skip to Main Content
Petras Navikas  : Teisingumo ministerija – teisėjų advokatė
Teisingumo ministerija – teisėjų advokatė
Civilinio proceso kodekso (CPK) 347 str. 3 d. nustatyta, kad kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui privalo surašyti advokatas. Bet dažnai šis teismas atsisako priimti skundą, jo neišnagrinėjęs iš esmės ir neišsprendęs pareiškėjo išlaidų advokatui samdyti klausimo. Būtent, kas turi apmokėti jo patirtas išlaidas: ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmęs skundą, ar valstybė, ar advokatas surašęs skundą? CPK nenustatyta bylinėjimosi išlaidų padengimo tvarka, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisako priimti skundą.
Žinoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo priteistas sumas už Lietuvos Respublikos teismų padarytus žmogaus teisių pažeidimus nagrinėjant (ir nenagrinėjant) bylas apmoka Teisingumo ministerija. Pareiškėjas paprašė Teisingumo ministerijos apmokėti jo patirtas išlaidas dėl CPK privalomo reikalavimo samdyti advokatą skundui surašyti, kai skundas atmestas jo neišnagrinėjus. Tačiau ministerija netenkino prašymo, motyvuodama, kad Žalos atlyginimo įstatymu nepavesta ministerijai atlyginti žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų ir neatliktų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Rekomendavo kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš valstybės.
Pažymėtina, kad ieškinį dėl teisėjų padarytos žalos galima pateikti tik Lietuvos respublikai, nors atsakovai yra padarę žalą teisėjai. Kadangi Lietuvos valstybę atstovauja Teisingumo ministerija, tai ji faktiškai yra teisėjų advokate ir gina tik teisėjus, o ne Lietuvos piliečius.
Taip ir įvyko. Teisingumo ministerija nesutiko sudaryti taikos sutarties nei prašyti teismo tarpininkauti taikiai išspręsti klausimą. Nepaneigusi nei vieno iš penkiolikos visų instancijų teismų teisėjų padarytų neteisėtų ir neatliktų procesinių veiksmų, pasiūlė teismui atmesti ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja tokio pasiūlymo ir laukė. Motyvuodama, kad pareiškėjas neįrodė, kad teisėjai neatliko neteisėtų veiksmų, nors ieškinyje jų nurodyta 15, atmetė ieškinį. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sprendimą, o Aukščiausiasis Teismas – atsisakė priimti skundą ir peržiūrėti žemesnių teismų sprendimų teisės taikymo aspektu. Suprantama, tikėtis kitokio sprendimo, kai teisėjas kartu yra atsakovas byloje, mažai buvo vilties.
Stebina Teisingumo ministerijos – valstybės institucijos, atsakingos už teisingumo įgyvendinimą ir piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, – požiūris. Aiškiai matyti, kad būtina išspręsti žalos apmokėjimo klausimą, kuri atsiranda Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti ir išnagrinėti kasacinį skundą, kai yra privalomas įstatymo reikalavimas samdyti advokatą. Antra, Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti ir išnagrinėti teisės taikymo aspektu skundo argumentus, nenustatomas žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, net ir tokiais atvejais, kai yra absoliučiai sprendimų negaliojimo pagrindas.
Taigi teisingumo paieška yra beviltiška ir nebus įmanoma laimėti ieškinį dėl teisėjų padarytos žalos, nes teisėjas savęs nepripažins atsakingu už savo padarytą žalą, o Teisingumo ministerija, kaip atsakovė gins valstybės interesus, o iš esmės gins teisėjus.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));