skip to Main Content

Per „Independence“ aferą pavogta apie 0,5 mlrd. Eurų (2)

Aurimas Drižius

 

Aferos „Independence“ mąstai artėjo prie legendinių „Mažeikių naftos“ privatizavimo dydžių, kaip Rusijos žydui Chodorkovskiui ir ko. buvo dovanotas 5 mlrd. litų vertės valstybės turtas. Veikėjai tie patys Andrius Kubilius ir Vytautas Landsbergis su savo mokine Dalia Grybauskaite. Apie tai kalbamės su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju Artūru Skardžiumi:

Kodėl net ir dabar galima „prastumti“ tokią aferą, kaip „Independence“?

– Premjeras A.Kubilius buvo sudaręs darbo grupę, kuriai jis pats ir vadovavo įgyvendinant šį projektą. Visi šios darbo grupės protokolai buvo pateikti Seimo tyrimo komisijai – juose dalyvavo ir „Klaipėdos naftos“ direktorius Rokas Masiulis. Ši darbo grupė iš esmės aptarinėjo SGD terminalo infrastruktūros statybą krante. Nors ši darbo grupė nieko iš esmės ir nenuveikė, tačiau vieną šios „grupės“ aferą dar spėjo sustabdyti tuometis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Ž.Plytnikas.  Mat minėta A.Kubiliaus darbo grupė bandė prastumti projektą, pagal kurį būtų gerokai per brangiai įsigytos vamzdžio nutiesimo iki SGD terminalo kompresorinės (apie 17 km. Ilgio) paslaugos. VPT įsikišo, ir taip buvo sutaupyta apie 100 mln. litų. Tačiau tuo metu šioje darbo grupėje niekas nekalbėjo apie tai, iš kur įsigyti tą SGD išdujinimo laivą. Tik vėliau „Klaipėdos naftos“ vadovas R.Masiulis veikė savarankiškai, nederindamas su A.Kubiliumi, ir paskelbė „konkurencinio dialogo būdą“ (rado tokią formulę, kad nereikėtų skelbti konkurso)  laivo įsigijimui. Kai jau išrinko laivo pardavėją, pamatė, kad net neuri Vyriausybės nutarimo, įgaliojančio R.Masiulį pasirašyti tokią sutartį. Žodžiu, R.Masiulis, neturėdamas jokių A.Kubiliaus vyriausybės įgaliojimų, „konkurencinio dialogo būdu“ pirko laivą, tačiau nupirko ne laivą, tačiau tik jo nuomą 10 metų.  Vėliau paaiškėjo, kad 10 metų laivo nuoma kainuoja tiek pat, kiek įsigyti du tokius naujus laivus. 

Tai R.Masiulis vis dar neturėjo Vyriausybės nutarimo dėl SGD, pasirašydamas sutartį?

– R.Masiuliui jau reikėjo pasirašyti sutartį dėl laivo, o nutarimo jis dar neturėjo, todėl staigiai vyriausybės posėdžio protokole užfiksuotas R.Masiulio prašymas įgalioti jį nusipirkti šį laivą, ir kad ‚Klaipėdos nafta“ būtų paskirta šį projektą įgyvendinančia bendrove. Vyriausybė pradėjo svarstyti šį klausimą, ir jį priėmė, likus dviem dienoms iki sutarties dėl laivo nuomos pasirašymo. R. Masiulis laukė, kol turės įgaliojimą, ir po dviejų dienų sutartį pasirašė. Kitas labai svarbus dalykas yra pažyma dėl minėto Vyriausybės nutarimo derinimo  – tai yra topas, kaip proteguojama viena įmonė. Teisingumo ministerija rašo, kad taip negalima daryti, o    Kubiliaus kanceliarija rašo, kad „kadangi „Klaipėdos nafta“ jau pradėjo įgyvendinti šį projektą, tai ji ir yra projektą įgyvendinanti bendrovė „de facto“. Paskui buvo argumentuojama, kad tai yra komercinis projektas, tačiau tada neaišku, kodėl jo išlaidos yra perleistos visai tautai. Ironiška, kad SGD terminalas buvo pradėtas kaip komercinis projektas privataus juridinio asmens, o paskui socializuotas. Kodėl nebuvo antikorupcinio vertinimo? Todėl, kad tą objektą vykdė privatus juridinis asmuo, ir jam nereikia antikorupcinio vertinimo, nes tai nėra valstybės objektas. Ir tokią išlyga egzistuoja iki šiol, ir tokia landa gali naudotis valstybinių įmonių, kaip „Lietuvos Energija“, dukterinės bendrovės. Manau, kad specialiai padaryta tokia landa siautėti ir vogti žmonių pinigus. Toks buvo šio projekto pirmasis etapas, ir jau pati pradžia rodo, koks jis bus neskaidrus – vietoj konkurso skelbiamas „konkurencinis dialogas“, arba vienas tiekėjas. Girdėjau, kad tas laivo pardavėjas buvo žinomas žymiai anksčiau, nei paskelbtas tas „dialogas“, tačiau jokių dokumentų tam pagrįsti neturiu. Tačiau negirdėjau ir paneigimų, kad taip nėra. Tada Seimo įsteigtas Strateginių tyrimo departamentas, vadovaujamas Lukošaičio, mums pateikė duomenis, kad laivo pardavėjas užsakė du tokius laivus už 500 mln. dolerių.  Jeigu tuo metu lito kursas buvo 2,5 lito už vieną dolerį, tai 1,8 mlrd. (laivo nuomos kainą) Litų padalinus iš  2,5, mes gauname apie 720 mln. dolerių. O tas laivo pardavėjas pats įsigijo tą „Independence“ apie 250 mln. dolerių, o mums išnuomavo už 720 mln. dolerių. Naujo tokio laivo tarnavimo laikas yra 40 metų, ir „Klaipėdos nafta“ pasirašė ne išperkamosios nuomos, o paprastos nuomos dienai sutartį 10 metų. Ir per tuos metus, net atmetus eksploatacinius ir įgulos nuomos kaštus,  mes vis tiek sumokame dviejų naujų laivų įsigijimo kainą, o po dešimt metų mes jau išsiperkame tą laivą maždaug su 30 proc. nusidėvėjimu.  Nors  mes tą „Independence“ galėjome išpirkti išperkamosios nuomos būdu per penkerius metus, tačiau šios aferos organizatoriai padarė dar vieną klaidą – Viešųjų pirkimų portale jie privalėjo paskelbti informaciją, iš kur perka paslaugą. Ten aiškiai parašyta, kad perkama iš Norvegijos. Tada komisija pasikvietė Plytniką ir paklausė, kaip tai gali būti – juks tas laivo pardavėjas „Hoegh Limited“ registruotas Bermuduose, Victoria strese. 22. Tada VPT privertė R.Masiulį pakeisti viešąją pirkimo ataskaitą. Vien jau tai yra kriminalas. O kol kas kas pinigai už ‚Independence“ nuomą sėkmingai pumpuojami į Bermudus. Tai tokia buvo pati „pirkimo“ procedūra. Man atrodo, kad šio etapo svarbiausias dalykas – Teisingumo ministerijos pastabos, kad tokio nutarimo dėl SGD terminalo įsigijimo apskritai Vyriausybė negali priimti.  Nors jis priimtas skubos tvarka. Nors Rokas Masiulis išleido apie 70 mln. litų teisės konsultantams, įsigyjant „pūslę“, tačiau vis tiek nesugebėjo laiku sutvarkyti  dokumentų, ir parengti tinkamo Vyriausybės nutarimo, kuris nesikirstų su teisės sistema. Tiesa, Teisingumo ministerija tada dar parašė, kad reikia skelbti tarptautinį konkursą, kad įsigyti SGD. Tačiau Kubilius atrėžė, kad jeigu jie pradėjo, tegul ir pabaigia. Tai anekdotas, ir absoliutus teisinis nihilizmas. Nepriklausomybė tegul būna, tačiau pinigus, plaunamus per ofšorus, reikia sustabdyti. Tuo labiau, kad Bermudai patenka į valstybes, su kuriomis valstybinėmis įmonėms draudžiama sudaryti sandorius. Tačiau tokį projektą įgyvendino privati įmonė, kurios išlaidos vėliau buvo užkrautos visiems gyventojams.

O kokią dalį šilumos kainoje sudaro „otkatas“ už „Independence“?

– Tais skaičiais galima įvairiai manipuliuoti. Energetikos ministerija paskaičiavo, kad dėl galios mokesčio šiais metais už SGD laivą bus permokėta 70 mln. eurų, o už suskystintas dujas – 50 mln. eurų. Iš tautos reikėjo pavogti apie 120 mln. eurų, tačiau kadangi buvo permokos už galios mokestį, jį sumažino iki 109 mln. eurų. Lietuvos poreikis dujoms, atmetus „Achemą“, sudaro apie 700-800 mln. kubinių metrų dujų. Dar apie 1,2 mlrd. dujų suvartoja „Achema“. Tačiau ‚Independence“ metinis pajėgumas yra 4 mlrd. dujų – kam reikia tokio didžiulio pajėgumo? Vienintelis logiškas paaiškinimas buvo toks – jeigu Lietuva tampa visiškai izoliuota, užsidaro Latvija ir Baltarusija, tai mums to laivo reikia tenkinti vidutinį paros poreikį tą trumpą laiką, kai Lietuva bus izoliuota. Tačiau Lietuva turi jungtį su Latvija, ir 2019 m. turės jungtį su Lenkija. Be to, turi jungtį su Baltarusija, todėl tokia modeliuojama  situacija, kai Lietuva tampa atskira sala, man sunkiai įsivaizduojama, ir tokia sala mes tikriausiai niekada netapsime iki 2019 m. Maždaug 8 proc. „Independence“ dujų yra prarandama dujas išdujinant, jos išgaruoja, tai yra technologiniai praradimai. Manau, kad tokiu trumpu ir kritiniu laikotarpiu „Achema“ gali ir nedirbti, tai kad tokio didžiulio ir ekstremalaus dujų poreikio tikrai nėra. Juk „Achemai“ nebūtina toliau gaminti trąšas, kai Lietuvoje karo stovis.  Kita vertus, Lietuvos vartotojai smarkiai permoka už tas dujas, kurias atveža „Independence“. Tai žvėriškas skirtumas – 2015 m. mes mokėjome apie 30 eurų už 1 MH. Kubinius metrus gauname padauginę iš 11. Pridėkime dar „Litgazo“ kaštus – apie 3 eurai už 1 MH, tai SGD dujas mes pirkome už 33 eurus. Kai Didžioji Britanija, Ispanija ir Prancūzija už tą patį kiekį moka 20 eurų. SGD dujos tiekiamos pagal Kubiliaus vyriausybės aprašą, patvirtintą jau po 2012 m. Seimo rinkimų. Šią sutartį konsultavo toks Vilius Bernatonis ir advokatų kontota „Tark Grunte  Sutkiene“. Kai pamatėme, kad pirkome 5,4 mln. MH  per metus 2015 m. iš terminalo, tai paskaičiavome, kad mokėdami apie 34 proc. brangiau, nei vidutiniškai Europoje, per pernai metus permokėjome 54 mln. eurų. Todėl galiu drąsiai sakyti, kad Roko Masiulio pasakymas, kad „mokėsime už teisingą dujų kainą“, yra melas.

Kodėl Seimas negali pasipriešinti tokioms aferoms?

– Seimas pernai priėmė nutarimą, kad Vyriausybė persiderėtų ir dėl kainos, ir dėl kiekio.  Gal tai ir sumažino kainas, tačiau tik artimiausiu metu. Tačiau ką aš noriu pasakyti – kai dar praeitas Seimas patvirtino SGD projektą, A.Kubilius iš karto iššoko pareikšdamas, kad reikia terminalo kaštus socializuoti.  O šis Seimas pamatė, kad kaštai smarkiai išpusti, ir SGD kainos žymiai didesnės, nei „Gazprom“, ir tada pakoregavo galios mokesčius, kad tas skirtumas nebūtų toks didelius. Todėl ta „saugumo dedamoji“, arba galios mokestis, šiems metams sudarys apie 120 mln. eurų. Tiek Lietuvos vartotojai sutaupytų, jeigu nepirktų dujų iš „Independence“. Seimas patvirtino tą galios mokestį įstatymu, sumažėjo ir perkamų dujų kiekis. Būtų gerai, jeigu prezidentė inicijuotų įstatymo pataisas, kaip sumažinti dujų kainas. Roką Masiulį reikėjo traukti baudžiamojon atsakomybėn už sutartį su „Litasko“, tačiau vietoj to gavo ordiną. 

Kubilius jus išvadino Kremliaus agentu?

– Turiu leidimą dirbti su NATO slapta informacija, tačiau atsakant į šį klausimą, galiu tiek pasakyti – kad ir kaip Kubilius su savo šaika stengtųsi savo aferas įvynioti į trispalvę, vis tiek tai bus afera. O Kubiliaus aferų gynėjai – Rasytė Juknevičienė ir A.Anušauskas – mane ir daro rusų agentu. Tačiau tokio įžūlaus melagio, kaip Rokas Masiulis, aš nesu sutikęs – jis išputęs akis įrodinėjo, kad sutartyje yra numatyta išperkamoji nuoma, o ne paprasta nuoma. Reikėjo jam atnešti Civilinį kodeksą, ir parodyti, kas yra išperkamoji nuoma – kai daiktas perkamas už įmokas, kol mažinama daikto vertė, kol atsiranda absoliutus nulis. Jeigu tokia sutartis būtų sudaryta, jau 2019 m. „Independence“ būtų mūsų nuosavybė, ir jį galėtume naudoti, kaip norime, net parduoti, nes 2019 m. jau turėsime dujų jungtį su Lenkija.

Kaip prognozuojate rinkimų rezultatus?

– Aš prognozuoju, kad protesto balsus šiandien pasiims Skvernelis su žemgrobiu. Kaimas yra nepatenkintas pieno kainomis ir išmokomis, kiaulių maru, ir yra daug stiprių ūkininkų, kurie gali daug ką leisti, pvz., finansuoti TV serialus, kaip „Naisių vasara“. O Karbauskio siekis yra turėti blaivius ir už minimumą dirbančius „cholopus“, nes jis pats ir jo šeima gyvena ir vaikai išaugo Ispanijoje. Pamenu, kad dar nuo 2000 m. Karbauskis nelankė Seimo posėdžių, nes gyveno Ispanijoje. Bandėme su juo aiškintis „Žinių radijo“ laidoje – kodėl Karbauskis, gyvendamas Ispanijoje, nesiūlo ten uždrausti pardavinėti vyną? O vietoj to daro eksperimentą Naisiuose, kad žemdirbiai geriau lenktų nugaras jo firmose. Juk žmogus valdo daugiau nei 1 proc. Lietuvos teritorijos, tačiau kažkodėl gyvena Ispanijoje, ir sako, kad jeigu ten gyvena Sabonis, kodėl negali Karbauskis? Jis į šią šalį emigravo dar 2000 m., ir jo šeima nuo to laiko gyvena ten. O žmonėms norisi tvirtos rankos, ir todėl kuriami tokie serialai, kaip „mentai“, kuriamas pozityvus policininko įvaizdis. Toks derinys ir kelia man klausimą – kokį procentą rinkėjų balsų jie pasiims. Manau, kad apie 20 vietų. O dėl Tvarkos ir teisingumo – dabar partijos sąrašo lyderis yra Remigijus Žemaitaitis, labai lojalus Daukanto aikštei, ir visur deklaruojantis, kad kiekvieną klausimą derina su Grybauskaitės patarėjais. 

O ar prezidentė dėlioja vyriausybę po rinkimų?

– Kiek aš žinau, senelis dėlioja Gabrieliui Landsbergiui premjero vietą po Seimo rinkimų. Tai tikslas, kurio siekia ir prezidentūra, ir konservatoriai. O prezidentės pareiškimas, kad „valdžia nužmogėjo“, yra rinkimų kampanijos juodosios technologijos. Prezidentė rinkimų metu turi būti neutrali, tačiau šiuo atveju Dalia Grybauskaitė dažnai viešai pasirodo su Vytautu Landsbergiu. Tą patį mačiau ir Briuselyje, kai ji buvo eurokomisarė. 

Kodėl socdemai atsisakė tirti Grybauskaitės įtaką teisėsaugai?

– Buvo nuspręsta, kad prieš rinkimus nereikia didinti įtampos, tačiau supratimo ir tolerancijos turi būti iš visų pusių. Tačiau prezidentūra to nesupranta – daromos kratos Seime, parlamento vieta kažkur prie būdos. Manau, kad kitas Seimas grįš prie šio klausimo, nes visos šios kratos rodo, kad demokratijos lygis krito žemiau Rusijos ir Baltarusijos.  Matoma akivaizdi manipuliacija teismų ir teisėjų valia – griaunama parlamentinė respublika. Viskas daroma tam, kad anūkas taptų premjeru. 

 

2012 m. sausio 21 d. AB „Klaipėdos nafta“ baigė laivo-saugyklos nuomos viešojo pirkimo konkursą (konkurencinio dialogo būdu) ir laimėtoju pripažino Bermuduose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“.

 

2012 m. sausio 30 d. Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos (pirmininkas A. Kubilius) posėdžio metu AB „Klaipėdos nafta“ direktorius R. Masiulis, nurodė tam, kad galėtų pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju, AB „Klaipėdos nafta“, turi būti paskirta SGD terminalo projektą įgyvendinančia bendrove, dėl šios priežasties būtina skubiai priimti šiuos teisės aktus: Vyriausybės nutarimą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo ir įstatymą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisija nutarė pavesti Energetikos ministerijai iki 2012 m. vasario 6 d. parengti šiuos projektus.

 

2012 m. vasario 15 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“, kuriuo be konkurso paskyrė privatų juridinį asmenį AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. vasario 29 d.

 

2012 m. kovo 2 d. AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį su konkurso laimėtoju Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd“ dėl Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su išdujinimo įrenginiu nuomos ir aptarnavimo paslaugų. Šia sutartimi AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ už 10 metų SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginio (FSRU) nuomą sumokėti 1 800 000 000 Lt.

 

Konstatuotina, kad sutartyje numatyta fiksuota SGD laivo-saugyklos nuomos kaina – 189 000 USD (480 000 Lt) už 1 dieną (viso 365 dienos per metus).

Į šią fiksuotą kainą bus įskaitomas laivo nuomos, valdymo, įgūlos nuomos ir aptarnavimo (remonto) mokestis, tačiau ši fiksuota kaina galios tik pirmus dvejus metus, po to už aptarnavimo (remonto) paslaugas AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo atlyginti pagal faktiškai patirtas sąnaudas. Tikėtina, kad fiksuota SGD laivo-saugyklos nuomos kaina ateityje didės.

 

SGD terminalo projekto konsultantams 2011-2012 m. AB „Klaipėdos nafta“ sumokėjo daugiau nei 52 mln. Lt.

2011 m. birželio mėn. Hoegh LNG už 500 mln. USD Hyundai Heavy Industries užsakė du 170 000 m³ talpos FSRU

Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus ir sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti, priimtas po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovę, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos. Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus projektą vykdyti, laikytinas ydingu.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO “ DĖL SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮRENGIMO“ PROJEKTO DERINIMO PAŽYMA   (Nr. 199;  priimtas  2012 m. vasario 15 d.)

 

Eil. Nr.

Institucijos, su kuria derinta, pavadinimas, rašto data ir numeris

Pastabos ir pasiūlymai

Žyma apie pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies

 

1.       

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pažyma 2012-02-06 d. Vyriausybės pasitarimui

 

Vertinant Nutarimo projekto 1 punkto nuostatas, kuriomis siūloma akcinę bendrovę „Klaipėdos nafta“ paskirti suskystintų gamtinių dujų terminalo įgyvendinimo bendrove, pažymėtina, kad Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose nepateikti tokį siūlymą pagrindžiantys argumentai. Kadangi Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra nurodyti motyvai, objektyviai pateisinantys akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ išskyrimą kitų Lietuvos bei Europos Sąjungos šalių ūkio subjektų atžvilgiu, abejotina tokio siūlymo atitikimu Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintiems nediskriminavimo ir skaidrume principams, kurių turi būti laikomasi parenkant subjektą, kuriam suteikiama išimtinė teisė atlikti tam tikrus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarime Nr. 871 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“, kuriuo taip pat siūloma vadovautis priimant Nutarimo projektą, konkretus šį projektų įgyvendinantis subjektas nenurodytas – šio nutarimo 1 punkte numatyta, kad šį valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažįstamą projektą tiesiogiai arba per valstybės valdomas bendroves ar Įmones turi kontroliuoti Lietuvos Respublika. Sistemiškai įvertinus šias galiojančias nuostatas, Nutarimo projekte siūlomas nuostatas ir Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose pateiktą informaciją, taip pat lieka teisiškai neapibrėžta, kaip šios nuostatos koresponduoja su galiojančiomis įstatymų nuostatomis dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės kaip valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto bendradarbiavimo įstatymuose (Investicijų, Koncesijų ir kituose įstatymuose) nustatytais būdais, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą (žr. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas) bei koks įstatymuose nustatytas valdžios ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdas pasirenkamas. Pažymėtina, kad viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas turi būti vykdomas laikantis įstatymuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų.

 

Neatsižvelgta.

 

Nutarimo projektu nėra siekiama sukurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės santykių.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m.             liepos 21 d. nutarimu Nr. 1097Dėl gamtinių dujų terminalo projekto plėtros“ pritarė, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.

 

Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, todėl ji suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove yra de facto.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m.          liepos 13 d. nutarimo Nr. 871 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ 1 punkto nuostatos taip pat bus įgyvendinamos – projektą per valstybės valdomą bendrovę kontroliuos Lietuvos Respublika, kuriai nuosavybės teise priklauso 70,63 akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“  akcijų.

2.       

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pažyma 2012-02-06 d. Vyriausybės pasitarimui

 

2. Siūlant suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu, Šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto galimybių studija patvirtino, jog investicijos į terminalą galėtų sudaryti iki 350 mln. eurų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 152 straipsnio 9 dalies nuostatas, pagal kurias sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 200 mln. litų turtinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Lietuvos Respublikos Seimas. Nutarimo projekto lydimuosiuose dokumentuose nepateikus visos reikiamos su numatomu suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo finansavimu susijusios informacijos, Teisingumo ministerija neturi galimybės įvertinti Nutarimo projekto nuostatų suderinamumo su pirmiau nurodytomis Investicijų įstatymo nuostatomis.

 

Neatsižvelgta.

 

2012 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo“ papildymo, kuriuo Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas buvo įtrauktas į Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planą (toliau – Planas). Pagal Planą nei suskystintų dujų importo terminalo įrengimui Lietuvoje, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto esamos infrastruktūros išplėtojimo ir naujos įrengimo priemonių įvykdymui valstybės biudžeto lėšų naudoti nenumatoma.

 

Dėl to, šiuo Nutarimu Lietuvos Respublika neprisiima jokių finansinių įsipareigojimų (taip pat ir didesnių kaip 200 mln. Lt) susijusių su Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektu ir Nutarimo projekto reguliavimas yra suderinamas su Investicijų įstatymo nuostatomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas

 

AB „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir Bendrovė) 2012 m. liepos 3 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas“  (toliau – Pirkimas) skelbiamų derybų būdu.

 

 

2012 m. gruodžio 20 d. Bendrovės Pirkimo komisija posėdyje (Pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. SGD2-110) įvertino galutinius dalyvių pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilę ir nustatė pirkimo laimėtoją – konsorciumą AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, pasiūliusį 166 979 263 Lt su PVM kainą.

 

2013 m. sausio 15 d. PPS Pipeline Systems GmbH kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl esminių viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.2013 m. vasario 8 d. Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo Bendrovę panaikinti Pirkimo komisijos 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 5 d., 2012 m. gruodžio 20 d. posėdžiuose priimtus sprendimus, pažeidžiančius Viešųjų pirkimo įstatymo 39 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

 

2013 m. gegužės 6 d. po pakartotinai įvykusio konkurso buvo paskelbta laimėtoja PPS Pipeline Systems GmbH, pasiūliusi 114 756 400 Lt su PVM kainą, ir su ja pasirašyta Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų sutartis.

 

AB „Klaipėdos nafta“ surengus pakartotiną viešųjų pirkimų konkursą dėl naujo Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimo konkurso laimėtojas – PPS Pipeline Systems GmbH pasiūlė 52 mln. litų mažesnę kainą nei pirmą kartą konkursą laimėjęs konsorciumas AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.

 

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 28 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1943/2013 pagal ieškovų PPS Pipline Systems GmbH, AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-925-265/2013, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančiosios organizacijos (Bendrovės) veiksmai, pakeičiant pasiūlymų vertinimo kriterijų iš ekonomiškai naudingiausio į mažiausios kainos kriterijų, yra neteisėti bei iš esmės pažeidžiantys skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

 

AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius neužtikrino tinkamo Pirkimų komisijos darbo, organizuojant viešąjį pirkimą „Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos (EPC) darbų pirkimas“ ir dėl to AB „Klaipėdos nafta“ galėjo patirti mažiausiai 52 mln. Lt nuostolį.


įstatym

 

SGDT įstatymas priimtas po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovę, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos.

 

 

Vyriausybė, teikdama SGDT įstatymo projektą, aiškinamajame rašte nurodė, kad SGD terminalo projektas bus įgyvendinamas kaip komercinis projektas – privačiomis investuotojų lėšomis. Tačiau pačiame SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos turės padengti visi dujų vartotojai per papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

 

 

SGD terminalo paramos schema, įtvirtinta SGDT įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2012 m. vasario 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ 1 punkte, kartu su SGDT įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, laikytina valstybės pagalba. Tai reiškia, kad tokia valstybės pagalba turėjo būti iš anksto (dar iki SGDT įstatymo priėmimo ir AB „Klaipėdos nafta“ paskyrimo projekto įgyvendinimo bendrove) suderinta su Europos Komisija ir gautas jos leidimas.

 

 

.

 

AB „Klaipėdos nafta“ raštu informavo VKEKK, kad SGD terminalo veiklos koncepciją parengė patarėjai – kompanija „Fluor S. A.“ ir įvertinę suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros projektų įgyvendinimo geriausią pasaulinę praktiką ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkos specifiką, pasiūlė SGD terminalo įrengimo kaštus socializuoti, t.y. įtraukti į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą.

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top