią versiją.  Tarkime, jie tiesiog susirūpino-kad Lietuvoje veikia gerai organizuotos pavojingų asmenų grupės. Ir todėl nusprendė vykdyti masines kratas. Ir štai klaipėdietė prokurorė E.Mikalainienė atsakyme į mano skundą dėl  kratos vykdymo teigia:  ,,Kratos pagrindas-tai teisėjos R.Stonkuvienės nutartis, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta paimti   objektus, naudojamus propagandiniam darbui prieš Lietuvos Respubliką“. 

Tada svarbu konkrečiai išdėstyti-kas tie  tariamai pavojingi objektai? O skaitytojai tegul sprendžia-koks tų objektų  keliamas pavojus Lietuvai? Gegužės viduryje Klaipėdoje pasiėmiau kelis kompiuterius ir TV bei interneto ryšį užtikrinantį įrenginį. O štai  rugsėjo 18 manęs laukė didelė šventė-tą dieną Kauno policijoje atsiėmiau daug  iš Klaipėdos atvežtų daiktų. Dar negražinta liko  dalis daiktu-daug kasečių  ir kai kurios knygos. Lapkričio 25 d. teko būti Klaipėdoje darbo reikalais, tuo pačiu nuvykau ir į vietos policiją, ten grąžino dalį kasečių. Bet dalis daiktų dar iki šiol negrąžinta. 

Išvardyti visus per kratą paimtus objektus, tariamai ,,naudojamus propagandiniam darbui pries Lietuvos Respublika”, šiame straipsnyje būtų sunku. Nes be kelių kompiuterių ir aštuonių telefonų(keturi iš jų neveikiantys)paimta labai daug  knygų, kasečių, laikraščių, žurnalų, asmeninių užrašų, bukletų ir td.  Bet dalį paimtų daiktų tikrai įvardysiu-tai knygos : Rusijos žurnalisto, visuomenės veikėjo Nikolajaus Starikovo knyga lietuvių kalba  ,,Krizė. Kaip tai daroma” ir  dar kelios N.Starikovo knygos rusų kalba, filosofo A.Dugino knyga ,, Projekt Evrazija”,  O.Gordijevskio j ir K.Endriu knyga ,,Razvedyvatelnyje  operaciji ot Lenina do Gorbačiova”, 2013m.Latvijoje išleista knyga ,,Etničeskyje konflikty v stranach Baltiji. Postsovetskij period” (sudarytojas A.Gaponenko), Latvijos kriminologo L.Teso knyga ,, Vory v zakonie i pročije”, A.Diukovo knyga ,,Protektorat Litva”, kelios rašytojo G.Sidorovo knygos, K.Petrovo knyga ,,Tainy upravlenija čelovečestvom”,  V.Lenino biografinė knyga  ,,Vladimir Lenin. Kak stat voždiom”(autorius V. Loginovas), metodinė medžiaga ,,Osnovy operativnoj dejetelnosti”, A.Romanino knyga  ,,Osnovy psichoanaliza”, M. Cieselzyko knyga lietuvių kalba  kalba ,,Rusijos ir sovietų slaptosios policijos istorija”, J.Vildžiūno prisiminimų knyga ,,Kova be atvangos”, 2014 metų liepos pabaigoje mirusio poeto antifašisto Aleksandro Boso knyga ,,Iš ten sugrižtantiems” ir kai kurios kitos knygos.

 Galiu išvardyti ir kai kuriuos laikraščius-,,Argumenty  i fakty” keli numeriai, laikraštis ,,Versija na Neve”(2014m. balandžio 14 d nr.), daug laikraščio ,,Socialistinio  Liaudies fronto žinios” egzempliorių, žurnalas ,,Pravo i pravda”, keli ,,Laisvo laikrasčio” numeriai(tai 2011 m vasario 23 d. numeris,  2013 rugpjūčio  31 d., 2013 gruodžio 14d. ir 2014 lapkričio 1 d. numeris) ir dar daug kitų laikraščių bei žurnalų.

Tarp paimtų, taciau dar negražintų daiktų yra ir kasetės-,,Ančiukų nuotykiai”, ,,Didysis bosas” bei dar daug kitų kasečių.  Tarp rugsėjo 18-ają gražintų daiktų yra kelios tuščios partijos narių anketos, dvi jau užpildytos narių anketos, dvi tuščios  ,,Lietuva be nacizmo anketos”, keletas užpildytų pareiškimų  stoti į judejimą ,,Vytis”, keletas SLF bukletų , kurie buvo platinami Europarlamento rinkimų kampanijoje.

Iškyla konkretus klausimas- kodėl kuriami tariami priešai?    Tokia dabarties Lietuva, kurioje knygos ir mokslinių tyrimų duomenys tarsi viduramžiais grobiami bei  nešami iš namų. Štai ir matome tokį vaizdą: tikrieji Lietuvos priešai-oligarchai ir korumpuoti  politikai užmirštami,  nes TV kanalai ir daug laikraščių teigia-štai kur Lietuvos priešai, mūsų krašte veikia grupės, kurios jau greitai užgrobs valdžią. Už tų ,,vatnikų” grupių neva stovi Kremlius.  Ir šitie ,,vatnikai” daug pavojingesni už oligarchus. Tai labai dideli blogiečiai, pries kuriuos oligarchai ir visokie apsivogę politikai nublanksta. Pasirodo, kad didelį pavojų kelia knygos, laikraščiai bei kita literatūrą. Ir ką tai primena, kokius laikus? Įvairius laikus, kai dominavo nuožmūs  režimai, tame tarpe profašistinis Smetonos režimas. 

Štai kas  rašoma Jono Vildžiūno knygoje ,,Kova  be atvangos”-,,1927 m. lapkričio mėnesį  Paraiščių kaimo laukuose telkošojo vanduo. Grįžes į namus, aviausi šlapius batus.   Ir staigą į vidų įbėgo sesuo Ona, šaukdama -,, Pas Donatą policija krato…”. Man iškrito permirkęs batas. Nėriau į kiemą. Bet per vėlu, priemenėje susidūriau su Kavarsko policijos nuovados viršininko pavaduotoju R. Nagevičium ir policininku J.Šimkevičium. Pirkioje įvykdė kratą. Žinoma, rado ir  ,,Mūsų balsą”, LKP CK laikraštį darbo žmonėms. Tą patį vakarą, mus, keturis komunistus-Alfonsą Vildžiūną, Donatą Vildžiūną, Petrą Jucį ir mane,-nuvežė į Kavarską. Visi mes buvome jauni komunistai. 1927 metų žiemą ir pavasarį Lietuvos darbo žmonės į kruviną perversmą, į fašistinės valdžios susidorojimą su keturiais komunarais, į masinius komunistų, komjaunuolių, profsajungų aktyvistų suėmimus atsakė konkrečia veikla. Mes su jaunatvišku įkarčiu puolėme į  pogrindinės kovos prieš fašizmą sukūrį. Iš pirkios į pirkią ėmė sklisti kairioji spauda, atsišaukimai, apylinkėje suplėvesavo raudonos vėliavos. Mus svaigino kovos romantika, kartais užmiršdavome ir konspiracijos reikalavimus”. Štai taip-gūdžiais Smetonos režimo laikais darydavo kratas, rasdavo ne ginklus,  o laikraščius, knygas ir už tai suimdavo.

 

O šiais laikais už  knygas ir laikraščius, atsišaukimus dar nesuima, bet vykdo kratas, išveža iš namų ne tik knygas,  laikraščius bei kitą literatūrą,  bet ir kompiuterius, kasetes, telefonus, vykdo šmeižto kampanijas. 2015 metų kovo 19 d. vykdytų kratų  taikiniais tapo tie žmonės-kurie nuosekliai pasisako už taiką, prieš neofašizmo atgimimą ir ksenofobijos kurstymą, užima tvirtą antikapitalistinę, antiglobalistinę, antikarinę ir antifašistinę poziciją. Rašytojas L.Dambrauskas dar 2001 metais rašė : ,, Kapitalistų propaguojama globalizacija turi daug agresyvumo, savanaudiškumo-sukurti tokį pasaulį, kuriame stambusis kapitalas taptų absoliučia valdžia. Nesunku pastebėti, kas   čia groja pirmuoju smuiku. Sunku paneigti , kad pasaulį valdo monopolinis kapitalas. Ir pilietinis pasipriešinimas-vienintelis tikras kovos būdas”. Tenka pripažinti, kad L.Dambrauskas teisus, būtent taikaus pilietinio  pasipriešinimo kelias efektyvus, juo ėjo ir  M.Gandis, M.Liuteris Kingas bei kai kurios kitos plačiai žinomos istorinės asmenybės, tiek  ir už darbo žmonių teises kovoję Lietuvos patriotai  J.Paleckis, K.Didžiulis, L.Gira, A.Venclova, V.Montvila, I.Meskupas-Adomas, K.Korsakas bei kiti jų bendražygiai.

 

Giedrius Grabauskas

 

Facebook komentarai
Back To Top