skip to Main Content

Po renovacijos konkursų skraiste – savivaldybės palaimintas reketas?

Kauno rajone įžūli lupikavimo iš verslininkų schema padeda pelnyti gyventojų palankumą prieš rinkimus

 

Kauno rajone – ganėtinai retas teisinis ginčas. Statybos įmonė, nesutikusi iš savo kišenės padengti 59,5 tūkst. eurų vertės Kauno rajono politikų „dovaną“ atnaujintų namų gyventojams, iš Kauno rajono savivaldybės įmonės jau metus neatgauna daugiau kaip 181,5tūkst. eurų už pabaigtus sutartinius darbus.

 

Laimėję supaprastintą konkursą atnaujinti 7 daugiabučius namus Kauno rajone,

statytojai savivaldybės įmonę kaltina tyčiniu bendrovės žlugdymu, reketu ir šantažu.

 

Bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ atnaujintų namų privalumais gyventojai naudojasi jau visus metus. Bet net ir po metų dauguma pastatų – tyčia vis dar oficialiai neatiduoti naudoti, o su darbus atlikusia įmone – neatsiskaityta. Statytojų ieškiniai dėl bendros 181,5 tūkst. eurų viršijančios sumos už atliktus darbus – jau teisme.

 

Bendrovė įtaria įtakingus Kauno rajono savivaldybės politikus, socialdemokratų partijos atstovus, sąmoningai dangstant savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ nesąžiningus veiksmus.

 

Tikėtina, kad „melžiant“ privatų verslą siekiama prieš Seimo rinkimus įgyti Kauno rajono daugiabučių gyventojų palankumą – juk dalis įrengimų renovuotuose namuose gyventojams atiteko nemokamai. Tačiau – kieno sąskaita?

 

Kas apmokėjo „nemokamus“ įrengimus?

 

Trijų renovuotų daugiabučių namų – dviejų Ežerėlyje ir vieno Vilkijoje (Kauno raj.), gyventojai veikiausiai džiaugiasi karališka Kauno rajono politikų dovana – juk šie gali pasigirti gyventojų naudai iš rangovų „išmušę“ darbų ir įrengimų net už 59,5 tūkst. eurų.

 

Tuo tarpu modernizavimo darbus tuose namuose atlikusios UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ vadovai atskleidžia tikrąją rajono politikų „dosnumo“ kainą: tai bendrovės negautos pajamos už darbus, sutrikdyta veikla, sumenkintas geras įmonės vardas ir nesibaigiantys teisminiai procesai.

 

„Žinoma, kuris gyventojas nenorėtų savo renovuotame name turėti veltui įgytų naujų įrengimų – radiatorių, rankšluosčių džiovintuvų ar šilumos punktą? O mūsų užsakovai tų namų žmonėms ir žadėjo, kad privers mus nemokamai atlikti visus jų pageidaujamus darbus.

 

Šantažu, vilkinimu, bauginimu ir netgi atvirais grasinimais buvome priversti savo uždirbtą pelną be jokių mokesčių valstybei investuoti į privatų ir valstybinį Kauno rajono turtą.

Savo kailiu patyrėme, kaip valdžios atstovai, rankomis neliesdami pinigų, gali pasipildyti biudžetą iš privataus verslo, valstybės lėšų ir iškėlę galvas vėl žadėti aukso kalnus prieš artėjančius Seimo rinkimus.

 

Tačiau nenusileisime reketui, sieksime, kad už visus atliktus darbus būtų sumokėta, ir eisime iki galo“, – ryžtingai nusiteikusi bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorė Birutė Morkvėnienė.

 

Šiuo metu bendrovė „Statybos ir restauravimo darbai“ Kauno rajono savivaldybės kontroliuojamai įmonei yra pareiškusi ieškinius dėl 181,5 tūkst. eurų sumos, kurią sudaro 122 tūkst. eurų už sutartinius užbaigtus darbus, ir 59,5 tūkst. eurų – už papildomus, investicijų projektuose nenumatytus darbus.

 

Investicinius planus nagrinėjo net kalbininkai

 

Statybų rinkoje UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ – ne naujokė, dirba jau 20 metų. Tarp įmonės darbų – Pažaislio vienuolyno pietinė oficina, Svečių namas, Kauno geležinkelio tunelio restauravimo darbai, Čiurlionio tilto privažiavimo detalės ir kt.

 

2014 m. rudenį UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ laimėjo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ organizuotus supaprastintus viešųjų pirkimų konkursus dėl 7 daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo – tačiau netrukus su užsakovu kilo principinis konfliktas, atskleidęs, jog UAB „Komunalinių paslaugų centro“ rengtas konkursas buvo jau iš pat pradžių ydingas.

 

Regis, kas jau kas, o statybų ir renovacijos procesai Lietuvoje itin detaliai ir griežtai sureguliuoti teisės aktais. Tačiau ne veltui sakoma: velnias slypi detalėse. Rengdamas konkursus, keturiuose objektuose į konkursines technines specifikacijas UAB „Komunalinių paslaugų centras“ įrašė papildomų darbų: Ežerėlyje, Vilkijoje ir Sitkūnuose atnaujinamuose daugiabučiuose įrengti naujus radiatorius, vadinamuosius „gyvatukus“ ir šilumos punktus.

 

Pasak UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ statybos darbų vadovo Sauliaus Kaminsko, papildomi darbai įrašyti pažeidžiant visus su renovacija susijusius įstatymus ir norminius aktus: jų nebuvo numatyta nei gyventojų patvirtintuose investicijų planuose, nei statybos įmonei po konkurso pateiktose projektavimo užduotyse, pagal kurias statytojai pradėjo rengti techninio darbo projektus.

 

Vis dėlto UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ parengtus projektus UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atmetinėjo ir reikalavo vadovaujantis ne projektavimo užduotimis, o pačių užsakovų pažeidžiant visus norminius aktus sudaryta konkursine technine specifikacija. Dabar B. Morkvėnienė įsitikinusi, kad šios specifikacijos ir projektavimo užduočių neatitikimas įveltas sąmoningai, siekiant, kad neturėdama kur trauktis bendrovė nusileistų ir pageidaujamus darbus atliktų savo lėšomis.

 

Statytojams nesitaikstant su užsakovo savavališkai „patobulinta“ konkursine technine specifikacija, prasidėjo spaudimas: iš pradžių užuominomis, po to pažadėta atvirai: „Turėsite problemų“.

 

Principingumas kainavo brangiai

 

Ir iš tiesų, problemų statytojams pradėjo kilti net, regis, lygioje vietoje: dėl visiškai mažareikšmių priežasčių ar dažnai iš viso be motyvų netvirtinami techninių darbų projektai, sąmatos, neapmokamos sąskaitos, nepasirašomi aktai, laiku nepateikiami reikiami dokumentai, vilkinami sprendinių derinimai ir taip toliau. Visa galia, kurią rangos santykiuose turi užsakovas, buvo naudojama ne tam, kad užtikrinti darbų kokybę, o tam, kad sekinant ir kenkiant bendrovei palaužti jos pasipriešinimą nepagrįstiems reikalavimams. Natūralu, jog normalus UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ darbo ritmas buvo sutrikdytas, mėnesiu – dviem pradėta atsilikti nuo numatyto darbų grafiko.

 

Štai privalomųjų dokumentų techninių darbų projektams Sitkūnų ir Neveronių daugiabučių renovacijos projektams UAB „Komunalinių paslaugų centras“ statytojams nepateikė rekordiškai ilgai – daugiau nei 3 – 7 mėnesius, vėliau darbų sutartis vienašališkai nutraukė. Dėl šių sprendimų taip pat vyksta teismai.

 

Psichologinio spaudimo būta tokio didelio, jog statytojai net suabejojo – ar tikrai jie teisingai supranta teisės aktus, ir kreipėsi į Aplinkos ministeriją, renovacijos procesą prižiūrinčią VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA), į Lietuvių kalbos institutą bei užsakė vieno iš objektų teisinę ekspertizę.

 

Iš visur atėjo atsakymai, patvirtinę, kad statybų įmonė teisi: investicinio projekto priemonių aprašyme tikrai nėra numatyta naujų radiatorių ir „gyvatukų“, šiems įrenginiams būtina numatyti papildomą finansavimą, dėl to UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ sutartys tuose objektuose neteko galios, o UAB „Komunalinių paslaugų centras“ turėtų papildyti investicijų planus ir numatyti apmokėjimą, arba tų priemonių visai neatlikti.

 

Tačiau šiems veiksmams teisės aktuose numatyta griežta procedūra: visus papildymus būtina derinti su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), tikslinti investicijų planą, numatyti reikiamų lėšų, kviesti visuotinius gyventojų susirinkimus, gauti butų savininkų sutikimą, ir t.t. Kaip paaiškėjo vėliau, viso to niekas nė neketino daryti.

 

Padidino lėšas, bet… sau

 

Artėjo 2015 m. šildymo sezonas. Sumontuoti papildomus įrengimus UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ spaudė ne tik užsakovai, bet ir tai, jog neatlikusi darbų šildymo sistemoje, įmonė nebūtų galėjusi laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Tad pasitikėdama agentūros BETA užtikrinimu, jog investiciniai planai turės būti papildyti, o darbams – numatyta lėšų, bendrovė trijuose daugiabučiuose vis dėlto sumontavo naują šildymo įrangą ir kreipėsi į UAB „Komunalinių paslaugų centrą“, siekdama atgauti už šiuos papildomus darbus investuotus 59,5 tūkst. eurų.

 

Čia paaiškėjo tiesiog ciniška apgaulė: investiciniai planai buvo patikslinti, o juose numatyta padidinti tik administracines išlaidas – „už planų tikslinimą“. UAB „Komunalinių paslaugų centras“ papildomai įrašė, pakoreguodami tekstą, jog numatyti nauji radiatoriai, nauji rankšluosčių džiovintuvai – tačiau už tą pačią pradinėje sutartyje numatytą kainą.

 

„Dirbome mes, į privatų ir valstybinį turtą investavome savo lėšas mes, o didesni pinigai atiteko užsakovui“, – karčiai apibendrino UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorė.

 

Nežinančiam gali kilti klausimas: o gal šantažuodami verslininkus UAB „Komunalinių paslaugų centro“ atstovai labiau rūpinosi gyventojais ir siekė, kad jiems renovacijos darbai atsieitų pigiau? Iš kai kurių detalių aiškėja, jog ne.

 

Štai Karmėlavoje renovuojamo namo gyventojams valdininkai turėjo paaiškinti, kodėl nevykdo savo įsipareigojimų. Susirinkime paklaustas, kodėl didėja administracinės lėšos, centro atstovas ciniškai atrėžė, kad jas renovacijoje finansuoja valstybė, tad gyventojams apskritai neturėtų rūpėti, kokios yra išlaidos projekto administravimui.

 

Kita vertus, UAB „Komunalinių paslaugų centras“ veiksmai vilkinant sutarčių vykdymą, neteisėtai vienašališkai nutraukiant sutartis, vengiant atsiskaityti už atliktus darbus padidino laiko sąnaudas bei finansinius kaštus, nes namų modernizavimo darbams užsitęsus, gyventojai patiria didesnes išlaidas.

 

Įstatymai valdžiai nerūpi?

 

Vis dėlto 2015 m. rugpjūtį – spalį modernizavimo darbai penkiuose UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ renovuotuose daugiabučiuose iš esmės buvo baigti. Kad ir kaip įmonei buvo trukdoma, sutartinius įsipareigojimus ji atliko laiku.

 

Tačiau UAB „Komunalinių paslaugų centras“, statytojus įvėlęs į melagingų raštų, galimai suklastotų dokumentų, tuščių priekabių kebeknę, iki šiol nėra sumokėjęs ne tik už papildomus, bet ir už sutartinius darbus – neva dėl statytojų neįvykdytų sutarčių ir uždelstų terminų.

 

Sąžiningai dirbantys, mokesčius valstybei mokantys UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ atstovai įsitikinę: tokį pat „išmušinėjimą“, spaudimą savo pelno sąskaita atlikti papildomų darbų iš UAB „Komunalinių paslaugų centras“ patiria ir kitos verslo įmonės. Tačiau vengdami sankirčių su Kauno rajono savivaldybės įmone – kurią, kalbama, globoja įtakingi Kauno rajono socialdemokratai – verslininkai ir statybos įmonės dažniausiai nusileidžia ir nutyli. O gal – „susitaria“?

 

Per dvejus pastaruosius metus statybų bendrovės vadovams teko bendrauti net su trimis UAB „Komunalinių paslaugų centras“ direktoriais. Po to, kai 2014 m. tuomečiam direktoriui Gediminui Rušui iš posto teko pasitraukti, kai jam STT pareiškė įtarimus dėl turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, įmonei laikinai vadovavo pavaduotoju šiuo metu dirbantis Petras Čiegis, jį vėliau pakeitė Rimantas Vitkauskas. Beje, ir R. Vitkauskas, o iki sulaikymo STT – ir G. Rušas – socialdemokratai; G.Rušas yra buvęs Kauno rajono socialdemokratų lyderio, Kauno rajono mero Valerijaus Makūno pavaduotojas.

 

Labiausiai B. Morkvėnienę ir S. Kaminską glumina, kad niekam šioje situacijoje, regis, nerūpi įstatymai: UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atvirai pamina visus teisės aktus, tačiau net ir BETA atstovai bando ne priversti juos laikytis įstatymų, bet ieško, kaip užglaistyti situaciją.

 

Savita ir Kauno rajono savivaldybės reakcija į jos pačios 100 proc. kontroliuojamos įmonės akivaizdžiai pažeidžiamus įstatymus. Pernai gruodį vykusiame suinteresuotų ginčo šalių susitikime Kauno rajono savivaldybės atstovai tarsi ir pripažino klaidą: susitikimo protokole įrašyta, jog nutarta apmokėti bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ už papildomai atliktus darbus.

 

Tačiau dabar jau aiškinama, esą „nutarta apmokėti“ reiškia visai ką kita – kad už papildomus darbus nuspręsta apmokėti iš tų pačių pradine sutartimi numatytų lėšų.

 

Bendrovę „Statybos ir restauravimo darbai“ bandoma įbauginti ir šiandien: UAB „Komunalinių paslaugų centras“ statytojams siunčia raštus, kuriuose už neatiduotus naudoti objektus bendrovei praneša skaičiuojąs milžiniškus delspinigius.

 

Šiuo metu du objektai Neveronyse ir Sitkūnuose iš bendrovės faktiškai atimti, trims objektams Karmėlavoje ir Ežerėlyje išduoti statybos užbaigimo aktai praėjus net metams po statybos darbų užbaigimo. Dar dviejų objektų pripažinimo tinkamais naudoti procedūrų UAB „Komunalinių paslaugų centras“ niekaip nesugeba pradėti – neatsižvelgiant į visišką darbų pabaigą, IS Infostatyba prašymai objektams Vilkijoje ir Karmėlavoje II dar nepateikti.

 

„Laimei, mūsų rankose – statybos darbų žurnalai arba jų kopijos. Tai – statybos objekto „pasas“, kuriame nurodyta, kada ir kokie buvo atlikti darbai, ir visi jie patvirtinti statybos priežiūros vadovo parašais. Tad esame ramūs – ir tikrai nežadame nuleisti rankų“, – šyptelėjo statybos bendrovės vadovė.

 

Piktnaudžiavimas teise už mokesčių mokėtojų pinigus?

 

UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ atstovauja Advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis teisininkai.

 

„Be abejo, ginčai tarp rangovų ir užsakovų, kaip ir bet kurių kitų sutartinių santykių dalyvių, yra dažnas reiškinys. Tačiau kai tokie ginčai prasideda beveik vienu metu net septyniuose objektuose, iš esmės iš karto po to, kai įmonė atsisakė vykdyti galimai neteisėtus reikalavimus viename iš jų, kyla pagrįsta abejonė, ar kartais užsakovas nepiktnaudžiauja savo teisėmis, – komentavo vienas atstovaujančių teisininkų. – Šį įtarimą sustiprina ir teikiami aiškiai nepagrįsti reikalavimai, atsikirtimai, priešieškiniai, agresyvus bylinėjimasis net dėl smulkių sumų nededant jokių pastangų susitarti taikiai. Tai leidžia manyti, kad UAB „Komunalinių paslaugų centras“ yra suinteresuoti tęsti brangų ir santykinai ilgą teisminį procesą, kad maksimaliai sekintų bendrovės finansines galimybes ir ryžtą ginti savo pažeistas teises. Panašu, jog UAB „Komunalinių paslaugų centras“ naudoja teismo procesus ne pagal paskirtį. Tai yra – galimai piktnaudžiauja savo teisėmis ir jų gynimo procesu“.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: BIRUTĖ MORKVĖNIENĖ, STATYBOS IR RESTAURAVIMO DARBAI, UAB

Facebook komentarai
Back To Top