skip to Main Content

 PEILIO IR NAGŲ ILGIS KAIŠIADORYSE PAGAL TAUTVYDĄ BARŠTĮ

1. Ginčo esmė

        Kauno apygardos teismas priėmė  nutartį, kuria atmetė mano, Joanos Švenčionienės ieškinį AB „Kaišiadorių paukštynas“. Teismas pareiškė,  kad drausminės nuobaudos man  buvo skirtos ir iš darbo aš buvau  atleista pagrįstai. 

     Aš kategoriškai nesutinku su Teismo priimta nutartimi, kad AB „Kaišiadorių paukštynas“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis mane teisėtai atleido iš darbo Tautvydo Barščio paukštyno. Todėl ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimti pažeidus įrodinėjimo taisykles, pakankamai neatskleidė bylos esmės, kas nulėmė neteisingą materialinės teisės normų aiškinimą ir gręsia nepriimtino teismų praktikos precedento sukūrimu, nes pateisino nepilnų ir netinkamų AB „Kaišiadorių paukštynas“ įrodymų vertinimą kaip priemonę diskriminuoti mane dėl jos visuomeninės veiklos, o taip pat, kaip galimo keršto priemonę už tai, kad aš pilietiškai aktyvi, nes ne kartą iškėliau AB „Kaišiadorių paukštyne“ esančias problemas. Be to, darbdavys nepaisė ir apskritai ignoravo Darbo kodekso 4 str. 4 d. ir 35 str. 1 d. nuostatas, kad įgyvendinant darbo teises ir vykdant pareigas AB „Kaišiadorių paukštynas“ turėjo veikti sąžiningai, laikytis  teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad aš AB „Kaišiadorių paukštyne“ dirbau nuo 2004 m. rugsėjo 8 d. Daugiau kaip 10 metų AB „Kaišiadorių paukštynas“ neturėjo jokių priekaištų dėl mano darbo. Per laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. spalio 30 d. aš nė karto nepažeidžiau darbo drausmės, man nebuvo paskirta nei viena drausminė nuobauda. Nuobaudos radosi, kai tik aš pradėjau viešai kelti AB „Kaišiadorių paukštynas“ problemas. AB „Kaišiadorių paukštynas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 6/29 man buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, 2015-03-10 įsakymu Nr. 6/07 – papeikimas, o 2015-03-12 įsakymu Nr. 6/08 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teisma, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I.T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I.Č. (M.), M.M. v. UAB „Kelio restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A.K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje I.T. v. Šiaulių lopšelis darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005; 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje M.B.B. v. Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas, bylos Nr. 3K-3-462/2005). Ši teismo pareiga egzistuoja, jeigu ieškovas net nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagal DK  136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

   Akivaizdu, kad Tautvydo Barščio paukštynui Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatas ir pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normas.

      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. kovo 10 d.  AB „Kaišiadorių paukštynas“ generalinio  direktoriaus Manto Rudaičio įsakymu Nr. 6/07 buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas už darbo tvarkos bei  „Personalo higienos taisyklių“ nesilaikymą. Minėtą nuobaudą  AB „Kaišiadorių paukštynas“ skyrė už tai, jog aš dirbau ne su darbui išduotu darbo įrankiu (filetavimo peiliu), o asmeninėmis lėšomis įsigytu profesionaliu peiliu. Šį peilį  nusipirkau specialiai ir kokybiškai darbo funkcijoms atlikti, nes Barščio AB „Kaišiadorių paukštynas“ išduodami peiliai būna atšipę, su jais itin nepatogu dirbti. Dėl tos priežasties iš savo asmeninių lėšų  įsigijau iškaulinimo peilį „TESCOMA“. Šio peilio naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad jo „ašmenys pagaminti iš aukštos klasės nerūdijančio plieno, ergonomiška rankena iš kieto patvaraus plastiko su 3 tvirtomis kniedėmis“. Pabrėžtina, kad peilis visą laiką nuo jo įsigijimo momento buvo laikomas darbavietėje. Aš peilio niekada neparsinešdavau namo. Šį peilį aš visada dezinfekuodavau tokia pačia tvarka, kaip ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ išduodamus peilius. Objektyviai įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad drausminė nuobauda – papeikimas už šį formalų pažeidimą man buvo paskirtas nepagrįstai, nes darbo drausmės  aš nepažeidžiau, – priešingai, aš  de  facto  tik kokybiškiau  atlikdavau  savo  darbą. Kodėl Tautvydui Barščiui ir jo AB „Kaišiadorių paukštynas“ nepatinka profesionalus iškaulinimo peilis  „TESCOMA“ man niekada nebuvo paaiškinta, bet tai buvo atleidimo iš darbo pretekstas.

    2015 m. kovo 12 d. AB „Kaišiadorių paukštynas“  įsakymu Nr. 6/08 Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo, už darbo tvarkos bei „Personalo higienos taisyklių“ nesilaikymą skyrė man, darbuotojai Joanai Švenčionienei, drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., t.y., kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.  Teismo sprendime 2015 m. liepos 7 d. teigiama: „Ieškovei Joanai Švenčionienei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. buvo paskirta Kokykės kontrolės tarnybos vadybininkės Kristinos Kurutienės Tarnybinio pranešimo ir Personalo tarnybos vadovės Laimos Ivaškevičienės Tarnybinio pranešimo dėl drausminės nuobaudos Joanai Švenčionienei pagrindu. Kokybės vadybininkės Kristinos Kurutienės 2015 m. vasario 13 d. Tarnybinis pranešimas nurodo, jog atliekant išpjaustymo cecho buities patalpose „Personalo higienos taisyklių“ laikymosi patikrą, su tikslu  patikrinti ar darbuotojai įsisavino 2015 m. sausio 23-28 dienomis pravestus personalo ir sanitarijos mokymus, nustatyta neatitiktis: išpjaustymo cecho darbuotoja Joana Švenčionienė nesilaikė higienos reikalavimų – nagai ilgi, panagės pilnos purvo ir tokiu būdu ji pažeidė personalo higienos reikalavimų taisyklių punktą 2.5. – prižiūrėkite nagus: nagai turi būti nelakuoti, nepriauginti, labai trumpai kirpti, panagės švarios“. Byloje pateikti  AB „Kaišiadorių paukštynas“ dokumentai – mano pasiaiškinimas, K. Kurutienės tarnybinis pranešimas, bei mano paaiškinimai teismo posėdžio metu tariamai patvirtina aplinkybę, kad patikros, atliktos pietų pertraukos metu buitinėse patalpose, metu buvo nustatyta, kad mano panagės buvo nešvarios. Pietų pertraukos metu aš tvarkiau savo spintelę. Tokį paaiškinimą aš pateikiau darbdaviui ir teismui, tačiau teismas padarė priešingą išvadą, kad tokie mano parodymai yra paneigti nuosekliais liudytojų parodymais, ir padarė nenuoseklią išvadą, nepagrįstą jokiais įrodymais, nurodydamas, kad mano pasiaiškinimas patikrinimo metu, kad aš išsitepliojau eidama per lauką, prieštarauja vėliau mano pasiaiškinime ir teismo posėdyje pateiktiems parodymams. Sprendime taip pat nurodoma, kad, atsižvelgiant į liudytojų parodymus aišku, kad patalpos, kuriose darbuotoja dirbo, taip pat patalpos skirtos poilsiui yra uždaros, todėl  aš  neturėjau galimybių susitepti rankų. 

     Nei Tautvydo Barščio paukštyno generalinis direktorius M. Rudaitis, nei Teismas neanalizavo tos aplinkybės, ar su batais, nuo kurių nubyrėjusias žemes aš išvaliau iš spintelės, buvo gamybinėse patalpose – išpjaustymo ceche, atlikdama tiesiogines savo darbo funkcijas, ar tai buvo batai, su kuriais aš atvykau iš namų į darbą ir kuriuos pasidėjau spintelėje  prieš pradėdama darbą. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina teismo padarytos išvados, kad aš neturėjau galimybių išsipurvinti batų. Šių aplinkybių teismas nenagrinėjo, nors jos yra reikšmingos sprendžiant klausimą, ar drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo Ieškovei buvo skirta pagrįstai. Iš K. Kurutienės tarnybinio paaiškinimo galima daryti išvadą, jog ji pati netikrino spintelės, nežiūrėjo, ar spintelėje yra kokie nors batai.  Be to, teismas neatsižvelgė į mano argumentus, jog išeinant iš išpjaustymo cecho, kuriame aš atlikdavau savo tiesiogines darbo funkcijas, yra privaloma pereiti per dezbarjero zoną, kurioje yra tikrinama, ar darbuotojai nedėvi papuošalų, ar jų panagės yra švarios, ar nagai nėra ilgi. Eidama pietauti 2015 m. vasario 13 d. aš jokių pastabų iš tikrintojų  dezinfekcinėje zonoje negavau. Vadinasi, mano rankos buvo švarios ir nagai ne per ilgi.  Nejaugi mano nagai spėjo užaugti pietų pertraukos metu ir viršijo  T. Barščio AB „Kaišiadorių paukštynas“   abstrakčiai  įsivaizduojamą  ir pageidaujamą nagų ilgio limitą?

      Kaip aukščiau minėta, AB „Kaišiadorių paukštynas“ skyrė drausminę nuobaudą man – atleidimą iš darbo už tai, jog aš pažeidžiau „Personalo higienos taisyklių“ 2.5 p. – prižiūrėkite nagus: nagai turti būti nelakuoti, nepriauginti, labai trumpai kirpti, panagės švarios. K. Kurutienės Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad aš nesilaikiau higienos reikalavimų – nagai ilgi, panagės pilnos purvo.  Sąvokos „trumpas“, „ilgas“ yra vertinamojo pobūdžio, dėl tos priežasties AB „Kaišiadorių paukštynas“ teiginiai, jog 2015 m. vasario 13 d. pietų pertraukos metu atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad mano nagai yra ilgi ir aš tokiais savo veiksmais pažeidžiau „Personalo higienos normas“, yra nepagrįsti. Visiškai nėra aišku, kokius nagus Barščio AB „Kaišiadorių paukštynas“ laiko ilgais. Byloje ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama ir analizuojama. Darbuotojas yra silpnesnė šalis, dėl tos priežasties teismai, nagrinėdami darbo bylas, turi veikti aktyviai ir ginti darbuotoją. Šioje byloje Kaišaidorių rajono apylinkės teismas visas abejotinas aplinkybes vertino ne mano, kaip darbuotojos naudai, o Barščio AB „Kaišiadorių paukštynas“ naudai. Tokiu būdu teismas pažeidė Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso  nuostatas.

     Teismas sprendime teisingai pastebėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbo sutarčiai pagal LR DK 136 str, 3 d. 1 p. nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-872-548/2015 ir nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2245-153/2015 esminė aplinkybė – ar aš 2015 m. vasario 13 d. padariau drausmės pažeidimą, t.y. pažeidžiau „Personalo higienos normas“, ar drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai, nebuvo atskleista.  Be to, Teismas neanalizavo aplinkybės, kad 2015 m. vasario 13 d. patikrinimas buvo atliktas buitinėse patalpose mano pietų pertraukos metu. Pietų pertraukos laiką aš turiu teisę naudoti savo nuožiūra. Būti nuoga ar apsirengusi ne pagal Barštį. Ignoruota aplinkybė, kad patikrinimas buvo atliekamas buitinėse patalpose pietų pertaukos metu, o ne pačiame išpjaustymo ceche, man atliekant tiesiogines darbo funkcijas. Todėl daryti išvadą, kad aš galėjau užteršti gaminamą produkciją, nebuvo jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  nebuvo nustatyta, jog aš atlikau darbo funkcijas išpjaustymo ceche nešvariomis panagėmis. Aplinkybė, kad mano panagės tariamai nešvarios, buvo fiksuota buitinėse patalpose. Darbdavio Barščio AB „Kaišiadorių paukštynas“ nešvarių rankų ar nagų fiksavimo konkrečios metodikos nebuvimas ir tinkamų matavimo prietaisų nebuvimas davė pagrindą AB „Kaišiadorių paukštynas“ apkaltinti mane pažeidus darbo drausmę, t. y., fiksavus, kad „nagai ilgi, panagės pilnos purvo“.  Sąvokos „trumpas“, „ilgas“ yra vertinamojo ir santykinio pobūdžio, dėl tos priežasties AB „Kaišiadorių paukštynas“ teiginiai, jog 2015 m. vasario 13 d. pietų pertraukos metu atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad mano nagai yra ilgi ir aš tokiais savo veiksmais pažeidžiau „Personalo higienos normas“, yra nepagrįsti. Nėra aišku, kokius nagus  Barščio AB „Kaišiadorių paukštynas“ laiko ilgais, jeigu rytinio patikrinimo dezbarjere metu jie nebuvo ilgi. Apskritai, nagų „nepriauginu“ nei pietų pertraukos, nei kitu metu. Mano nagai visada trumpai apkirpti ir panagės švarios. Nepagrįstai man pasėkoje skirta drausminė nuobauda, kurios aš net neturėjau galimybės, realios teisės apskųsti nustatyta tvarka.  Todėl aš tai vertinu neigiamai ir laikau, kad už lokalinių darbdavio Barščio aktų nereglamentuotą abejotiną darbo drausmės pažeidimą man buvo paskirta drausminė nuobauda, ko nenumato joks LR Darbo kodekso straipsnis.

     AB „Kaišiadorių paukštynas“ ir teismai negalėjo apkaltinti manęs už neva „ilgus nagus, panages pilnas purvo“, nes AB „Kaišiadorių paukštynas“ nepateikė konkrečios nagų ilgio ir nešvarių panagių matavimo metodikos, o darbdavio „Personalo higienos taisyklėse“ klausimas, iškilęs šiame konkrečiame ginče, nėra pakankamai aiškiai reglamentuotas, todėl sudarantis sąlygas darbdavio Barščio subjektyviam ir vienašališkam traktavimui skirtingais atvejais savo nuožiūra. Aš manau, kad radus lokalinio akto aiškiai nereglamentuotą defektą,  AB „Kaišiadorių paukštynas“ privalėjo vadovautis pirmiausiai LR DK ir LR CK kriterijais,  siekdamas užkirsti kelią galimai antisanitarinei infekcijai ar žalai, kuri galėjo atsirasti dėl nešvarių panagių ir ilgų nagų. 

          2. Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

     Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai Teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. 

  Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

    Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek tai būtina įvertinti teisės normų taikymo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. O. v. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bylos Nr. 3K-3-331/2010, 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir R. P., bylos Nr. 3K-3-72/2009). 

    Nagrinėjamoje byloje būtent dėl netinkamo ir nepakankamo fakto klausimų ištyrimo pažeidžiant įrodinėjimo taisykles reglamentuojančių procesinės teisės normos reikalavimus, AB „Kaišiadorių paukštynas“ nepagrįstai išvengė jam nepalankių įrodymų ištyrimo ir įvertinimo, bylos esmė liko pilnai neatskleista ir materialinės teisės normos taikytos netinkamai.

   Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai buvo neištirtos mano pagrįstos abejonės, ar drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Visa tai abiejų žemesnės grandies teismų nebuvo tinkamai ištirta ir pakankamai įvertinta. Tokie materialinės teisės normų aiškinimui ir bylos baigčiai svarbūs įrodymai netinkamai ištirti ir įvertinti, o formalus darbdavio lokalinio akto nuostatų taikymas, kaip minėta, gręsia imperatyvių teisės aktų šiurkščiais pažeidimais.

   Šioje byloje, ad hoc, be kita ko išryškinta, kad esant nepakankamai reglamentuotai darbdavio lokaliniu aktu ginčo situacijai (labai abstrakčios „Personalo higienos normų“ taisyklės, neapibrėžtas nagų ilgis, nešvarios panagės, nėra pagrindas defektuoti darbuotoją, remiantis tikrintojo darbine patirtimi ir vidiniu įsitikinimu, siekiant išvengti didesnio blogio (ekonominės žalos), negu darbdavio nuomone, nuostolingas nepagrįstas defektavimas. Tokiu būdu palikta subjektyvaus teisinio nesureguliuotumo, reliatyvios teisės taikymo erdvė.

    Esant prieštaravimų tarp norminių darbo teisės aktų, turi būti taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (Darbo kodekso 11 str. 2 d.). Taigi, esant aiškiam problemos teisiniam nesureguliuotumui darbdavio lokaliniu aktu, darbuotojas neturi būti pripažįstamas veikęs netinkamai, be kita ko, net atimta teisė apskųsti drausminę nuobaudą. Pažeistas fundamentalus teisės principas: „audiatur et altera pars“ (tebūna išklausyta ir kita pusė).

    Mano argumentai dėl man, kaip darbuotojai, daromo darbdavio persekiojimo nėra tušti, – aš iš darbo  atleista itin ypatingai skubia tvarka, net užkardant paskirtų nuobaudų apskundimą.

     Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą.  Europos

Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. Rekomendacijoje Nr. R/95/5 esanti nuostata, kad šalims iš 

principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus, orientuoja

įstatymų leidėjus į tai, kad būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą.

Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia, kad teismas 

nepagrįstai neturi paneigti šią galimybę, ir ypač  tada,  kai apeliacinis skundas  paduotas  praleidus įstatymo 

nustatytą terminą (Lietuvos  Aukščiausiojo  Teismo  Civilinė  byla  Nr.  3K-3-50/2007). A  propos,  šiuo atveju 

prisimintina viena EEB byla prieš Ispaniją, o būtent: Byloje pažymėtina Generalinio advokato L. A.  Geelhoed 

išvada, pateikta  2004  m.  balandžio  29 d. Byla C-70/03 Europos Bendrijų komisija prieš Ispanijos  Karalystę 

„Valstybės  įsipareigojimų  nevykdymas  –  Tarybos  direktyvos  93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų  sutartyse 

nevisiškas  perkėlimas“.   Pirmajame  Komisijos  kaltinime  yra  įtvirtinta  tokia  aiškinimo   taisyklė   Europos  

Sąjungos  valstybėms:  „(…) Atsiradus  abejonių  dėl sąlygos reikšmės, interpretuojama piliečio naudai“. 

     Mano nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra tokios abejonės, kurios turėjo būti interpretuotinos 

ir išspręstos mano  naudai.

    Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Teismai netinkamai vertino įrodymus, pažeidė LR CPK normas, LR DK nuostatas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimą. Dėl šių priežasčių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-872-548/2015 ir Kauno apygardos teismo  nutartis, priimta 2015 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2A-2245-153/2015, turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas: grąžinti mane į ankstesnes – išpjaustymo cecho darbininkės – pareigas; priteisti  man  vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti kasaciniame procese mano patirtas bylinėjimosi išlaidas.                                                                    

                                   

 

           Albinas Švenčionis                                                                        Joana Švenčionienė

                                                                

 

 

 

 

 

 

                                     

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

                                                                

 

 

 

 

 

 

                                                                  

 

Facebook komentarai
Back To Top