skip to Main Content

“Patvorio gaujos” byla – absoliuti klastotė?

Kristina Sulikienė

Vakar pakalbėjome apie “išgalvotos pedofilijos bylos” herojus, kurių beveik nėra gyvųjų tarpe (tačiau visi miršta “savaime”), šiandien pakalbėkime apie Patvorio gaujos bylą.

Nuo pat pradžių Vaido Milinio nužudymo byloje įrodymai buvo renkami nelabai procesiniu keliu.

Visų pirma, mirus Vaidui Miliniui, juodajam teisėsaugos flangui reikėjo kažkokiu būdu prijungti Klonio gatvės budėtojus prie nužudymo bylos.

Tą jie padarė, kai Vitalijus Keršis parašė laišką į “Laisvo laikraščio” redakciją, buvo atspausdintas tas laiškas, ir buvo pradėta “Milinių šmeižimo byla”, kurioje pirmiausia Vitalijus Keršis net nefigūravo – buvo “atplautas”.

Kelios nesusijusios bylos buvo sujungtos į vieną, ir prasidėjo visų kada nors Klonio gatvėje buvusių žmonių persekiojimas.

Bylon “įsitrina” ir patys save pasiskyrę tyrėjai Dariušas Sinkėvič ir VItalijus Vitkovskij, kurie paskui teisiami 5 policininkų byloje, ir vaidina labai nekaltus: nors tarkime įsitrinti į bylą joje viską fiksuoti ir įrašinėti, ir velniai žino kur medžiagą teikti – yra mažų mažiausiai neetiška veikla, balansuojanti ant tarnybinio nusikaltimo ribos.

Kaune nebelikus gaujų,arba joms dar tik “ataugant” (kamuolinius sudaro vien “jaunimas”, daktarinių veikia tik “sūnėnai”, ir tai, galimai nelabai legaliai, nes jų niekas neįpareigojo “tęsti veiklą”), patirtis jas “tiriant” vis tiek buvo sukaupta, ir ją būtinai kažkur reikėjo panaudoti.

Dar 2010 m. sklandė gandai, kai Audronė Skučienė visus bandė išvaryti iš gatvės, jog teisėsauga gali bandyti visiems priburti gaujos etiketę.

Pati byla buvo ir sudaryta, ir tiriama chuliganiškais metodais.

Pavyzdžiui, būdavoi rodomi neegzistuojantys protokolai – tiesiog pagal datas neįmanoma, chronologiškai, ir tai būdavo ištisai. Keršiui rodomi Venckienės “parodymai”, Kaminickui – Aiduko, o apklausti tai tie, kurių parodymai buvo rodomi, dar nebuvo…

Keršiui rodė Venckienės, kuri net nebuvo apklausta, parodymus, dėl ko jis neva labai išsigandęs,ir tada paliudijęs „ant jos“. Apie tai jis pasakojo vaizdo įraše „Karšto komentaro“ redakcijai, nurodęs, jog bijo, kad jį gali kalėjime nužudyti (buvo gavęs mėnesį atsėdėti kažkokioje byloje.)

Įdomiausia, jog minėti du tyrėjai iš Vilniaus – jie vėliau buvo teisiami 5 policijos departamento pareigūnų byloje, kaip žinoję apie Drąsiaus Kedžio planuojamas žudynes (na toks bylos modeliavimas, joje Mindaugas Žalimas – liudytojas), neturėjo jokios sankcijos dalyvauti liudytojo Vitalijaus Keršio apklausoje ,tuo labiau kaišioti jam neegzistuojančius parodymus.

Policijos departamento rašte aiškiai parašyta, jog tyrimo grupė šioje byloje buvo sudaryta 2011 09 02 – o Sinkėvič su Vitkovskiu čia jau buvo 2011 08 30. Dar geriau: jis filmavo Vitalijų Keršį, o medžiagą – išsivežė.

Tokie žmonės vėliau garsiai aiškino, jog yra neteisėtai tampomi po teismus, jog jie nekalti yra: bet koks elgesys tyrimo darbe? Chuliganiškas. Kur noriu ten važiuoju, ką noriu – tą įrašinėju,.

Būtent 5 policininkų byloje jie ir buvo įtariami, kad neteisėtai montavo kažkokią įrangą kažkokiame sodo namelyje.

Toliau dar gražiau. 2011 10 29 prie manęs viename renginyje prieina Vitalijus Keršis, ir išpasakoja, jog yra Vaido Milinio žudymo byla (nors viena iš tyrimo versijų yra ir savižudybės…), jog joje bus įtariamas Gediminas Aidukas, ir kad aš jo neginčiau. Jog jis neva visus sekė, jog jo autobusiuke yra sekimo įranga, ir taip toliau ir panašiai.

Dar man pripasakoja įvairiausių dalykų, kalba kelias valandas. Aš atvirai pasakius, jaučiu nuo jo sklindančią grėsmę, ir dairausi, kur bėgti, jeigu jis pasidarys agresyvus. Tai nebebuvo tas pats „mielas ir pūkuotas“ patvorio Keršis, kuris gulėdavo atokaitoje, tinginiaudamas ir nieko neveikdamas. Tai buvo šaltas ir apgalvotas, savo kailį gelbstintis karys. Nuo jo sklido agresija.

Ir iš  tikrųjų, po kelių dienų man paskambina Gediminas Aidukas, jis nori pasiteirauti, gal aš su juo nuvykčiau į Kauno rajono kriminalinę policiją, kur jis yra šaukiamas liudytoju.

Liudytojams atstovauti galiu, pasiimu diplomą ir mes nuvykstame. Gerai pamenu, yra Vėlinių diena, 2011 11 02. 

Balkone rūko su tyrėja Audrone Gecevičienė Marija Milinienė, o mums atėjus į kabinetą, jame sėdi Dariuš  Sinkevič ir Vitalij Vitkovskij (liepiau jiems prisistatyti arba nešdintis lauk), Marija Milinienė įeina, „atpažįsta“ nugara į ją sėdintį Gediminą Aiduką.

Kyla sąmyšis, kipišas, aš rašau prašymą leisti atstovauti, tyrėja sako, jog spręs prokurorė. Tos dienos susitikimas baigtas. Kabinete dar yra tyrėja Snieganienė, Marija Milinienė elgiasi labai arogantiškai, bando moralizuoti Aiduką. Surašome pamenu pareiškimus dėl Milinienės ir Gecevičienės ryšių, kad būtų patikrinta, ar nėra draugystės, giminystės, nes labai laisvai jau elgėsi policijos biure M. Milinienė, kaip savo namuose.

Grįžę pas mane namo tuoj pat sėdame rašyti skundų. O vakare per TV parodo Mindaugo Žalimo užrašų knygelę, kur parašyta „Dariuš“ „Vitalij“.

Man paskambina Gediminas ir sako : „Čia tie patys, kur šiandien matėme – vardai sutampa“.

Ir Gediminas yra teisus.

Irmantas Mikelionis, šiuo metu labai keikiamas sisteminės žiniasklaidos, praneša, jog gavo skundą dėl Gedimino Aiduko neteisėto persekiojimo, siekiant jį be įrodymų padaryti Vaido Milinio žudiku.

Atvykę į kitą apklausą, sužinome, jog prašymas atstovauti netenkinamas, nes esą aš tyrime esu minima liudytoja.

Dar išlošiame laiko. Kabinete jau nebesėdi Vitalijus su Dariušu.

Trečią kartą Gediminas Aidukas atvyksta su advokatu Ramūnu Dobrovolskiu.

Niekas jo nesuiminėja – nors planas buvo sulaikyti ir pasodinti dėl Vaido Milinio nužudymo, ir kaip visose „gaujų“ bylose, laikyti tol, kol pasibaigs paskutinė instancija. Na, grubiai tariant, būtų sėdėjęs iki šiandien.

Kokia byla, apie ką – nes visiškai neaiški – vėl teiraujamės Vilniaus, gauname atsakymą, jog čia sujungtos kelios bylos, o pagrindinė – V. Milinio nužudymo, hibridinė – šmeižimo.

Po metų po pirmosios apklausos Gediminas Aidukas šaukiamas į atpažinimą – nes kažkas sekdavo grožio saloną, esantį Akropolyje. Tiesa, apklausos metu Gediminas ir buvo klausinėjamas apie Akropolį, ir jis man sakė, jog nesuprato klausimo. Beje, įdomus epizodas, jog 2011 11 02 vakare skambina Aidukui rašytoja Kuzia, ir sako, kad būtinai jis turi neimti mano paslaugų, nes labai nukentės. Aišku, jis padėkoja už informaciją, ir labai džiaugiasi, jog kreipėsi į mane, o ne tiesiai važiavo į skyrių.

Procesinis veiksmas jau vyksta be Marijos Milinienės spaudimo, o visos grožio salono darbuotojos prigrasinamos atsakomybe, jeigu meluos atpažįstant. Gediminas Aidukas nėra atpažinamas, kaip saloną stebėdavęs žmogus.

Aišku, prieš įtraukiant jį į bylą,ir nusimačius pagrindiniu įtariamuoju, gal gi iš karto reikėjo vykdyti tokį procesinį veiksmą? Bet mūsų teisėsauga juk labai lėta, kai tiria „gaujas“.

Po kelerių metų rašytoja Kuzia parašo, jog bus  perduodama teismui patvorio gaujos byla.

Kiek pamenu, byla vadinosi Vaido Milinio ir visos šeimos šmeižimo byla, apie tai ir buvo klausinėjama.

Dabar staiga pavirsta „patvorio gaujos“. Parašau prašymą Irmantui Mikelioniui,jog paaiškėjus, kad vėl sukurta hibridinė byla, kurioje vėl tas pats Gediminas Aidukas kaltinamas važinėjęs pas Neringą Venckienę pusę metų iki 2010 m. gegužės piketo Klonio gatvėje, ir davinėjęs jai nurodymus, nurodau, jog žinau, kad važinėjo Kuprevičius, Repšys, Vagnorius ir Sacharukas, ir noriu apie tai paliudyti.

Gaunu atsakymą, jog tenkimas mano prašymas.

Liudyti byloje apie tikruosius Neringos Venckienės kurstytojus esu „kviečiama“ iki šiol. Tai yra, Rita Poškienė nevykdė aukštesniojo prokuroro nurodymo, ir manęs liudyti apie aplinkybes nekvietė – nors aš, nežinodama, jog tiriama Patvorio gaujos byla, neliudijau, ką žinau apie Patvorio gaujos „susikūrimą“, ir kas jos dalyviai,- nes apie tai klausiama nebuvo. Bet kaltinimuose – rašoma.

Man labai įdomu ne kokias cigaretes rūko prokurorė Rita Poškienė, o kodėl ji nevykdė Generalinės prokuratūros prokuroro Irmanto Mikelionio nurodymo apklausti dar kartą mane liudytoja?

Juk pirma byla buvo Milinių šeimos sekimo.

Apie tai neturėjau nė žalio supratimo.

O apie Patvorį daug žinau. Nes dirbau laikraštyje. Be to, mes esame bendravę su Neringa Venckiene akis į akį, ir matėme, kaip ji pirma nenorėjusi eiti į jokią politiką, staiga suradikalėjo, ir su ja susišnekėti nebebuvo įmanoma. Neretai save jau matydavo „prezidente“, pradėjo netgi nešioti panašų į Grybauskaitės kostiumėlį. Kurstyti galėjo tik gerai politiką išmanantys žmonės, o ne patvoryje kartais besitrindavęs G. Aidukas, kuris be to buvo bandomas apkaltinti „obščiago“ naudojimu, bei budėjimu patvoryje kelis metus iš eilės, nors gyvena ne Kaune ir yra bankomatų išrašai, kada ir kokia pinigų suma imta Kėdainiuose. Jokių faktinių duomenų bylos klastotojai netikrino. O kam? Juk Keršis paliudijo, tikrieji Venckienės kurstytojai – išimti iš bylos (primenu, jog pusę metų iki 2010 m. gegužės akcijos važinėjo Marius Kuprevičius ir Romualdas Repšys – abudu Sauliaus Stomos padėjėjai).

 

Tikrai joks Gediminas Aidukas jai tokių idėjų įteigti negalėjo. Tuo labiau, kad ir įteiginėti idėjas „kai viskas baigsis, eik į politiką“

– nėra joks nusikaltimas. Tačiau apie tai net nekalbama. Gediminas Aidukas byloje pavirsta universaliu sekliu, žudiku, ir provokatoriumi. Na taip bandoma jį atvaizduoti. Naudojamasi tuo, jog kurį laiką Audronė Skučienė „dėl patikimų žmonių informacijos“ juo nepasitikėjo. Pamenu, jis labai nemėgo Renaldo Ščiglinsko ir Andriaus Lobovo – o byloje kaltinamas esantis su jais vienoje gaujoje…Gaujoje bent tarpusavio simpatija reikalinga, o ne visiškas nesikalbėjimas.

Beje, dar vienas įdomumas.

Prieš rengiant atiduoti bylą į teismą, du bylos kaltinamieji Banaitis ir Banaitienė į Imuniteto tarnybą parašo skundą dėl bylos medžiagos „tekinimo“ šioje byloje. (Kažkoks Banaitis minimas Leščiukaičio apklausos protokole kontrabandos byloje…turi pravardę „Bananas“).

Mane labai įkyriai bando išsikviesti Kauno Imuniteto tarnyba, kurią „pasiunčiu“, nurodydama (aš supratau, jog byla kurpiama ant principingos tyrėjos Audronės Gecevičienės, kuri, matydama, kas dedasi, kaip dalyvauja be sankcijų kažkokie tyrėjai, viską suprato, ir „išėmė“ Gediminą Aiduką iš Milinio nužudymo bylos), jog jie į mano skundus dėl apylinkėse siautėjančių policininkų iš viso nereaguoja, taigi, pagal jų dūdelę aš irgi nešokinėsiu. Buvo keli atvejai, kad mes su A. Gecevičienė tiesiog kalbėjomės apie gyvenimą, ir viskas, susidūrę kažkada kažkur ant laiptų. Bet įdomu – vadinasi, kriminalkė turi ausis ir akis, ir toks pasikalbėjimas buvo palaikytas „bylos medžiagos viešinimu“, nors mes kalbėjomės tikrai ne apie bylą, o apie visai kitus dalykus.

Beje, keisčiausia, jog bylos dalyvis Andrius Lobovas ištisai protestuoja ne procesinėmis priemonėmis, o darydamas įvairias provokacijas prieš bylos tyrėją.

Tai nėra labai tinkamas būdas, ir jis nėra efektyvus.

Dabar yra skundas dėl Ritos Poškienės cigarečių – bet nėra jokio skundo, kodėl nebuvo apklausti liudytojai, kai Generalinė prokuratūra nurodė?

Kodėl byloje dalyvavo visiškai savavališkai save pasiskyrę tyrėjais Vitalij Vitkovskij ir Dariuš Sinkėvič?

Kodėl įteikus kaltinamąjį aktą ir Gediminui Aidukui surašius prašymą apklausti Gediminą Vagnorių ir Sacharuką, kurie važinėjo pas Neringą Venckienę ir pribūrė jai arabų apie valdžios ėmimą, partijas, ir demokratiją – byla staigiai „numumpuojama“ į teismą – nors teisę papildyti bylą kaltinamasis turi? O prašymo netenkinus, jis turi teisę procesiniu keliu rašyti skundus ir teismo keliu priversti prašymą išnagrinėti?

Šių klausimų nekelia byloje kažkokias roles vaidinantys aktoriai, kurie mėgsta maivytis su akcijomis „mergaitė mirė“, arba daryti įvairias kitas provokacijas.

Esminis klausimas – jog tarkime kodėl Dariui Kaminicmui minėti 2 nelegalūs tyrėjai 2011 m. rugpjūtį „rodė“ „Gedimino Aiduko apklausos protokolą“, kai jis buvo apklaustas tik 2011 m. gruodį – lieka neišnagrinėtas. Kad byla ir jos duomenys buvo klastojami, įrodymai renkami provokaciškai, byloje dalyvaujant pašaliniams asmenims- štai čia yra pagrindinis bylos įrodymų klastojimas.

Apie tai reikia kalbėti, ir labai garsiai, o ne apie tai, kokias cigaretes rūko Rita Poškienė. Na jai irgi gal sunku, šitokią bylą „atlaikyti“, ir dar drįsti neklausyti pačių generalinių prokurorų.

Juk reikia turėti zuikio drąsą. O ją Rita Poškienė tikrai turi.

Beje, mirus advokatei Kraujutaitienei, byloje bus skelbiama 3 mėnesių pertrauka.

Todėl garsiosios rašytojos Kuzios paistalai apie labai greitai susodinamus asmenis yra tik jos asmeniniai paistalai.

Byla keliasi į priešrinkiminį laikotarpį.

Gal ir kokie politikai pasijungs, pasakyti savo nuomonę apie nuo pradžių suklastotų įrodymų pagalba sudarytą bylą.

Tarkime, jeigu Gediminas Aidukas ir būtų kada nors sekęs velionį Andrių Ūsą, tai Ūsas mirė iki Lietuvos Baudžiamojo kodekso senačių terminų prailginimo, todėl jo „sekimui“ suėjo senatis 2015 metų birželį.

Tas pats pasakytina apie velionę Kraujutaitienę, kurią Aidukas neva sekė 2010 m.- jau suėjusi „sekimo“ senatis. Tai yra 2 epizodai, pagal kuriuos jis yra kaltinamas, bet byla su klaikia senatimi, kuri dar labiau senėja, ir dar su mirusiais asmenimis, vis tiek yra teisme. Kodėl? Ir kodėl teisėjas Kalainis išsigyrė svao pusbroliui, jog jis visus susodins: ar tikrai visiškai nemoka skaityti teisėjas, ir analizuoti bylos medžiagos?

Byla – absoliuti klastotė ir nesąmonė nuo pat jos sukurpimo dienos. Byla,  kurioje, tarkime prieš Gediminą Aiduką „nukentėję“ yra mirę asmenys. Kam jiems tas G. Aiduko turtas? Juk 2 ant 2 užtenka visiems.

Juokai juokais, bet turbūt tik Lietuvoje ir tik Klonio bylose bylinėjasi mirę asmenys. Gal užtenka to dvasių klubo, a?

 

Facebook komentarai
Back To Top