skip to Main Content

 

 

Vytautas Sirvydis

Šturmuojamos naujos dugno pramušimo galimybės. Skelbiama, kad tuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose lygiagrečiai buvo nustatinėjamos grėsmės vaikui (apie tai, kokia antikonstitucinė yra toji procedūra, jau rašiau anksčiau, taip pat gerai apie tai yra pasisakęs Kolega Dominykas Vanhara), prokuratūra nesibodi įtariamųjų atžvilgiu taikyti tyrimą poligrafu (liaudyje dar vadinamu melo detektoriumi). Tai ne tik nonsensas, bet absoliutus nesidomėjimas, ką gi šiuo klausimu sako Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Filmus apie šnipų vaikučius galima žiūrėti, bet nepakenktų dar ir teismų praktika pasidomėti. O ji tokia, kad poligrafo tyrimo metu gautų duomenų įrodymu laikyti negalima (žr., pvz., šių metų LAT BBS TK nutartį Nr. 2K-166-699/2018, 10 p.). Be to, elementari baudžiamojo proceso aksioma teigia, kad įtariamasis gali meluoti kiek tinkamas, tai kam dar aiškintis, meluoja jis (ji), nemeluoja, kaip sekasi meluoti? Dar baisiau, kada ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą poligrafu naudoja kaip instrumentą, versdami prisipažinti: va, žiūrėk, atsisakai tirtis poligrafu, reiškia kaltas, o jeigu neatsisakai, tai žiūrėkim, ką sako mūsų žmogus (tipo, specialistas), burdamas iš lempučių mirgėjimo: nesakai teisybės, bjaurybe! Bent man, kaip medicininės elektronikos diplomą turinčiam asmeniui, ekstrasensų paslaugos, šamanų šokiai atrodo žymiai patikimiau už tokių pretaisų naudojimą, nors dar neteko girdėti, kad šamanistiniais metodais gautus duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigos bandytų prastumti už įrodymus baudžiamajame procese. Jeigu kam nors būtų pasiūlyta (dar blogiau, jeigu būtų verčiama) tirtis poligrafu baudžiamajame procese, – jokiu būdu nesutikite, nes galite sau tik pakenkti, o net jeigu tas lempučių mirksėjimo procesas bei rezultatai ir būtų Jums palankūs, jokios įrodomosios reikšmės neturės.

Facebook komentarai
Back To Top