skip to Main Content

Po to, kai rašėme: smurtininkams policininkams iškelta baudžiamoji byla

Neseniai „Laisvame laikraštyje“ buvo straipsnis, kuriame buvo smulkiai aprašyta istorija, kai 2014 12 10 į Kristinos Sulikienės ir jos vyro namus Kauno rajone buvo įsilaužta, ir prieš ją smurtauta.

Tuomet smurtininkus policininkus gynė neseniai paskirtas Generalinis policijos komisaras L.Pernavas, kuris viešai gyrėsi 2014 11 10, jog „Mūsų įstaigos brangiausias turtas – žmogus“. Akivaizdu, jog žmogumi jis laiko tik policininką. Piliečio, kurį neva „gina saugo ir padeda“ policija – jis nelaiko turtu.

Jis į 5 skundus, matyt, demonstruodamas administracinį neraštingumą, atrašė vienu raštu, kuriame nurodė, jog kadangi jau policininkai apsiskundė policijai, jog aš jų neleidau į namus (nesmurtavo, tačiau kažkokiu būdu įėjo – tačiau aš neįleidau, todėl gavau baudą 100 eurų), tai aš esu kalta, o jie nekalti. Nesvarbu, kad rašiau, jog prieš mane naudotas smurtas: iš viso, administracinė atsakomybė net nekyla, jeigu prieš žmogų nepagrįstai panaudojamas smurtas. Mano vyras kad pasakė, jog jų negerbia, ir už tai gavo 115 eurų baudą- irgi nepadarė jokio nusižengimo, nes gerbti vyrus, kurie muša tavo žmoną, gali tik skystablauzdis, o mano vyras yra tikras vyras. Todėl jis ir pasakė Tutliui su Raudžiu, jog jeigu dar būtų Kauno rajono vadovu R. Oželis, jų nebūtų jau tarnyboje po tokio įvykio. Šitą frazę – gryną tiesą – jie laikė įžeidimu! Mano vyro tėvas Arūnas Sulikas senais laikais kartu su Romualdu Oželiu dirbo Kauno rajono policijoje, todėl Albertas Sulikas tiesiog jiems pateikė informaciją, kas būtų, jeigu jo tėvo draugas dar dirbtų savo pareigose. Tai palaikyta įžeidimu, ir įvertinta net 115 eurų: kad savivaliautojai smurtininkai informuojami apie jiems gresiančią atsakomybę.

Smurtininkams neužteko administracinių bylų prieš mane ir vyrą: 2015 m. sausio mėnesį jie apsiskundė draugams ir kolegoms Kauno policininkams dar kartą: 2015 01 19 (vieną dieną prieš teismo medicinos ekspertizės išvados 2015 01 20 parašymą) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog aš neva juos įžeidžiau. Šį kartą jau baudžiamąja tvarka.

2015 03 05 pagal smurtininkų prašymus jų kolegos ir draugai sankcionavosi kratą mano namuose.

2015 03 25 mano namuose buvo įvykdyta krata, pagal smurtininkų pareiškimus pradėtame tyrime.

2015 10 12, tik po „Laisvo laikraščio“ publikacijos ir skundo į VSD, man buvo grąžinti daiktai, tarpe jų vyro legaliai laikoma teleskopinė lazda (Ginklų kontrolės įstatyme priskirtas prie šaltųjų ginklų, B kategorijos, leidžiama laikyti namuose), kurioje, reikia suprasti, ekspertizių centras irgi ieškojo nuotraukų ir tekstų. Apie proto lygį šioje vietoje patyliu: noras pateisinti savo veiksmus buvo toks didelis, jog visi raštai ir net teismo nutartis, jog krata teisėta, o jeigu ką išnešė neteisėtai, kreipkitės į prokurorą Abraitį, kuris jau prieš tai atrašė, jog daiktų jokiu būdu neatiduos – buvo prasilenkimas su įstatymais ir sveiku protu, o ne teisėta procesinė veikla.

Prokurorui Abraičiui nebuvo svarbu, jog ir nuotraukų laikyti diktofone ar fotografuoti su diktofonu neįmanoma. Viename iš diktofonų buvo 3 val. interviu su profesoriumi Katzu- tas interviu ne politinis, o etnokultūrinis, apie jo tėvo vaikystę Baltarusijoje, litvakišką kilmę. Kompiuteryje, kurį išnešė – interviu su filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ režisieriumi interviu (3 val.), interviu su sentike Ana (3 val.) Tokie dalykai neatkartojami, tačiau pagal smurtininkų pareiškimus buvo išnešta ir 2 kietieji diskai, kuriuose laikiau visą mokslinę medžiagą. O kad jos nebeturėčiau, išnešė ir berods dešimtį USB.

Čia viskas pagal mane sumušusių policininkų pareiškimus.

Negana to, kratą pas mane namie atliko šitų smurtininkų kolegos, daugelis jų matyti Garliavos policijos nuovadoje, arba Klonio gatvėje, kaip Garliavos policininkai.

Kratai vadovavo toks Solovas, kuris vis aiškino, jog jo labai aukštas lygis, bet kodėl išnešė teleskopinę lazdą arba 2011 10 22 šachmatų turnyro nuotraukas, iki šiol nepaaiškino. Matote, ant CD buvo parašyta „Simas Simanavičius“. O jiems pasirodė, jog tai kažkokia slapta medžiaga, todėl reikia išnešti. Simas kadaise dirbo Lietuvos kariuomenėje, o kadangi turnyre žaidė pora karininkų, tai jo ir paprašė, kad pafotografuotų renginį. Jis kaip geras karys, ne tarnybos metu, atėjo šeštadienį ir fotografavo turnyrą. Štai ir paslaptinga medžiaga, kurią reikėjo išnešti, ir ištirti.

Kaip tai siejasi su 2015 03 05 kratos nutartimi, kurioje parašyta, jog reikia ieškoti nuotraukų, kuriose užfiksuoti pas mane įsilaužę smurtininkai – neaišku.

Nors Salovas buvo labai aukšto lygio, jis nežinojo, jog kratos metu turi būti filmuojama, ir name gali būti ne daugiau 2 pareigūnai.

 Tačiau į namą sugužėjo 8 ar 9, o vienas jų – Mykolo Riomerio universiteto kursantas, man slankiojo už nugaros po mano namus, be jokio leidimo, ir jokio nutarimo, neaišku, kokiu juridiniu pagrindu. Dar vienas privatumo ir įstatymų pažeidimas. Tie 9 vaikščiojo po namus kur norėjo, lindo į visas krosnis, vėliau kūrenant iš kamino virto juodi dūmai. Kadangi niekas nebuvo filmuojama, neaišku, kas buvo name daryta. Buvo kaip veiksmo filmuose lendama po stalais, ir ieškoma „blakių“. Po kratos mano vyras nebegali paeiti nepasiremdamas su lazda: kas dar naudota namie, gal slopinančios dujos – juk irgi neatsakys ypatingai slapta šturmo grupė, atlėkusi į kaimą kaip į gaisrą, ir prajuokinusi kaimynus, kurių giminėje yra karininkų. Sako, tarsi būtų filmavę veiksmo filmą, patys įtikėję savo teisumu. Kadangi vyras nesako, kas su juo daryta, o filmuotos medžiagos nėra, be to, vyras ir aš kratos metu buvo atskirti, aš ir nežinau, kokiomis medžiagomis ar smurtu pakenkė mano vyrui – mano vyras nesako, arba neatsimena. Tiek, kad pas kaimyną Kaziuką šoko dar papildomas ekipažas (dar berods 4, ir dar buvo kaime pasirodę patys smurtininkai) ant mano vyro su dujomis ir elektrošokais, antrankiais – ypač Solovas, nors jis net nebuvo uniformuotas, ir tokių veiksmų atlikti negalėjo, ir mano vyras, kurio tėvas buvo normalus policininkas, buvo labai išgąsdintas, nes be uniformų jie atrodė su tais elektrošokais kaip tikri banditai. Gal „netyčia“ kaip Garliavoje ir papurškė, juk niekada tokių dalykų policininkai nepripažįsta. Kratos pabaigoje dėl viso ko ir atidarėme langą plačiai. Tuo metu jau dalis iš grupės sugebėjo išsinešdinti, gal kas telefonu pacitavo įstatymus, nes ta šturmo grupė, matėsi, įstatymų net nežino ir nenori žinoti. Tai, jog apie kratą informuota internetinėje žiniasklaidoje – konkrečiai, šauksmas.lt svetainėje, kratos didvyrius kažkas informavo telefonu.

Mano daiktai pateko pas Oksaną Papšel, kuri manęs vėliau nesikvietė į jokią apklausą. Pakalbėjom kartą telefonu, pasakiau, jog 2015 03 31 atvykti negaliu, ir viskas baigėsi, po to tyla. (Atkreipkite dėmesį, kokie patriotiški tyrėjų vardai ir pavardės. O visuomenei buvo pateikta, kad šturmuojami valstybės priešų namai: su rusakalbiais priešakyje…)

Tyrėjas Danas Tamkevičius paaiškino, jog daiktus būtų grąžinę tik kitų metų 3 ketvirtyje. Štai tau boba devynerios – kol „vatnykai“ rėkia, jog jiems labai ilgai, net 2 mėnesius vežė daiktus, kol Milda Bartašiūnaitė iš savęs daro totalią auką, mano daikteliai būtų supuvę, ir būtų nebetinkami naudoti. O jų vertė 5000 eurų, o neturtinė kelias dešimtis kartų didesnė. Išnešė juk ir mano tėvo profesoriaus R. Apanavičiaus kompiuterį su jo moksline medžiaga. Išnešė mūsų bendrą kompiuterį su mūsų mokslinėmis medžiagomis. Mano visus magistro darbus, disertaciją.

Visą straipsnių archyvą, – visi straipsniai tyčia pas mane sudėti į aplanką „Pedofiles“, nes numačiau, kad kada nors bus krata, todėl sudėjau, kad būtinai ten tirtų, nes jie kaip išprotėję tų pedofilų bijo, kaip supratau. Net per apklausą tyrėjas paaiškino, jog „diktofonuose pedofilai sudeda nuotraukas“. Vadinasi, mes su vyru ne tai kad valstybės priešai, ne tik senų žmonių grobikai, kaip tikino tikino ir pritikino Dalę Žėkienę Rūta Zabielienė, bet dar taip reikia suprasti ir pedofilai. Todėl uolieji Kauno policininkai išnešė visus diktofonus, gal ten ras nuotraukų. Tik nežinojau, jog prieš mane smurtavę policininkai yra vaikai: na dėl jų taip stengėsi, kaip kad pedofilijos bylose. Ir atseit nuotraukos su jų atvaizdais turėjo būti paslėptos diktofone, nors ta nuotrauka yra internete, facebooke ir visur ją galima rasti: kam ją slėpti diktofone? Mano namai, mano tvirtovė, įsilaužei pas mane – nufotografavau tave, kad paskui nesakytum, jog pas mane nebuvai ir nieko blogo nedarei.

Beje, kai prasidėjo mūsų su vyru privataus kaltinimo bylos procesas, tokia gynybos taktika ir buvo pasirinkta: o mes ten nebuvome, nesuprantame, kuo čia mus kaltina. Teisėja Liuba Kymantienė pasimetė viename posėdyje, ir paprašė įrodymų, jog čia jie tikrai buvo mūsų namuose ir smurtavo prieš mane. Tai tada ir pateikiau nuotrauką, kaip įrodymą, kurioje matosi, jog jie mane filmuoja, kas irgi yra nusikalstama veika, nes jie neturėjo jokios nutarties ir leidimo mane filmuoti kažkokiu tikslu.

Buvo įteiktas ir garso įrašas, kuriame girdisi, kaip Tutlys man ir mano vyrui grasina: mane suims ir uždės antrankius, o mano vyrą šaudys, tada jis turės problemų. Teisme pradėjo viską neigti, nors garso įrašas yra vientisas, ir neprasideda nuo tada, kai jie išsitraukia savo mobiliuosius telefonus, jau įsibrovę į patalpas.

Nepavyko apsimeluoti teismo posėdžiu metu, teisėjai tardant abudu dabar jau kaltinamuosius. Tutlys paklaustas, ar buvo kontaktas su manimi, atsakė, jog nebuvo, tačiau kai teisėja prirėmė prie sienos, paaiškino, jog aš neva jį puoliau, todėl jis gynėsi, ir atsistūmė nuo manęs. Prieš tai visuose posėdžiuose aiškino, jog nežino, apie ką čia byla ir apie ką čia kalbama.

Su priesaika liudijo 2 teismų procesuose, kur aiškino, jog nesimušė, ir jog aš viską išsigalvoju. Tačiau labai prašė mane nuteisti, nes aš jų neįleidau. Jie nesimušė, pateko į patalpas, bet aš jų neįleidau – jaučiate logikos trūkumą? Teisėjai Larisai Tamulionienei tai neatrodė logikos trūkumas, ir ji mane nuteisė 100 eurų bauda, nes aš neįleidau į savo namą policininkų. Kurie dabar teisiami kitoje byloje, kad jie braudamiesi pas mane į namus, mane sumušė. Kitoje byloje Violeta Miceikienė nuteisė mano vyrą už tai, kad jis pas jį įsibrovusiems policininkams, mane mušusiems, pasakė, jog už jų veiksmus numatyta atsakomybė – pašalinimas iš tarnybos.

Nors kažkuris advokatas bandė manipuliuoti ir aiškinti, jog neva tas nutarimas man skirti baudą už neįleidimą į savo namus (nors įsibrovimas į patalpas be teismo sprendimo yra nusikaltimas, ir gyventojai neprivalo įsileidinėti bet ko, kas tik nori jėga pas juos įeiti, nenurodydami jokios priežastis, neparodydami dokumentų) yra galiojantis, ir tai kažką įrodo, teisėjos nepavyko palaužti.

Vien procesas dėl bylos iškėlimo truko pusę metų. Vaikščiojome į posėdžius kaip į darbą, nors tai turėjo būti išspręsta iš karto. Yra teismo medicinos ekspertizė, yra parašyta, kad žmogus žino, kas jį sumušė. Nes toks ir yra procesas: juk dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Nors tyrėjas Danas Tamkevičius nieko nenorėjo girdėti, kad jis galimai prisideda klastodamas bylą ir persekiodamas nuo dviejų smurtininkų nukentėjusį asmenį, pateikiau jam teismo medicinos ekspertų išvadą. Tyrėjas vis kartojo, jog jam nesvarbu, o aš paklausiau, ar jie tikrai nori ginti smurtininkus? Ar jie normalūs vyrai (kabinete sėdi dar du tyrėjai). Tai kitas tyrėjas pavartęs tą išvadą, pasibaisėjo. Be to, mano daiktuose, tame tarpe ir teleskopinėje lazdoje, nerado jokių įrodymų prieš mane, todėl surašė įtarimų tekstą, jog nepaneigiamai nustatyta, jog aš padariau nusikalstamą veiką, nes nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto įrenginio ir nenustatytu internetiniu ryšiu, aš parašiau komentarą, kurio IP nenustatytas. Berods, tame komentare parašyta autorystė „sulikiene“, o pačiame komentare rašoma, jog „jie stribai, KGBistai“.  Vadinasi, jeigu kas nors delfio portale pasirašys „sulikiene“ ir parašys, jog „jie stribai“, bet kas, kas yra „jie“, galės nuo šiol kreiptis į policiją, kuri vėl mano namuose galės atlikinėti kratas kada nori, nerasti nieko mano medžiagoje, ir įteikti įtarimus, jog nieko nenustatę, jie nustatė. Logikos ir proto trūkumas. Tik ne Kaune. Čia galioja atskira Lietuvos teisė. Taip įprasta nuo seno, ir taip yra „sutvarkomi“ neparankūs žmonės. Teko spaudoje skaityti, jog Rokų seniūnė Dalė Žėkienė visą gyvenimą dirba įvairių kaimų seniūne, gyventojai visur, kur tik ji dirba, rašo prieš ją skundus, o tada ji savo nekompetencijai nuslėpti, samdosi policiją, ir kelia tiems gyventojams bylas. Ir nors gyventojų skundai būna valstybiniu lygiu patenkinami, seniūnė vėliau juos sutvarko per įžeidimus ir panašias bylas. Galinga taktika, atvėrusi karjeros galimybes, ir šiltą vietą socialdemokratų partijoje. Tik ar tikrai partijos vadovybei ne gėda turėti tokią partietę?

Rokuose Dalė Žėkienė dar prieš susirenkant seniūnaičiams, jau buvo pati vienasmeniškai paskyrusi visus bendruomenei skirtus pinigus gėlytėms sodinti ir privačioms gyventojų pievoms pjauti  (vienos pievos, kurią visada šienaudavau pati, kampą irgi nupjovė, nors aš neprašiau, apšienavo griovius palei mūsų namus, nors gyventojai patys susitvarkydavo, nesvarbu, kad valstybinė žemė. Tiesa, kadangi ji mus pradėjo persekioti, aš tyčia griovio ilgai nepjoviau, ir žiūrėjau, kas bus. Neatėjo, nepaprašė apsitvarkyti, bet paskyrė pinigus mano aplinkos sutvarkymui. Labai uoli seniūnė). Kultūros, esą, nereikia, nes reikia tvarkyti aplinką, aš jau išleidau visus pinigus, dar prieš juos paskirstant, todėl balsuojame, pareiškė seniūnaičių susirinkime. Kaip tarybiniais metais, seniūnaičiai beveik vieningai nubalsavo paskirti pinigus seniūnės aplinkos tvarkymams, kuriuos ji jau kaip teigė, buvo išleidusi. Taip pat reikia ar nereikia, seniūnė važinėja tarnybiniu automobiliu: panašūs skundai randami spaudoje, jog gyventojai būdavo nepatenkinti, jog ji negali po kaimus pasivaikščioti, ir visur važinėjasi su valstybiniu automobiliu, netgi ne darbo metu. 

Grįžkime iš Rokų seniūnijos į Kauno nuosavybės tyrimų skyrių, ir į apklausų kambarį pas tyrėją Tamkevičių, kuriam bandau išaiškinti, jog jis gina smurtininkus.

Kai pagaliau pasakiau, jog dėl to, kad man buvo stipriai smogta, toje vietoje užaugo cista, ir vėliau, 2015 02 01-03 turėjau nesustojantį kraujavimą, kurį vos pavyko sustabdyti (pabandykite netekti kelių litrų kraujo, sužinosite, koks „kaifas“), tada abudu tyrėjai, matėsi, šiek tiek sukluso. Trečias, kuris įteikdamas šaukimą paliko rožinį parkerį, ne…Mane apžiūrinėję medikai 2014 12 10 matė, jog yra pavandenijimas pilvo apačioje, bet neįrašė į popierius, 2015 01 20 atliekant pilvo echoskopą, matė cistą, bet neįrašė į išvadą, visi medikai labai bijo smurtininkų policininkų, nes matai, vėliau reikės vaikščioti į teismus, kai jie nuginčys medikų išvadas. Todėl geriau nieko nerašyti, laikėsi taktikos kai kurie medikai…Atvykus į Kauno klinikas su cista, medikė labai nerangiai elgėsi, ir paklausė „tai ko čia šį kartą atvažiavote?“ Supratau, jog smurtininkai jau buvo apsilankę ir veikė medikus. Juk visur jie melavo, jog nesimušė ir nė piršteliu nesilietė.

Tačiau sveikatos sutrikdymo mastas vis tiek buvo užfiksuotas ir nustatytas.

Normalioje valstybėje tie du smurtininkai būtų teisiami tiek už piktnaudžiavimą tarnyba (LR BK 228 str.), nes laužėsi į namus tarnybos metu, mušėsi tarnybos metu, būtų siekiama nustatyti tikrąjį sveikatos sutrikdymo mastą, ar toje vietoje, kur kelis kartus smogta, išaugus cistai, tai susiję su smūgiu – būtų keliami šie klausimai. O kraujavimas iš vidaus organų man vos nesibaigė mirtimi. Labai gražiai viskas pridengta: einame ieškoti kažkokio pagrobto senelio, trenkiame į gyvybiškus organus, mes nekalti, šventi, mes dar apsiskundžiame, mes nukentėję. O seniūnei ir Rūtai Zabielienei neįtinkantys asmenys eliminuojami, jeigu lieka gyvi, tai jiems sutrikdomos sveikatos.

Nors Seimo narys Naglis Puteikis man sakė, jog reikia kovoti su smurtininkais policininkais, ir neleisti Skverneliui jų ginti, kai pasakiau, jog į mano namus įsilaužta, nes jo padėjėja Rūta Zabielienė ištisai kurstė seniūnę nusikalsti, ir tai daryti – jis nenorėjo girdėti. Matote, kai smurtauja savi su savais policininkais – viskas gerai. Tada negalima kištis. Tai ir Skvernelio juk toks pats požiūris, ar Pernavo: juk čia savi smurtininkai. Dar ir medalininkai. Sportuoja, už policiją žaidžia. Kas čia tokio, kad truputį pasiautėjo kaime, ar ne?

Numatytas byloje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo posėdis Kauno apylinkės teisme lapkričio 5 d., 9 val. Esu pripažinta nukentėjusiąja, ir civiline ieškove. Visos apklausos ir daiktų grąžinimai vyko prieš teisėjos L. Kymantienės nutarties iškelti baudžiamąją bylą priėmimą, buvo bandoma mane pasikviesti netgi prieš teismo posėdį. Aiškinau Danui Tamkevičiui, jog su ta išgalvota byla jis daro nukentėjusiajam poveikį – nenorėjo nieko girdėti. Vadinasi, jeigu policininkas smurtauja, jis paskui „legaliai“ dar gali gąsdinti nukentėjusįjį, atiminėti iš jo daiktus, šmeižti, bauginti, nes pacituokime L.Pernavą „Mūsų įstaigoje didžiausias turtas tai žmonės“, tai yra, policininkai. Dėl jų viskas. Ir gina jie ne mus, o vieni kitus. Ginti, saugoti, padėti – tai skirta vieni kitiems. Policija sukurta policininkams. Supratote?

Dėl kitos nutarties dalies, kur teisėja Liuba Kymantienė atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įsilaužimo (LR BK 165 str.), neteisėto įrašinėjimo, filmavimo – bus duodamas skundas.

Beje, teisėja Liuba Kymantienė, kaip koncerto metu Margininkų bažnyčioje paaiškino visiems mecosopranas Judita Leitaitė, su ja augo tremtyje, sėdėjo viename suole. Rokų kaimo seniūnė Dalė Žėkienė  irgi augo tremtyje. Visos trys moterys beveik vienų metų gimimo.

Margininkų kaimo šventėje priėjusi prie teisėjos tad ir paklausiau: ar byla tęsiasi taip ilgai, nes gal ir su mūsų seniūne viename suole sėdėta? Teisėjai užstrigo burnoje kąsnis. Atsivertus teisėjos biografiją, ten nurodyta, jog ji gimusi Kauno rajone. Kaip tuomet ji su Judita Leitaite kartu augo Krasnojarsko srityje? Ir kodėl teisėja, kuri atseit nepažįsta seniūnės, gimusios tremtyje, Dalės Žėkienės, negali iškelti jai bylos už neteisėtą įsilaužimą, nors Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuota atsakomybė dėl LR BK 165 str., ir nurodyta, jog patekimas galimas ir apgaule, ne tik smurtu, ir subjektas, kuris kėsinasi į privatumą, jeigu yra pareigūnas, ir tuo naudojasi – tai jo tyčia didesnė. Dalė Žėkienė nesugebėjo teisme paaiškinti, kuris jos veiklos nuostatų punktas leidžia jai brautis į patalpas su policijos pagalba.

Ji nurodė, jog ji vykdė punktą „tirti skundus“. Matosi, jog Dalė Žėkienė nelabai suvokia, kokia yra administracinė skundų tyrimo procedūra, ir jog apklausai pas asmenis administraciniame procese nesilaužiama jėga, trikdant asmenų sveikatą, ir pranešinėjant bendruoju pagalbos telefonu 112 apie nebūtus nusikaltimus…Tuo labiau, jog seniūnija man matosi per virtuvės langą, ir mes bet kada su „pagrobtu ir jėga laikomu dėde“ galėjome ateiti ir duoti parodymus, jeigu tai buvo administracinė procedūra, o be policijos ji galėjo ateiti ir užeiti, kavos išgerti. Bet Dalė Žėkienė pasirinkusi tokią bendravimo su gyventojais taktiką. Yra gąsdinamas ir vienkiemio savininkas Vidas, jam grasinama, jog jis laukų vidury turi turėti konteinerį, ir jog jo namai bus paskelbti lindyne, jeigu jis neišsiplaus grindų. Užeita be jo sutikimo, su policija. Vidas vaikų turi, tačiau duktė auga pas jo seserį mieste, todėl jis pasibaisėjo tokiais seniūnijos veiksmais. Kai dėdė Viktoras grįžo neapsikentęs policijos ir seniūnės antpuolių gyventi į savo miško sodybą, pas jį labai greitai atvažiavo paslaugioji seniūnė su…policija. Ir Viktoras Baronaitis girdėjo, kaip policininkai jai pasakė: dar kartą kviesiesi, mokėsi baudą. Mes atvykome į privačią nuosavybę, kodėl tu mus pakvietei?Ar jis nusikaltėlis koks? Ar paieškomas? Seniūnė nežinojo ką atsakyti…Šitas aplinkybes, ji, aišku, neigia. O gal jau išmoko policininkus išsikviesti, nebepranešinėdama nebūtų įvykių į 112…

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top