skip to Main Content

Teroras. Pirmiausiai chunta siekia uždrausti žodžio laisvę, o paskui imasi prigimtinių teisių ribojimo.

Jonas Kovalskis

Šiandien saugumas, JAV CŽV padalinys Lietuvoje, konfiskavo spaustuvėje visą G. Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ tiražą. Kaip informavo leidėjas P. Masilionis, dešimt iki dantų ginkluotų pareigūnų, išlaikomų iš piliečių mokesčių, įnirtingai kovėsi su knygomis, žodžio laisve. 

Jeigu valdančiąjai klikai yra pavojingos net knygos, jeigu elito „demokratijai“ kelia grėsmę laisvas žodis, kitokia nuomonė, vadinasi, visa tauta gyvena okupacijos sąlygomis, jeigu piliečiui draudžiama kalbėti garsiai, tai šalis yra okupuota.

Netylėk, atėmę tau galimybę kalbėti, rytoj jie atims iš tavęs viską – laisvę, garbę, gyvybę. Platink.

 

Apie autorę:

Gimė Iževske. 1988 metais baigė studijas Sankt-Peterburgo universiteto žurnalistikos fakultete, buvo nukreipta dirbti laikraščio „Estijos jaunimas“ redakcijoje. Po metų tapo etatiniu laikraščio „Komsomolskaja pravda“ („Komjaunimo tiesa“) korespondentu Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Visa tolesnė žurnalistės karjera susijusi su UAB „Komsomolskaja pravda“ leidybos namai“. Vykdydama specialaus korespondento pareigas lankėsi beveik 50-je pasaulio šalių. Yra vienas iš tarptautinio spaudos klubo „Impressum“ Taline steigėjų ir tarptautinio žurnalistų klubo „Format-A-3“ vadovė.

Išgarsėjo kaip žurnalistinių tyrimų meistrė – tyrė kelto „Estonija“ žūties paslaptis, nagrinėjo ksenofobijos Rusijoje problemas, padėdavo „surasti save“ atmintį praradusiems žmonėms. Serijos psichologinių apybraižų apie rusų diasporą „Imperijos šukės“ autorė. Daugybės profesinių konkursų laureatė ir prizininkė – apdovanota Rusijos žurnalistų sąjungos premija (2004), skirta Artiomo Boroviko vardo premija už geriausius žurnalistinius tyrimus (2005, 2007), A. Sacharovo vardo premijos „Už drasią žurnalistiką“ (2006), Spaudos sąjungos „Iskra“ premijos, Juliano Semionovo vardo premija už ekstremalią geopolitinę žurnalistiką (2015), Olesio Buzinos vardo literatūrinė spaudos premija (2016). Apdovanota Rusijos žurnalistų sąjungos garbės ženklu „Už nuopelnus profesinei bendrijai“ (2014). 2009 metais jos knyga „Arnoldas Meris: paskutinis estų didvyris“ buvo pripažingta nugalėtoja Rospečiatj („Rusijos spauda“) konkurse dėl geriausios žurnalisto knygos.

2014 už indėlį vystant kultūrą ir meną, radijo ir televizijos sklaidą, spaudą, ryšius, o taip pat už aktyvią visuomeninę veiklą buvo apdovanota medaliu „ Už nuopelnus Tėvynei“.

 

                      

Facebook komentarai
Back To Top