skip to Main Content

Pedofilijos ir žudymų istorijos žinovai remia pečius: P. Gyliui tapus VRM ministru jiems grėstų katastrofa

8

 

Paskelbta: 2016-04-04 08:33Autorius: ekspertai.eu
Nėra abejonių, VRM ministru tapus P. Gyliui, pastarasis tikrai pasidomėtų, kodėl gelbėjant mergaitę ją reikėjo per prievartą nešti skausmingai sukryžiuotomis kojomis, ministras pasitikslintų, kokiu stebuklingu būdu advokatas Gintaras Černiauskas eidamas šalia nelietė mergaitės, bei pasidomėtų kitomis pikantiškomis detalėmis, uoliai slepiamomis net nuo Seimo narių. Nuotraukoje kairėje mergaitės galbėjimo operacija 2012 m. gegužės 17 d. ankstyvą rytą. Nuotraukoje dešinėje – politikos mokslininkas Rimvydas Valatka, kuris ir be teismo sprendimo žino, kas nužudė teisėją Joną Furmanavičių.

Sekmadienį, kai visa krikščioniškoji Lietuva šventė atvelykį, socialdemokratų valdyba rinkosi posėdžiauti. Ne eilinį, o šventinį sekmadienį, jie dirbo – kruopščiai svarstė kandidato į vidaus reikalų ministro postą Povilo Gylio tinkamumą būti ministru. Tai turbūt vienintelis atvejis Lietuvoje, kai skubos tvarka renkasi ne valdančiosios koalicijos partneriai, o tik vienos partijos valdyba, kad visos partijos vardu paviešintų savąjį pasirinkimą. Socialdemokratai Povilo Gylio kandidatūrai nepritarė dėl labai svarbaus argumento – „nes sistema turbūt prieštarautų“.

Stebėtinas vieningumas vėl apėmė visas didžiąsias Lietuvos partijas, kai „Tvarkos ir teisingumo“ partija pasiūlė Povilą Gylį į vidaus reikalų ministro postą. Ir partijos, ir žiniasklaida, ir net būsimieji politikai pažėrė vienodas, tarsi gerai surepetuotas frazes, kodėl šis kandidatas yra toks baisiai netinkamas.

Pirmiausiai savo nuomonę pagarsino dar vis esamas ministras Saulius Skvernelis, anksčiau atstovavęs „Tvarkai ir teisingumui“, o dabar – žaliesiems valstiečiams: „(…) sukurpta istorija, kur yra žuvę žmonės, luošinamas mažos mergaitės ir jos šeimos narių likimai, ir tie žmonės kurie pateko tokiu būdu į valdžią, kurie po to ilgą laiką reiškėsi kritiškai, kritikavo peržengiant ribas ir teisėsaugos atžvilgiu, tame tarpe ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismų sprendimų negerbimas nekvestionavimas, tai jų atstovas, na, siūlomas ne į šiaip kokią nors ministeriją, bet Vidaus reikalų ministeriją (…)“.

Taigi – baisiausia S. Skverneliui, kad ne teisėsaugos pusę baisiausioje Lietuvos byloje palaikiusių žmonių atstovas gali imti vadovauti būtent Vidaus reikalų ministerijai, nes jei kokiai kitai – tai klausimų nekiltų.

Dar pasisakė ir opozicijoje esantis liberalų vadovas Eligijus Masiulis. Jam P. Gylio kandidatūra apskritai sukėlė siaubą. Argumentas – P. Gylys atėjo į politika su N. Venckiene, o „dabar mes matome, kad Venckienės nėra Seime, o va ponas Gylys taiko į tokius aukštus politinės karjeros postus. Tai aš sakyčiau, kad tai yra ne koks pasirinkimas“.

 

Greitai į naująją temą dėl ministro įsijungė ir žiniasklaida. 15min.lt labiausiai kliuvo tai, jog P. Gylys nuo pat pedofilijos skandalo kritikuoja teisėsaugą: „Jis ypač kritikavo teisėsaugą per pedofilijos skandalą, kai aklai gynė nuo teisingumo pasislėpusią buvusią teisėją ir Seimo narę Neringą Venckienę“. Tačiau ta kritika gal būtų ne tokia baisi, jei ne baisiausia grėsmė – kritikas gali tapti vidaus reikalų ministru.

„Jei P. Gylio kandidatūra patiks prezidentei Daliai Grybauskaitei, teisėsaugos institucijos atsidurs jo žinioje“, – savo baimėmis pasidalino žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė.

Būsimas politikas Rimvydas Valatka apie Povilą Gylį pasakė aiškiausiai – „kas kelia didesnį pavojų valstybei – keli savo užpečkyje lojantys marginalai artipas su žudiko vėliava rankoje, vadovaujantis ministerijai, kuriai priklauso policija, du VST pulkai, pasienio policija ir FNTT“.

Tiesa, prieš tai inteligentas ir signataras R. Valatka paberia neatremiamų argumentų, kodėl kiltų pavojus valstybei, jei P. Gylis imtų vadovauti šiai ministerijai.

 

„P. Gylys į Seimą išrinktas žudiko vardu pavadintos, žudiką teisinančios partijos sąraše“, „jei ne N. Venckienės maniakiška veikla, P. Gylys Seimą būtų matęs kaip savo ausis po lapine kepure“, „pro premjerą į aukščiausią valdžią iš Garliavos patvorio, per krūvą lavonų galima praeiti kaip pro tuščią vietą. Vadinasi, garliavinis vidaus reikalų ministras – ne tik ir ne tiek R. Pakso (ką iš jo bepaimsi – jis ir Konstituciją pamynė), o jau visos Lietuvos valdžios šizofrenija“.

Šiam drąsiam ir atkakliam žurnalistui irgi labai baisu, kad prie Garliavos pedofilijos bylos prisilietęs politikas gali gauti progą susipažinti su ta informacija, su kuria draudžiama susipažinti net Seimo nariams, pavyzdžiui su Garliavos šturmo detalėmis.

Neabejotinai, P. Gylys norėtų ne tik išgirsti garso takelį, bet ir pamatyti visą beprecedentės vaiko gelbėjimo operacijos vaizdo įrašą, kurį kokybiškai yra nufilmavę dabartinio ministro – tuometinio generalinio policijos komisaro S. Skvernelio – vadovaujami pareigūnai:

Valstybinio, mokesčių mokėtojų transliuotojo programa „Savaitė“ taip pat reziumavo, kad P. Gylys Lietuvai būtų baisus išbandymas.

„Vidaus reikalų ministru pretenduoja tapti parlamentaras, į Seimą patekęs su „Drąsos kelio“ partija, bet vėliau perbėgęs į „Tvarką ir teisingumą“, buvęs komunistų, LDDP partijos narys, nepartinio „Demokratinio judėjimo“ pirmininkas. Povilas Gylys, įtikėjęs pedofilų klano egzistavimu ir mergaitės prievartavimu violetinių laikų Garliavos istorijoje, gynęs Neringą Venckienę ne tik jos kovoje už dukterėčia, bet ir vėliau jai pabėgus iš Lietuvos, tikindamas, kad teisėsauga bijo pradėti realią ekstradicijos procedūrą, nes neturi rimtų teisinių įrodymų, ir viskas tik beletristika“, – faktus dėstė Nemira Pumprickaitė.

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top