skip to Main Content

 

 

Piliečiai buriasi į judėjimą „Už teisingumą“ – bandysime išvaryti mafiją iš teismų ir prokuratūros

Aurimas Drižius

Kitą savaitę bus paskelbta apie piliečių judėjimo „Už teisingumą“ steigimą – neapsikentę mafijos visiškai užvaldytos teismų ir prokuratūros sistemos, žmonės bandys įstatyme numatytais keliais pasiekti, kad vadinamojo „teisėsauga“ nustotų tyčiotis iš teisingumo ir įstatymų.

Kadangi net ir naujajam „valstiečių“ dominuojam Seimui korupcija teismų ir prokuratūros sistemoje visiškai neįdomi (Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pasiūlė dėl korupcijos teismuose kreiptis į Peticijų komisiją, nes mano, kad jeigu ji kišis į teismų darbą, jai iš karto bus surengta apkalta).

Jau senokai su kolegomis tariamės, ką galime padaryti, kad tas nežabotas mafijos siautėjimas teismuose ir prokuratūroje būtų suvaldytas.  Sutarėme, kad pirmas žingsnis, kuris turi būti žengtas – kreiptis į Peticijų komisiją dėl Teismų įstatymo pakeitimo, o taip pat bandyti surinkti 50 tūkst. piliečių parašų, kad būtų panaikintos minėto įstatymo normos, kurios suteikia teisėjams galimybę manipuliuoti įstatymais, sąmoningai teisti nekaltus žmones, o taip pat išvengti bet kokios atsakomybės už savo nusikaltimus.

Kaip žinia, komitetui nurodžiau faktus, kaip Vilniaus apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismai jau daugiau nei dešimt metų ignoruoja bet kokius įstatymų reikalavimus, klastoja dokumentus ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Aš asmeniškai esu daugiau nei dešimt metų persekiojamas tos pačios mafijos teisme, kuri įvedė man Konstitucijos uždraustą cenzūrą, ir persekioja mane už mano profesinę žurnalisto veiklą.

Nors Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas draudžia cenzūrą, tačiau teismas yra ją legalizavęs ir daugiau nei dešimt metų atmetinėja mano prašymus ją panaikinti, nurodydamas, kad „Konstitucija ir įstatymai tėra deklaracijos“.

Per savo žurnalistinę veiklą susidūriau su tūkstančiais atvejų, kai teisėjai sąmoningai nuteisia nekaltus žmones, o prokuratūra talkininkauja ir dengia labai sunkius nusikaltimus.

Šių dienų „teisėsaugos“ esmė – tai pridengti bent kokius valdžios nusikaltimus, o mainais už tai teismas ir prokuratūra gali pati daryti bet kokius nusikaltimus. Tokia sistema skatina žmonių neviltį ir apatiškumą – vis tiek nieko nepakeisi. Seimui ir prezidentei tokia padėtis – labai palanki ir pageidaujama, svarbu, kad teisėsauga nesikištų į „valdžiukės“ reikalus.

Birželio 25 d. dar kartą kreipiausi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pranešdamas, kad komiteto pasiūlyti  korupcijos suvaldymo būdai Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose pasirodė visiškai beverčiai.

Komitetas man dėl minėtos teisėjų  korupcijos pasiūlė kreiptis į STT ir Teisėjų tarybą. STT man atrašė, kad negali pradėti ikiteisminio tyrimo dėl teisėjų piktnaudžiavimo, nes „teisėjai yra nepriklausomi“ ir „niekas negali reikalauti jų pasiaiškinti dėl sprendimo“.

 

Teisėjų taryba apskirtai man nieko neatsakė, nors prieš tari tris kartus man atrašė tą pačią nesąmonę – neva „teismai nepriklausomi“. Kaip žinia, komitetui nurodžiau faktus, kaip Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai jau daugiau nei dešimt metų ignoruoja bet kokius įstatymų reikalavimus, klastoja dokumentus ir piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, neatlieka tarnybos pareigų.

Žinoma, visa tai sąmojinga tyčinė nusikalstama teisėjų veikla. Be to, veikiant organizuotoje nusikatamoje grupuotėje, nes visa „teismų piramidė“ man rašė nesąmones, ir gynė cenzūrą. Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo – teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo.

Kai komiteto patarimu kreipiausi į STT, šios įstaigos Administravimo valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė (beje, itin artimos prezidentės Dalios Grybauskaitės draugės Rimos Kaziliūnienės duktė – tai protekcionizmo pavyzdys pačioje STT – aut. pastaba)man atrašė, kad aš nepateikiau „konkrečių faktų apie korupcines veikas“ ir kad „teisėjo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip nusikalstama veikla“.

Visi šie atsirašinėjimai tik parodo, kad STT yra tik šios organizuotos teisėjų grupuotės priedanga, arba „stogas“.  Be to, toks futbolas atskleidė itin rimtas įstatymų spragas, nes dabar kiekvienas teisėjas gali priimti nusikalstamus sprendimus, prisidengdamas savo „nepriklausomumu“ ir tuo, kad jis „niekam neatsiskaito“.

Nors Teismų įstatyme parašyta, kad teisėjas klauso tik įstatymo, tačiau mano minėtu atveju, kai įstatyme aiškiai parašyta, kad „cenzūra uždrausta“, visa „teismų sistema“ pakimba, ir ieško būdų, kaip apeiti šį įstatymą, galiausiai net pareiškia, kad „Konstitucija tėra deklaracijų rinkinys“.

 

Beje, STT nurodė, kad „Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“;

„Teismas įvertina įrodymus pagal vidini savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais“;

Beje, STT dar nurodė, kad : „Teisėjo procesinė veikla baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinama tik esant taktiniams duomenims apie tai, kad, rengdamas nagrinėti bylą, ją nagrinėdamas ar atlikdamas kitus teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir, šie pažeidimai yra tokio pobūdžio, pavojingumo bei masto, jog atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytų nusikalstamų veikų požymius“. Tačiau per dešimt paskutinių metų nė vienam teisėjui nebuvo iškelta byla už sąmoningą savo nutarčių klastojimą – „jie yra nepriklausomi“.

 

 

Visas šis STT atsirašinėjimas rodo, kad :

1. Galiojantis Teismų įstatymas sudaro galimybes teisėjams nusikalstamai piktnaudžiauti teise, prisidengiant „nepriklausomybe“.

2. Visiškai neaišku, ir įstatyme nėra aptarta, kiek teisės aktų pažeidimų turi padaryti teisėjas, kad „pasiektų tokį pobūdį, pavojingumą ir mąstą“, kad atitiktų BK numatytus straipsnius.

 

 Remdamasis išdėstytu, pasiūliau Seimo TTK :

 

Kadangi visi bijo pradėti tirti teisėjų nusikaltimus, reikalauju Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą nedelsiant pradėti parlamentinį tyrimą ir įvertinti teismų darbą. Nes nors niekas neturi teisės kištis į teismų darbą, tai nesuteikia teismams teisės vykdyti nusikaltimus „Lietuvos Respublikos vardu“.

 

Taip pat siūlau, kad iš Teismų įstatymo būtų pašalintas punktas, kad „niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“;

Kiekvienas teisėjas turi atsakyti už savo priimtus sprendimus lygiai taip pat, kaip kiekvienas tarnautojas ar pareigūnas, o valstybei ar piliečiui žalą padarę teisėjai taip pat turi būti traukiami atsakomybėn ir atlyginti padarytą žalą.

Siūlau taip pat panaikinti ir teismų įstatymo nuostatą, kad „teismas įvertina įrodymus pagal vidini savo įsitikinimą“.

Tas teisėjų „vidinis įsitikinimas dažnai prieštarauja bylos įrodymams ir suteikia teisėjams galimybę piktnaudžiauti tarnyba, priimant sprendimus, kurie prieštarauja visiems bylos įrodymas. Nors įrodymai sako viena, teisėjo „vidinis įsitikinimas“ yra priešingas. Teismai turi priimti nutartis, remdamiesi tik bylos įrodymais, ne jokių „vidinių įsitikinimų“.

Siūliau panaikinti ir punktą, kad „Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo“.

Nė vieno karto iš teisėjo nebuvo išieškota jo padaryta žala asmeniui, nors teismų padaryta žala piliečiams skaičiuojama milijonais litų. Teisėjo padaryta žala turi būti išieškota iš jo asmeniškai – tada baigsis teisėjų nevaldomas siautėjimas..

Taip pat reikalauju, kad iš baudžiamojo kodekso būtų panaikintas toks straipsnis, kaip „nepagarba teismui“. Labai dažnai nusikaltimus darantys teisėjai dar reikalauja ir „pagarbos“, ir bet kokią kritiką savo nusikaltimai veiklai nedelsiant kriminalizuoja, taip užčiaupdami kritikams burnas. Tai nesuderinama su teisinės valstybės statusu.

 

Visa ši vadinamųjų „teisėjų“ sistema dabar labiau primena uždarą mafijos šeimos ratą – teisėjai priima sprendimą pagal savo „vidinį įsitikinimą“, kuris prieštarauja bylos įrodymams, niekam neatsiskaito, nes „niekas neturi teisės reikalauti pasiaiškinti“. Tai viena pagrindiniu priežasčių, kodėl žmonės netiki ateitimi šioje šalyje ir bėga iš Lietuvos.

Reikalauju nedelsiant imtis priemonių vadinamųjų teisėjų savivalei pažaboti. Prašau komitetą imtis tyrimo, nes šita visa mafijos grupuotė ir jos veikla (pavyzdys – neištirta Garliavos pedofilijos ir nužudymų  byla) pasiekė tokį mąstą, kad tai kelia grėsmė valstybės saugumui ir liečia jos nacionalinio saugumo interesus. Taip pat prašau mane informuot kuo skubiau, kokių priemonių šis komitetas ėmėsi, kad sustabdytų masinį teisėjų piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumentų klastojimą

 

Seimo TTK pirmininkė A.Širinskienė mane informavo, kad jeigu kišis į teismų darbą, jai bus surengta apkalta.

 

Tai rodo, kadi Seimui minėtos problemos neatrodo aktualios, todėl  bandysime tiesiogiai įtakoti įstatymų pakeitimą

Kaip žinia, Konstitucija Lietuvos Respublikos piliečiams, kaip ir Seimui, Vyriausybei ir Prezidentui, suteikia įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, taigi galimybę prisidėti prie valstybės politinės ir teisinės valios formavimo. 1998 m. priimtas Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas (toliau tekste – Įstatymas) numato, kad 50 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą ir jį Seimas privalo svarstyti. Ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų turi teisę teikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Per dešimtį metų – tiek laiko praėjo nuo minėto Įstatymo įsigaliojimo – remiantis atitinkama iniciatyva, buvo priimtas tik vienas įstatymas. Daugelį kartų iniciatyvos žlugo nepavykus surinkti reikiamo kiekio piliečių parašų. Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos buvo susijusios su valstybės finansais, mokestiniais klausimais, pernai pateikta įstatymų projektų dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo bei dėl Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios, šiemet – dėl valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo.

 

 Ką šie duomenys byloja? Apie tai INFOLEX kalbasi su Teisės instituto direktoriumi Petru Ragausku.

 

INFOLEX: Kaip Jūs vertinate piliečių galimybes inicijuoti įstatymų leidybą?

 

P. Ragauskas: Piliečių įstatymų leidybos iniciatyva reiškia, kad didelė rinkėjų dalis pasisako už tam tikrą idėją, kurią Seimas privalo svarstyti, o tai neabejotinai turėtų būti vertinama kaip valdžios spaudimo priemonė. Tačiau to paties tikslo galima siekti ne tik teikiant pilietinę įstatymų leidybos iniciatyvą, bet išnaudojant alternatyvias galimybes, kurios paprastai būna daug efektyvesnės. Jei prioritetas neteikiamas teisės aktų autorystei, paprasčiausias būdas įregistruoti įstatymo projektą yra kreipimasis į savo išrinktą Seimo narį. Sutarus dėl pasiūlymo, parengtas teisės akto projektas be išlygų registruojamas Seime, o Seimo narys tampa išreikštos idėjos gynėju. Kitas kiek formalesnis būdas – tai naudojimasis peticijų institutu. Peticijos teisė yra nuolatinio Lietuvos gyventojo ar jų grupės Konstitucijoje laiduojama galimybė kreiptis nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių. Peticijai pareikšti keliami gerokai mažesni reikalavimai: pirma, kreiptis į Peticijų komisiją gali asmenys nuo 16 m., antra, jie nebūtinai turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Vienintelis procedūrinis skirtumas ir kartu privalumas yra tas, kad iniciatyvinė grupė, surinkusi reikalaujamą kiekį piliečių parašų, įgyja teisę pasisakyti dėl svarstomo klausimo Seimo plenariniame posėdyje, tuo tarpu peticijos pareiškėjams tokia galimybė nesuteikta, – savo pastebėjimus jie gali išsakyti Peticijų komisijai. Taigi, esant efektyvesnių būdų, kaip daryti spaudimą valdžiai, piliečių įstatymų leidybos iniciatyva ir sunkiai įgyvendinamas reikalavimas dėl 50 tūkst. piliečių parašų praranda savo aktualumą bei prasmę. Tačiau dar sudėtingiau yra inicijuoti referendumą. Nors bandymų būta, tačiau jie visi nesėkmingi. Tai rodo, kad 300 tūkst. riba (apie 12 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių) yra neįveikiamas barjeras. Atsižvelgiant į vidutinį rinkėjų aktyvumą per rinkimus bei į tai, kiek piliečių yra išvykę į užsienį, vertėtų rimtai svarstyti referendumo iniciavimui Konstitucijoje keliamus reikalavimus.

 

INFOLEX: Kokios yra pagrindinės kliūtys, trukdančios piliečiams pasinaudoti iniciatyvos teise?

 

P. Ragauskas: Beveik visais atvejais, kai buvo teikiamos piliečių iniciatyvos dėl įstatymų projektų, pasikartojo ta pati situacija: pritrūko iniciatyvą palaikančių piliečių parašų. Didelė problema yra ta, kad daugelis žmonių, kurie nėra visuomeniškai aktyvūs, nieko nežino apie iniciatyvą, o jei ir žino, trūksta informacijos, kur galėtų pasirašyti. Netgi tokia ryški, didelį atgarsį visuomenėje turėjusi iniciatyva dėl „LEO LT“ projekto (koordinatorius – Artūras Račas) nepasiekė Seimo, nors piliečių parašus rinko gerai žinomi žmonės, turėję informacinius kanalus ir sugebėję išplatinti žinią visai Lietuvai. Šiuo atveju susidurta ne su komunikacijos problema; parašų nepavyko surinkti, nes nedidelė iniciatyvinė grupė nėra pajėgi tą padaryti be gausaus padėjėjų, renkančių piliečių parašus atskirose vietovėse, būrio. Išskirdamas pagrindines kliūtis, paminėčiau rinkėjų apatiškumą, netikėjimą, kad galima įtakoti įstatymų leidėjo sprendimus. Tokį požiūrį sustiprina ir faktas, kad netgi surinkus 50 tūkst. rinkėjų parašų dėl siūlomo įstatymo projekto, tai negarantuoja įstatymo priėmimo. Pagal Konstituciją Seimas turi prievolę tik svarstyti įregistruotą įstatymo projektą, bet nėra įpareigotas jį priimti. Gana komplikuota ir pati parašų rinkimo procedūra, mat parašai dažniausiai renkami viešosiose erdvėse ir kiekvienas pasirašantis pilietis privalo nurodyti savo duomenis iš asmens dokumentų, kurių kasdien nesinešioja. Na, o svarbiausia yra tai, kaip jau minėjau, tų pačių tikslų, kurių siekiama naudojantis piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise, galima pasiekti ir kitais būdais, t.y. teikiant peticiją ar tiesiogiai kreipiantis į rinkėjus atstovaujantį Seimo narį.

 

Piliečių judėjimo „Už teisingumą“ grupei priklauso : Aurimas Drižius, Zigmas Vaišvila, Tauras Jakelaitis, Eugenijus Paliokas ir daugelis kitų. Kviečiame jungtis prie mūsų – surinkus bent 50 tūkst. parašų, Seimas privalės svarstyti piliečių paateiktus įstatymo projektus. Visus savo pasiūlymus galite siūsti redakcijai:

llredakcija@gmai.com

 

 

Facebook komentarai
Back To Top