skip to Main Content

 

…paskui Kremlių lapnoja žmogus….

 

    Kai mes, visa pažangioji Lietuva, kartu su mūsų nepalaužiamai sumaniu vedliu į Laisvę ir Nepriklausomybę Vytautu Landsbergiu, skanduodami „Lietuva“, petys petin stovėjome ne tik Baltijos kelyje, ne tik AT, kuomet surėmę ir protus, ir pečius, ir valią kurdami ir gindami Lietuvos ateitį, tuomet

 

 TAPĘS  PREZIDENTU, A. M. BRAZAUSKAS,  vis dar uoliai tarnaudamas Maskvai, kalbėjo taip:

      1. Apie trispalvę: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“. (Išsireiškimas 

Sąjūdžio mitinge Katedros a. išlydint Lietuvos delegatus į IX partinę konferenciją, 1988);

     2. ,,Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai 

nerealu“. (Interviu „Argumenty i fakty“, 1989 m.);

     3. „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame 

įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau 

nėra ir pakankamai pagristų argumentų, kad tai daryti būtina“ („Žodis Lietuvos komunistams“, 

„Komunistas“, 1989, Nr. 9);

     4. „Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai 

lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums 

nepriimtini“ ( Kalba „Vilmos“ įmonėje. „Tiesa“, 1989. 03.03);

     5. Apie okupacinę kariuomenę; „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai 

tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o 

kas gi gins Lietuvą?“ ( Kalba susitikime su komjaunuoliais. „Lietuvos rytas“, 1990. 01. 25);

     6. „Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai 

pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“ ( Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 

1990. 02. 10);

     7. „Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš Nobelio premiją 

duosiu“. (Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą 1990 m.).

     

    Dideliam A. M. Brazausko ir jo pasekėjų-partiečių nusivylimui, didelių pastangų ir Vyt. Landsbergio dėka Lietuvos trispalvė kuo iškiliausiai jau ketvirtį amžiaus plazda visame pasaulyje, Lietuva ne TSRS bet civilizacijos avangarde – Europos sąjungoje, Lietuvą gina ne sovietų armija o NATO nuo jos. Neišspręsta dėl Nobelio premijos…   

      Daugumos tų, kurie tesugebėję tik persikrikštyti iš susitepusios mūsų Tautos krauju bolševikų, komunistų partijos, kėlė rankas prieš Laisvės premijos įteikimą Vyt. Landsbergiui, jų rankos neturi nei moralinės, nei politinės teisės net ir prisiliesti prie švento ir tauraus Laisvės simbolio. 

     Jų drebančios rankos lyg šiol tesugeba segėti raudonas leninines juosteles su rožėmis-gvazdikais, tesugeba teikti cvirkų, nėries vardų premijas, savo vaikaičiams deklamuoti kubilinskų, valsiūnienių eiles bei nostalgiška banda eiti prospektu Gegužės 1-ją.  

      Mano manymu, pasiaukojančiai ir sumaniai vedusiam mūsų Tautą ir Valstybę į Nepriklausomybę gerb. Vytautui Landsbergiui, iš šio seimo nepriimti jokio apdovanojimo. Mūsų pagarba pirmajam Nepriklausomos Lietuvos vadovui – didžiausias įvertinimas.

     

…. Ne, ne baltas kaip vyšnios viršūnė

Ir ne žydras, kaip žydras dangus,

O visai panašus jau į šunį

Paskui Kremlių lapnoja žmogus…

      Didžiai apgailestaudamas teigiu, kad dar ir šiandien aktualios šios Kražių gimnazijos mokinės Vandos Rakauskaitės eilėraščio, spausdinto 1953-05-20 Laisvės kovotojų spaudoje, eilės.

 

     Lietuvos valstybės gynėjas – karys Jonas Užurka.

 

Facebook komentarai
Back To Top