skip to Main Content

Piliečiai kviečiame  telktis prieš korumpuotą teisėsaugą

 

Mano atvirlaiškis bendražygiams ir bendraminčiams !

Kiekvieną naujai atsiradusią idėją greta lydi ir tikėjimas dėl jos išsipildymo. Bent taip turi būti, priešingu atveju visi pamąstymai liks tik iliuzijomis. Tačiau man sulaukus brandaus amžiaus ir suvokiant, kad laiko iliuzijoms ir fantazijoms vis mažėja, reikia ne tik greitai ir operatyviai siekti realizuoti idėjas, bet tai daryti su pagreičiu. Kelti visuomenę siekti ilgai ir kantriai laukiamo tikslo – reikalavimo vykdyti teismams teisingumo, reikalauti kokybiško, kvalifikuoto bei sąžiningo darbo iš teisėtvarkos struktūrų bei įvairių institucijų pareigūnų ir valdininkų- brendo dešimtmečiais tiesiog patologiškai. Tai rodo klastos ir korupcijos įsišaknijimo Lietuvoje lygmuo. Juk ne visi valdžios vyrai ir moterys kiekvienoje valdymo kadencijoje per 25-metj buvo akli, kurti ir su galima psichine patologija, kad viską, kas vyksta aplink juos, matytų tik rožinėmis spalvomis, o ne matytų gimstant ir bręstant totaliam blogiui, pagaliau nenumatytų tokių pasekmių rezultatų, ką turime šiandien Lietuvoje. Bet daugumai būtent toks valstybės valdymo variantas tiko, todėl turime Lietuvoje nemažai taip gerai ir sočia gyvenančių asmenų, kad jie nieko nenori keisti, o tie, kurie savo laiku ir vietoje priešinosi šiems reiškiniams, juos viešino, buvo profesionaliai nukenksminami arba pašalinami iš žaidimo be taisyklių kaip musės iš barščių.   Ir pagaliau pirmą kartą Lietuvoje mes sąmoningai pribrendome ir išdrįsome viešai ir masiškai pasipriešinti prieš mus vykdomą savivalę bei savavaldžiavimą, mes viešai ir garsiai pareiškėme, kad mes, Lietuvos piliečiai esame ir norime savo Tėvynėje ne egzistuoti ar vegetuoti, o norime gyventi, dirbti, auginti ir auklėti savo vaikus savo gimtuose namuose , o ne pas kaimynus. Mes prašome ir reikalaujame su mumis skaitytis ir prisimint mus ne prieš rinkimus, o valdžios žmonėms, šiltose kėdėse sėdintiems, kiekvieną dieną žinoti, kad mūsų, rinkėjų dėka jūs tapote staiga tokie protingi, turtingi ir gyvenate nei vargo, nei mūsų nematydami. O mes gyvename nuo rinkimų iki rinkimų, sotinami

Jūsų priešrinkiminiais pažadais ir dažnam iš mūsų tas gyvenimas be galo prailgsta, o kai kam išgyventi kiekvieną dieną reikia būti išradėju ir didvyriu. Visi mano pasakyti žodžiai niekam nėra nauja. Tarytum viskas sena, kaip gyvenimas, tačiau… Patikėkime faktu, kuo aš labai noriu tikėti, kad su kreipimusi „Laisvame laikraštyje“ prasideda mūsų, Lietuvos visuomenės narių, piliečių nauja istorija po Baltijos kelio, jeigu mes

sąmoningai ir teisingai supratome vieną tiesą, kurią žinome, bet ja nesivadovaujame – mūsų jėga vienybėje. Bet kas to nežino? Berods dar taip neseniai rankomis susiėmę vieningai stovėjome Baltijos kelyje. Laimingi atgavę nepriklausomybę, o šiandien mes vienijamės turėdami kitą konkretų tikslą – vieninga kovoti už savo teises ir interesus, už gyvenimą, kaip priklauso civilizuotam žmogui, gyvenančiam civilizuotoje ir teisinėje valstybėje O ta valstybė – Lietuva. Aš tikėjau, kad atsiliepsite j šauksmą vienytis, bet kad tai vyks taip greitai ir masiškai, man net sunku patikėti tuo, kas vyksta aplink mane. Įvairiais būdais apsireiškia pavieniai asmenys ir nevyriausybini organizacijų lyderiai, daugiausia nukentėję nuo teisėsaugos bei teisėtvarkos. Žmonės skundžiasi savo problemomis, pergyvenimais, siūlo pateikti dokumentinę ir bylų procesinę medžiagą, kad bendromis pastangomis pasiekti teisingumą. Betgi mes tam ir vienijamės. Todėl drąsiai ir atvirai kontaktuokime visais įmanomais būdais, kaip ir tarėmės, perduokime informaciją vieni kitiems dėl mūsų bendrai ir vieningai siekiamo tikslo. Šioje vietoje esame nuoširdžiai dėkingi Laisvo laikraščio redakcijai, kurioje dirbantys darbuotojai padeda mums realiai siekti tikslo. Visi pastarųjų dienų įvykiai rodo, kaip mums buvo būtina pradėti tokį veiksmą, kuriam pasiryžome. Faktai rodo, kiek daug Lietuvos piliečių yra nukentėję nuo teisėsaugos bei teisėtvarkos struktūrų pareigūnų, kurie privalo ginti įstatymą, ginti valstybės pilietį, bet taip dažnai to nedaro. Atsiradusi idėja – nubusti iš letargo miego ir pakovoti už save -iškilo kaip būtinybė. Tai dėsninga ir tekančios upės nesustabdysi. Patikėkite, ne surinktos dokumentinės medžiagos gausa, ne neteisingai priimtų teismų sprendimų ir nutarčių kiekis, bet – vienybė mūsų bendrame tiksle padės mums pasiekti teisingumą. Būtent vienybėje ir bus mūsų stiprybė ir tiesa. Mąstykime ne vien tik apie savo problemą, bet apie problemas mūsų artimųjų, kaimynų, kolegų, pagaliau globalias problemas Lietuvoje. Valdžia, kurią mes patys išsirenkame, visada yra ir bus mūsų priešas, tai rodo istorija. Bet mes esame savo gyvenimo kalviai ir kaip sugebėsime valdyti savo rankose jrankj gaminiui nukalti, taip ir nugyvensime jj.

 

Dėl tos priežasties, kad dauguma besikreipiančių j mane asmenų pateikia man įvairius klausimus apie mano asmenybę, apie partiškumą ir apie mano aplinkos žmones, su kuriais mes pradėjome eiti tuo keliu, į kur] kviečiame jungtis ir Jus visus, aš turiu suteikti šiokios tokios informacijos tame plane.

Esu lietuvė, Kaune gimusi ir visą gyvenimą gyvenanti Kaune, ištekėjusi. Su sutuoktiniu Antanu Katavičiumi (su kuriuo likimas suvedė nuo mokyklos suolo, 19 metų turėdami susituokėme ir gyvename drauge iki šiol), irgi Kauniečiu grynuoliu, užauginome dvi dukras, turime penkis anūkus. Mano vardas Scholestika nesisieja su jokia konkrečia tautybe arba aš tokios informacijos neturiu, nes dažnai užduodamas klausimas dėl mano reto vardo. Mano išsilavinimas medikės ir aukštasis teisinis. Dirbau medike, darbuotoja socialinėje sferoje bei vaiko teisių apsaugoje. Esu ne partinė, neprijaučiu nei vienai Lietuvos partijai ir šioje vietoje galiu pasakyti tik tiek, kad mes šiame reikale esame orientuoti j tai, kad nė viena partija mūsų pasirinktam kelyje įtakos neturės. Juk jeigu Lietuvoje prisisteigusios partijos laiku ir vietoje būtų tinkamai vadovavusios valstybiniams reikalams ir valdžios vairas būtų buvęs patikimose rankose, mums šiandien nereikėtų tokiam mėšle kapstytis. Vadovauju VšJ „Pagalba Ir Viltis“, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – gyventojų pilietinių teisių ir interesų bei socialinių garantijų gynimas, ši įstaiga yra ne pelno siekianti, todėl priklauso NVO (nevyriausybinių organizacijų) statusui, esu Kauno miesto Kleboniškio gyvenvietės Bendruomenės Centro pirmininkė, esu Kauno Rajono Savivaldybės Darbuotojų Profesinės Sąjungos pirmininkė. Mūsų reikale nesame priklausomi nei nuo N. Puteikio judėjimo, nei nuo S. Buškevičiaus partijos (kažkodėl liaudį domina šios dvi pavardės). Nieko bendro neturime ir su ponios Linos veikla (žmonės, kurie manęs klausia tokių faktų, žino apie kokią p. Liną kalba eina).Nepritariu Lietuvoje vedamai politikai ir niekada nepritarsiu jokiai politikai, kuri veda savo tautą j skurdą, kas Lietuvoje yra akivaizdu, nes dauguma, o ne mažuma nulemia statistiką. O kas mus kvailindami nori sutirštinti spalvas ir įrodyti, kaip gerai ir kokį pilnavertį gyvenimą mes gyvename Lietuvoje, tai nepersistenkite. Nugyvenau brandų gyvenimo tarpsnį ir mačiau daug valdžių, todėl yra reali galimybė palyginti jas viena su kita. Taip, be galo troškome laisvos ir nepriklausomos Lietuvos, ką susivieniję ir įveikę galingą priešą, pasiekėme, tačiau neprisimenu tokios valdžios tarybiniais metais Lietuvoje, kad žmonių pragyvenimo šaltinis būtų šiukšlių konteineris, o būstas – po atviru dangumi ar po šildymo sistemos vamzdžiais. Ir visai nesvarbu, kiek Lietuvoje tokių praradusių žmogaus statusą gyventojų. Juk ateidamas į valdžią asmuo, politikas turi toli j ateitį numatyti visas gyvenime pasitaikančias per kliūtis, kurios gali nutikti jo valdomos valstybės piliečiams. Jeigu yra priešingai, užmėtykite mane akmenimis. Tačiau šiuo konkrečiu mūsų susivienijimo reikalu esu tos nuomonės ir prašau Jūsų visų, kurie ketina eiti vienu bendru keliu, kad net neklauskime vieni kitų, kas kokioje partijoje randasi nariu pastaruoju metu ar yra nepartinis, kas kokio tikėjimo, judėjimo ar kokių įsitikinimų yra, nes šiame bendrame reikale mums tai nebus aktualu. Labai galimas dalykas, kad tai bus svarbu ir aktualu ateityje, bet tai nebus greitai arba gali būti, kad ir iš viso to neįvyks. Nenuostabu, kad mūsų tarpe randasi ir bus žmonių pesimistų, kurie mus vadins don kichotais, tačiau jie grindžia savo įsitikinimus jų gyvenimo patirtimi, kurią taip pat reikia pripažinti ir gerbti. Kad ir kokie optimistai esame, šiandien visos įvykių eigos vystymąsi ateičiai ir rezultato pasiekimą galime įvardinti tik posakiu: duosis matyt, nes tik laikas parodys mūsų piliečių sąmoningumą, protingą išmąstymą, kurių dažnai pasigendame, susiklausymą bendrame darbe, susivienijimą ir vienas kito supratimą. Pirmiausia į ką turime kreipti dėmesį – juridiniai reikalai. Kas be ko, į mūsų gretas bus įnfiltruota ir kenkėjų, kurie visais įmanomais būdais stengsis daryti trukdžius siekiant tikslo. Bet kas negali mūsų nugalėti, tas mus užgrūdina ir sustiprina. Tai prigimtinė gyvenimo tiesa. Pageidautina, kad į mūsų gretas įsilietų kuo daugiau asmenų, turinčių teisinį išsilavinimą, nes didžiausia problema Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, yra su teisiniais dalykais, prieš ką mes ir paskelbiame kovą. Reikia daryti daug pokyčių įstatyminėje bazėje, teismų administravime. Bet jeigu prisiimti sau tokią atsakomybę, kad pradėti keisti įsišaknijusią korumpuotą, amoralią teisinę sistemą, kuri savo gniaužtuose sąmoningai laiko pūlinius, nes jai tai naudinga ir pelninga, reikalauti kokybiško darbo iš teisėsaugos ir teisėtvarkos daugumos pareigūnų, kurie iš jiems patikėto kilnaus darbo padarė savo pelningą verslą, reikia reikalą pakankamai gerai suprasti patiems, nes priešingu atveju mes bergždžiai ir toliau turėsime įrodinėti, kad ne visi Seimo nariai atlieka jiems piliečių paskirtas pareigybes sąžiningai ir atsakingai, kad kai kuriems iš jų nereikia konfliktuoti su nukentėjusiais nuo teisėsaugos asmenimis ir nereikia įsižeisti dėl kiekvieno jo adresu pasakyto žodžio, gal ir nelabai tinkamo, o vieną kartą įvertinti teisinę situaciją Lietuvoje ir ją kuo greičiau taisyti ir gerinti, o ne tenkintis tuo, kas yra. Seimo narių apibūdinimas, kad vienas ar kitas Seimo narys yra geras žmogus, tai ne jo darbo kokybės rodiklis, nes mes gerai žinome, kad geras žmogus nėra profesija. Seimas – tai ne labdaros organizacija. Ir mums seimūnai tikrai ne angelai, kaip viena Seimo narė juos įvardino savo poezijoje. Valdžios ir Vyriausybės žmonės turi būti išsilavinę, protingi ir sąžiningi, o prie to ryžtingi. Jų padarytos klaidos dažnai yra nusikaltimai, už kuriuos jie atsakomybės neneša. Paprasta akimi kiekvienas matome, kokiame liūne randamės, todėl ne Seimo narių ambicijos mus domina, kas ir kaip juos pavadino, o mus domina realijos ir galimybė daryti reikiamus pokyčius, kad gyvenimas Lietuvoje gerėtų ir žmonės iš jos nekeliautų svetur laimės ieškoti, o pradėtų grįžti j gimtus namus. Kad mūsų tautiečių vaikų gimtoji kalba būtų lietuvių, o ne anglų, vokiečių ar ispanų. Šitoje vietoje galiu paviešinti dar vieną faktą, kad jeigu mūsų piliečių gausa negalės įveikti įsišaknijusio mauro Lietuvoje, mes vieningai kreipsimės ir prašysime pagalbos esančių teisinių struktūrų už Lietuvos ribų. Tad tikslo siekiamu rezultatu tikėkime.

Atsižvelgiant į faktą, kad apsireiškia piliečiai iš įvairių Lietuvos miestų, yra pamąstymas sudaryti įsteigtos Tarybos atstovų grupes atskiruose miestuose, periferijose ir susitarimo pagrindu veikti plačiu mastu. Tokia galimybė yra ir mes ja pasinaudosime. Jeigu turite naujų idėjų ar pasiūlymų, teikite juos Tarybai. Linkiu sėkmės mūsų pasirinktame kelyje. 

Tepadeda Mums Dievas, kuriuo šiandien ir kol kas tik vienu galime pasitikėti.

 

Scholastika Katavičienė

 

Facebook komentarai
Back To Top