skip to Main Content

Pildosi lietuvio svajonė – „butas“ su žemės sklypu ir be kaimynų

Bendrovės „Eika“ vadovas bei Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Robertas Dargis viename renginyje apibūdino lietuvio svajonių būstą: „Tai – vienkiemis, aplink – jokių kaimynų, bet kad būtų dvi minutės kelio iki parduotuvės ir trys minutės – iki darželio ar mokyklos“. Taigi kuriame anekdotus apie „meilę“ uošvienėms, tačiau realybėje neapykanta uošvienei ir kaimynui, matyt, pasiskirstytų tolygiai. O jei kalbant rimtai, svajonių būstą kiekvienas įsivaizduojame skirtingai, tačiau tikrai didelė dalis svajoja kada nors įsigyti ar pasistatyti namą. Su pievele priešais duris. Be kaimynų.

Kad ši svajonė išsipildytų greičiau viena Kauno bendrovė, atstovaujama nekilnojamo turto agentūros „011“ jau pastatė mažulyčių namų kvartalą Užliedžių rajone. Kaina „nesikandžioja“ – namuką galima įsigyti ir už 50 tūkst. eurų, jų plotas svyruoja nuo 50 iki 70 kvadratinių metrų.

 

Daugiau apie šiuos namukus paprašėme papasakoti nekilnojamo turto agentūros „011“ brokerį Mantą Jaruševičių, o rinkos tendencijas įvertinti – bendrovės „Eika“ atstovą Martyną Žibūdą. 

 

Pastatyti su galimybe praplėsti būstą

 

„Šiuo metu statoma 10 namukų ir 7 iš jų jau yra parduoti. Jų paklausa – nemaža. Kokia šiandien yra situacija? Kai buvo pats nekilnojamo turto rinkos pakilimas, gyvenome ne pagal tai, kiek uždirbame, o pagal tai, kiek davė bankas. O bankas tais laikais duodavo kiek tik pakeli. Paskui situacija drastiškai pasikeitė – buvo laikotarpis, kai apskritai niekas negalėjo net pasvajoti apie būstą. Na, o šiandien labai objektyviai skaičiuojame savo galimybes, pajamas ir išlaidas,“ – kalbėjo nekilnojamo turto brokeris M. Jaruševičius. 

 

Jis tikino, jog kauniečius ypač traukia link individualaus namo.

 

„Lietuviai, sakyčiau, yra namų gyventojai, o Kaunas ypač tuo pasižymi, – tikino „011“ agentūros atstovas. – Jie dažnai keliasi į sodų bendrijas, susitvarko tuos namukus ir ten gyvena. Tačiau yra žmonių, kuriems toks sklypas yra per mažas. Sako: „Nagi duokit nors truputėlį žemės.“ Soduose yra ir daugiau trūkumų: nėra interneto, komunikacijų, siauri keliai.“ 

 

Užliedžių rajone statomuose namukuose veiks šviesolaidis internetas, atvestas miesto vandentiekis, pastatyti kondensaciniai katilai, veiks autonominis dujinis šildymas.

 

Namai statomi 6 arų ploto sklypuose, taigi, M. Jaruševičiaus teigimu, 60-ies kvadratų namuką lengvai galima praplėsti. Apie priestato arba antrojo aukšto galimybę statytojai pagalvojo iš anksto. 

 

„Vietos priestatui tikrai yra. Taip pat namai taip suprojektuoti, kad priestatą pastatyti būtų labai lengva: pasistatei papildomą kambarį ir paskutinę akimirką išėmei langą, idėjai duris – viskas. Yra vitrininiai langai, tad net ir šaltuoju metų laiku gali vykti statybos, nebūtina name tuo metu gyvenančiųjų šaldyti“, – patarė nekilnojamo turto brokeris. 

 

M. Jaruševičiaus nuomone, lietuviai yra sėslūs žmonės, todėl jie net pasikeitus situacijai (pavyzdžiui, atsiradus daugiau vaikų), nenoriai keičia gyvenamąją vietą. Šiuo atveju statytojai suteikia galimybę namuką „modifikuoti“, kaip tik šauna į galvą: pamatai gali išlaikyti ir du aukštus, priestatai gali būti statomi praktiškai į bet kurią pusę, tereikia išsilieti pamatus.

 

Paskola – ir jokio gyvenimo žavesio 

 

Kitas aspektas – jaunoji karta jau nebenori visą gyvenimą ant kupros nešti būsto paskolos naštos. 

 

„Pasaulis keičiasi, dauguma žmonių nori pakeliauti. Jei viską atiduodi būsto paskolai, nebelieka jokio gyvenimo žavesio, – sakė M. Jaruševičius. – Šiuolaikinė šeima labai atidžiai skaičiuoja: jei reikia dviejų kambarių būsto, jis gali būti ir 70–80, ir 50–60 kvadratinių metrų. Įsigijus antrąjį variantą dar lieka lėšų įspūdingai kelionei į kitą pasaulio kraštą.“

 

Iš tiesų verta susimąstyti, ar tikrai reikia daugiau nei 50-ies kv. metrų būsto. Kiek laiko jame praleidžiate?

 

„Turime įvairių klientų, tačiau turiu pasakyti, kad daugėja žmonių, kurie į namus sugrįžta kaip į viešbutį. Kodėl? Tiesiog toks gyvenimo tempas. Beje, yra nemažai žmonių, kurie, jau išleidę vaikus, gyvena dideliame būste, sudėtinga jį išlaikyti ir būstas jau nugyventas, morališkai pasenęs. Tokių žmonių į mus kreipiasi daug – jiems tereikia ekonominio šildymo ir vieno aukšto, kad gilioje senatvėje nereikėtų niekur laipioti. Tačiau jie turi poreikį turėti daugiau žemės“, – kalbėjo M. Jaruševičius.

 

NT brokerio teigimu, tokios šeimos dažniausiai turi užgyvenę butą ir sodą. Pardavę šį turtą gyventojai gali įsigyti nedidelį namuką, kokybiškai jį įsirengti ir dar lieka lėšų gyvenimui. 

 

M. Jaruševičius teigia, jog į agentūrą kreipiasi apie trečdalis vyresnio amžiaus klientų. Vis tik jie ilgiau užtrunka svarstydami, ar tikrai verta įsigyti tą ar kitą būstą – per tą laiką patrauklų variantą jiems iš panosės nušvilpia spontaniškas jaunimas.

 

Internautų ginčas: per brangiai ar normaliai?

 

Vis tik paskelbę buto ploto namų pardavimo pasiūlymą agentūros „011“ atstovai susilaukė ir kritikos. Internautai pliekė namukus vadindami juos „būdomis“ ar „konteineriais“, o santūresni tikino, kad tokį namą galima pastatyti ir už 25 tūkst. eurų. Kitaip tariant – jog statytojai sau susiplanavo pernelyg riebų antkainį.

 

„Kritikams pasiūlyčiau užsiimti tuo verslu, pastatyti ir patikrinti, ar pigiai, ar brangiai išeina, – burnojimus atrėmė M. Jaruševičius. – Vidury laukų pastatyti namą nėra taip lengva. Yra dujos, vandentiekis, nuotekos, asfaltuoti keliai – jei kas nors kartą yra su tuo susidūręs, žino, kiek kainuoja.“ 

 

Jis pabrėžė, jog rajone įrengtas apšvietimas, asfaltuoti keliai, šviesolaidis internetas, atvestos visos reikiamos komunikacijos.

 

„Be to, namai statomi iš tikrai kokybiškų medžiagų: kondensacinis katilas – itališkas, apšiltinimo medžiagų (putų polistirolo) dėta 20 centimetrų, langai – 3 stiklų, 6 kamerų, grindinis šildymas, į šiaurinę pusę net nėra langų. Šie namukai orientuoti į pietų pusę, jie turi pasyvaus namo bruožų. Šildymo sąnaudos šiuose namuose bus labai nedidelės“, – kalbėjo M. Jaruševičius. 

 

Šildymas šiuose būstuose – dujinis autonominis, kiekvienas namas turi savo katilą. Namukai suręsti iš keraminių blokelių, nutinkuoti struktūriniu tinku, apšiltinti, turi 3-jų stiklų langus, priskiriami B energinei klasei. 

 

„Toks būstas išsprendžia daugybę problemų: šildymo kaina, nuosavos žemės plotelis, optimalus plotas. Du kambariai tai yra plotas, kurio porai žmonių užtenka – vienas kambarys – miegamasis, kitas – svečių“, – kalbėjo nekilnojamo turto brokeris. 

 

Mėgstantys dairytis pro užuolaidas liks nusivylę 

 

Namuke į bendrą erdvę sujungtos virtuvė ir svetainė, tualeto ir vonios patalpos, atsisakyta bet kokių koridorių. Namukuose, kurių plotas yra kiek didesnis – 64 kv. metrai – yra galimybė atskirti virtuvę nuo svetainės.

 

Kai kurie internautai piktinosi, jog šalia namelių nėra visai nieko – nei sandėliuko, nei garažo ar bent jau stoginės automobiliams. 

 

M. Jaruševičius teigia, jog visi šie statiniai įrašyti projektuose, tačiau jų statyba palikta kiekvienam būsto šeimininkui individualiai.

 

„Namai orientuoti taip, kad pietinėje pusėje liktų daugiausiai pievos ir saulės. Svetainės langai išeina į pietų pusę, o pats namas nustumtas daugiau į šiaurę, kad galėtum gėrėtis vaizdu pro langus,“ – sakė pašnekovas. 

 

Užtat vaizdu į jūsų kambarius kaimynai gėrėtis negalės. Namai pastatyti taip, kad matytumėte tik tą kaimyno namo sieną, kurioje nėra langų. Taigi, kaip sako NT brokeris, stebėjimo galimybė eliminuota.

 

Pripažino: butai traukiasi

 

Bendrovės „Eika“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda portalui statybunaujienos.lt pripažino, jog vertinant ištisų dviejų dešimtmečių nekilnojamo turto paklausą, parduodamo būsto plotas iš tiesų mažėja. Tai galioja ir „Eika“ statomiems butams, ir individualiems namams. 

 

„Egzistuoja mikro ir makro lygiai. Mikro – tai viena šeima. Jie ima kokią nors pinigų sumą – ji gali būti labai įvairi – ir žiūri, ką jie už tą pinigų sumą gali įsigyti. Ar tai būtų butas, namas ar kotedžas – bet kokių projektų atsiradimas tik papildo pasiūlą ir didina pasirinkimo galimybę“, – svarstė M. Žibūda.

 

Bendrovės „Eika“ statyti daugiabučiai Santariškėse. Bendrovės nuotr. 

 

 

Jis teigė, jog dar nežinia, ar maži namai užmiestyje bus tam tikras pabandymas, eksperimentas, ar virs tendencija. Tačiau „Eikos“ atstovo teigimu, jo atstovaujamos bendrovės statomi ir parduodami butai vis mažėja. 

 

„Parduodam vis mažesnius butus ir tam, matyt, yra kelios priežastys. Per pastaruosius metus išaugo investicinio būsto pirkimai. Kitaip tariant, tai yra antras būstas, kuris perkamas nuomai, jis tradiciškai yra 1–2 kambarių. Tai – nauja tendencija, ypač prestižinio būsto rinkoje. Sakyčiau, kad 50-ies kvadratų taisyklė atėjo iš ekonominio ir vidutinio segmento būstų į prestižinio būsto sektorių“, – kalbėjo M. Žibūda.

 

Viengungiams – ir butai, ir pienas

 

Net jei galimybės leidžia, neverta pirkti didelio investicinio būsto. Mat nuomininkai dažniausiai būna dar nesusituokusi pora, jauni žmonės. Didesnė šeima butą nuomojasi gerokai rečiau. 

 

„Kitas dalykas – kurio kol kas negaliu paremti Lietuvos demografiniais duomenimis, – visuomenė linksta į vėlyvą santuoką, šeimą. Vakarų Europoje jau seniai pastebėta, jog reikia būstus orientuoti į mažesnį namų ūkį, į viengungius. Na, negali sakyti, kad jie viengungiai, tiesiog jie dar nesukūrę šeimos“, – kalbėjo M. Žibūda. 

 

Jis pateikė pavyzdį, kaip prie šios „viengungių“ rinkos prisitaiko net pieno perdirbimo bendrovės – pienas pakuojamas į mažesnes, pusės litro pakuotes. Mat vienas žmogus kitu atveju jo nespėtų išgerti iki šiam prarūgstant. 

 

O kaip su kaimynais? Ar stengiamės vos turėdami galimybių kraustytis nuo jų kuo toliau? 

 

„Nenorėčiau to absoliutinti, kaip lietuvių bruožo. Yra vakarietiška ir rytietiška kultūros, ir Rytų kultūroje šeima yra labai svarbi, o Vakarų – labiau akcentuojamas individualumas. Privatumas visose šalyse yra svarbi būsto savybė ir projektuodami būstą mes į tai atsižvelgiame. Tačiau galiu duoti paprastą pavyzdį: apžiūrinėdamas būstą žmogus klausia: „O kurioje pusėje – vaikų žaidimų aikštelė?“. Kai ją parodome, sako: „Tuomet man duokite butą visai kitoje namo pusėje.“ Tačiau kitas prašys buto būtent su langais į žaidimų aikštelę, nes planuoja turėti vaikų ir šeimai aktualu matyti savo žaidžiantį vaiką. Kitaip tariant, vienam tai privalumas, kitam – trūkumas“, – teigė pašnekovas. 

 

Paklaustas ar nesibaimina, jog tokie maži namukai netrukus „atkeliaus“ ir į Vilniaus regioną, M. Žibūda teigė, jog kuo gausesnė pasiūla – tuo geriau pirkėjui. 

 

„Tai – kitas rinkos segmentas ir netgi kitas miestas, tačiau jei tokius namus pradėtų statyti ir Vilniuje, tai tik būtų postūmis pasitempti, pagalvoti, kuo mes išskirtiniai, kokie yra būtent mūsų būsto privalumai. Mes nuolat apie tai galvojam ir bendradarbiaujame su universitetais svarstydami, kaip pastatyti tobulesnį būstą. Į būsto rinką jau žengia išmaniosios technologijos, mobiliosios aplikacijos – galimybių tobulėti yra daugybė“, – pokalbį užbaigė M. Žibūda.

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ, www.statybunaujienos.lt

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));